Ar tikrai nepriklausomybė turi brangiai kainuoti?

Savaitraštis 15min 2012 07 27

**********************

Tiems, kurie galvoja, kad klausydamiesi orkestro, kuriam diriguoja V.Gergijevas, žiūrėdami “Pervij Baltijskij kanal” ar klausydami J.Latyninos gali užsikrėsti rusofobija, šio komentaro siūlau neskaityti.

Visiems kitiems noriu pasakyti štai ką: aš nenoriu brangiai mokėti už energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, nes man atrodo, kad tai paprasčiausiai neapsimoka.

Kalbu apie tai, nes neseniai po vieno tinklaraštininko tekstu apie naujosios atominės elektrinės statybą radau štai tokį komentarą:

Taip kaip nemažai žmonių perka brangesnį benziną Statoil vien dėl to, kad tai ne rusų Lukoil, taip ir dėl elektros – aš neprieštaraučiau, net jei ji kainuotų dvigubai brangiau, jei tik tai leistų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Ar jums Rusija labai patinka ir jūs neprieštaraujate, kad jūsų likimas priklausyti nuo beždžionės su granata?”

Jį perskaitęs pagalvojau, jog gerai, kad Lietuvoje dar yra tokių žmonių. Idealistų, pasirengusių aukoti savo savo asmeninę gerovę vardan aukštesnio gėrio ir tikinčių, jog jų nuostatos ir poelgiai gali ką nors pakeisti (jei, žinoma, tos deklaruojamos nuostatos realiame gyvenime nevirsta baltarusiško dyzelino pirkimu kokiame nors užkampio garaže).

Bet po to pagalvojau, kad tiek “Statoil”, tiek “Lukoil” pardavinėja benziną, kurį gamina “Orlen Lietuva”. Ir dažniausiai – iš tos pačios rusiškos naftos. Galutinis rezultatas beveik tas pats, skirtumas tik tas, kad “bausdami” Rusiją, idealistai dalį Lituvoje iš prekybos degalais uždirbamo pelno nukreipia į Norvegiją.

Ar dėl to tampame mažiau priklausomi nuo Rusijos? Vargu bau, bet vidinis įsitikinimas ir pasitenkinimas taip pat svarbus.

Po to pabandžiau prisiminti, kiek per pastaruosius kelerius metus pabrango elektros energija ir dujos. Galiu suklysti, bet man atrodo, kad elektra – maždaug dvigubai, o dujos (čia galiu pasakyti tiksliau) tris kartus.

Žinoma, sakyti, kad elektros ir dujų kainų augimas buvo tiesiogiai susijęs su Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiais būtų neteisinga. Įtakos tam turėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Lietuvos įsipareigojimai ES dėl akcizų, pasaulinės naftos kainos pokyčiai. Tačiau labai gerai prisimenu energetikos ministrą A.Sekmoką prieš metus žadant, kad dujos po metų atpigs 15 procentų. Ir žinau, kad nuo liepos 1 dienos aš už jas mokėsiu 25 procentais brangiau. Suprantu, kad tai iš esmės ir yra kaina, kurią aš moku už Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Arba, tiksliau reikėtų sakyti, už energetinės nepriklausomybės idėją.

Bet man kyla toks paprastas klausimas: jei iki tol, kol jau galėsime šildyti namus per savo nuosavą suskystintų dujų terminalą importuotomis dujomis ir kai laidais jau tekės naujojoje Visagino atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija, mes kasmet mokėsime 25 procentais brangiau ir jei pradėjus veikti terminalui ir elektrinei, elektros ir dujų kaina, vis tiek priklausys nuo pasaulinių kainų, mes būsime pasiekę savo tikslą?

Ar neatsitiks taip, kad pasiekę tą išsvajotąją energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, staiga suvoksime, kad investicijos į tą nepriklausomybę tapo didžiausia mūsų priklausomybe, nes kitoms investicijoms neužteko proto ir lėšų.

Ar tai nereikš, kad Rusija iš esmės laimėjo?

Aš neturiu atsakymo į šį klausimą, tačiau taip pat nesu tikras, ar dvigubai brangesnė elektros energija, jei ji ne rusiška, tikrai padaro mus labiau nepriklausomais.

(4 balsų, vidurkis: 2,00 iš 5)
Loading...
  • algis

    Tautiečiai, pažiūrėkit youtube filmuką „electrica vulgaris“ ir suprasit kam reikalinga VAE.
    Aš, pažiūrėjęs tą filmuką supratau, kad Rusija su Kaliningrado AE (KAE), liaudiškai tariant „užsirovė“, gal per daug buvo įtikėję LEO projektu.
    Jei Lietuva nestato savo VAE ir jungiasi prie europinės UCTE sistemos per Lenkiją, KAE pakimba ore.
    Jei Lietuva nestato VAE ir lieka BRELL sistemoje, tai turi puikias derybines pozicijas, dėl KAE energijos tranzito ir gali gauti, be jokių savo investicijų, gerą kainą KAE elektrai.
    Jei Lietuva stato VAE, tai mes ilgam liekam BRELL sistemoje, nes tik ji gali suteikti VAE rezervinę galią, turim brangią atominę energiją ir daug branduolinių atliekų. Be to mes neturim jokių pranašumų derybose dėl KAE energijos tranzito, nes mums patiems reikia rezevinės galios, kad galėtų veikti VAE.
    Taigi, mano galva, VAE gerokai reikalingesnė Rusijai. Suprantu, kad dabar mestos visos KGB pajėgos pastatyti VAE, net ir beprotiška dujų kaina Lietuvai, manau yra to spaudimo dalis ir, galimai, su konservatorių pritarimu, kad galėtų spekuliuoti viešąja nuomone.
    Bet tai tik mano kuklūs pamąstymai, pažiūrėkit filmuką ir turėsit savo nuomonę.

    • Sejanus

      Formuotis nuomonę apie tokius reikšmingus klausimus iš vieno youtube filmuko tikrai įspūdinga, bet tikriausiai čia net ne tas atvejis. Ar tamsta nebūsite to filmuko autorius, kad taip įkyriai jį reklamuojate?

  • Ignas

    algi, jūs arba mažai domitės, arba esate tiesiogiai suinteresuotas kalbėti nesąmones:

    http://vz.lt/default.aspx?siteid=35A2BE21-9EDB-4B71-B83D-927285E773BB&publicationid=184D6F2B-8A6B-4E59-B408-5C1DA6111213

    p. Račai, ką esate girdėjęs apie konkurenciją?

    • algis

      Ignai, nereikėtų, kaip konservatoriui, užsipulti nepažįstamo žmogaus, vien todėl, kad nesutinkat su jo nuomone.
      Beje, ačiū už nuorodą, įdėmiai perskaičiau du kartus ir vis tiek nesupratau, kaip nuolatinės srovės tiltai, padės gauti rezervinę galią planuojamai VAE.

  • NiekurNeiva

    Gal mes tiesiog stebime „Energetinį potlačą“ ?
    ***
    Potlačas (Potlatch, Потлач)
    Įtakos, autoriteto siekimas visos bendruomenės turtais, pagyrūniškas noras pasirodyti, paprastai pasibaigiantis nuskurdimu. Kuo prašmatnesnis ir labiau į bankrotą varantis potlačas, tuo didesnis jį surengusios šeimos prestižas.
    http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0%BE%D1%82%D0%BB%D0%B0%D1%87

  • Fredis*

    Senais gerais 2008-aisiais metais tokie ir panašūs tekstai įkvėpė V.Laučių parašyti kultiniu tapusį straipsnį http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=18336334

  • Apžvalgininko nuomonė

    Nepriklausomybė šioje srityje bus tik tada, kada AE bus pelninga.
    Pagal tai ir vertinkime.
    Ar kas sugeba tai įžvelgti?
    Ar vėl bus taip pat kaip su tariama Lietuvos nepriklausomybe, kada jau dėl to (griovė viską, kas laikė Lietuvos ekonomiką normaliame lygyje, vietoj to nepastatydami reikiamų dėmenų) praradome milijoną lietuvių ir greitai gali būti taip kaip sakė M.Suslovas: bus Lietuva, bet be lietuvių (= nebe Lietuva).
    Žinoma, kol fizikos laborantai ar tatos vadovaus šaliai, o ne ekonomikos specialistai, tol nieko geresnio tikėtis nėra verta.

  • romas

    Kaip tai prisiminiau:
    „Taip, neperku “Maximoje” nuo 2003 metų. Nuo to laiko nebuvau kojos įkėlęs į nė vieną šio tinklo parduotuvę.
    Tačiau priešingai nei galvoja minkštagalvis, visiškai nesijaučiu dėl to bejėgis. Priešingai – aš žinau, kad specialiai neidamas į “Maximos” parduotuves ir neišleisdamas ten savo pinigų, aš baudžiu šį prekybos tinklą. Aš neleidžiu jiems iš manęs užsidirbti nė cento. Ar tai bajėgiškumas? Anaiptol – tai mano jėgos demonstravimas.“ http://racas.lt/ar-a-racas-jauciasi-bejegis-pries-maxima-taip-galvoja-tik-minkstagalviai/

    • Ignas

      Lieka tik labai skaudus ir atviras klausimas: kas verčia versti „skūrą“ ?

    • Povilas

      Romai, ačiū už šitą citatą… juokiuosi jau geras dešimt minučių :))
      Artūrai, taip ir toliau! :))

  • Bobutė

    Turbūt niekas nenori mokėti brangiau…

    Bet, mano galva, ne visada ir ne viskas yra matuojama pinigais.

  • azartas

    Vilniaus šilumos ūkis yra mažesnio formato priklausomybės nuo vieno tiekėjo pavyzdys. Ar tikrai atsiradus alternatyvoms šiluma tik brangtų?

  • Auksinis kardas

    Yra įvairių projekto aspektų, daugelis čia minima teisingai. Visgi, rinkos ekonomikoje viena prasčiausių aplinkybių – pakankamos rinkos nebuvimas, galimybė nustatyti kainą vienpusiškai, be ryškesnių alternatyvų ir konkurencijos. Būtent alternatyvų sudarymo kryptimi formuojami pastarieji stambiausieji energetiniai projektai. Tai svarbus jų prasmingumo aspektas. Taip, jie yra pavojingo stambumo, kuris įneša rizikos. Šios būtų galima vengti eile smulkesnių, atsinaujinančiais ištekliais paremtų projektų, vietoje itin stambių ir labiau rizikingų.

    • Fredis*

      Nestatant AE elektros energiją tektų importuoti. Seimas ir vyriausybė pritariant Prezidentei (JE lūpose nuskambėjo ambicingumo motyvas, iškėlė klausimą ar pakankamai esame ambicingi?) nusprendė, kad iš importuojančios elektros energiją šalies turėtume tapti eksportuojančia. Ką Jūs dar čia svarstote, kolega?

  • Geriausia nepriklausomybė – nuosavas žvakių fabrikėlis.

    • Auksinis kardas

      Kažkuria prasme – būtent taip. Keletas poreikius tenkinančių žvakių fabrikėlių su nuosava žaliava, darbo jėga: stabilumas, savistovumas, savęs pačių pakankamumas – tai labai geros savybės, kurias kaimynai skandinavai nesigėdija vertinti. Galimi geriau suvaldyti, planuoti dalykai, mažesnė technologinė rizika, kai ji dargi koncentruota viename objekte. Mes jau turime daug prastų pavyzdžių su stambiais projektais, ir iš to verčiau derėtų mokytis, o ne eilinį kartą pūsti pretenzijos burbulą, kuris dažnokai bliūkšta.

      • romas

        Šilumos ūkis priklauso savivaldybėms. Niekas joms nedraudžia investuoti į biomasę deginančias katilines. Kai kurios taip jau ir yra padariusios. AE statyba ir perėjimas prie biokuro deginimo nėra susiję dalykai ir vienas kitam netrukdo. Šiam bizniui yra teikiama ES fondų parama.
        Korumpuotiems ir neūkiškiems, tarp kitko, gali pavykti suknisti ir daug objektų. Jei biomasės gamybą ir deginimą visoj Lietuvoj kontroliuos Rubikonas, nebūtinai tai mums bus pigu. Pigios rusiškos elektros energijos fone kogeneracinės, biomasę deginančios, katilinės irgi gali pelningai veikti tik tokiu atveju, jei subsidijuosim.

        • Auksinis kardas

          Žinot, romai, man vis egzotiškai skamba Vyriausybės „argumentas“, kad šios alternatyvos nepatenka į jos kompetenciją, todėl neturės ką pasakyti. Sakote, nesusiję. O gal, visgi, yra kažkas tame tokio, kaip didėjantis savistovumas energetikoje…

          Skatinkime, kurkime biomasės rinkas – ir gal jų nekontroliuos Rubikonas. Dabar mūsiškiai trūkstamų rinkų randa Lenkijoje. Galima sugalvoti visokiausių priemonių konkurencijai užtikrinti: jų žaidimas – norėti dominuoti, mūsų – to nenorėti, viskas savo vietoje. Mūsų valdžia turi pakankamai galių įvairiausiems sprendimams. Kas negerai, tai kuomet sudievinamos menkai praktiškai prognozuojamos ir valdomos, sunkiai įgyvendinamos vizijos-stambuolės-išgelbėtojos.

          • romas

            Turim būti pasiryžę įsipareigoti supirkti elektrą brangiai, jei norim pastatyti savo nepriklausomą energetiką ant biokuro deginimo. Nepagamina tokios katilinės elektros energijos kol kas konkurencinga kaina. Dabar buriama, kad AE gamins dar brangiau, todėl, atseit, geriau tuos pinigus sukišti į biomasės deginimą. Tokios prielaidos gimsta iš įsitikinimo, kad vyriausybės konsultantai nemoka skaičiuoti, o valdžia nuolat stengiasi padaryti piliečiams kuo blogiau. Mano supratimu, valdžia gali padaryti kuo blogiau ir paremdama Rubikoną. Dar sklandžiau išeitų mus apstumti, nei susitarus su japonais.
            Be to, jau rašiau, nereikia tų dalykų priešinti. Katilines, kūrenančias atliekas ir biomasę, reikia toliau savivaldybėms įsirenginėti. Tai leis atpiginti šildymą.

          • Auksinis kardas

            Matot, romai, – skiriant lėšas, būtinas AE reikalams, šilumos ūkio kokybės keitimui (tebūnie ir kokių paskolų ar pertvarkų rėmimo pavidalu), procesas atrodytų gerokai kitaip, nei nustumiant jį savaiminei savivaldų iniciatyvai – kuri puiki, nuostabi, bet nepakankamai veikiama skatinimo. Mums svarbi ne vien elektros kaina, mums svarbus našesnis energetikos sektoriaus darbas – apimant energetinio produkto piginimą, tam naudingų darbo vietų savo šalyje palaikymą, atlygių už tokį darbą kilimą ir t.t. Galima net supirkti elektrą brangiai, jei kinta kiti dalykai – pinga šildymas, auga užimtumas ir sektoriaus uždarbiai, tarkime.

          • romas

            AE statyba netrukdo vystyti biokuro deginimo biznio. Nesuprantu, kas iš viso sugalvojo priešinti AE ir biomasės deginimą. Iš tikro alternatyva yra tik tarp to, ar mes patys gaminsimės elektros energiją, ar pirksim. Juk ir Račas rašo, kad geriau pirks pigiau iš rusų, nei sutiks brangiai mokėti už savo.

          • Auksinis kardas

            Aš į tai žiūriu šiek tiek kitu kampu: kokias energetines programas ketiname įgyvendinti, gerindami padėtį energetikoje. Galima sakyti – įgyvendinkime visas įmanomas programas, padarykime viską iškart. Tai beveik įmanoma, tačiau vargiai ar realu, sakykime vien dėl turimų biudžeto išteklių. O todėl, bus telkiamasi tik ties ryškiausiais kandidatais valstybiniame lygmenyje, ir jei tai SGD bei AE, tai pirmaeilių pastangų sąrašas kaip ir baigtas, o jame tik eilutės su savais žinomais, beigi menkai nuspėjamais trūkumais.

          • romas

            Savivaldybės įsirenginėja biokuro jėgaines ir turi planuose įsirenginėti, o ES fondai tokio pobūdžio investicijas remia. Remia ir vėjo bei saulės jėgainių statybą. Taip pat lygiagrečiai galima dar ir namus renovuoti, ir šiluminius tinklus rekonstruoti. Kitas klausimas, kad visi norėtų gauti iš valstybės daugiau. Na, bent jau skaičiau neseniai,kad Janukonis iš valstybės tikrai daugiau norėtų. Tik ar tikrai reiktų.

          • Auksinis kardas

            Štai čia specialistas irgi daug ką mato panašiai:
            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/barasimas-svaiginanti-branduoline-svajone-gali-brangiai-kainuoti.d?id=59220701

            Didelio išsigelbėjimo – energetinio Jėzaus – vaizdinys yra nesveikas, pavojingas.

          • Auksinis kardas

            Kitas pavyzdys, kai kalbant apie energetikos perspektyvas, kalbama TIK apie švarią energiją. Derėtų judėti link horizonto, o ne link brežnevinių technologijų su pažangiomis problemomis ir nepaprastai didelėmis staigmenomis…

            http://tech.slashdot.org/story/12/08/01/2053234/existing-solar-tech-could-power-entire-us-says-nrel

          • romas

            Branduolinės technologijos nuolat tobulėja ir nėra jokios brėžnevinės. Puiku, kad nuolat vystomos technologijos energijai išgauti iš atsinaujinančių šaltinių. Kuo jos taps efektyvesnės ir pigesnės, tuo didesnę dalį energijos apsimokės išgauti tokiu būdu. Bet ar lietuviai apskritai nori elektrą pas save gamintis? Juk Rusijoje ir pigių malkų daug, ir stiprių vėjų, ir saulėtų teritorijų užtenka. Kai tik apsimokės šiuos resursus panaudoti, rusai juos irgi naudos.

          • Auksinis kardas

            Galima ir nesigaminti visos, bent jau kurį laiką, iki labai natūraliai iki reikiamo lygio išaugs atsinaujinančių šaltinių pajėgumai. Juo labiau, kai kalbame apie žiauriai brangias gamybas žiauriai rizikingais ir pavojingas atliekas gimdančiais būdais.

          • Fredis*

            Siūlau nelaukti, kol išaugs atsinaujinantys pajėgumai, o jau dabar apsigyventi tokiame name http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/vokiska-kokybe-namas-gaminantis-daugiau-energijos-nei-sunaudoja.d?id=59215909
            Ir dar kitiems rekomenduokite.

          • Auksinis kardas

            Branduolinė technologija, romai, konceptualiai nuo Černobilio nepasikeitė per nago juodimą. Sproginėja – būk sveikas – ir šiomis maloninančio tobulėjimo dienomis, vis dar palieka pasibjaurėtinas atliekas ir kaštuose pažangos daro nedaug, jei vardan minimaliai priimtino saugumo šie nebrangsta išvis. Užtat tikra technologinė pažanga vyksta, pavyzdžiui, saulės energijos technologijose ir įrangos pagaminimo kaštuose: dėl didelio susidomėjimo nemokamo bei sterilaus ištekliaus naudojimu, ir dėl tikrai veikiančios mastelio ekonomijos. Šiuo metu, akivaizdu, esame perėjimo nuo nesaugaus ir nešvaraus žirklėse, ir tik palyginti trumpo laiko klausimas kada saulės energijos naudojimas pasikeis taip, kaip dėl šokančio aukštyn paplitimo pasikeitė kompiuterių naudojimas. Galima užsimerkti ir atsiduoti agitacinei propagandai, o galima bandyti įsipaišyti į tikrai šiuolaikiškas permainas.

          • romas

            Žodžiu, vardan žalios Lietuvos reikia nieko kol kas nedaryti ir palaukti, kol žalios technologijos bus tobulos. Bet pažiūrėkim, kokie būsim žali. Nuo Vilniaus iki Astravo AE – tik 50 km, Kaliningrado Baltijskaja AES bus apie 90km nuo Klaipėdos ir apie 75 km nuo Neringos (įsivaizdavimui: Čenobylis nuo Kijevo nutolęs apie 100km ). Ir mums nebaisu. Mums baisu dėl japoniško Visagino reaktoriaus, kuris būtų apie 125km nuo Vilniaus, 130 km nuo Panevėžio ir 180 km nuo Kauno.

          • Izbliondimas

            Romai,
            niekas nieko čia nelaukia, o Lietuvoje statoma, pavyzdžiui, bioetanolio ir biodujų gamykla (įveskite į googlę „Kurana“), kuri yra naujiena, flagmanas pasaulyje.
            Tad viskas yra visiškai ne taip, ką jums gieda mafijoziai visokie ar jų samdiniai (juk jei Jūs maitinatės Lietuvos žiniasklaida, tai juk ji gal vos ne visa yra oligarchų…)…
            O ta nelaimė su dviem AE (prie Vilniaus ir Klaipėdos), – taigi, žinome kas organizavo, kad tokį kerštą gautume…

          • romas

            Izbliondimai, nežinome, kas kerštą organizavo. Tik manau, kad Lietuvoje niekas dėl to nėra kaltas. Gal,jei būtume nusprendę statytis VAE su rusiškais reaktoriais ir būtume užtikrinę reikiamus pajėgumus Kalingradui ir Baltarusijai, būtų daugiau AE apylinkėse ir neatsiradę.

          • Izbliondimas

            Romai,
            deja, manau, kad šios dvi AE su ekonomika visiškai neturi nieko bendro.
            Tai keršto akcija, tiktai.

  • Kestutis

    Labai teisingas irasas. As manau, kad svarbiausia mastu pragmatiskai, o ne mitologiskai. Vien tik del rusofobisku ambiciju isleisme vejais tiek pinigu, kad veliau mokedami skolas busime dar didesneje bedoje ir labiau pazeisdami nei to nedarydami.

    Todel pirmiausia reikia galvoti galva, o ne jausmais.

  • Labiau nepriklausomi tikrai taps tie kurie jau spėjo ir dar spės pasivaišinti mokesčių mokėtojų pinigais. O vaišės tikrai įspūdingos. Vien projektavimo, konsultacijų kokios apimtys. Mokesčių mokėtojai arba tiesiog Lietuva ar taip, ar taip, buvo, yra ir bus priklausomi. Elektrą iš kažkur reikėjo, reikia ir reiks imti (pirkti). Ir ji nebus pigi bet kuriuo atveju. Pagrindinis pavojus ar neliksim mes vieni su savo AE jeigu Kremlius visgi gudrius nepriklausomus energetiniu požiūriu lietuvius sugalvos pastatyti ant kelių, atimdami iš AE jos produkcijos (elektros) realizacijos rinkas. Išleisti pinigai projekto realizavimui + gerokai brangesnė elektra (palyginus su kaimynais) visiems vartotojams + kasmetinės dotacijos iš biudžeto nuostolingai valstybinei įmonei = kas? Norėjome gero, o išėjo kaip išėjo?

    Beje kaip tik į temą apie priverstinio ekonominio emigranto lietuvio dukrą olimpinę čempionę. Kiek tokiame abejotiname energetinio saugumo siekime bus palaidota arba įmūryta pačių įvairiausių, kad ir švietimo, lavinimo programų, kurioms vėliau tiesiog nebus pinigų.

    • romas

      Jei ir toliau galvosim, kad visko pigiau galima užsienyje nusipirkti, Lietuvoje nesiras darbo vietų, darbingi žmonės bus priversti emigruoti, o Lietuvos užsienio prekybos balansas išliks neigiamas. Mano manymu, nesaugu nieko nedaryti, o kai darai, anksčiau ar vėliau kas nors gaunasi.

      • gied

        Pigiau gali būti tik tada, kai yra alternatyvos, o ne monopolis, kurio pagrindas – viena užsienio šalis. Šią akimirką nei dujų terminalo, nei jungčių dar nėra, bet tikiu, kad bus.
        Kaliningrado AE yra visiškai mums nesvarbus ekonomine prasme (tik ekologine). Jie turi išspręsti ne ką mažiau technologinių problemų (o gal ir daugiau) jei VAE bus ir naudos dalį IAE sukurtos infrastruktūros (ir nebus kur išsinuomuoti dar). Pirmoje eilėje naktinės elektros akumuliacijos klausimas, kurį Lietuvoje sprendžia KHAE.

        • Kaliningrado AE ekonomine prasme Lietuvai būtų naudinga (arba pigią elektrą pardavinės… arba mokės už tranzitą. kito kelio jie neturi)

          O va dėl ekologinės pusės žymiai sunkiau sudėlioti taškus.

          • Apžvalgininko nuomonė

            Pigiai jie pardavinės tik tada, kada mes turėsime kitas alternatyvas, o jei neturėsime kitų šaltinių, tai jų elektra mums bus netgi labai brangi.

  • Marius

    Arturcik, pataisyk įraše gramatinę klaidą, nes pagal straipsnio tematiką, ji perdaug negramatiška.

  • Ignas

    Ką kalba rusai apie atomines jėgaines mūsų regione?

    http://rbctv.rbc.ru/archive/dialogue/562949984391996.shtml

  • Jei brangiau, tai nereiškia, kad geriau. Tačiau… Skūpus moka du kartus. Kur yra aukso vidurys ir kaip jį atrasti?

  • Taškas

    Briedas ta nepriklausomybė. Net energetinė. Nepriklausomais gali būt tik ypač turtingi. Ir tai sąlyginai.

    Be to, dabar gi XXI – globalizacijos- amžius.

    • Auksinis kardas

      Nereikėjo šito čia rašyti. Kalbame apie tai, ar turime pakankamai laisvumo veikti, dabar aptikdami save monopolinių išteklių įkaitais. Svarbu ne nepriklausymas savaime, bet pakankamas nepriklausymas. Geriausias tam atsakymas – tvarkytis ūkiškai, šiuolaikiškai, bet nerizikingai.

      • suomis

        Išmintinga paties pozicija, šiuo klausimu, kuriai labai pritariu.

        • Auksinis kardas

          Dėkui. Manau, kad čia svarbu panaudoti šiek tiek nuojautos kas harmoningai įsipaišo į pasaulį, o kas disonuoja, koks labiau tikėtinas rytojus. Suprantami, kontroliuojami, priimtini dalykai yra geresni, nei per dideli, per pretenzingi, prastai suvaldomi.

          • Fredis*

            Sėdi žmogus dienų dienas aptriušusiame ir neapšiltintame blokiniame name, virtuvėje skamba Pūko radijas, žiūri pilietis pro langą į dangų, varnas, krūmokšnius ir praeivius. Vieną rytą atvažiuoja į šalia namo esantį gretimą sklypą ekskavatorius ir pradeda rausti pamatų duobę. Pasipila iš visų laiptinių bobutės, nepainioti su mūsų Bobute, ir mosikuodamos rankomis pradeda šaukti: „Neleisime statybų!“. Tiek tos harmoningos nuojautos ir teisinga rytojaus pajauta tevertos.

  • Marius

    Pritariu autoriaus mintims. Asmeniškai su tuo atominės projekto idėja tikrai kažkas yra neaiškaus. Turiu susirinkęs keletą demagogijos faktų, netgi melo kurie verčia suabejoti nuoširdžiu atominės elektrinės statytojų entuziazmu. Nors elektrinės dar nėra, vietoj to, kad pateiktų aiškius ir realistinius skaičius ar projektas yra atsiperkantis, kodėl skiriasi vienų ir kitų ekspertų prognozės, jau yra išleisti tūkstančiai litų žmonių smegenų plovimui koks gėris tas atominė elektrinė – ar reikia dar aiškesnio įrodymo kad čia kažkas yra ne taip? Energetinės nepriklausomybės išties gi nėra, tai idée fixe: JAV ir Japonija yra labiausiai nuo energetinių išteklių priklausančios valstybės ir kas? Jos prarado nepriklausomybę? JAV tik neseniai pradėti išgauti pakankami dujų kiekiai JAV viduje, tačiau iki šiol JAV yra didžiausias pasaulyje naftos ir elektros importuotojas. Anot energetinės nepriklausomybės apologetų išeitų, kad tai galas Amerikai! O nuo fakto, kad Lukoil dirba ir Amerikoje, http://www.lukoilamericas.com , lietuviškus patriotus-idiotus turėtų ištikti infarktas… Globalioje ekonomikoje visi yra susiję, visi nuo visų priklauso, juk gyvename laisvos rinkos sąlygomis, koks skirtumas iš kur yra prekė? Ir nemanau kad esamos valdžios žmonės to nežinotų. Man vis toks klausimas kirba galvoje kodėl taip tada siekiama šios grandiozinės statybos? Man regisi kad kai sukasi dideli pinigai dalis jų „nubyra“… Elementari matematika: nuo 1 milijardo litų vos 1 procentas sudaro 10 milijonų… Rašoma, kad otkatas sudaro būgtai 5, tai 10 procentų… Paskaičiuojame, kokia prognozojama galutinė AE vertė 17 milijardų? Taigi…

    • Auksinis kardas

      „tačiau iki šiol JAV yra didžiausias pasaulyje naftos ir elektros importuotojas“
      Jei tai virsta brangios, paklausios produkcijos eksportu – tai tiesiškai mąstant tik kuo daugiau tokio perdirbimo tuo geriau. Na, beveik – būtent čia atsiranda aplinkos nustatomi ribojimai.

      „koks skirtumas iš kur yra prekė?“ – gal nevisai dėstytame kontekste, tačiau toks pasakymas yra lengvabūdiškas. Yra didžiulis skirtumas iš kur yra prekė, vos pasigilinus.

      • Marius

        Ką norėjote pasakyti pirmu sakiniu taip ir nesupratau. Neigiate, kad nėra iš Lietuvos eksporto? Ar importuoti energetinius išteklius tegalima tik JAV ir Japonijai? Jūsų žiniai amerikonai importuoja naftą net iš tokio amerikofobo kaip Hugo Chavezo, ar iš nedemokratinių arabų šalių, pvz. Saudo Arabijos, kurios piliečiai net rengė rugsėjo 11-osios išpuolius prieš JAV…
        http://www.eia.gov/dnav/pet/pet_move_impcus_a2_nus_ep00_im0_mbbl_m.htm
        Kartojuos: pagal „energetinės nepriklausomybės“ apologetus išeina, kad JAV tuoj neteks nepriklausomybės, nes anot vadinamųjų konservatorių ir pan. veikėjų energetinė nepriklausomybė = politinė nepriklausomybė. Dėl antro: tik nesakykite, kad nieko nesate pirkęs kinietiško ar rusiško…

        • romas

          Lietuvoje importas smarkiai viršija eksportą. Galite pasižiūrėti lentelę: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=3727&PHPSESSID=. Pastebėsit, kad ypač blogi rodikliai šildymo mėnesiais, nes mes importuojame energetinius išteklius. Faktiškai mes neužsidirbame būstų šildymui. Kad išgyventume – skolinamės.

          • Marius

            Na ir ką tai keičia, pone Romai? Prekės kurių Lietuvoje nėra yra perkamos iš užsienio. Laisva rinka. Ar Lietuvoje yra išgaunamos gamtinės dujos? Ne. AB Lietuvos dujos, gamtinių dujų tiekėjas Lietuvos klientams, perka dujas iš kompanijos kuri jas išgauna, t.y. iš OAO Gazprom. Kur čia blogis? Jei aš neauginu arbūzų, juos perku iš tų kas juos augina. Pagal analogiją girdi jei pirkdami dujas, naftą, elektrą mes tampame priklausomi ir todėl reikia statyti dujų terminalą, atominę išeitų, kad Lietuvoje dar reikia statyti traktorių gamyklą, nes ūkininkai yra priklausomi nes aria su John Deer, New Holland, Zetor, Fendt, Belarus(!) ir k.t. traktoriais. Gi Lietuvoje nėra traktorių gamyklos… Ajajai… Dar kad Lietuva nebūtų „priklausoma“ reikia nuosavos mobiliųjų telefonų gamyklos, o kaipgi be „mobiliako“ lietuvis gyventi gi negali – tai faktas: mobiliųjų telefonų daugiau nei gyventojų; gi dabar esame „priklausomi“ nuo užsienio gamintojų. Ar žinote kas per sistema tai būtų? Ogi 17 amžiaus merkantilizmo, 20 amžius autarkijos ir valstybinio socializmo derinys – sistemų kratinys kurios išsisėmė.

          • romas

            Tai reiškia, kad gyventi ne pagal pajamas galima ribotą laiką: kada nors teks patirti tokio gyvenimo pasekmes. Aišku, galima būtų statyti ir traktorių gamyklą, tačiau valdžia su konsultantų pagalba yra paskaičiavusi, kad turint infrastruktūrą, apsimoka statyti atominę.

    • Valentinas

      „JAV ir Japonija yra labiausiai nuo energetinių išteklių priklausančios valstybės ir kas? Jos prarado nepriklausomybę?“
      Todėl JAV ir laiko karines bazes ir laivyną Persijos įlankoje, kad neprarastų nepriklausomybės. Lietuva turi karinę bazę Sibire?

      • Marius

        Hm, hm… norėčiau suprasti jūsų samprotavimo logiką. Bei išgirsti pasakojimą apie Japonijos karinės bazes pas arabus… arba apie JAV bazes pas Hugo Chavez, arba apie Suomijos bazes Rusijoje – gi perka iš to pačio „nelemto“ Gazprom.

        • Valentinas

          Tamsta nenori suprasti samprotavimo logikos, kitaip neapsimestum durneliu nematančiu skirtumo tarp Japonijos, Suomijos ir Lietuvos situacijos. Mes gyvename šalia kaimyno, kuris mums nori blogo. Nelaimei, mes esame dar ir energetiškai priklausomi nuo mums bloga linkinčio ir darančio kaimyno. Lietuva nėra galinga nei militaristiniu, nei finansiniu, nei įtakos aspektais todėl neturi jokios kitos išeiteis išspręsti savo suvereniteto klausimo kaip tik tapti energetiškai nepriklausoma nuo bloga linkinčio ir darančio kaimyno. Tai yra strateginė aksioma, apie ją net neverta ginčytis. Ginčytis verta dėl šio strateginio tikslo įgyvendinimo būdų. Valdžia pasirinko AE, o AE kritikai nesugeba argumentuotai šio projekto kritikuoti.

          • Marius

            Konkrečius blogo darymo pavyzdžius prašyčiau.

          • Valentinas

            Medininkų byla, Sausio 13 byla, okupacijos nepripažinimas, energetinio sektoriaus monopolizavimas, politinės situacijos Lietuvoje įtakojimas, partijų ir žiniasklaidos finansavimas, IAE uždarymo projekto sabotažas per nupirktą dukterinę įmonę. Ir t.t. ir panašiai. Kokį bepaimtum Lietuvos Rusijos santykių aspektą Rusija stengiasi pakenkti, nes Rusijos požiūriu Lietuvos pralaimėjimas yra jos laimėjimas. Ekonomikoje – užsidaro sienos mūsų vežėjams, mūsų kiaulės tampa nesveikos, o piene atsiranda bakterijų. Mūsų draugus (JAV) jie laiko strateginiais priešais. Mūsų pastangas save apginti jie laiko grėsme sau. Mūsų pasmerkimą jų agresijai Gruzijoje jie laiko priešišku aktu. Lietuva Rusijos žiniasklaidoje vaizduojama kaip atsilikusi, silpna, niekinga marionetine JAV valstybe (čia šitoje vietoje tikiu, kad atsiras šaukiančių „O ką taip nėra?“), kurios aborigenus galima lengvai valdyti ir manipuliuoti. Sporte jie vilioja mūsų geriausius sportininkus. Krepšinyje jie stengiasi sumažinti LKL reikšmę ir Lietuvos kelialapius į Eurolygą susieti su jų sukurtos lygos rezultatais.
            Tiesa, yra išimčių – Rusija mėgsta Banionį ir Budraitį, bei Palangą (dėl neaiškių priežasčių).

          • Fredis*

            Budraitis, Palanga, o dabar jau ir E.Meilutytė. „Ir ką ji valgo?“ – po siautulingo Rūtos Meilutytės finišo olimpiados 100 m krūtine rungties pusfinalyje juokais paklausė Rusijos žurnalistai.

          • Marius

            Panašaus atsakymo ir tikėjaus. Jis klaidingas. Jau iš jūsų primetimo kitam savo supratimą (kaltinate girdi apsimetu durneliu) buvo matyti, kad darote loginę klaidą. Visada rašau rimtai. Paaiškinsiu tik vieną kartą. Jei nepatiks galite galvoti, kad esu „Kremliaus agentas“. Agresiją per sausio 13 dieną, Medininkų įvykius vykdė Tarybų Sąjunga, o ne Rusija. Faktas. Nei viena pasaulio valstybė negali prisiimti atsakomybės už svetimos valstybės veiksmus. Įtariu teigsite: Rusija yra Tarybų Sąjungos teisių ir įsipareigojimų perėmėja ir net tesėja. Visiškai teisingai, bet tai niekaip nekeičia fakto, kad tai dvi atskiros valstybės. Tačiau svarbiausia tas teisių įsipareigojimas buvo priimtas tam, kad išvengti tų ginkluotės mažinimo sutarčių priimtų TSRS, TSRS skolų neaiškumo ir kitam chaosui išvengti – tai Lietuvoje kažkaip nepastebima. Visą kitą ką surašėtė: energetinio sektoriaus monopolizavimas, politinės situacijos Lietuvoje įtakojimas, partijų ir žiniasklaidos finansavimas, IAE uždarymo projekto sabotažas, sportininkų viliojimas(?!) ir t.t. – tėra tik jūsų nuomonė, kauzalinė atribucija – bandymas paaiškinti kitų žmonių elgesį (šiuo atveju kitos valstybės) iš savo sugedimo laipsnio. Kaltinti energetinio sektoriaus monopolizavimu – tai išvis nesąmonė, Rusija čia ne prie ko, tai sąlygota istorijos, antra pirkti iš Rusijos yra pigiau. Tą daro ta pati Suomija, galų gale mes turime galimybę atsiplukdyti naftą iš bet kurios pasaulio vietos, bet kažkodėl plukdome iš tos pačios Rusijos, nes… pigiau! Aiškinti apie Gruziją panašu būtų beviltiška, visgi nuo kada agresoriaus moralinis rėmimas, agresoriaus kurio dėka žuvo Rusijos kareiviai gali kelti susižavėjimą? Tad kai Lietuva nuolat kaltina Rusiją būtomis ir nebūtomomis nuodėmėmis nenustebkite, kad kaip šauksi, taip ir atsilieps.

          • Valentinas

            „Kremliaus agentu“ neapšauksiu, nes tai būtų per ddelė garbė. Šiaip, pažėrei tipišką Rusijos imperializmo mylėtojo paketėlį, kurį papuošė Gruzijos kaip agresoriaus vaizdinys. Pats Putinas nebūtų geriau pasakęs. Komentuoti šlyktu ir beviltiška, nes žmogui, kuriam Gruzija yra agresorius, o Rusija nekalta savo nekaltų kareivių gynėja, niekas nebepadės. Tokie žmonės kaip tu šlykšūs. Laimei – tokių mažuma, ir jie traukiasi į praeitį. Atia.

          • Apžvalgininko nuomonė

            Mariau,
            kas kaltina kokiomis nebūtomis nuodėmėmis Rasieją?
            Gal nebesapnuokite: jie patys prisiėmė tą naštą – prisiėmė TSRS teises ir pareigas, gina (neišduoda) Medininkų posto gynėjų žudikus, gina (neišduoda) golovatovų ir pan., o jūs paistote, kad jie ne prie ko?
            Jie patys sako, kad prie ko – moka paleckiams ir C’o per žydomasoniškus fondus (pasižiūrėkite į tuos, kurie atvažiuoja pas paleckius), kad pliurptų nesąmones, Lietuvai sukelia tokias savo gamtos išteklių kainas, kokių nemoka niekas Europoje,o jūs sako jie ne prie ko?

          • Marius

            Valentinui ir neatsakinėsiu, nes tai beviltiška aiškinti žmonėms kurie tiki kad ne Gruzija užpuolė miegantį miestą 2008-08-08, o jums „Apžvalgininko nuomone“, kitaip dar žinomam „Znakoriumi“, ir dar kaip „Tikras Lietuvis“ būtų galima, tik keista kad esate gyrėsįs išmanąs teisę… o nežinote kad šalys savo piliečių neišduoda, ypač istoriškai motyvuotuose kaltinimuose.

          • romas

            Jei ir užpuolė Gruzija savo miestą, tai neturėtų būti Rusijos reikalas. Va Klonio gatvę policija užpuolė, o Rusija nesikišo.

  • Fredis*

    Pasitelkusi ekspertus ir specialistus vyriausybė nubraižė ilgalaikes ūkio ateities vystymosi perspektyvas ir gaires, į kurias įeina branduolinės energijos plėtojimas. Tokia idėja ir planas mums nenukrito iš dangaus, o turime didžiulę patirtį, infrastuktūrą, įdirbį, visuomenės ir partijų palaikymą. Opoziciniai socialdemokratai savo propgramoje taip pat yra įsirašę atominės energetikos vystymą http://www1.lrytas.lt/-13425963731342022664-socialdemokratai-pasisako-ne-prie%C5%A1-atomin%C4%99-energetik%C4%85-o-prie%C5%A1-konkret%C5%B3-projekt%C4%85.htm
    Taip susiklostė, kad mums nenaudinga auginti medvilnę, kukurūzus, su kiniečiais ir japonais nepajėgus konkuruoti elektronikos srityje, pasigaminti daugelį masinės produkcijos gaminių – automobilius, lėktuvus, net batų jau nebegaminame, tačiau apsirūpinti elektros energija ir šilumine energija naudojant pačias pažangiausias techologijas – visiškai įmanoma. Terekia sutelkti valią ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo. Nuolatiniai pabumbėjimai, kad gali nepavykti, kad kam mums to reikia yra visiškai suprantami.

    • romas

      Nuojauta sako, kad nestatysim mes nieko. Visą laiką barsimės, kad ne tie ir ne taip daro.

      • Fredis*

        Jeigu žmogus (bendruomenė) mąstytų logiškai, tai jis (ji) daug nesibartų, o veiktų tikslingai. Lietuviams elektros ir šiluminės energijos reikia (trūksta), latviams – reikia, estams – reikia, lenkams – reikia, baltarusiams – reikia. Jeigu valstybei ir bendruomenei ko nors trūksta – ji pradeda svarstyti kaip deficitinio produkto įsigyti. Yra du keliai: susimesti pinigus (pasiskolinti iš bankų) ir pasigaminti, arba žiūrėti ir laukti ką pasakys ir pasistatys Rusija. O po to verkti ir aimanuoti, kad kainos monopolistinės ir diskriminacinės.

        • romas

          Juršėno tikslai gali būti kur kas žmogiškesni – dirbti mėgstamą politiko darbą, jaustis reikalingu, tuo pačiu iš gaunamų pajamų ir dėl einamų pareigų turėti aprūpintą senatvę. Gerai pagalvojus, eidamas prieš srovę tik šiškų užsidirbsi. Visuomenė tik tada pajus, kad jai kažko trūksta, kai gaus sąskaitas ne pagal pajamas, praras stogus virš galvos ir nebus ko į burną įsidėti, o valstybė negalės padėti, nes jai niekas neskolins.

    • suomis

      Fredi. Paskaičius jus, vis nepalieka mintis, lug vartotumėte koksą. Visada prasišviečia euforinė būsena. Ar Jūs visada pritariate tam, ką numato konservatoriai? :)

  • Cinikas

    Valstybei labiau apsimoka gaminti 20% brangesne elektros energija, nei importuoti 20% pigesne. Daugiau lesu lieka viduje, o ne iseina isoren.

    Kai ta supras kiekvienas musu pilietis, galesime dziaugtis pasivije sveicarus.

  • Henkas Moodis

    Žvelgiant į tai, kad emigracija nesitraukia o didėja, o mūsų visuomenė senėja kyla klausimas ar tuos šešis milijardus mes sugebėsime išmokėti neskausmingai. Plius pasaulinė ekonomikos kataklizmus įtraukiant į bendrą sąskaitą. Nepriklausomybė kainuoja visad brangiau, todėl ir mūsų vyriausybės argumentai kad statyba ir eksploatacija bus finansiškai patraukli neatrodo argumentuota. Kitas dalykas mes niekad nesugebam vykdyti stambių projektų finansiškai patraukliai. Naftos terminalas pigesnių degalų mums neatnėšė o lyginant su kitom Baltijos šalimis jie vis brangesni. Jei vyriausybei reikia išmesti šešis milijardus tai galėtų tai investuoti į sporto infrastruktūrą, kad talentingi sportininkai ne tik nekeistų pasų bet ir galėtų tobulėti čia Lietuvoje. Tame pačiame Plythmuto koledže be Rūtos Meilutytės treniruojasi dar 18 šalių ir tautybių sportininkai.

    • Valentinas

      „Nepriklausomybė kainuoja visad brangiau, todėl ir mūsų vyriausybės argumentai kad statyba ir eksploatacija bus finansiškai patraukli neatrodo argumentuota.“
      O tokia pozicija atrodo argumentuota? „viskas yra blogai ir bus dar blogiau, ir geriau būti negali, todėl verslo planas, pateiktas vyriausybės yra neargumentuotas. Tame verslo plane yra konkretūs skaičiai, kuriuos būtų galima kaip nors paneigti ar išanalizuoti, bet aš to nedarau, man užtenka bendro liūdesio, kad gerai būti negali, todėl mano liūdesys yra tvirtesnis argumentas nei vyriausybės pateikti konkretūs skaičiai“.
      O gal viskas paprasčiau: „nepriklausomybė kainuoja visad daugiau, todėl mums jos nereikia“?

      • Henkas Moodis

        Valentinai juk nepaneigsite, kad skaičiai ant popieriaus nieko nereiškia. Jie gali kisti dėl bet kokių smulkiausių priežasčių. Suomijoje statoma elektrinė vėluoja dėl Arevos veiksmų jau porą metų jei neklystų, o kaina auga. Mes saugyklas statom nesekmingai ir tai jau faktas. Ir jei mes statysim atominę elektrinę vien tik tam, kad patvirtintumėm, kad mes nepriklausomi, tai man truputi juokinga, kad tos šalys, kurios neturi atominių jėgainių skaitosi priklausomos nuo kažko? Ir tai ne tik Latvija ar Estija, bet ir kitos Vakarų Europos šalys, kurios dėl vienos ar kitos priežasties neturi atominės energetikos industrijos šakos. Bet ar dėl to jos silpnesnės, nepilnavertiškesnės?
        Jau dvidešimt metų mums tvirtina, kad centralizuotas šildymas yra pigiausias šildymo būdas, bet realybėje mes matome viską kitaip. net gi, kai žmonės atsijungia daugiabutį nuo centrinio šildymo ir kiekvienas iš jų susimontuoja atskirus, kad ir dujinius šildytuvus jų sąskaitos sumažėja vos ne dvigubai, tai reiškia, kad ir dųjų sąnaudos krenta dvigubai – ir tai jau kelias į tą energetinę nepriklausomybę. Aišku visada galima sakyti, kad panaikinus monopolius šildymas atpigtų, bet klausimas tik kada juos panaikins ar išvis panaikins. Tas pats ir su leketra. Diversifikacija enegetinių šaltinių visada bus patikimesnė nepriklausomybė nei vienintelis atominis šaltinis. Ir tai net atmetus visus pseudo žaliųjų burbėjimus apie atomo baimes.

        • Henkas Moodis

          Ir dar juokingiau skambės, kad Lietuva – Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetinės nepriklausomybės garantas. BUUUUUUUUUUUUUU

        • Valentinas

          Nesutiksiu. Skaičiai ant popieriaus reiškia žymiai daugiau, nei liūdni pamąstymai, kad „viskas bus blogai, nes kitaip ir būti negali“. Planas rodo, kad planuotojai gilinosi į situaciją, darė kažkokias prielaidas, atlikinėjo skaičiavimus ir t.t. Norint sakyti, kad planas blogas neužtenka liūdnai konstatuoti, kad jis nieko nereiškia, nes pas mus visada viskas blogai. Reikėtų pateikti konkrečias vietas, kur plane yra klaidų. Kol kas nei pas tamstą, nei pas kitus „kritikus“ nematyti konkrečių pretenzijų planui.
          Toliau, visi pasvarstymai yra liūdni pamąstymai vadojaujantis informacijos nuotrupomis:
          „Suomijoje statoma elektrinė vėluoja dėl Arevos veiksmų jau porą metų jei neklystų, o kaina auga“
          Taip, suomiai stato reaktorių pagal naujas technologijas, kurios yra nesertifikuotos ir jų uždelsimas yra susijęs su vėluojančiais sertifikavimo procesais, t.y. su biurokratija. Tačiau Hitachi jau yra pastačius 5-6 tokius pačius reaktorius kaip ir planuojamas čia, pastačiusi LAIKU ir sutilpus į biudžetą. Kurie iš šių dviejų faktų suteikia daugiau pagrindo optimizmui?
          „Mes saugyklas statom nesekmingai ir tai jau faktas.“ Taip Lietuva neturi didelių projektų valdymo patirties ir saugyklos vėluoja. Tačiau ar faktas, kad vėlavimas susijęs su Rusijos įmone negalinčia ar nenorinčia laiku ir pagal sutartį pristatyti konteinerius nėra labiau bylojantis atominės naudai? Jei Rusija taip priešinasi Visagino AE ir daro kliuvinius projektui bandydama diskredituoti Lietuvą, ar tai nerodo, kad veikiame teisinga kryptimi? Be to, naujosios elektrinės projektas kiek suprantu bus vystomas ne Lietuvos biurokratų, o Hitachi. Gal tai suteikia pakankamo pagrindo manyti, kad projektas bus vystomas profesionaliau, nei Lietuvos biurokratų?
          “ Ir jei mes statysim atominę elektrinę vien tik tam, kad patvirtintumėm, kad mes nepriklausomi, tai man truputi juokinga, kad tos šalys, kurios neturi atominių jėgainių skaitosi priklausomos nuo kažko? “
          Čia viskas apverčiama aukštyn kojom. Lietuva statosi (ar bent jau bando statyti AE) ne tam, kad „patvirtintų“ jog yra nepriklausoma, o kad TAPTŲ nepriklausoma energetiškai. Negi taip sunku suprasti: dabar Lietuva LABAI priklausoma nuo Rusijos, o nori tapti MAŽIAU arba VISAI nepriklausoma nuo Rusijos. Kodėl energetinė nepriklausomybė yra tokia svarbi? Todėl, kad:
          a) bet kuriai šaliai, netgi su draugiškais kaimynais yra svarbu sugebėti išsilaikyti pačiai, savo jėgomis. Norvegijai visiškai neapsimoka plėtoti žemės ūkio, nes Šiaurėje žemės ūkis yra brangus, niekas neauga. Norvegija turi pakankamai pinigų, kad galėtų visą reikalingą maistą nusipirkti žymiai pigiau, nei pasigamina pati. Tačiau Norvegija subsidijuoja žemės ūkį, nes supranta, jog šaliai yra strategiškai svarbu galimybė apsirūpinti maistu pačiai. Šiandien kaimynai yra draugiški – rytoj gali būti nebelabai. Lygiai taip pat, Japonijai yra labai brangu auginti ryžius pas save. Jai žymiai labiau apsimokėtų pirkti visus reikalingus ryžius rinkoje, tačiau, suprasdama poreikį būti nepriklausoma nuo išorinių kataklizmų, Japonija subsidijuoja labai brangių ryžių auginimą pas save. Tai yra strateginio nepriklausomumo reikšmė.
          b) Lietuva energetiškai priklausoma nuo LABAI NEDRAUGIŠKO kaimyno. Tas kaimynas siekia išlaikyti Lietuvą savo geopolitinėje, kultūrinėje, ekonominėje orbitoje ir įtakoti Lietuvos politinius procesus. Energetinė priklausomybė nuo priešiško kaimyno yra visiškai netoleruotina situacija. Jei Leituva būtų priklausoma nuo draugiško kaimyno, pavyzdžiui Latvijos, dar būtų galima filosofuoti, kad „visi esame vienas nuo kito priklausomi“. Tačiau, kai esi priklausomas nuo to, kuris tau nori pakenkti ir nesidrovėdamas KENKIA, svaičioti, kad „visi esame priklausomi šiuolaikiniame pasaulyje“ yra ir kvaili ir išdavikiški.
          „Diversifikacija enegetinių šaltinių visada bus patikimesnė nepriklausomybė nei vienintelis atominis šaltinis. “ O tai kas daugiau yra VAE, jei ne diversifikacija? Pagrindinis klausimas yra – kaina. Skaičiuojant kainą, reiktų nepamiršti įskaičiuoti visus kaštus, tame tarpe ir ekonominius, politinius. Štai Lietuva negali vykdyti savarankiškos politikos, nes yra per daug priklausoma nuo Rusijos ekonomiškai. Pavyzdžiui mes negalime pakankamai aktyviai ir ryžtingai paremti Gruzijos, nes žinome, kad lietuviškuose pieno produktuose bus atrastos iki tol nebūtos bakterijos. Štai ir Račas postringauja, kad jis mieliau pasiliktų priklausomas nuo Rusijos energetiškai jei nepriklausomybė jam kainuotų per brangiai. Tačiau tikiu, kad Račui būtų priimtina energetinė nepriklausomybė, jei ji jam nekainuotų per brangiai. Todėl klausimas yra tiktai kainoje (kaip tam anekdote apie žmoną – prositutę). Kokia kaina sumokėti už energetinę priklausomybę yra priimtina? Aš asmeniškai pasiruošęs kelis metus mokėti už elektrą dvigubai daugiau, kad finale, kai turėsime AE, mūsų prezidentas galėtų drąsiai atsistoti ir pasakyti kelioliktą kadenciją einančiam Putinui:
          Vladimirai, paleisk politinius kalinius, kitaip bevizį režimą su ES gali pamiršti.

          • Henkas Moodis

            Tai viskas daroma, kaip suprantu dėl tokio magiško žodžio regionionė lyderystė? Valentinai, sąžiningai tik pasakykit jūs tikrai tikit, kad mums pasistačius atominę elektrinę mes galėsim Putinui nurodinėti, kokius kalinius laikyti ir kada paleist. Iki šio jūsų sakinio visus argumentus daugmaž užskaitinėjau, nes jie atrodė pasverti daugiau ar mažiau, bet paskutinis sakinys pasirodė kad viskas ką darysime bus nukreipta ne Lietuvos gerovei, bet prieš Rusiją. Briedas absoliutus.

          • Henkas Moodis

            „Šiandien kaimynai yra draugiški – rytoj gali būti nebelabai.“ Man patiko šitas jūsų teiginys, įskaitant, kad atominę statysim su trimis kaimynais ir pas mus dar.

          • Valentinas

            Regioninė lyderystė visai ne prie ko. Paskutinis sakinys yra iliustracija tikro suvereniteto, kai valstybė turi pakankamai tvirtumo vykdyti jai reikiamą politiką nebijodama ekonominių sankcijų. Lietuva nenurodinėtų Rusijai kokius kalinius paleisti, tačiau kai platesniame kontekste – ES – Rusija reikalauja bevizio režimo (tai tik vienas iš pavyzdžių), Lietuva galėtų būti šalis kelianti savo reikalavimus. Kartoju, tai tik vienas iš pavyzdžių, kada ekonominė nepriklausomybė leidžia vykdyti daugiau nepriklausomos ir savarankiškos politikos. Beje, kai Lietuva taps energetiškai nepriklausoma, santykiai su Rusija stebėtinai greitai pasikeis į gerą, nes Putinas paslaulėvaizdis yra kriminalinis: gerbti reikia tik stiprius (savarankiškus). Silpnus reikia duchinti.
            Dėl kaimynų, tai integruotas projektas yra vienas iš būdų ilgam sucementuoti draugystę.

          • Fredis*

            Su kaimynais projektuojama/statoma dėl projekto stambumo ir finansinės naštos išskaidymo. Kaimynai-partneriai pasirenkami labai kruopščiai iš to paties karinio ir politinio bloko, o ne kokie nors autoritarinio valdymo propaguotojai. Net pasistačius AE užtekts vietos ir erdvės „žaliąjai energijai“ (biokurui, saulei, vėjui, hidro), Elektrėnuose toliau galėsime deginti dujas. Absoliuti diversifikacija. AE gali ir nepavykti įgyvendinti. Tokiu atveju milžiniškos valstybės biudžeto lėšos ir toliau tekės į užsienį, klestės tarpininkai, užsienio kapitalo energetinės kompanijos, siautės su Rusija moraliai, idėjiškai ir finansiškai susiję (susipainioję) politikai.

          • Izbliondimas

            Visiškai ir galutinai yra įrodyta, kad pati brangiausia el. energija yra AE pagaminta (žinoma, jos entuziasistai, sudeda tik pačią mažiausią kainos dalį/dalis… juk žino su kuoturi reikalą, su telefoninių sukčių aukomis ir pan., t.y. labai lengvu grobiu…).
            Žinoma, kai AE statoma karinaims tikslams, o el. energija yra tik tam tikra prasme alieka, kurią panaudojama „pšipotriebui“, – prie ko čia el. kaina.
            Antra. Valstybė, kuri pasistato AE, automatiškai tampa priklausoma nuo tos valtybės nedraugų, t.t. pavienių teroro organizacijų.
            Taip sakant pasistatei AE, – sudie nepriklausomybe… tiksliau velkom Rusija…
            Ir kam tai daroma, juo labiau, kad biomasės turime 2 kart daugiau nei reikia Lietuvos energetinei visiškai nepriklausomybei pasiekti.
            Matyt kažkam reikia tos priklausomybės, labai labai…
            Taigi☺

          • romas

            Izbliondimai, negražu apgaudinėti, sakant pusę tiesos. Lietuva jau turi AE ir turi branduolinių atliekų. Suspės ir mūsų anūkai numirti, o Ignalinos reaktoriai ir atliekos vis dar kels pavojų. Statysim VAE ar ne – teroristų reiks saugotis.
            Brangūs yra pinigai, o ne elektra, pagaminta AE. Pinigai Lietuvai bus brangūs ir statant kitokias elektrines. Turim sutikti mokėti už elektros energiją brangiau, jei norim būti energetiškai nepriklausomi.

          • Izbliondimas

            Romai,
            kiek žinau, Rusija aplamai, iš principo, savas atliekas nėra išsisakiusi nepriimti. Va ne savas , – tai jau niekas neims… sako tik Seimas į savo rūsį gal duos sutikimą.
            O visi kiti, tiek Jūs, tiek aš, tiek likusieji, manau, neduos jų talpinti į savo teritorijas…

          • romas

            Jei statomės saugyklą, turbūt atliekas saugosim. Branduolinio kuro atliekų susidaro nedaug. Nesmarkiai teritorija plotu skirsis, ar saugosim atliekas nuo vienos atominės, ar nuo dviejų. Tamstos argumentai būtų įtikinami, jei Lietuva apskritai nebūtų turėjusi AE.
            Beje manau, kad ir Kaliningrado, ir Baltarusijos atominės gamins pigesnę elektrą nei pasigamintume iš žilvičių, o tose elektrinėse taip pat gali įvykti avarijos ir bus branduolinių atliekų saugyklos. Galbūt rusai netgi pastatys vienu reaktorium daugiau, jei VAE nestatysim.

          • Komersantas

            Papildysiu Valentiną parašydamas, kad diversiffikacijos argumentas šioje temoje yra absoliučiai netinkamas. Jei kas pasigilintų į problemą tai aiškiai pamatytų, kad Lietuvai pagal planą priklausanti VAE dalis pateiks tik TREČDALĮ Lietuvos energijos poreikio, kitaip tariant, užtikrins bazinę generaciją. Taigi vietos ir saulei, ir vėjui, ir biokurui, ir visoms kitoms žalioms ir ne tik energetikos rūšims vietos yra apstu.

      • Izbliondimas

        Romai,
        kaip aš čia prieš keletą metų buvau rašęs, o ir kartojęsis buvau, – ES neilgai trukus bankrutuos (pamenate ją prilyginęs buvau pelkei… kai kur esu pasakęs, kad lendame į smalą, iš kurios jei kas ir ištrauks labai ilgai valysimės nuo jos aplipų prie kūno plaukelių…).
        Po tos baisios krizės žmonės Lietuvos nebus tokie goželiai, kad juos labai lengvai maustytų su ta laisva rinka (tarp kitko lietuvius labai gražiai pamokė šiandien anglai, – juk mūsiškiai, jei taip būtų čia, ypač tuoj po 1990 metų, būtų tokius veiksmus apšaukę „bolševikai grįžta“, ar „raudoni ateina“… taigi, mūsų tautiečiai apie demokratiją neturi net žakiausio supratimo, kol kas, DEJA). Tad gal iš svetimos valstybės nepirks pigesnės prekės, kaip tai šiandien elgiasi kokie tai danai. Ai, ką čia ir kalbėti, – kai šalyje turime vien „patriotus“, o neturime nei vieno patrioto.
        Štai turime spec. tarnybas, kodėl reikėjo laukti, kad eilinis pilietis imtūsi naikinti vagis, reketininkus, banditus iš Lietuvos, o ne jos… galima didžiuotis „Aitvaro“ veikla užsienyje, bet kodėl tokios veiklos nėra ginant mūsų šalies prestižą nuo banditų siautėjančių užsienyje (vėl tas pats demokratijos supratimas, ane… tai va, dėkui Dievui anglai bent šį kartą lietuvius pamokė demokratijos… o tų pamokimų oi kaip čia reikėtų ir kai KET visiškai nesilaiko (retenybė, nebent…), kai šiukšles svaido ir pan.
        O kai bus demokratija pas mus, – tai žmonės naudos tik tą energiją, kurią naudoti bus Lietuvai naudinga, o ne vadinamam verslinykui, t.y. mafijoziui kokiam ir pan.

        • Fredis*

          Izbliondimai, tavo tekstai labai literatūriški, tačiau kitą kartą pabandyk rašyti trumpai ir aiškiai, geriau tikrais faktais ir skaičiais.
          Eksportas į būsimą „bankroto zoną“:
          2012 m. sausio–gegužės mėn. lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (11,6 proc.), Jungtinę Karalystę (10,2 proc.), Nyderlandus (9,6 proc.) ir Latviją (9,3 proc.). http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=10280

          • Izbliondimas

            Fredi,
            kalbėjau visiškai apie kitką, t.y. apie tai, kai argumentuojama tuo „brangiau/pigiau“, t.y. toje plotmėje, kuri neužilgo liks kaip slogus sapnas tiems, kurie tame sapne sapnavo daugiau nei du dešimtmečius… o likusieji per juos vanasi turėjo/turi kentėti.
            Nes tų likusiųjų vienetai, o goželių milijonai šiandien/vakar…

    • Henkas Moodis

      Su visa pagarba Jums Valentinai bet visi tie gasdinimai rusais man primena Mažeikių Naftos privatizacija, kai pagrindinis argumentas buvo neprileisim Ivano prie vamzdžio. O energetinė nepriklausomybę užtikrinanti atominė energetika man atrodo neįtikinama vien tik dėl to, kad be mūsų joje dalyvaus dar minimaliai dvi valstybės, kurios neturėtų jaustis energetiškai nepriklausomos jei ir pastatysim atominę pas mus. O komentarai, kad turėdami atominę mūsų užsienio politika taps galingesnė net ES plotmėje jie absoliučiai yra niekiniai. Netikiu, kad turėdami atomą mes reikalausime Rusijos keisti žaidimo sąlygas užsienio reikaluose. Čia tas pats kad jūs sakytumėt, kad atominė elektrinė mums padės iš Kinijos išreikalauti laisvės Tibetui. Bet kuriuo atveju buvo malonu apsikeisti nuomonėmis, kurios daugelyje atheju buvo argumentuotos ir išlaikytos.

      • Apžvalgininko nuomonė

        Gal mums svarbiau ne iš jų reikalauti, o kad jie į mus, jei būsime savarankiški energetikos prasme, žiūrėtų kaip ne į priklausomus?
        Ir jei ką, tai jie žinos, kad mes galime iš jų ir nepirkti, o tokia situacija pardavėją pastato ant pirštų galiukų – kur jie dėsis, nes tik iš gamtos išteklių pardavimų ir teišgyvena?

        Reikia tapti savarankiškiems ir kuo greičiau.
        Dabar, gi, mes tik ant popieriaus esame nepriklausomi.

  • Izbliondimas

    Apie 500 metų prieš Kristų (daugiau nei prieš 2500 metų), siekiant pagerbti pasiektą demokratiją, per rekordiškai trumpą laiką (7-8 metus) buvo pastatytas Atėnų akropolio pastatas – Partenonas.
    Šiandien, kai yra kompiuteriai, kranai, – sunkiai yra pasiekiama jį perstatyti. Nes ten buvo kolonų tikslūs įlinkiai (kodėl, – čia atskira kalba…), o siūlo tikslumas buvo ne daugiau kaip per plauką (kas šiandien yra sunkiai pasiekiama daugiatonėse detalėse…).
    Ten demokratija žlugo, kai pradėjo trūkti maisto (verta pagalvoti, kodėl jos nėra Lietuvoje šiandien, o kodėl jos Lietuvoje buvo 100 kartų daugiau 1988-1989 metais…).
    Be to, viena galinga molitarinė šalis, kaip yra žinoma, pakilo į kovą prieš Atėnus su lozungu „nuversime TĄ ŽIAURŲ DEMOKRATINĮ REŽIMĄ“… kaip šiandien tai panašiai daro, pastebime su galybe taikių, turtingų šalių, tik su lozungu „nuversime TĄ DIKTATŪRĄ…“.
    Ar ne juokingi tie žmogeliukai. Na būtų, jei nebūtų tokie visiški bepročiai, ane…

    Bet. Štai Šveicarijoje, šveicarams, pavysdžiui, kai reikia priimti svarbų klausimą, – jie jo nepatiki savo išrinktiesiems. Tai daro patys, o ne jų išrinktieji. Nes per daug svarbu yra, kad tai patikėti išrinktiems žmonėms ar ekspertams. Kai pagalvoji kokie mes dar laukiniai lyginant su šveicarais.
    O kitą kartą galima būtų pagalvoti, nuo kokio lygio klausimą mes jau nebeturėtume leisti spręsti Seimui (kadangi mūsų tautietis yra įsitikinęs, kad svarbiais klausimais tiek Seimo, tiek didžiųjų miestų savivaldų sprendimai gali būti išskirtinai korupciniai, t.y. mafijiniai… dėl ko, žinoma, bent aš nesutikčiau, ir jokiu būdu…). Taigi☺

  • Tomas

    Apgailetinas straipsnis, paskaicius tik nusvyra rankos del autoriaus neprofesionalumo. Tokio lygio diskusijos pas mus vyksta prie alaus. Ar yra Lietuvoje nors vienas zurnalistas ismanantis energetika ir nepilstantis is tuscio i kiaura?

    • Valentinas

      „Ar yra Lietuvoje nors vienas zurnalistas ismanantis energetika ir nepilstantis is tuscio i kiaura?“

      Manau vienintelis kandidatas – Rytis Staselis.

      • Auksinis kardas

        Rytas jis. Iš kur jo energetikos raumenys, žino ne kiekvienas.

    • mielas Tomai, tokie profesionalai kaip tamsta (skiriama ir Komersantui) yra apgailėtini apsiš.. dundukai. Nes jie tik amsi, tačiau patys nė velnio neišmano. O gal aš klystu? Jei taip, tai parodykite pirštu, kurie mano teiginiai yra neteisingi, kuo mano keliamos abejonės yra nepgrįstos, pailiustruokite savo argumentus skaičiais, faktais, prognozėmis, rinkos apžvalga, geografine situacija, pramonės plėtros perspektyvomis, atsižvelgite į galimą skalūninių dujų plėtros įtaką, įvertinkite galimus naftos kainos pokyčius ir t.t.

      Spėju, nelabai išeis. O jei taip, tai užsikiškite ir neamsėkite. Arba prie alaus su savo dundukų kompanija keikite žurnalistus ir politikus. Juk tikriausiai tik tai ir temokate.

  • Komersantas

    Šiaip dažniausiai mielai skaitau ir žaviuosi Artūro įrašais/strapsniais. Na bet šiuo atveju… Absoliučiai nulinis problematikos suvokimas, nulinės žinios apie energetikos sektorių ir šiaip argumentų šitame įraše nei su žiburiu nerasi. Tai yra tiesiog Čyviško/Užkalniško tipo pasapaliojimai apie kažką naudojant netinkamas analogijas bei piešiant blogiausius įmanomus scenarijus.

    O šiaip prieš keliant klausimą „ar energetinė nepriklausomybė turi brangiai kainuoti“ reiktų bent minimaliai pasidomėti, kiek mums KAINUOJA energetinė priklausomybė. Spėju, kad tada ir ta nepriklausomybė kaina nepasirodys tokia jau didelė.

    • Bobutė

      Šis Tamstos komentaras suponuoja mintį, kad esate, ar bent manote esąs, energetikos srities akademikas ar bent profesorius…

      Tai, kad p. A. Račo įraše, pasak Jūsų, nėra jokių argumentų neturėtų stebinti, nes jis, vėlgi pasak Tamstos, – absoliutus nulis energetikoje.
      Bet Jūs… jūs… Kur Tamstos argumentai? Kur kainų palyginimai ir etc.?

      Ar irgi tik užkalniškai pasapalioti tegalit?

      • Komersantas

        Bobute, nurodos į skaičius yra surinkos šiame straipsnye (tikrai neturiu laiko jums rankioti nuorodų ir informacijos šaltinių, kai pati tingite į googlą įvesti kelis žodžius).

        http://verslas.delfi.lt/energetics/nmaciulis-klaidinanti-propaganda-apie-vae.d?id=58928685

        Perskaitykite, įsigilinkite, o tada prašykite argumentų. Pamatysite daug skaičių, kurie spėju jus nustebins. Artūrui taip pat vertėtų perskaityti. Ypač prieš rašant tokio tipo rašliavas ir sapaliojant apie 25 proc. ar du kartus (tai kiek iš tikrųjų?) didesnę elektros kainą.

        O vadinti visiškai nepažįstamą žmogų apgailėtinu apsišikusiu dunduku vien dėl to, kad šis parašė aštresnį komentarą yra tikrų tikriausio save įsimylėjusio narcizo, nesugebančio į save pažvelgti kritiškai, būdo bruožas.

        • Bobutė

          Ponas Komersante,
          šiaip jau, tai mano komentaras buvo ne apie AE, o apie kai kuriuos komentatorius bei jų keistoką diskutavimo būdą…

          Pavyzdžiui Jūs kaltinate p. A. Račą, kad jis nepateikia jokių argumentų, kad yra absoliutus nulis energetikoje ir kad aplamai kelia ne tuos (ar neteisinga seka) klausimus.
          Vienok, pats nepateikiate jokių argumentų savo teiginiams pagrįsti (taip, taip, suprantu – neturite laiko)…:)

          Nesuprantu vieno, kodėl šioje situacijoje įsižeidėte pavadintas „apgailėtinu apsišikusiu dunduku „? Mano galva, visiškai teisingas apibūdinimas, žinoma, išskyrus epitetą „apsišikęs“, kuris yra aiškiai perteklinis. Jis, ko gero, yra emocinis atsakas į tokius pasisakymus kaip kad absoliutus nulis ir etc.

  • Izbliondimas

    Kaip žinia žmonija turi tris baisius priešus: GMO, AE, dirbtinius sintetinius pesticidus.
    Tad šiandien siūlau, jei leis blogo šeimininkas, paskaityti apie vieną iš jų (atvertus puslapį žr. žemiau): http://www.organic.lt/lt/news,nid.905

  • Leons

    Tokiu atveju kai srities neišmanai geriau ir nekelti klausimo (net ir retorinio, nes tai panašu į populiarumo kėlimasį su flamewar, kuris praktiškai garantuotas), nebent lauki atsakymo, o jo laukti irgi gana kvaila, nes tokio mąsto projektais Lietuvoje konkrečiai gali kalbėti vos kelioliką žmonių – būtent todėl referendumas skamba gana kvailokai. Ir visgi kaip bebūtų įkišiu ir savo trigrašį, kadangi ne per seniausiai studijų reikalams dariau tyrimą apie energetiką.

    Tarp elektros bei naftos kainų yra dar ir kokia koreliacija – uždarius IAE didelė našta buvo perkelta ant pasenusios ir neefektyvios Lietuvos Šiluminės Elektrinės, kuri kurenama tom pačiom Rusijos dujom. Kitas niuansas elektros kainos kilimas. Šiuo atveju irgi galima labai nesibaiminti – branduolinis kuras sudaro ~15-17% (šiluminėse ~ 85-90%) elektros savikainos, likusi dalis yra darbuotojų atlyginimai, atliekų saugojimas, amortizacija ir t.t. Kas dar nesusivokė galiu suformuluoti aiškiau – pabrangus kurui, kad ir dvigubai, elektros energijos savikaina viso labo pakils kokiais 15% (o tai sunkiai įmanoma, kadangi branduolinis kuras pasižymi didele pasiūla – JAV, Kazachstanas, tą pati Rusija, Kanada ir t.t.).

    Giliau nesidomintiems siūlau nustoti reikštis išvis – rėkiate tai ko patys visai neišmanote. Kam vis trūksta informacijos apie projektą – http://www.vae.lt/lt/pages/naudingos_nuorodos_lietuvoje.

    Autorius tiesa pasakius šiektiek nuvylė – įrašas apie nieką. Kitą kartą pasirinkus tema būtų šaunu, jog bent pasidomėtumėte.

    • mielas Leons, nesuprantu, kodėl tamsta ir panašūs į jus esate įsikalę sau į galvą, kad aš turiu jus tenkinti.

      O šiaip, jei nepastebėjte, įrašas nebuvo apie VAE projektą. Todėl bent jau man labai kvailai skamba aiškinimai, kas ko neišmano ir kas kuo nesidomi.

      Įrašas, jei ką, buvo apie kvailius, kurie sako, kad geriau turėti savo atominę ir mokėti už elektrą du kartus brangiau nei ji kainuoja dabar. Jei ir tamsta tokiems priklausote, tada ką jau čia padarysi…

      • Leons

        Tiesiog pagrindžiau paskutinį elektros kainos kilimą, o taip pat paaiškinau, kodėl branduolinei energetikai negresia staigūs bei dideli kainos šuoliai. Nežinau kaip paprasčiau pasakyti, jog suprastų visi. Manau, niekas net neabejoja, jog būtent naftos bei dujų kainos ateityje kils sparčiausiai, o tai smarkiai įtakos elektros savikainą, kadangi ir didžiają dalį energijos šiluminėse elektrinėse pasigaminsim.

        Apie VAE: pats užsiminėte, jog tai bus vieną tų priežasčių, dėl, kurios kils elektros kaina turėtų kilti ateityje.

        Beje, jei jau norite konstruktyvaus dialogo, prašau įvardinkite Lietuvai palankesnę alternatyvą VAE.

        • Leons

          Ir apskritai iš kur tos spekuliacijos apie kasmetinį elektros brangimą 25%, esant VAE? Kaip apskaičiavote? Rodos, jog žmonių gąsdinimu užsiminėjat.

      • Leons

        Dėl to skaitytojų tenkinimo: žinoma, neturite, bet manau, jog esate pakankamai įžvalgus ir protingas, jog tokio lygio neargumentuotų įrašų, skirtų pakurstyti ugnį, nekeltumėte.

    • Apžvalgininko nuomonė

      Leonai,
      tai ką tu sakai – kad AE bus pelninga?
      Pagrįsk – visiems įdomu.
      Jei tik ką nors išmanai toje srityje, aišku.

      • Leons

        Kokiu požiūriu pelninga? Nori gauti dividendus už VAE veiklą? Jei turi omenyje, ar tai labiausiai apsimokanti alternatyva Lietuvai – taip, esu užtikrintas. Taip pat galiu įvardinti vieną didžiausių blogybių perkant naftą bei dujas iš kitų valstybių – pinigų eksportas, kuris stabdo BVP kilimą. Energiją gaminant šalies viduje šį pinigų eksportą pavyks smarkiai sumažinti. Galiu tik trumpai pasakyt – šiuo metu Lietuvai nuostolingiausia nieko nedaryt. Reikia paprastų ir aiškių argumentų – http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-22287/straipsnis?name=S-22287&l=2&p=1. Taupantiems laiką skaityt nuo LCOE (ang. Levelized Costs of Electricity).

    • Bobutė

      Ačiū, pons Leons, pralinksminot savo komentarais.
      Sprendžiant pagal šį Tamstos teiginį:

      „Tokiu atveju kai srities neišmanai geriau ir nekelti klausimo (net ir retorinio, nes…“

      tai ARBA esat (manot esąs) energetikos, žinoma įskaitant ir atominę energetiką, finansų, ekonomikos, viešųjų ryšių, statistinių prognozių, psichologijos, valstybės valdymo, mokslo (ypač fizikos)raidos ekspertas (kiekvienoj srityje – vienas iš keliolikos) ARBA Tamstos teiginys reiškia, kad neišmanėliams negalima kelti klausimų, bet atsakinėti į juos galima. Ir argumentų daug nereikia. Užtenka pareikšti – esu užtikrintas…:)

      P.S. Beje, studenčioko pamąstymai apie referendumus ne tiek prajuokino, kiek nuliūdino…Iš kur tiek homo sovietikus jaunimo galvose?

  • briedis

    Apskritai ir supaprastintai šnekant, būtų neblogai, jei ae priešininkai pateiktų nors vieną nerentabilios, nuostolingos atominės elektrinės pavyzdį. Vienintelis tikrai vertas dėmesio argumentas prieš tokios elektrinės statybą- avarijos tikimybė, bet ponai alternatyvininkai dėl to jaudinasi mažiausiai(nes šalia planuojamos jiems nei kiek netrukdo).
    Daugiausiai klausiama „kiek man tai kainuos“, o ne „ar tikrai tai bus saugu“. Beje, nelabai tiems reikliems mulkiams rūpi kiek gi kainuos dabartinė idilija…

    • Auksinis kardas

      Sprendžiantieji statyti atomines paprastai gali ir nustatyti kiek priklauso mokėti už produkciją, kad nuostolio nebūtų. Nes šaukštai po pietų, ir pasirinkimai ne kažkokie.

      • briedis

        o sprendžiantieji statyti kitokias- tai jie tokie pūkuotukai samariečiai, ar kaip čia?

      • Auksinis kardas

        Smulkesni ir bus labiau rinkų dalyviai, nei ukaz’ų produktai.

        • romas

          Daug nereiškia smulkumo. Maximos parduotuvė, pavyzdžiui, Lietuvoje – ne viena.

          • Auksinis kardas

            Visiškai teisingai – rinkas puoselėti reikia visokeriopai, jei jau pasirinkome šitokį ekonomikos darželį.

          • romas

            Karde, klausimas Lietuvoje yra ne kokias elektrines statyti, bet ar iš viso mums reikia savų elektrinių. Beveik visi argumentai, kurie tinka, kad nestatytume AE, tinka kad nestatytume apskritai jokių elektrinių.

          • Auksinis kardas

            Nesutinku: lokalios, vietine ar atsinaujinančia žaliava, ištekliais galinčios veikti jėgainės yra puiki, naudinga tiek dabar, tiek ateičiai, veikla. Jų veikimas duoda tiesioginę naudą – išgautos energijos tiekimą geresne kaina (iškart, ar ilgainiui), darbo vietas įvairiose šalies vietose. Taip, reikia patenkinti saugumo, švarumo, organizacinio skaidrumo argumentus, numatytos vietos priimtinumą, bet ir tiek. AE yra ne vienu aspektu forsuotas projektas – faktas.

          • romas

            Iš kur ištraukėt tokias nesąmones. Saulės ir vėjo energetika sukuria darbo vietas tik kur nors Danijoje ir Vokietijoje. O elektros supirkimo kainomis taip pat pasidomėkit. Juokingas atrodo gąsdinimas, kad VAE pagaminta elektra 2020m. kainuos 30 ct/kWh.

          • Auksinis kardas

            romai, kokias nesąmones? Net saulės ir vėjo energetika (nors ir ne jas, aišku, iš esmės turėjau omenyje) reiškia darbo vietas naudojimo, žaliavos ruošimo vietose. Žinau apie supirkimo kainas, ir kuo jos nelabai malonios trumpajame laike. Betgi jų poveikis planuotas ilgalaikei perspektyvai sparčiau kurti. Ir vėl: išskirstymas įvairiomis formomis ir įvairiose vietose yra geras dalykas, ne koncentracija vienoje vietoje. Judėjimas link švaros ir saugos yra gerai. Taupoma ant saugumo užtikrinimo nesaugioje technologijoje, šlamšto ir galimų didesnių bėdų tvarkymo. Viską tenka įvertinti.

          • romas

            VAE nebūtų monopolistas, nes gamintų tik 30 proc. reikiamos energijos. Netiesa, kad ekologiška energija pigs artimiausioje perspektyvoje. 2020m. tokios energijos gamybą dar reiks subsidijuoti, o ji bus vis dar stipriai brangesnė nei pagaminta atominėse elektrinėse. Investicijoms atsipirkus, energija, pagaminta atominėje, apskritai sunkiai ras konkurentų.
            Kompiuterinės technologijos nuolat vystosi, todėl atominės elektrinės taps vis saugesnės, o taip vadinamo žmogiškojo faktoriaus rizika vis mažesnė. Mes tikrai VAE pastatytume saugesnę, nei ji buvo Fukušimoje, jau nekalbu, kad ji būtų saugesnė už IAE.

          • Auksinis kardas

            And it’s only just begun:
            http://www.stuff.co.nz/world/south-pacific/7408149/Tokelau-to-shed-diesel-dependence

            Ekologiškos energijos kaštai laikui bėgant tik mažės dėl pažangos technologijose bei masteliuose.

          • Auksinis kardas
          • romas

            Lietuvoje saulės mažai, todėl saulės energetika dar greit nebus apsimokanti. Dabar ji iš viso pasakiškai brangi. Jei ir penkis kartus atpigtų, vis tiek dar bus per brangi, o penkis kart efektyvesnė netikiu kad pasidarys greitai.

          • Apžvalgininko nuomonė

            Dėl saulės kiekio.
            Kaži,
            ar as mus ne tiek pat kiek Vokietijoj?
            Ten (yra Delfyje) yra pastatytas namas su n saulės baterijų, kuris gauna saulės energijos triskart tiek nei, kad jam reikia: viskas jame yra elektra daroma, plius du elektromobiliai ir elektrinis dviratis, o kas lieka, tą jie parduoda valstybei.

          • romas

            Kalba apie kainą, o ne apie tai, kad negalima iš saulės išgauti energijos. Hibridinis automobilis, pavyzdžiui, labai energetiškai efektyvus, bet ne kiekvieno kišenei jį nusipirkti.O šiaip, beveik visa energija Žemėje iš saulės. Mes patys iš saulės energijos padaryti ir nuolat pasipildom saulės energijos pagamintais produktais:)

        • briedis

          Auksinis karde, – niekas smulkesnių šiuo projektu ir nesiekia išprašyti už rinkos teritorijos ribų. Kiek suprantu, tam ir daromos visokios jungtys. Pagaliau, kas gi trukdo, esant galimybėms (ir, beje, labai neblogoms) kad ir dabar „smulkesniems“ sužibėti?

          • Auksinis kardas

            briedi, klausimas yra kur koncentruojamės, ką skatiname, kokiomis priemonėmis sprendžiame reikalus. Jei piniginę atversime atominėms priemonėms – bus viena, jei ne taip forsuotai susitelksime į kitokios struktūros sprendimus, bus visai kas kita. Negalime turėti, ir neturėsime visko iškart. Vienu metu iš biudžeto įsūdysime savo galimybes vieniems ar kitiems tikslams, vienokius ar kitokius lėšų kiekius, turėsime išsimokėti vienokius arba kitokius sumanymus, patenkinsime poreikius vienaip arba kitaip. Klausimas ne apie išprašymą ar neišprašymą, bet apie tai, ką būtent renkamės daryti.

          • romas

            Pinigų mums atominei reiks maždaug tiek, kiek per maždaug tris – keturis metus sumokam rusams už elektra ir už dujas pas save tai pačiai elektrai gaminti.

          • Auksinis kardas
          • suomis

            Man taip pat, senai, jau kyla mintis, savo reikmėm, pasigaminti Gazholderį. :)

          • romas

            Izbliondimas apie tai tik ir šneka. Bet žiūrėkim, po kiek elektrą perkam iš tokių katilinių. Jau dabar supirkimo kaina 0,37–0,50 Lt/kWh. Įtariu, kad kitais metai ji bus peržiūrėta į didžiąją pusę, nes supirkimo kainos elektrai iš atsinaujinančių šaltinių turi tendenciją kiekvienais metais po truputį augti.

          • Auksinis kardas

            Ar turėtumėt įtikinantį pavyzdį, pagrindžiantį „kiekvienais metais“ ir „augti“? Ar tai būtų sparčiau už bendrą stebėtą elektros ir dujų brangimą?

          • romas

            Nesu žinovas, kaip gimsta supirkimo kainos, bet turint omenyje tendencijas, tikėtina, kad 2020m. jos nebus mažesnės nei dabar. O tai reiškia, kad elektros energijos gamyba iš biomasės yra ir bus artimiausioje ateityje brangesnė nei gamyba AE.

          • suomis

            Atsiprašau romai, bet nesimato priežasčių kodėl biomasė turėtų brangti.

          • romas

            Tendencija yra ne pigti, o brangti, tačiau teigiau ne kad brangs, o kad bus ne pigesnė nei dabar. Net jei supirkimo kaina liks kaip dabar, elektrą išgauti iš biomasės bus 2 kartus brangiau nei gaminti atominėje.

          • suomis

            romai, su tuo aš sutinku, bet bendrai paėmus sudedant visus kaštus, manau nelabai apsimoka. Kol nesugalvota, ką daryti su atliekomis.

          • Auksinis kardas

            romai, ar teigdamas, kad gaminti atominėje užtikrintai pigiau, įtraukiate visas susijusias išlaidas, tarkime avarijos padarinių likvidavimo kaštus, prireikus? Siūlau dar vieną įžvalgesnį skaitinį.

            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/mnagevicius-apie-vae-projekta-diskutuokime-konstruktyviai.d?id=59245249

          • romas

            Jau rašiau:
            http://racas.lt/ar-tikrai-nepriklausomybe-turi-brangiai-kainuoti/#comment-104185
            Statysim ar nestatysim AE, saugumo neužsitikrinsim. Rusai tikrai du blokus statys Kaliningrade, jei tik bus galimybės eksportuoti.

          • Auksinis kardas

            Stambios valstybės kontekstas yra visiškai kitoks – ten galima sau leisti tokį objektą pastatyti tiesiog šiaip, rizikuojant ekonomine nauda, galimybėmis parduoti itin naudingai – ir paspausti dėl tos naudos įvairiais svertais galimybės visai kitokios, ar ne? Mums tenka pirmiausia atminti savo galimybių ribas. Augti atkakliai, išeinant iš kuo mažiau skausmingai galinčių žlugti ambicijų. Ar eksportas, ar ne eksportas – nei jiems, nei mums tai nėra galintis kažkur ypatingai ištempti ekonominis arklys. Kur kas labiau mums – infrastruktūra galimybėms prasimanyti elektros iš aplinkinių rinkų geriausiomis sąlygomis. Ir ramiai vystyti našų šilumos gaminimo ūkį, pageidautina su šalutine elektros generacija. Taip pat dirbti su vėju ir saule: pamažu, bet atkakliai.

          • romas

            Manau, kad statytis elektrines yra nei kiek ne blogesnis dalykas nei tiesti, pavyzdžiui, kelius. Atsimenat patarimus Kubiliui 2009 metais, kad norint kurti darbo vietas, reikia pasiskolinti ir išlaidauti? Visaginas – socialiai probleminis miestas. Statydami AE, sukurtume jame pastovių darbo vietų. Kol statytume, visai Lietuvai darbo vietų rastųsi. Vargu ar Lietuva gamina kokią nors prekę, kurios kur nors pasaulyje negamina pigiau. Bet puikiai suprantame, kad nieko negamindami, negalėsim ir pirkti. Kol kas eilę metų Lietuvos augimas laikosi ant paskolų. Jei negautume ES paramos ir nesiskolintume, tiesiog ekonomiškai merdėtume. Kiek laiko dar mums taip leis gyventi?

          • Auksinis kardas

            VAE niekaip nesprendžia vardintų esminių klausimų, bet prideda esminių rizikų. Vardan vieno miestelio guvumo užstatyti visos šalies reikalus – ne kažkokios vertės sprendimas. Paskirstytas, labiau tradicija ir savais pajėgumais besiremiantis pasišovimas – kur kas saugiau, geriau.

          • romas

            VAE nespręstų vardintų klausimų, jei būtų ekonomiškai neapsimokanti. Bet jei viskas klostysis palankiai ir iki 2015m. nepasirodys, kad projektas yra ekonomiškai neapsimokantis, nestatyti reiktų tik dėl kvailumo. Tikiuosi, kad sąmyšis – laikinas ir susijęs su rinkimais. Jei prieisim iki statymo, manau, kad protų inžinieriai padirbės ir Lietuva norės VAE taip pat, kaip norėjo, kad neuždarytų IAE.

          • Auksinis kardas
          • romas

            Japonija – seismiškai aktyvi teritorija. Ten įvyksta daugiau žemės drebėjimų per metus, nei yra metuose dienų, o pakrantes nuolat siaubia cunamiai. Jiems branduolines elektrines statytis – ypatingai nesaugu. Nenuostabu, kad jie svarsto galimybes jų atsisakyti.
            Niekas ir negali teigti, kad elektrą galima gaminti tik atominiuose reaktoriuose, bet teigti, kad branduolinė energetika neperspektyvi – taip pat visiška nesąmonė. Jau yra žinoma, kokie bus IV kartos reaktoriai, ir ieškoma techninių sprendimų juos įgyvendinti. Pirmos elektrinės, ko gero, bus pastatytos po 20 metų, o gal ir anksčiau. Branduolinio kuro žemėje daug, todėl tobulėjant technologijoms, branduolinės elektrinės taps vis labiau simpatiškos.
            Visos technologijos kada nors pasensta, bet kol nėra tobulesnių technologijų, tinka ir tos, kurio gerai tarnauja ir yra ekonomiškai įkandamos.

          • Auksinis kardas

            Lietuvos masteliu tai – šiokia tokia, taip pat ir ekonominė, avantiūra.

          • romas

            Ekonominė avantiūra yra skolintis ir pravalgyti, arba nieko nedaryti, kai šalies prekybos balansas neigiamas. Pernai, pavyzdžiui, -9.23 mlrd. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=3484&PHPSESSID=.

  • Izbliondimas

    Ar mulkiai bent tai žino, jei jiems nerūpi kitkas, dėl ko naujos AE statyti Lietuvoje negalima (o taip pat kategoriškai ir arti jos):
    „…„Kas pasikeitė nepriklausomoje Lietuvoje, kad geologai nebeprieštarauja, jog vietovėje, kurią jie laikė netinkama ankstesnei atominei elektrinei, naujosios AE statyba tapo nepavojinga?” – stebisi… Dar sovietmečiu, prieš statant Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos geologijos ekspertų vertinimais, Drūkšiai buvo laikomi tik rezerviniu variantu, kuris kategoriškai jų buvo atmetamas. Pasak Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos, atsigręžiant į Ignalinos atominės elektrinės istoriją, nėra nė vieno Lietuvos geologo, pritariančio statybai parašo, nes gruntiniai vandenys, kurie maitina ir didžiuosius Lietuvos miestus, šioje vietoje yra itin arti paviršiaus, ir tokio objekto, kaip atominė elektrinė tokioje vietoje statyti negalima…“

    • Leons

      Prašau pateikti šaltinio nuorodą.

      • Izbliondimas
        • romas

          Čia pletkai, o ne tyrimo ataskaita.

          • Izbliondimas

            Romai, čia Jums:
            „Tiesa glūdi moksle. Neleiskite klaidinami faktų. Fineiglo credo“

            O kaip teigiama šiame LR Seimo kanceliarijos pranešime, Lietuvos geologai kiek galėjo tuomet gynė Lietuvą nuo nelaimės, t.y. nuo AE statybos… – matyt dabar taip elgtis, taip pat pasielgti (kai esame priklausomi nuo stipresnės didžiavalstybės nei buvome), geologų jau per silpnos blauzdos, yra sakyti tiesą… liksi be darbo ir tiek…☺.

          • romas

            Daug kas nuo to laiko pasikeitė: nebuvo atominės elektrinės, nebuvo Visagino, Kruonio, perdavimo linijų. Jei aplinkybės būtų tokios pat kaip tada, būčiau prieš AE statybą. Ir dabar nesergu už atominę kaip už „Žalgirį“. Šioje vietoje pasitikiu valdžia. Jau ko gero prieš 10 metų buvo nuspręsta statyti. Manau, kad buvo įvertinti visi už ir prieš. Iki 2015m bus padarytas AE projektas. Tada dar daugiau visko paaiškės. Galvoju, kad vyriausybėje 2015 m. nebus bepročiai ir pajėgs suprasti, ar projektas Lietuvai yra apsimokantis. Dabar visi panikieriai nori pasiduoti be mūšio, nes galvoja, kad esam ir būsim nevykėliai. Norim turėti valstybę – nevykėliais būti negalim sau leisti.

        • Leons

          Panašu, jog tau sunkiai sekasi teksto suvokime.

        • Izbliondimas

          Romai (į 1:01).
          Tai tie, kurie kovoja už AE Lietuvoje – parsiduoda ir pasiduoda.
          Lietuva, maža šalis, turi ateitį tik būdama visa iki siūlelio ekologine.
          Ir neperdėkite pasitikėdami valdžia, – va būtent to ji iki šiol aplamai nesuprato, apie ekologinės Lietuvos pasakišką perspektyvą… (tai faktai, baisūs faktai)… atvirkščiai, tuo klausimu ypatingai ji kenkė Lietuvai. Ypatingai.
          O AE, – juk užkerta dalinai kelią tokiai Lietuvos vizijai.
          Bet dėl jos dirbama yra, ir daug dirbama, jau 25 metus, beje, ir be atlygio bent 10 metų…
          Ne manau, kad Lietuvos kenkėjai (t.y. AE užtarėjai), – dirba be atlygio…

          • Leons

            Apie kokią ekologiją kalbi? Kokia yra ekologijos samprata tavo nuomone? Kolkas panašiau į nerišlius kliedesius nei rimtą dialogą.

          • Izbliondimas

            Leons,
            ne tavo pienuotas snuki nosiai visa tai.

          • Leons

            Tuo ir baigiasi tavo argumentai. Žodžių reikšmes sunkiai sekasi skirti, o diskutuoja apie branduolinę energetiką. Tai yra būtent tą priežastis, kodėl referendumas yra blogai – didžioji visuomenės dalis yra tiesiog nepajėgi protiškai bent jau pasieškoti informacijos kas yra kas. O tau senoli siūlau eit parymot dar ūkišku muilu ir konservais užgrustu „sklepu“, kur dar kabo ašarą spaudžiantis Brežnevo portretas, o už raugintų agurkų lentynos „pakavotas“ degtinės butelaitis – idilė.

          • romas

            Izbliondimai, jau trys seimai pasisakė už AE. Paties ekologiniai argumentai visiškai neįtikina, nes nėra didelio skirtumo ar trys blokai stovės dviejose, ar trijose vietose. Visagino AE vieta netgi kelia mažesnę grėsmę Lietuvos išlikimui avarijos atveju. Taip pat man atrodo saugiau, jei vienas blokas bus japoniškas, nei visi trys būtų rusiški. Be to, jei mums svarbi kaina, net nefantazuokit apie ekologišką energiją. Matysim, kiek teisus Rudzkis. Jei iš tiesų dujos bus po dešimt metų labai pigios, galbūt net ir jau pastatytos biomasę kūrenančios katilinės nesugebės šilumos gaminti patrauklia kaina.

    • romas

      Izbliondimai, bet kodėl nepareiškia nuomonės geologai, atlikę tyrimus? Kodėl mums reikia klausytis gandų ir jais tikėti? Toks vaizdas, kad paranoja Lietuvoje turi epidemijos pobūdį.

  • Izbliondimas

    Už kelių minučių startuoja Rūta… visi laikykime kišenėje špygą…

  • Renee

    Keistas klausimas…ar turi brangiai kainuoti energetinė nepriklausomybė?…Kas tai yra ta energetinė? Tai visų pirma finansinių srautų kontrolė ir kam tie pinigai atitenka. Akivaizdu, kad neturint savų energijos generavimo šaltinių, ar jų pasirinkimo galimybės, pinigai bus pompuojami į Rusija per įvairias tarpininkų ir oligarchų struktūras. O žinant mūsų partinių veikėjų polinkį į „skaidrumą“, beveik neabejotinai tais pinigais bus veikiama ir Lietuvos politinė nepriklausomybė. O už politinę nepriklausomybę, noriu kai kam priminti, 1918, 1940-1956, 1991 kai kas galvas guldė. Na bet jei energetinė nepriklausomybė nesvarbu, tai bent inkšti tada nereiktų dėl didelių šildymo kainų, brangaus benzino, elektros….ir mažų atlyginimų. O kaip gi tie atlyginimai bus dideli, jei negali palaikyti konkurencingumo rinkoje dėka pigių energijos šaltinių? Belieka konkuruoti tik mažais atlyginimais.

  • briedis

    Liūdniausias tikėtinas scenarijus būtų, jeigu šis sumanymas baigtųsi niekuo. Leo lt atveju galima ir atsidusti, kad nugesinta batonų prekybininkų grandiozinė avantiūra. Bet dabar reikalas tvarkomas žymiai rimčiau ir žlugus beliktų dejuoti dėl lietuviško prakeiksmo ar pan. Beldžiu triskart į stalą, kad neprikarksėčiau.

  • Izbliondimas

    Romai,
    jau ten nebetelpa komentarai, – tai rašau naujoje eilutėje.

    Jūsų argumentai yra labai rimti. Aplamai juos labai vertinu.
    Bet gi mes lietuviai nei Seimais, nei Vyriausybėmis jau daug metų nepasitikime. Kaip ir verlininkais. Pasitikėsime kai jie dirbs žmonėms, Lietuvai.
    Be to, kaip čia neseniai rašiau, kad net šveicarai svarbių klausimų nepatiki savo išrinktiesiems. Ne dėl to, kad kaip pas, – mus išrinktuosius tuojau pat bando nupirkti ar ir nuperka korupcionieriai. Ne dėl to.
    Tiesiog svarbiais klausimais sprendimų patikėti žmonių išrinktiesiems matome negalime, – nes tiesiog nieko jie nesugeba, po to kai būna išrinkti…
    Net smulkmesnių pavienių objektų pastatyti nesugebėjo, išvengdami korupcinių žabangų, – Vilniuje stadijono pastatyti ar svarbaiusio Lietuvai objekto, – Valdovų rūmų.
    O ką jau kalbėti apie anaergetines jungtis, į Vakarus, – kas buvo reikalinga ir žadėta jau prieš 20 metų.
    Jei ir suranda kokią kalbą su JAV ambasada, – žiūrėk tai būta perduodada Rusijai. Ar dėl AE, kai vokiečiai taip pat, – Rusijai.
    Tad gal žmonės ir mano, kad ir hitačiai, bus kaip įprasta iki šiol atiduota Rusijai.
    Čia prieš 1990 m. visiems kalėme, kad Vakaruose visi vienodi, tiek didžiosios šalys, tiek mažosios, – reikia pripažinti naivūs buvome…
    Kaip bebūtų, dėl tų 2 AE Lietuva net vėjų nekelia. O jos gi, viena pavilnyje, kita paklaipėdėje… Jų taip pat jokiu būdu neturi būti.

  • jurgis

    įdomu, kad ūkmin pateikto verslo modelio skaičiavimuose (kurį bent anksčiau buvo galima rasti per http://www.ukmin.lt/atomine), kaina niekur nenukrenta žemiau 18ct (net po 2040 metų)
    http://www.ukmin.lt/uploads/documents/VAE/VAE%20modelis%20LCOE%202012%2006%2018.xls

    nors http://www.vae.lt/files/Visagino_AE_projekto_verslo_planas.pdf (90psl) tai žadama kad, grąžinus skolą, kaina bus 7-10ct…

  • sataniuga

    Šiaip jau brangiai kainuoja kaip tik priklausomybė, kurią mes dabar ir turim. Keista, kad autorius teigia, jog Mažeikių nafta perka žaliavą vien iš Rusijos, tai netiesa. Naftos tiekimas į MN stipriai diversifikuotas, žalia nafta eina iš viso pasaulio: Venesuelos, Norvegijos ir tt. Klaidinate, gerb. Račai, skaitytojus

    • suomis

      O per kur ateina ta nafta iš Venesuelos, Norvegijos?

      • briedis

        Per Būtingės naftos terminalą. Tarp kitko savo metu dėl to terminalo statybos ne mažesnis pasipriešinimas buvo iškilęs. O vienas iš „argumentų“ buvo irgi panašus- „kam mėtyti pinigus kvailystėms, jei naftos vamzdžiuose iš Rusijos pilna“…

        • suomis

          Ir kas perka Venesuelos naftą?

          • briedis

            ??.. suomi,- kas tik pinigus sumoka tas ir perka. Čia esmė yra ta, kad apskritai yra galimybė tiekėją rinktis, ko seniau (iki to terminalo statybos) nebuvo. Dabar gi galima nors ir iš Brunėjaus sultono pirkti. Nesupratau aš tavęs.??…

          • suomis

            Man buvo įdomu, ar apsimoka importuoti Venesuelos naftą. Nes, transportavimo kaštai yra milžiniški.

      • sataniuga

        Per Būtingės terminalą.

  • briedis

    tam ir yra tanklaivių laivynas, kuriam plius minus tūkstantis kilometrų nelabai ką reiškia.

    • suomis

      Nelabai ką reiškia???

      • briedis

        Centais tegul specialistai atsako. O aplamai, na ne kanistrus gi gabena. Tokiems arkliškiems kiekiams atstumai aišku kažkiek reikšmės turi, bet ne esminės.

  • briedis

    dar,suomi, man parūpo „milžiniški transportavimo kaštai“… Čia kaip dabar- gal buteliukuose įveža į mažeikius, ar kaip?

    • suomis

      Varyti laivą per pusę pasaulio, kai pašonėj Rusija yra? Nežinau, nežinau. Nebent Venesuela pigiau naftą parduoda.

      • Apžvalgininko nuomonė

        Na, va ir išsidavei – ne suomis esi, o ruskelis – šnipelis ir stumi savą produkciją.

        • suomis

          Bet vardan tos… :)

      • sataniuga

        Suomi, naftos gabenimas arba apsimoka, arba ne, nesvarbu iš kur gabentum. Pvz. Mažeikių nafta turi modernią nusierinimo įrangą, todėl gali perdirbti sieringą Venesuelos arba Rusijos naftą. Todėl jai tinka sieringa nafta, kuri yra pigesnė, tačiau ir geresnės kokybės nafta perdirbama pelningai.Naftotekis Družba neveikia nuo 2009, nuo to laiko visas tiekimas eina per Būtingę. Pirkėjai, kurie gali rinktis, kur prkti, visuomet moka mažiau, kad ir ką berašytų Račas.

        • suomis

          O ar ne pigiau atsivežti naftos iš Baltarusijos, geležinkeliu? Kurią vamzdynais tiekia Rusija į Baltarusiją?
          Šiaip, mano pagrindinė mintis yra ta, kad vis tik pagrindinė eksporto vektoriaus kryptis (naftos ir jos produktų), yra vakarų kryptimi o ne atvirkščiai.

          • sataniuga

            Ne, nes laivais pirkti yra pigiau, nei vagonais. „Eksporto vektoriaus vakarų kryptis“ yra nevartotina nesąmonė.

          • suomis

            Aš nesiginčiju, kad laivais pigiau, bet transportavimo kaštai viską gali suryti. Ir manau suryja. Buvo, čia, užsimaniusi Baltarusija pirkti venesuelietiškos naftos, bet kažkaip nutilo.

  • rereiva

    Račas rašo kaip tikras Brazauskas – anas irgi dejuodavo, kad be Rusijos neišgyvensim, kad Nepriklausomybė ekonomiškai neįmanoma. Pasirodo, kad Brazausko idėjos gyvos.. :-)

    • Nepriklausomybė ekonomiškai įmanoma, tačiau brangiai kainuojanti. Įraše įvardinti net centai už tam tikrus išteklius, kurios mes naudojame.
      Lygini Brazausko siurrealistinę fantastiką Rusijos atžvilgiu, su paprasta A. Račo nuomone, kuri, iš šono žvelgiant, atrodo tinkamai pagrįsta.

      Ir idėjų čia tikrai nematau.

  • Fredis*

    Šis energetikos konsultantų asociacijos direktoriaus (delfi) sakinys yra geras ir teisingas: „…kuo rinkoje elektros kaina bus aukštesnė, tai yra – kuo daugiau už elektrą mokės vartotojas, tuo labiau valstybinio kapitalo investicijos į atominę elektrinę ateityje bus laikomos geru pasirinkimu“, o visas straipsnis pagrįstas nuojauta, kad 2020 metais Baltijos regionas elektros energijos nepristigs.

  • Izbliondimas

    Deja, paaiškėjo dar vienas motyvas, kodėl žmogus pasisako už AE.
    Pasirodo, kad dar yra ir tokių goželiukų, kuriems AE aukštoji technologija, o alternatyvi E – ne aukštoji technologija.
    Tiesiog stulbina, kad yra žmonių, kurie mano, kad ekologinė gamyba tai prieškario natūrinė gamyba (kur visaks susibalansuoja gaunant 1 t/ha grūdų, pavyzdžiui).
    Stulbina, kad yra žmonių, kruie nežino, kad ekolginė gamyba tai tokia aukštoji technologija, kad čia mokslas dar ir įžanginės dalies nėra padaręs, – kad dar jis tam nėra pasirengęs (ten kosmoso aukštybių įsisavinimo žinios, kompiuterija, internetai, inžinierija, – dar tik vystyklų stadija ko reikia ekologinei gamybai visų Planetos žmonių intelektualiam užimtumui).
    Iš tiesų glumina mūsų žmonės, kurie save pretenduoja į… o užbaigsiu apie juos jau aš, – tad iš tikro pretenduoja tik į susmirdusius autkojus, gal☺

    • romas

      Perskaičiau KTU profesorės skeptiškas mintis apie atliekų deginimą:
      http://grynas.delfi.lt/aplinka/ktu-profesore-skeptiskos-mintys-apie-atlieku-deginima.d?id=59259733
      Biomasės jėgainių dūmus taip pat reikia valyti. O ir tikrai, gali taip atsitikti, kad mūsiškai gali sugalvoti ekonominti ne vietoje.

      • Izbliondimas

        Romai,
        minėtų atliekų deginimo, – niekaip neprisikirčiau prie altenatyviosios E.
        Nes tai nėra ekologiška, tad ir nėra priskirtina alternatyviai E.
        O kas panaudos tokius antiekologiškus reiškinius siekdamas pagąsdinti AE priešininkus, – tai bus labai lietuviška. L i e -t u v i š k a.

  • NiekurNeiva

    PASIKARTOSIU,
    Nauja atominė jėgainė – tai tiesiog Lietuvos atominis potlačas!
    Didesnis potlačas nei graikams Olimpiada Atėnai 2004.
    (? Valstybės išlaidos -12mlrd.EUR, +2mlrd.EUR pajamos, rezultatas -10, neabejotinai turėjęs įtakos dabartinei Graikijos situacijai)
    ******
    Potlačas (Potlatch, Потлач)
    Įtakos, autoriteto siekimas visos bendruomenės turtais, pagyrūniškas noras pasirodyti, paprastai pasibaigiantis nuskurdimu. Kuo prašmatnesnis ir labiau į bankrotą varantis potlačas, tuo didesnis jį surengusios šeimos (partijos?) prestižas.

  • Mauras

    viską komplikuoja tai, kad uždavinys iš vartotojo pusės atrodo labai paprastas – norim turėti 1)pigesnę elektros energiją (perkant rinkoje, ar gaminant su priimtina tarša iš jos gamybos), ir 2) draudimą nuo visiško elektros „kranelio“ užsukimo tam atvejui, jei netinkamai mums susiklostytų geopolitinė situacija.

    Iš valstybės pusės, kurią musyse atstovauja valdžia, uždavinys šalia rizikos valdymo (jau ne vartotojo, o šalies mastu – kilus problemoms su energetika valstybės mastu, valdžia gali turėt rimtų nemalonumų, tačiau centralizuotą atominę sustabdyt lengviau nei paskirstytą energijos generavimą) apima verslo planą, ekonominį-socialinį poveikį: darbo vietas, pajamas iš eksporto, prekybos balansą, plius tam tikrą aspektą, kuris gali būti įvardijamas kaip svoris politinėje arenoje. Pvz. batkos „su atomine“ svoris didėja, su kokiais vėjais-saulėm ar biokuru deja nelabai.

    Tai yra ekonominis ir rizikos valdymo uždavinys, sprendžiamas laike, todėl ekonominiai paskaičiavimai remiasi prielaidom dėl ateities situacijos rinkose (paklausos/pasiūlos). Todėl AR formuluojamas ne mažiau „paprastas klausimas: jei iki tol, kol jau galėsime šildyti namus per savo nuosavą suskystintų dujų terminalą importuotomis dujomis ir kai laidais jau tekės naujojoje Visagino atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija, mes kasmet mokėsime 25 procentais brangiau ir jei pradėjus veikti terminalui ir elektrinei, elektros ir dujų kaina, vis tiek priklausys nuo pasaulinių kainų, mes būsime pasiekę savo tikslą?“ yra švelniai tariant nekorektiškas, nes jis perša nuomonę, nepateikiant jokių prielaidų ar skaičiavimų, kad energija kasmet dėl mums nežinomų priežasčių bus 25% brangesnė (net neaišku su kuo lyginant – su dabartine, su pasauline, su spot, su ilgalaikiais).

    Viską vainikuoja „nesu tikras, ar dvigubai brangesnė elektros energija, jei ji ne rusiška, tikrai padaro mus labiau nepriklausomais“. Kodėl dvigubai, kada, iš kur?

    Tekstas atleistinas tik visiškam humanitarui gerąja to žodžio prasme – nesivarginančiam skaičiuoti ir planuoti, ir neketinančiam tai darant prisiimt atsakomybės ir rizikos, už save ar juolab už kitus. Deja, iki šiol diskusija dėl energetikos strategijos apsiribojo tokio lygio pasvarstymais ir F.U.D. spekuliacijomis. Lauksime pasirodant rimtesnės ekonomistų ir energetikų analizės, referendumas tam gera proga.

  • LTUvis

    Atominės elektrinės ir dujų terminalo reikšmė – pigesnė energija ir dujos. Jeigu to nepasiekiame, tie projektai praranda reikšmę. Turint omeny kaip lietuviai vykdo projektus, peršasi nuomonė, kad atominė mums brangiai atsieis, o anksčiau pastatytos Kaliningrado ir Baltarusijos elektrinės ją paprasčiausiai nukonkuruos. Na tikėkimės, kad su dujom bus geriau.

  • Fredis*

    Savo mastelį (sutartinį dydį) kiekviena šalis nusistato pati. Pagal sumanymą tai yra kelių šalių regioninis projektas. Jeigu regioninio projekto šalyse įsivyraus skeptiškas požiūris – biokatilinėse deginsime džiovintą dumblą. Šiandien labai tinkama diena paliūdėti, net kaltininkas įvardintas – kažkoks „Šaras“.

  • Mauras

    p.s. Nagevičiaus straipsnyje – teisingos gairės valdžiai, norinčiai įtikinti piliečius, kurių vardu bus skolinamas ir kurių turtas bus investuojamas į projektą, kad verta dėti pinigus ir pastangas į VAE, ar bet kam, norinčiam objektyviais argumentais tai paneigti. Belieka pasinaudoti.

    • romas

      Referendumo klausimo sprendimo tekstas skamba taip: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.“ Mes nespręsime, ar norime statyti Hitachi reaktorių, ar norime statyti Visagine, bet spręsime, ar apskritai norime statyti naują (lyg būtų galima statyti seną) atominę elektrinę. Iš karto sakau, esu diletantas energetikoje, bet manau, kad į daugelį AE pagrįstumo klausimų atsako seniai parengta ir keletą kartų atnaujinta energetikos strategija. Ponui Nagevičiui referendumo proga vertėtų nebeuždavinėti kai kurių klausimų, o tiesiog pakaktų sudirbti strategiją.
      Visiškai suprantama, kad šis konkretus VAE projektas gali būti ir neapsimokantis. Tačiau tokiu atveju reikia rinkti patikimą valdžią ir reikalauti iš jos atsakingai priiminėti sprendimus dėl biudžeto pinigų panaudojimo, o ne referendumo būdu mėginti nukirsti galimybes statytis atomines elektrines ateityje. Jei rinksime tik nepatikimus politikus, biudžeto pinigai bus iššvaistyti nepriklausomai nuo to, į ką valdžia beinvestuotų.

    • Mauras

      romai,
      Nagevičiaus tikslas nėra kažką sudirbti ar išbaltinti, o sudėlioti teisingus atramos taškus projekto vertinime; tą jis daro logiškai ir nešališkai, tame jo teksto vertė, ir todėl patarimai jam nelabai reikalingi. Pvz. visiems arkliams Lietuvoje išskyrus visiškus asilus jau turėtų būti aišku, kad energetinei nepriklausomybei pasiekti AE statyti nebūtina, yra žymiai mažiau rizikingų, o gal ir pigesnių būdų.

      Strategija niekaip neatsako ir negali atsakyti į konkrečius klausimus, kurie lemia projekto patrauklumą (arba ne), pvz. kaštų/ atsipirkimo klausimą arba rizikų valdymo klausimą (planavimas, išankstinės ekspertizės ir teisinės sutarčių formuluotės lems, kam teks nenumatytos išlaidos, kurių tikėtina bus, dėl kurių ilgokai tebesiginčija suomiai su Areva).

      p.s.Gal žinote, kas gamina politikų patikimumo testerius? būtų paklausi prekė prieš rinkimus… juokauju, žinoma.

      • romas

        Tik Nagevičius žino savo tikslus. Mano manymu, jis siūlo kalbėtis ne apie esmę – referendumas nėra rengiamas dėl konkretaus projekto. Tikslai būti energetiškai nepriklausomais, statyti ar nestatyti AE (ne ši konkretų reaktorių, o apskritai) negali būti vertinami racionaliai. Tai greičiau – skonio reikalas. Racionalūs gali būti tik keliai tikslams pasiekti, kad ir kokie jie būtų. Net ir pritarus AE statybai, valdžiai rankos statyti būtent Hitachi reaktorių nėra atrišamos, nors galimybės ir atsiranda. Atsakinga valdžia neturėtų prisiimti ekonomiškai nenaudingų Lietuvai įsipareigojimų.

        Energetikos strategija parodo, kokios naudos galime gauti iš atitinkamų energetikos sektorių vystymo, bet visiems arkliams ir asilams aišku, kad gerų ir gal būt geresnių energetikos ūkio tvarkymo variantų yra žymiai daugiau negu vienas. Tik būtų gerai, kad Lietuva nebūtų panaši Buridano asilą. Jei tokiu stilium ir toliau, mes ir per ateinantį dešimtmetį nepasirinksim jokio kelio. Kaip nors savaime atsitiks, bet man, pavyzdžiui, nepatinka stichiška ir nerezultatyvi politika. Nežinojimas ko norim kenkia ir šalies reputacijai.

      • Mauras

        romai,
        ieškant sąmokslo ir nagrinėjant asmenines nuostatas, Nagevičius yra Lietuvos žaliųjų sąjūdžio energetikos komiteto pirmininkas, UAB COWI Lietuva direktorius. Tačiau šiuo atveju vertinu jo idėjas ir konstruktyvius siūlymus, o ne priklausomybę vienai ar kitai nuomonių ar interesų grupei.

        Viskas sustoja į vietas, jei referendumą traktuosim tik kaip progą gerai pergalvoti projektą ir gauti daugiau konkrečios, pirmiausia ekonominės-finansinės ir rizikos valdymo informacijos apie VAE statybos planus. Žinoma, referendume piliečių neklausiama, ar statyti Hitachi ABWR reaktorių, ir kokios galios (to betrūko), jo iniciatorių motyvus geriausiai žino jie patys, tačiau nesunku nuspėti. Visgi šiuo atveju iniciatyva sužaidė mūsų visų naudai, nes sprendimas su pasekmėm yra ilgalaikiai.

        Dėl stichiškos ir nerezultatyvios politikos – jei gerai suprantu, nieko nedarymo grėsme mėginate pagrįsti skubų AE kaip pagrindinės energetikos krypties pasirinkimą? Pamenu, kai kirkilas stūmė praeitam Seime Leo LT, taip pat buvo akcentuojama ypatinga skuba, nes „pirmadienį atvyksta Latvijos premjeras“. Tačiau čiupti bet kurią patrauklesnę (politikams) alternatyvą, nesiaiškinant ir neskaičiuojant realių perspektyvų nedaug geriau, ypač turint omenyje, kad centralizuota branduolinė energetika kelia aukštesnius reikalavimus, nei decentralizuota biokuru ar kt. ištekliais grįsta sistema.

        Toks būdas priimti sprendimus vadinamas voliuntaristiniu, ir po Leo LT pratęstas VAE projektas yra tokios politikos pavyzdys. Kadaise Leo LT kūrimo parengiamajame etape LEN užsakymu būrelis užsienio konsultantų gavo užsakymą parengti teorinę galimybių studiją (kažkodėl publikuojama viešai tik jos santrauka), ir ji parodė, kad atominė energetika pati pigiausia. Tai buvo prieš 6-7 metus, rymanto juozaičio ir VP10-tuko planų klestėjimo laikais. Ar mums ir vyriausybei šiandien to užtenka? Kodėl energetikos, atsiprašau, energetinės nepriklausomybės strategijos projektas paskelbtas tik 2010 m. spalį, o seimui 2011 birželį, kai Atominės elektrinės įstatymas jau priimtas prieš tai, o balsuojant dėl jos Seime jau aiškus genrangovas-investuotojas Hitachi? strategija iš esmės tik įtvirtina tai, ką jau pradėjo daryti vyriausybė.

        VAE galime vadinti ambicingu bet rizikingu verslo projektu, stipriai orientuotu į eksportą, o rizika nemaža – nes generuojantis objektas vienas, technologiškai ypač sudėtingas, svarbūs saugos klausimai. Decentralizuota, biomase pagrįsta kogeneracinė energetika Lietuvos poreikiams būtų visiškai pakankama, išnaudotų vietinius išteklius, spręstų ir brangios šilumos klausimą, tačiau strategijoje nenagrinėta. Kodėl? Nes politikai mėgsta gigantomaniškus projektus. Kodėl? Nes tai reklama, kuri neša politinius dividendus, o rangovai įvairiais būdais atsidėkoja, papildydavo ir partijų kasas.

        Bendrai, šioje istorijoje kol kas nuvilia tai, kad priimant strateginius sprendimus politikai visiškai nesiorientuoja į energijos atpiginimą visuomenei artimoje perspektyvoje (kiek pamenu, ji VAE gali pigti po 2038 m., ir ES paramos ten nebus, o statant biokuro jėgaines galima finansuoti 50%), taip pat tai, kad konservai vietoje išsamių argumentų ir diskusijų vis dar mėgina manipuliuoti viešąja nuomone mojuodami „energetine nepriklausomybe“ (pvz. E.Vareikis) ir Rusijos ranka, kas yra žinoma kaip „black-or-white fallacy“.

        • romas

          „Dėl stichiškos ir nerezultatyvios politikos – jei gerai suprantu, nieko nedarymo grėsme mėginate pagrįsti skubų AE kaip pagrindinės energetikos krypties pasirinkimą?“

          Pasirinkimas nebuvo skubus. Ar būtų buvę galima įsivaizduoti, kad prieš praėjusio seimo rinkimus partijos būtų abejoję dėl AE būtinumo? Jei kas būtų pabandęs, būtų lengvai paskelbtas išdaviku, sabotažiniku, o liaudies masės tam būtų karštai pritarusios. Abejoju, ar konservai turėjo kitokį pasirinkimą, nei toliau vystyti AE projektą. Tačiau taip – nėra jokios būtinybės projektą tęsti vien dėl to, kad jis labai ilgai vystytas ir tam išleista daug pinigų. Tik tokio sprendimo pasekmes rinkėjams irgi reikia suprasti ir prisiimti dėl jų atsakomybę.

          „Decentralizuota, biomase pagrįsta kogeneracinė energetika Lietuvos poreikiams būtų visiškai pakankama, išnaudotų vietinius išteklius, spręstų ir brangios šilumos klausimą, tačiau strategijoje nenagrinėta.“

          Štai ką sako 2011m. Nacionalinė energetikos strategija:
          „Šilumos sektoriaus pagrindinis uţdavinys yra padidinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, tuo pat metu keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Valstybė rems iniciatyvas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, skatinančias atliekų panaudojimą energijai gaminti ir didinančias biomasės naudojimą šilumos gamybai.“
          Na o elektra yra produktas šalia šilumos.

          „Nes politikai mėgsta gigantomaniškus projektus. Kodėl? Nes tai reklama, kuri neša politinius dividendus, o rangovai įvairiais būdais atsidėkoja, papildydavo ir partijų kasas.“

          Realiai elektros gamybą biomasę deginančiose katilinėse valstybė subsidijuoja. Pridėkim krūvon, kad šitame biznyje pagrindinis žaidėjas Rubicon, ir pafantazuokim, kokių politinių aistrų gali kilti Lietuvoje. Abejoju, kad Rubicon blogiau sugeba atsidėkoti politikams nei Hitachi. Taip pat abejoju, kad sprendimas statyti AE gimė tik dėl to, kad stambūs projektai – itin geras būdas gauti daug pinigų partijoms. Nestatyti – toks pats geras būdas uždirbti, ko gero. :)
          Nesąžiningi politikai nepasidarys sąžiningais tik todėl, kad Lietuvoje vystysime biomasės deginimą. Kito būdo turėti sąžiningą valdžią, kaip renkant sąžiningus ir nerenkant nesąžiningų politikų, nėra.

          • Mauras

            konservai turėjo pasirinkimą padaryti pauzę ir aptarti 2 skirtingus energetikos (ypač elektros ir šilumos, su dujomis aiškiau) scenarijus, pagaliau paleist juos į referendumą, ir leist prisiimti atsakomybę rinkėjams kaip sakote. Nes tokie pajėgumai dirba pusę šimtmečio, skirtumai tarp alternatyvų milijardiniai, ir ne vien finansuose. Tačiau politikų kuriama „ypatinga skuba“ nuolat lemia, kad alternatyvų nebėra kada diskutuoti, o projektai gaunasi Leo LT ir nac.stadiono lygio.

            Taip, elektra šalia šilumos, tačiau atsipirkimas ir taip neblogas ~10 metų, įvertinus ES paramą ir biokuro brangimą, būtų 7-8 metai. Dėl subsidijos – galima paskaičiuoti, tačiau mūsų vyriausybė tokių skaičiavimų net nedarė, laisvalaikiu skaičiuoja ekspertai, o jų skaičiavimų vertinimų taip pat neteko regėti:
            „Skaičiuojant analogiškai, kaip ir Visagino AE verslo plane, susigrąžinus per 12 metų investicinius kaštus, kuriuos garantuoja remtinas elektros supirkimo tarifas, likusį eksploatavimo laikotarpį (apie 40 metų) čia gaminamos kogeneracinės elektros savikaina būtų apie 12-15 ct/kWh. Racionaliai panaudojus esamą energetinę infrastruktūrą šiluminėse elektrinėse iš biokuro būtų galima gaminti apie 3 TWh per metus kogeneracinės elektros ir dar apie 2 TWh elektros kondensaciniu režimu (savikaina apie 16-20 ct/kWh be kapitalo kaštų). Skirtingai negu Visagino AE atveju, kai vienkartinėje statyboje uždirbtų gal tik statybininkai ir montuotojai, biomasės elektrinės jau ir dabar kuria naują pramonės šaką Lietuvoje ir augina biokuro tiekimo rinką, kuri „maitina“ miškų savininkus ir Lietuvos biudžetą. Pridėjus fiskalinę naudą, sukuriamą valstybėje, bioelektros „suminė“ savikaina būtų maždaug trečdaliu mažesnė už čia pateiktus skaičius. Mažeikių ar AB „Lietuvos elektrinės“ dujų-mazuto katilus pritaikius biodulkių deginimui, kaip tai daroma Europoje, būtų galima pasigaminti viso apie 14 TWh elektros ir pilnai patenkinti visus Lietuvos poreikius (10 TWh), santykinai daug mažesnėmis investicijomis, be jokių rizikų ir sukuriant didelį socio-ekonominį efektą. Biomasės platus naudojimas elektrai kartu su šiluma gaminti padėtų išspręsti Lietuvai svarbiausią šildymo prieinamumo problemą. Deja, Strategijoje šios alternatyvos net nenagrinėtos.“

            subsidijuoja ne valstybė, subsidijuojame mes, nes įskaičiuota į VIAPą. Valstybė tik per įstatymus ir VKEKK nustato skatinančius atsipirkimą tarifus, klausimas jei gauta parama, manau 2 kartus negali subsidijuoti (buvo atvejis su saulės energijos jėgainėm), be to, tarifus naujiems pajėgumams galima mažinti, priklausomai nuo rinkos situacijos.
            Neteigiau, kad projektas gimė „tik dėl to“, tai pašalinis lyginant su reklama ir proga užsitempti lyderio marškinėlius, tačiau svarbus reiškinys. Aišku, konservams biomase kūrenamas verslas tikėtinai kvepia mažesniais politiniais ir kitais jei ne neigiamais (Rubicon atveju teigiamai atsilieptų abonento finansiniams pajėgumams rinkimų kovoje) dividendais. Nepaisant visų fantazijų, esant pakeistam Politinių partijų finansavimo įstatymui ir kuriantis energijos rinkai ir biržoms, manyčiau tai tik Konkurencijos tarybos ir STT klausimas, ir jokiu būdu ne motyvas sprendimui „už“ ar „prieš“.

          • romas

            Iš kur imti skaičiai 12-15 ct/kWh? Šiemet supirkimo kaina iš kogeneracinių, biomasę deginančių, katilinių – 0.37–0.50 ct/kWh. arba, N.Mačiulio teigimu, vidutinė supirkimo kaina 44 ct/kWh. Ko gero, jei ir ne visos, tai kai kurios katilinės tikrai statytos su ES parama. Nežinau kodėl, bet elektros supirkimo kaina iš jėgainių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, Lietuvoje linkusi ne mažėti, o augti.

          • romas

            Atsiprašau, ne tuos skaičius nucopypastinau. Pirmame sakinyje turėtų būti – 16-20 ct/kWh.

          • Mauras

            Matyt reiktų išsiaiškint, kuo skiriasi gamybos savikaina nuo supirkimo kainos… Tuo tarpu linkiu kad nustotų lietus, ir gero savaitgalio

          • romas

            Suprantu, kad skiriasi. Man supirkimo kaina atrodo didoka, jei tikrai iki 50 proc. tokių katilinių statybą finansuoja ES, o savikaina – 16-20ct/kWh.

          • Mauras

            ES stipriau finansuoti pradėjo neseniai, pvz „2008 metais pradėta eksploatuoti 35 MW galios Panevėžio termofikacinė elektrinė, kurioje pagaminta šiluma tiekiama Panevėžio miesto vartotojams, o elektros energija parduodama į nacionalinį šalies elektros perdavimo tinklą, – pirmoji moderni termofikacinė jėgainė Lietuvoje. Jos vertė – daugiau kaip 130 mln. litų. Elektrinės statybą iš dalies finansavo ES – iki 20 mln. litų paramos skirta iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto. 27,7 mln. Danijos kronų (12,7 mln. litų) skyrė Danijos vyriausybė.“

            O dviguba subsidija turės būti išspręsta, taigi ES parama dalinai finansuojamoms kogeneracinėms jų produktų (šilumos, elektros) kainos turėtų mažėti.
            „LPK viceprezidentas mano, kad minėtoms investicijoms turėtų būti pritraukiamos ES struktūrinės paramos lėšos ir mažinama, o ateityje ir visai nutraukiama parama įmonėms per VIAP mechanizmą. Anot LPK viceprezidento, valstybė, supirkdama elektrą, pavyzdžiui, iš „Panevėžio energijos“, didesniu nei rinkoje tarifu, antrą kartą teikia įmonei finansinę pagalbą, kuri jau kartą buvo suteikta iš ES struktūrinės paramos. „Taip pat siūlytume, kad elektra iš kogeneracinių elektrinių būtų superkama dviejų lygių kaina – rinkos ir subsidijine. Nes dabar elektrinės, parduodamos vadinamąją kvotinę elektrą, iš karto gauna subsidijas“, – teigė G.Rainys.“

            Pagal energetikos ministro patvirtintą sąrašą šiemet iš visų elektros vartotojų bus surinkta 614 mln. litų VIAP mokesčio. Kitų metų VIAP biudžetas sudarys 723,63 mln. litų, o 10 termofikacinių elektrinių atiteks 117,16 mln. litų. Iš jų 42,5 mln. litų gaus „Vilniaus energija“, 38,64 mln. litų – koncerno „Gazprom“ valdoma Kauno termofikacinė elektrinė, 14,84 mln. litų – „Panevėžio energija“.

            Apie alternatyvas ir AE „už“ argumentacijos klaidas prieš kurį laiką rašė Kuodis:
            2012.05.02: „Nauja AE: pagrindinės argumentavimo „už“ klaidos (galioja ir kitiems lietuviškiems projektams)“ (priedas: kaip atrodo mažiausių kaštų (least-cost) matematinis modelis energetikoje).

  • Izbliondimas

    Tai po to įvykio su „meškučiais“ manau referendumas nėra reikalingas.
    Nes temą dėl naujos AE statybos galima ir uždaryti.
    Juk esminis minusas būtent tas ir buvo, – kokia būtų savikaina AE kilovatvalandės, užtikrinus jos saugumą bei draudimus įvykus nelaimei. Nes ta savikaina tokiu atveju, matome, turėtų būti pakelta n kartų, lydinant su įprastai skaičiuotina savikaina.
    Juk… A, nėra ko daugiau ir taip kam aišku tam aišku, o kiti tikės tik stereotipais, kurią tiems mulkiams įkals žiniasklaida, valdoma vieno ar kelių žmogystų (pagaliau koks skirtumas, nors ir penkių žmogystų…).

    • romas

      Neverta statyti baltarusiams. Jie nesirūpina sienų saugumu.

      • Izbliondimas

        Citata iš LRytas.lt: „Švedų lėktuvui „meškiukų desantą“ į Baltarusiją Lietuvos valstybės sienos kirtimo pažeidimas nefiksuotas dėl Karmėlavoje, kur įsikūrusi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, tuo metu dirbusios estų pamainos klaidos, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.“
        Taigi, va taip ir būtų…: „…nemanėme…; negalvojome, kad taip gali nutikti…; buvome tikri, kad taip įvykti nėra jokių galimybių…; ir t.t. ir pan. …“. Ane☺

        • romas
          • Izbliondimas

            Taigi.
            Kam ta ir rizika, jei yra alternatyva, pagal kurią Lietuva būtų nepriklausoma energijos apsirūpinimo klausimu (biomasė, Saulė, geoterminė energija. O vėjo netinka dėl kitko, – naudos maža, o ekologinės Lietuvos peizažas būtų subjaurotas, kaip kokioje, pavyzdžiui, Vokietijoje. Upės netinka vėl dėl kitko, – dėl žuvų…).
            Kas kita, pavyzdžiui GMO medicinoje, šiandien (insulinas ir kt., kai tam alternatyvos šiandien nėra). ŽŪ – alternatyva yra, tad GMO nėra reikalinga ŽŪ (be to, žinant, kad tuomet Lietuva taptų priklausoma, t.y. verge, nuo monopolisto sėklos, pseticidų klausimu, kai jis planetoje dominuoja praktiškai vienintelis, su stipria, visiškai nenugalima juristų kariuomene…).

          • romas

            Būtent ta rizika lieka ir liks. Ji – įvertinta. Yra specialus batalionas, saugantis IAE. Gali būti, kad švedams meškiukų numesti ant IAE ar laikinų saugyklų būt nepavykę.

  • Fredis*

    Šis referendumas yra visai neįdomus, jo rezultatai – nesvarbūs.
    Šiandien per žinias nuskambėjo žinia, kad projektu labai susidomėjo estai, kurie labai kruopščiai pradėjo nagrinėti projektą ir jo pelningumą. Taigi, kaip nuspręs estai, taip ir bus. Matant estų sugebėjimą racionaliai tvarkytis, galima pasakyti taip: estais pasitikėti galima.
    Pagrįstų baimių nelabai žinant reikalo esmę yra labai daug. Visą šią investavimo-projektavimo istoriją skeptiškai žiūrint galima palyginti su nacionalinio stadiono statyba, projektas paruoštas 2008 m., kurio sąmata – apie 450 mln. lt., dabar išleista pinigų virš 100 mln. lt, kai tuo tarpu kitiems metams visiems sporto objektams kartu sudėjus valstybės biudžete numatyta truputėlį virš 30 mln. lt. Štai jums ir neįvykę R.Meilutytės bei L.Asadauskaitės baseinai. Atskira biudžeto eilute kitais metais reikės numatyti pinigų nac. stadiono konservavimo darbams (8-9 mln. lt.), kurie, labai abejoju, ar bus surasti.
    „Guodžia“ tik tai, kad tuo metu, kai buvo iššvaistyti pinigai stadionui, meru buvo TiT partijos statytinis, o premjeru – kairiųjų atstovai. Nors vienoje A.Kubilius (dešinė) nekaltas ir už vieną projektą neatsakingas…. :)
    http://tv.lrytas.lt/?id=13451401911343749954

    • Mauras

      dėl estų pritariu, šioks toks sveiku protu paremtas lakmuso popierėlis prieš „energetinės nepriklausomybės“ vėliavnešius.

      apgailėtina, kai įdėję tiek pastangų ir lėšų į projektą, konservai tesugeba išleist ginti atominės projekto tik tokius egzpertus kaip Vareikis ar Saudargas, kurie visus matyt laiko idiotais ir užsiima ideologizuotomis manipuliacijomis tipo „Lietuva be elektrinės- Lietuva be ateities“.