Bepročių kraštas…
… Aš suprantu, kad galima norėti pasinaudoti proga ir tikėtis, kad pavyks.
Bet vis tiek jaučiuosi kaip šlapiu maišu per galvą trenktas…
Dar neprasidėjus krepšiniui., kurį nusprendžiau žiūrėti vienoje iš Šiaulių kavinių.
Kava – 8 litai. Alus – 12 litų. Mineralinio vandens 0,3 litro buteliukas – 6 litai, žirniai su kiaulės ausytėmis prie alaus – 16.
Visi karšti patiekalai – du kart brangesni nei įprastai.
Užuot :“du geri – trečią gauni nemokamai“, arba „baras pritaiko 20 proc. nuolaidą, jei lietuviai laimi 15 (20) taškų, jei užsakoma iki trečio kėlinio“, arba „riešutai po trjų bokalų nemokamai“.
Pirma reakcija padavėjai pasakius, kad „šiandien viskas brangiau“ ir išgirdus skaičius buvo labai natūrali: bepročiai.
Tą patį pasakiau ir vienam iš kavinės savininkų.
Keista, bet nesupyko. Sakė, jog nusprendė pabandyti ir jau ryt galbūt sugrąžins senas kainas.
Tikiuosi, kad taip ir padarys. Nes per tas 15 minučių, kol čia esu, mačiau mažiausiai penkis žmones, kurie išėjo vos pavartę meniu (specialiai atspausdintą toms naujoms kainoms).
Neabejoju, kad tokių bus dar ne vienas ir ne du. Ir taip pat neabejoju, jog visi išėję pasidalins savo įspūdžiais su savo draugais ir pažįstamais.
Ir labai tikiuosi, kad tai bus gera pamoka kavinės savininkams.
O šiaip jau – tai labai geras lietuviško verslo mentaliteto pavyzdys. Kai norisi daug ir iš karto.
O gaunasi: užuot išgėręs kokius 3-4 bokalus alaus ir paužkandžiavęs, pasitenkinsiu vienu. Be užkandžių.
Bet – prisipažinsiu – seniai jau buvau taip nustebintas… Todėl tą kavinę ilgam prisiminsiu.
Ne kasdien juk susiduri su tokia beprotybe akis į akį…
(10 balsų, vidurkis: 4,60 iš 5)
Loading...
