Ar įmanomas kitoks Konstitucinio Teismo sprendimas?
Konstitucinis Teismas šeštadienį turėtų paskelbti, kad Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje yra negaliojantys ir taip pradėti neapibrėžtą laikotarpį Lietuvoje truksiančią konstitucinę krizę.
To laikotarpio pasekmes Lietuvos politinei sistemai bei ekonomikai sunku prognozuoti, tačiau neabejotina, kad jos nebūtų teigiamos.
Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra toks: ar devyniems KT teisėjams pakaks sveiko proto, valstybinio mąstymo, išminties ir kompetencijos tos krizės nesukelti. Tai yra, ar jie sugebės priimti kitokį – protingą – sprendimą?
Tai padaryti KT bus be galo sunku, nes sprendimą jie iš esmės jau yra priėmę. 2012 metų spalio 26 dieną, kai pateikė išvadą dėl Zarasų-Visagino apygardos.
Toje išvadoje, kurią labai gerai preparavo Tomas (kas dar neskaitė, primygtinai rekomenduoju), KT iš esmės įsivarė save į kampą ir beveik nepaliko sau išeities šeštadienį priimti kitokį, nei norėtų prezidentė, sprendimą.
Išvadoje, mano galva, svarbiausi du dalykai: konstatuotas „masinis ir sisteminis“ rinkėjų papirkinėjimas, kas pasak KT, yra šiurštus Seimo rinkimų pažeidimas, ir kas dar svarbiau ir į ką atkreipė dėmesį Tomas, įvesta „kaltumo prezumpcija“. Tiems, kas tingės skaityti, paaiškinu – KT pasakė, kad VRK nustatyti šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai „savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams“. Išvertus į žmonių kalbą – jei yra tikimybė, kad gali būti vagis, tai savaime ir esi vagis, nebent sugebėsi tai kaip nors paneigti.
Grįžtant prie rinkimų, įrodinėjimo teisę KT priskiria VRK. Tačiau bėda ta, kad tvirtindama rinkimų rezultatus, VRK nieko neįrodinėjo, tai yra, kaltumo prezumpcijos nepaneigė. O jei nepaneigė – reiškia kaltas.
Tą, beje, savo išvadoje dėl Zarasų-Visagino apygardos pažymėjo ir KT:
Iš šios bylos medžiagos matyti, jog tokių aplinkybių, kurios paneigtų prezumpciją, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams, nėra.
Tiesa, KT čia kalba apie vienmandatę apygardą ir tik apie vieną iš jų. Ir tas sprendimas lyg ir neturėtų automatiškai persikelti į daugiamandatę.
Tačiau čia aš ir matau didžiausią bėgą ir didžiausią KT problemą. O problema ta, kad jei Zarasų-Visagino apygardos rinkėjai buvo masiškai ir sistemiškai papirkinėjami balsavime už konkrečius kandidatus, tai neabejotinai jie buvo taip pat masiškai ir sistemiškai papirkinėjami ir balsuojant už partijas, tai yra daugiamandatėje apygardoje.
Ir jei visų vienmadatės Zarasų-Visagino rinkimų apygardos rinkėjų balsai dėl masinio ir sisteminio papirkinėjimo, KT nuomone, buvo teisėtai pripažinti negaliojančiais, tai neabejotina, kad visų tų rinkėjų balsai taip pat yra negaliojantys ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Na, nebent KT pateiktų įrodymų, kad rinkėjas pardavęs savo balsą ir vienmandatėje balsavęs už Darbo partijos atstovą R.Podolskį, balsuodamas daugiamandatėje savo balso nepardavė ir balsavo, pavyzdžiui, už Liberalų sąjūdį.
Mano nuomone, tokių įrodymų surinkti nepavyktų net KT dažnai apsilankančioms dvasioms, o tai reiškia, kad negaliojančiais daugiamandatėje rinkimų apygardoje reikia pripažinti visus 16 937 Zarasų-Visagino apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus. (Čia vėl reikia prisiminti naująją KT aprašytą „kaltumo“ prezumpciją, pagal kurią šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai be jokio įrodinėjimo laikytini turėjusiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. )
Skaičius 16 937 yra labai svarbus. Gal net reikėtų sakyti, lemiamas. Tomas, savo įraše apie teisines galimybes panaikinti daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus nurodo, kad daugiamandatės apygardos rezultatus galima panaikinti, kai kyla abejonių dėl bent vieno mandato, o VRK duomenimis, vieno mandato gavimo daugiamandatėje apygardoje kvota yra 16 238 balsai. Tai yra, mažiau, nei balsų, kurie Zarasų-Visagino apygardoje pripažinti negaliojančiais. Dar daugiau – Baltas Vaiduoklis tame pačiame Tomo įraše patikslino, kad tam, kad pasikeistų du mandatai partijoms yra 9758 balsai.
Viską apibendrinant, situacija iš esmės aiški: KT pripažino, kad rinkimų rezultatai Zarasų-Visagino vienmandatėje pripažinti negaliojančiais teisėtai, kartu iš esmės pripažindamas visus 16 937 toje apygardoje dalyvavusių rinkėjų balsus negaliojančiais. Kokių nors įrodymų, kad vienmandatėje negaliojantys rinkėjų balsai buvo galiojantys daugiamandatėje nėra. Tai reiškia, kad daugiamandatėje negalioja 16 937 rinkėjų balsai. O tai, savo ruožtu reiškia, kad kyla abejonių, ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje mandatai buvo padalinti teisingai, nes juos dalinant buvo skaičiuojami ir negaliojančiais pripažinti rinkėjų balsai. Negana to, pagal KT spalio 26 dieną paskelbtą „kaltumo“ prezumpcijos doktriną (kuri tikriausiai turėtų lygiai taip galioti tiek vienmandatei, tiek daugiamandatei rinkimų apygardai) šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai „savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams“, nebent kas nors įrodytų priešingai. Kadangi tokių įrodymų bent jau kol kas niekas nepateikė, logiška išvada būtų, kad rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje dėl masinio ir sistemingo rinkėjų papirkinėjimo, kas yra šiurštus Seimo rinkimų įstatymų pažeidimas, turi būti pripažinti negaliojančiais.
Daugmaž toks ir turėtų būti KT šeštadienį paskelbtas sprendimas dėl prezidentės kreipimosi, kuriame iš esmės to ir yra prašoma (taip pat labai rekomenduoju paskaityti, kas dar neskaitė).
Koks nors kitoks KT sprendimas reikštų, kad KT teisėjai pripažįsta, jog jų paskelbta kaltumo prezumpcija buvo politiškai užsakytas kliedesys, negalvojant apie to kliedesio galimas pasekmes valstybei, visuomenei ir visai teisinei bei politinei sistemai.
Aš vis dar tikiu, kad KT teisėjams pakaks sveiko proto ir valstybinio mąstymo pripažinti, jog jie suklydo. Pripažinti, kad pasielgei kvailai yra mažesnis blogis nei tą kvailą elgesį tęsti, ypač jei kalbame ne tik apie vieno asmens užgautas asmenines ambicijas, bet apie visą valstybę ir joje gyvenančius žmones.
Aš būčiau linkęs atleisti KT teisėjams kvailumą, bet niekada neatleisiu jiems sąmoningo demokratinės valstybės principų griovimo.
Tikiuosi, kad jie pasirinks teisingai ir, panaudodami visą savo kompetenciją ir turimas žinias, ras patį švelniausią būdą paaiškinti, kodėl jų spalio 26 dienos sprendimas buvo kvailas ir žalingas valstybei.
Todėl vis dar manau, kad kitoks KT sprendimas yra įmanomas.
(9 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
