Aš balsavau. Bet manęs nepaklausė, ar noriu…
Jau balsavau.
Maždaug 9.40.
Fotografai turėjo progos pasitreniruoti, nes balsuoju toje apylionkėje, į kurią vėliau atvažiavo prezidentas Valdas Adamkus:)
Šiaip viskas lyg ir būtų buvę gerai, išskyrus vieną dalyką, dėl kurio aš (kolegos neleis sumeluoti) turėjau abejonių dar gerokai iki rinkimų.
Kai padaviau savo pažymėjimą, apylinkės komisijos narys pradėjo plėšyti balsavimo biuletenius: pirmiausia – balsavimo daugiamandatėje apygardoje, po to – balsavimo vienmandatėje apygardoje ir – balsavimo referendume.
…vos spėjau pasakyti „nereikia“. Pažiūrėjo į mane nesuprantančiu žvilgsniu, nors nesuprasti nebuvo ko: aš juk galiu pasirinkti, dalyvauti man ar ne referendume.
Mano sprendimas šį kartą buvo – nedalyvauti.
Tačiau šis sprendimas, atrodo, buvo nesuprantamas komisijos nariui. Nes žiūrėjo į mane kaip į žmogų, kuris nenori imti 100 litų už dyką:)
Buvo iškviestas kitas komisijos narys, po to – ir pirmininkas, kuris patvirtino, kad aš turiu teisę nedalyvauti referendume.
Taigi, man leido.
Bet klausimas labai paprastas: kaip bus su visais kitais? Ar jų kas nors paklaus, ar tiesiog plėš referendumo biuletenį ir įbruks jį į rankas kartu su kitais dviem?
O juk visiems aišku, kad referendumo rezultatus lems ne balsai „už“ ir „prieš“…