Belarus: the great secret of teddy bears

I basically support Lithuanian president Grybauskaite’s policy towards Belarus. That

is, I think, that in spite of the fact this country is led by a sovhoz head who turned into ice hockey player, closure and isolation is not the best way to promote democracy and understanding that life is sovhoz is good only for its head and chief zoologist (if cows happen to be fertile)  and agronomist (if potatoes germinate well).

I voice for communication. Immediate, continuous and with minimal restrictions. I know that many in Lithuania would not stand for such an attitude. That would be especially true talking about Lithuania’s real patriots, whose names should not be mentioned here as they had been  repeatedly mentioned here.

It is those real patriots for who it would be enough to hear the sound of Russian language or to see the portrait of Lukashenko to have their their joints twisted (and stomach too), attacked by migraine (although usually to have a migraine one first must have brains) and begin to sweep fever (in fact it’s usually just a hangover). And all this despite the fact that the majority of those real patriots smoke cigarettes smuggled in from Belarus, pour diesel coming the same way into their better than the neighbor’s car tanks and treat their fever with the help of  „Zelionaja marka“ or kind of mixture, travelling the same way into Lithuania.  They are in fact true patriots of Lithuania, making sacrifices to protect their fellow citizens from the evil by stretching out their chests, stomachs and wallets.

I’m not like that. In that sense – not a patriot. Just yesterday I was reading one Russian website, “Tretja imperija” is lying unread besides my bed, „and Colonel Vasin with his young wife to me so far sounds as beautiful as 20 years ago.

Here it mus be also noted that lessons from the world (Cuba, for example) suggest that communication has a positive effect on the countries, which for hell knows what reasons title itselfs „republics“ or „democracies“.

Therefore, in support with the President of Lithuania policy towards Belarus, I decided to contribute to its implementation.

I was already tired  to constantly hear how beautiful and safe Minsk city is and what a splendid night life it has, so I have decided to communicate. That is pay  teddy bear  a visit to his lair.

First of all, I found a very good internet site where you can rent a decent apartment in Minsk at a reasonable price (I love to make coffee in the morning myself) . I wrote, I said what I want, we agreed on dates. I found out that the train to Minsk rides just four hours, and the price .. It would be obscene to name it as I shall loose status (those with status always pay much more).

What remained looked like a trifle – to get a visa. I hate queuing so I commissioned  this operation to one of the travel agencies (enabling it with name, address and phone, which I received from a Minsk apartment’s landlord).

And here it showed why the teddy bears are amiss. Well, the reason is very simple – because their brains are plush.

My passport was returned to me. There was no visa in it, instead it had an ugly stamp which did not at all remind neither teddy bear nor ice hockey puck.  When I tried to examine why it happened, first I was told that teddy bears do not explain anything. Later, however, teddy bears secrets were revealed to me. It turned out, that I had applied for a private rather than a tourist visa, and in order to get it, I definitely needed an official invitation from a person, whom I pointed in my visa application and whom I never seen in my life ( I think I should have asked his picture at least while we were negotiating the price). That was the first secret.

Soon the second great secret came out: if I do go to Belarus without an official invitation, who then be responsible for me while I am there? Well, for example if I walk down the street in Minsk in the middle of the day and teddy bear falls from blue skies straight on my head ? Or if I suddenly clap my hands in wonder and delight after seeing the palace of former sovhoz head? Who then be held responsible? Right – nobody. After all, who could think that I may be responsible for myself?

Therefore, the luck turned its face towards me and the third teddy bears secret was revealed: I must live in a hotel and a trip to Minsk has to be organized through the travel agency in Belarus. I also learned that maybe it would be even good to choose another dates for my visit to Minsk. I ventured to inquire whether some opposition campaigns are planned by the government on those particular days as I thought it would be quite interesting to see how democracy works in real life. The teddy bear’s visage prompted that my question will for sure be sorted out and I realized with relief that knitting and hockey classes will be safe as never during the days I planned to visit Minsk.

But since I am supporter of the President of the Republic of Lithuania policy towards Belarus, I followed the advice: I found a travel agency organizing trips to Belarus, reserved a hotel in Minsk and once again filled the application for a visa. I promised myself that I will leave my old brown bag at home so that no one will perceive that it looks like a teddy bear. Instead I decided to change it to a blue suitcase, which is nowhere near the teddy bear.

It did not last long: on the same day I received a call from the agency saying that I can pick up my passport. And my picture too. Passport did not have that ugly stamp. But it did not have visa either. Money, I paid for visa was gone too.

And no more secretswere revealed this time.

But I’m not stupid and understood. The biggest teddy bears country’s secret is that plush bears have no brain. And what is brain needed for? Right – to process external signals, to work them up, evaluate and propose decisions.

When the brain is absent, the signals are coming, but there is no instrument to process them. Therefore, plush bears get lost: they are scared because they do not understand why I want to come to Minsk. Their empty plush heads collect the signals, watch at multicolored lights and computer monitors, and although nothing shows signs of any real danger, their hands tremble, tails quiver and ears gravitate.

If their heads had at least milligram of brain (albeit plush), they might allow themselves to think that maybe it’s not so bad if I leave the beautiful capital city of Minsk a few hundred dollars (after having exchanged them into few million teddy rubles). Just because I have to live somewhere, eat somewhere, and because I had even selected one of several night clubs (an expression of democracy) to visit.

If those gravitated ears would had covered the gray substance of at least one teddy ruble value, the bears, if they wish, could pour some clofelin into my glass at the night club and organize a photo session with some semi-dressed plush teddy bear or fox. Or – taking into account my love to thick-skulled intelectuals – to create a situation provoking for seat kicking. Of course, my status does not allow to expect for high coverage, but maybe kind of Siauliai or Kedainiai TV would report it as an actuality. Belarus state TV for sure would.

But teddy bears, as we all now know, have no brain. Therefore, they are plush and that’s why they are scared. They can not understand what they are afraid of and why they should be afraid of the forest, where no animals, except for a teddy bear pasture and breed.

I feell sorry for the people who live in the teddy bears woods, but in general probably all to the good. The thing is that in the absence of the brain that is able to process outside signals, it is likely that teddy bears, who live in constant fear  one day will start to be be afraid of themselves. They then wring wool which is stuffed in their heads by themselves.

Belarus people then will have just to observe how tatters strew the former  sovchoz lands and then sweep everything clean and discarded.

For some reason I believe that I will live to see how it happens. Maybe it is because I personally learned the great secret of teddy bears.
P.S. I hope that my monetary contribution to the teddy bears budget will be used for its intended purpose. That is at least some ten kilograms of brain (may be pigs and even cooked) should be available for the amount I donated to get that ugly stamp in my beautiful passport.

(Dar neįvertinta)
  • Nelabai malonu skaityti tekstą su tiek korektūros klaidų!

    Skubam į pagalbą:

    life is sohoz -> in sovhoz
    for who -> for whom (?)

    sinternet -> internet

    al all reminded-> did not remind at all

    who then be responsible -> who is responsible then

    secret: was revealed -> secret was revealed

    would be even to choose -> would be good to choose

    as thought it would be -> as I thought it would be

    a trip to Minsk have to be organized -> has to be organized

    teddy bear’s visage prompted -> teddy bears stamp implied (?)

    will for sure be sorted out -> will be sorted out for sure

    I am supporter of the President of -> I am a supporter of

    trips tp Belarus -> trips to Belarus

    at home that no one will perceive that -> at home so that nobody will think that

    to change to a -> to change it to a

    no more secrets revealed -> no more secrets were revealed

    propose decision -> propose a decision (jei decisions – artikelio nereikia).

    they might would allow themselves to think -> they might allow themselves

    If those gravitated ears would had covered the gray substance of at least one teddy ruble value

    -> If a gray substance were present between the ears of at least one teddy bear (say, even for

    the value of one teddy bear ruble)

    for seat kicking – > butt kicking (ass kicking?)

    does not aloow -> does not allow

    maybe kind of Siauliai or Kedainiai TV would report -> maybe some TV channels (like Šiauliai or

    Kėdainiai TV)

    what they are afraid of the reasons why -> what they are afraid of, the reasons why they are


    and why the should be afraid -> and why they should be afraid

    one day I will start -> one day will start

    They then wring wool -> Then they will wring

    in their their heads -> in their heads

    just to observe how tatters strew the former sovchoz lands -> just to observe tatters strewn accross the former sovhoz land

    that I live to see -> that I will live to see

    Dar mačiau praleistų artikelių (a, the) prieš daiktavardžius.

    Kad ir koks „karštas“ ir „degantis“ įrašas, geriau leist kiek „ataušt“, prieš postinant.

    • mielas JJ85, ačiū už pastabumą ir geranoriškumą. Taip pat – už anglų kalbos žinias.

      • Nėr už ką. Tikiuosi, sulauksim ir daugiau straipsnių anglų kalba. Pirmas blynas? :) O tekstą, dar reik redaguoti.

        AbraXui: paštą autorius gal naudoja darbo bei asmeniniams reikalams, nereik lįsti į privačią erdvę.

        Žygimantui Baranauskui: čia viskas priklauso nuo žmogaus. Autorius, va, nepuolė svaidytis epitetais, kaip Laurynas ar jūs. Klaidos tikrai badė akis – ištaisys, ir bus ok. O jums, Laurynai, dar reikia pasimokyti būti mandagiam.

    • O elektroniniu paštu negalima buvo atsiųsti korektūros?

    • stellar penny bun

      It is not the critic who counts; not the man who points out how the strong man stumbles, or where the doer of deeds could have done them better. The credit belongs to the man who is actually in the arena, whose face is marred by dust and sweat and blood; who strives valiantly; who errs, who comes short again and again, because there is no effort without error and shortcoming; but who does actually strive to do the deeds; who knows great enthusiasms, the great devotions; who spends himself in a worthy cause; who at the best knows in the end the triumph of high achievement, and who at the worst, if he fails, at least fails while daring greatly, so that his place shall never be with those cold and timid souls who neither know victory nor defeat..

      Theodore Roosevelt.

      • Graži citata. Aš gerbiu p. Račą už jo drąsų bandymą daryti kažką naujo. Aišku google translate turi savų problemų, bet kažkur pradėti reikia ;)

  • Laurynas

    Viešpatie, viešpatie.

    Artūrai, ar jūs taip įsiutote, kad pamanėte, jog nedelsiant visas pasaulis turėtų apie tai sužinoti? Ir kad netgi neišsivers pats, bet reikia jam padėti? Bet kad jūsų anglų kalbos žinios nedarytų gėdos nebent kokiam „agronomist“ iš tos šalies, o ne žurnalistui.

    Stilius sunkus it vaikystės trauma, sakiniai po pusę paragrafo. Jūsų ir lietuviškai stilius nėra labai lengvas, bet visgi tą kalbą geriau žinot ir tai padeda.

    Gramatika. Trys pirmi žodžiai ir jau bėda. „I basically support“? Jūs norėjot pasakyti „basically I support“, o taip, kaip jūs parašėt, rašykit tada, kai jau mokėsit. „Loose“ ir „lose“ nepainiokit irgi, čia, žinot, kaip „your“ ir „you’re.“

    Girdėjau, Užkalnis gerai anglų kalbą moka, gal jis sutiktų išversti ar bent jau paredaguot už priimtiną honorarą.

    • mielas Laurynai, kadangi esate anglų kalbos žinovas, pasakysiu tamstai štai ką: wh.. do.. y.. g..a…li…U… a…an…th…ha…yo…o the…hi…t.. wi.. th…sw…ta…i…y…mo…, as I d..n…gi…a f…ab…je….li…y….

      Ir dar kartą kiek mandagiau: My simple advice for a maroons like You is: go the middle of a forest, dig the biggest hole possible f… yourself and then burry what’s left together with your shitty advices. The world including this place will become cleaner. Good luck.

  • Laurynas

    Artūrai, su jūsų žiniomis jūs tiesiog negalite sudėti šitiek taškų ir tikėtis, kad kas ką nors supras, bet tebūnie, „kiek mandagiau“ šiek tiek padėjo.

    Bet ne iki galo: kodėl jūs mane išvadinote „kaštoninės spalvos“? Tik nepagalvokite, kad aš čia, kaip sakoma, raunuosi, tiesiog šitas kaštoninės spalvos klausimas mane kiek glumina.

    • mielas Laurynai, tamstos atveju spalva nebesvarbu. Bet kad tamsta visiškai nesuglumtumėte, pakeiskime kaštoninę į „idiotic“? Dumb? Muddle-headed? Jerky?

  • spyglys

    ir kaip čia nepasijausti „pranašu“ ? Šį savaitgalį kaip žinodamas kalbėjausi su draugu ir stebėjomės, kodėl A.Račas arba A.Katkevičius nerašo savo dalį tekstų angliškai. Nejaugi jų samprotavimai tokie vietiniai ir nedominantys platesnio rato skaitytojų ? Ačiū jj85 už pagalbą žmogui, o Artūrui – „drąsiau dramblį !“ :). Užsikniskite visi nekonstruktyvūs gramatikos kritikai.

    • bang

      Gal visgi „drąsiau drambly“ ? Ok, ok, užsiknisu.

  • Kęstutis

    „Gūglės“ vertėjas: Kids, stop battle … Marsh home to mom … :))

  • Gramatikos iškamšos,

    Čia šiaip pasidarė labai įdomu, – ar jūs pasijaučiate geriau, kai žmogui apsakote, kokias jis padarė klaidas savo asmeniniame tinklaraštyje? Ypač įdomus ir eskaluotinas pirmasis komentaras. Toks įspūdis, kad žmogus studijavo anglų kalbą, ir trečiame kurse buvo išmestas.
    Kadangi neturi aukštojo mokslo diplomo, tai į mokyklą nepriima. Dėl šios paprastos ir, sakyčiau, ganėtinai abstrakčiai suprantamos priežasties, rodo savo išmanymą čia.

    Kodėl visuomenėje būna tokių atmatų, kurie kentėdami dėl kažkokių nepriteklių ar dėl žiauraus gyvenimo išsilieja ant kitų?
    Esi apgailėtinas – tylėk.

    Bet juk taip malonu rodyti savo išmintį, nes juk bare prie draugų reikės pasakyti – šiandien BNS direktorių išmokiau anglų kalbos gramatikos.
    Kiek jums metų?

    • lv

      Labas diagnozuotojo iškamša. Ypač eskaluotina — tai, kokios vertės ir tikslumo yra tavo išvados. Bare galėsi ganėtinai neabstrakčiai pasigirti, kad apgynei patį BNS direktorių… ;-)

    • Gerbiamas Žygimantai,

      rašysiu labai lėtai, aiškiai, suprantamai.
      Ten, kampe, prie kvadratėlio, yra komentatoriaus vardas.
      Paklikinat jį. Su pelyte, vienąkart.
      Naršyklė atidarys puslapį.

      Paskaitot. Pamąstot.
      Nesuprantat? Dar kartą paskaitot, pamąstot.

      Tikiuosi, supratot, apie ką aš.
      Be epitetų (va, matot, juk -galima apseiti! Jėga!!!)

      :) :)

    • Tamosius

      Na kai yra viena kita klaida, tai niekas ir nesikabina, bet kai parasyta lyg 12 metu vaiko, tai akis grauzia skaityti.

  • Taškas


  • roco

    Paskaičiau pono Račo komentarus po straipsniu ir pagalvojau kad šis asmuo savo moraliniu lygiu ir leksika nelabai kuo skiriasi nuo Pono Užkalnio ar kartais komentaruose besikeikiančio pono Algirdo Ramanausko, arba įsiutusio Tomkaus, arba gerbiamo ir pamiršto Vytauto Šustausko.
    Ir ko gerbiamas Artūras Račas taip įsiuto, kad buvo pastebėtos jo anglų kalbos klaidos – turbūt jam gėda kad yra direktorius ir žurnalistas o nemoka padoriai anglų kalbos, nors labai stengėsi išmokti, o čia va … ėmė nagli komentatoriai ir pastebėjo, o dar kokia gėda čia prieš nekenčiamą poną Užkalnį. Būtų buvę protingiau tokiu atveju duoti tekstą išversti tam kas moka kalbą, užuot dabar komentaruose keikusis kaip nepraustaburniui vaikigaliui. Ir tokie žmonės dirba BNS direktoriaus pareigose. Jums pone su savo leksika labiau derėtų griovius kasti arba mokyklos suole sėdėti.

    • mielas roco, žinote, kas yra viena didžiausių mano gyvenimo laimių? Kad ne tokie dundukai kaip tamsta sprendžia, ką man derėtų veikti ir kur dirbti. Antra laimė yra ta, kad griovius paprastai kasa būtent tokie kaip tamsta.

      Beje, jei norėsite dar kartą išsivemti, siūlau paieškoti kitos vietos.

  • Audra

    Nusivyliau straipsniu, nusivyliau komentarais. Šiandien mane mūzos aplankė. Sakau, atsidarysiu Račo svetainę, pademonstruosiu subjektyviai objektyvų požiūrį į gyvenimą, muarinį reiškinių vaizdą. O, čia, še tau, boba, devintynės. Angliškai ir apie anglų kalbą. Aš vargšė provincijos moterėlė angliškai moku pasakyt tik- ai am hangry. Viskas, supykau. Einu į Lryto svetainę ir parašysiu komentarą, liaupsinantį Venckienę.

  • Audra

    Šiandienos straipsnio vertimą skaičiau vakar. Bet vis tiek pykstu ir rašysiu apie Venckienę!!!

  • Henkas Moodis

    Keista po angliško teksto apie Baltarusių batią skaityti lietuviškus komentarus apie anglų gramatiką. English please.

    • Vytas

      Šis tekstas parašytas lietuvių kalba tik angliškais žodžiais.
      Labai rekomenduoju nusisamdyti UŽ PINIGUS PROFESIONALŲ redaktorių, nes to, kas parašyta, negalima rodyti jokiam anglakalbiui, kuris pats moka parašyti bent 4 žodžius iš eilės be klaidų savo gimtąja.

      • mielas Vytai, tamstso nuomonė labai vertinga. Atsiprašau, o koks tamstos išsilavinimas?

        • Vytas

          „Malonu, kad vertinate nuomonę. Esu raštingas socialinių mokslų atstovas. Esu tikras, jog BNS’e dirba bent keletas raštingų, anglų kalbą išmanačių specialistų. Labai rekomenduoju jiems pasiūlyti paredaguoti jūsų tekstus. Pats pamatysite, koks didelis skirtumas tarp originalo ir suredaguoto (jūsų atveju – praktiškai perrašyto) teksto. Žinoma, visada galima eiti lengvesniu keliu – rašyti gimtąja ir duoti išverst, kas irgi labai garbinga.

          • mielas Vytai, tai kaip neraštingas socialinių mokslų atstovas aštingam socialinių mokslų atstovui štai ką tamstai pasakysiu: tamstos patarimai, atsižvelgiant į tai, kad nesate anglų kalbos specialistas, yra visiškai dundukiški, o savo redakcijas galite susidėti į popierinį maišelį ir jį padegti, kai neturėsite kuo pasišviesti. Bet kitą kartą, kai sugalvosiu ką nors paskelbti anglų kalba, pasirinksiu lengevsnį ir garbingą kelią – pasiūlysiu išversti jums. Juk sutiksite, ar ne?

  • Vytas

    Nors nesu diplomuotas anglų kalbos specialistas, tačiau mano profesinė veikla ir žmonių, kurie yra diplomuoti šios srities specialistai, nuomonė apie mano šios srities gebėjimus leidžia man neabejoti mano kompetencija mūsų diskutuojamu klausimu.
    Nemanau, kad sutikčiau versti jūsų tekstus, nes nesu vertimo profesionalas, o manau, kad žmonės turi dirbti savo darbą, todėl dar kartą siūlau pasiieškoti tinkamų tam žmonių tarp savo kadrų.
    Manau sutiksite, kad jūsų trečias trololo raundas mūsų nedideliame susirėmime išskydo ir pasileido į paprastą įžeidimą. Tikiu, kad tai padarėte samoningai, todėl priimu tai kaip jūsų kapituliaciją jums taip įprastu būdu.
    Gero jums gyvenimo.

    • Na, šati, mielas Vytai, ir išsiaškinome viską. Tamstos pateikti argumentai apie kompetenciją anglų kalbos srityje yra visiškai juokingi, kas parodo, kad iš tiesų esate tik vienas iš tų dundukų, kurie ateina, parėkauja vadindami visažinius, o po to deda į krūmus.

      Jūsų profesinė veikla ir kažkieno nuomomė apie jus… Paklausykit, kaip juokingai skamba…

      Tada ir aš lygiai taip pat galėčiau girtis savo profesine veikla (dėl kurios ir skaitai ir kelis kartus per savaitę kalbu) ir kažkokių žmonių nuomone apie mane.

      Taip kad jokios kapituliacijos nėra. Esate aiškus dundukas bandantis vaidinti specialistą. Tik tiek.

      Gero ir tamstai gyvenimo.