Apie pasitikėjimą žiniasklaida

Daugelis tikriausiai atkreipė dėmesį į šią savaitę paskelbtus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės RAIT apklausos rezultatus, kurie parodė, kad Lietuvos gyventojai iš visų žiniasklaidos priemonių labiausiai pasitiki televizija.

Televizijos pranašumas (44,1 proc.) prieš kitas žiniasklaidos priemones gana įspūdingas: antroje vietoje esantys interneto portalai atsilieka beveik tris kartus – šia žiniasklaidos priemone pasitiki 17,4 procento apklaustųjų.

Kai pagalvoji, tai nelabai yra kuo stebėtis. Laikraščių lietuviai perka vis mažiau, apie prenumeratos skaičius iš viso liūdna kalbėti, o interneto plėtra dar nepakankama, kad apimtų visus, norinčius patikimos informacijos.

Kas belieka? Spaudinėti pultelį ir bandyti susivokti tarp akistatų, versijų, tyrimų, sienų, redakcijų ir graudulingų pokalbių.

Tiesa, kai kurie rezultatai šiek tiek nustebino. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvos televizija iš visų labiausiai pasitikinčių televizijomis – tik trečioje vietoje (24,2 proc.) ir nuo TV3 atsilieka beveik du kartus (40,4 proc.). Kita vertus, ir tai galima lengvai paaiškinti: dažniau žiūriu – labiau pasitikiu.

Pastaroji aplinkybė tikriausiai nemaža dalimi lėmė ir akivaizdų Delfi pranašumą prieš alfa.lt – 53,2 proc prieš 10,6 procento. Kita vertus, vien populiarumu visko nepaaiškinsi, nes pagal lankytojų skaičių Delfi pranašumas nėra toks jau didelis. Be to, lankytojų skaičius niekaip nepaaiškintų lrytas.lt rodiklio – 5,7 procento. 

Šiek tiek nustebino ir neginčijama „Lietuvos ryto“ lyderystė tarp tų, kurie labiausiai pasitiki nacionaliniais dienraščiais. 60,5 proc. prieš antroje vietoje esančią „Respubliką su 14,7 proc. ir trečioje likusias „Vakaro žinias“ su 7,4 proc. – puikus rodiklis. Čia, beje, turint galvoje nuolat viešai skelbiamą reklamą apie „skaitomiausią Lietuvos laikraštį“, būtų galima atkreipti dėmesį į malonią staigmeną – jau minėtus 7,4 proc. pasitikėjimą „Vakaro žiniomis“.  

Nustebino ir „Verslo žinių“ vieta pasitikėjimo skalėje: 1,7 proc. ir 8 vieta. Versijos galimos dvi: arba tikrai nepasitiki, arba beveik neskaito. Bet kuriuo atveju – perspektyvos gana liūdnos.

Lygiai tokias pat mintis kelia ir „Lietuvos žinių“ 9 vieta ir 0,9 procento pasitikėjimo.

Bet yra ir gerų ženklų.

Antai skirtingose amžiaus grupėse pasitikėjimas skirtingomis žiniasklaidos priemonėse skiriasi. Jauniausi respondentai (15-24 metai) interneto portalais pasitiki labiau nei televizija (atitinkamai 37,9 ir 36,5 proc.).

Aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji interneto portalais taip pat pasitiki labiau nei televizija (32,8 ir 28,3 proc.).

Tokia pati tendencija pastebima ir rikiuojant Lietuvos gyventojus pagal pajamas: kuo daugiau litų tenka vienam šeimos nariui, tuo mažesnis pasitikėjimas televizija ir didesnis – interneto portalais bei nacionaliniais dienraščiais. Apklaustieji, kurių šeimose vienam nariui tenka daugiau nei 1100 litų labiausiai pasitiki interneto portalais (31,4 proc.), antra – televizija (30,7 proc.), treti – nacionaliniai dienraščiai (17,1 proc.).

Gana įdomiai rikiuojasi ir respondentų pasiskirstymas pagal pagrindinį užsiėmimą. Moksleiviai ir studentai bei tarnautojai interneto portalais pasitiki labiau (atitinkamai 40,2 proc. ir 33,8 proc.) nei televizija (atitinkamai 36,7 ir 27,6 proc.).

Tačiau vadovai ir įmonių savininkai pirmenybę vis dar teikia televizijai (42,9 proc), o ne interneto portalams (26,6 proc.)

Tuo tarpu namų šeimininkės ir vaiko priežiūros atostogose esantys asmenys televizija pasitiki labiau nei bet kuri kita grupė (62,8 proc.).

… Žiūrinėdamas visus tuos skaičius kažkaip nejučia pagalvojau, kodėl reklamos užsakovai didžiausius biudžetus vis dar skiria televizijoms.

Skaičiai rodo, kad potencialūs pirkėjai yra kitur…

Jie taip pat rodo, kad ateitis priklauso internetui. Nors… jokia čia naujiena:)

(2 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • austras

    Internetinė žiniasklaida Lietuvoje yra pati įvairiapusiškiausia. Bet, deja, vis dar nėra itin prieinama.

  • D.

    „Skaičiai rodo, kad potencialūs pirkėjai yra kitur…“ reikėjo ir pabaigti sakinį – racas.lt :)
    Šiaip nelabai tikiu tom apklausom, teko pačiam dalyvauti jose, abstraktu.

    • WU

      Artūras čia gerą biznį padaro. Dar ir man truputi nubyra :)

    • mielas D, dalykas tas, kad nuo tamstos tikėjimo apklausų rezultatai nepriklauso.

      O kai dėl potencialių pirkėjų – tai iš tamstos pastabų matyti, kad su skaičiais jums sunkiai sekasi…

      • D.

        Mielas A.R. tikiuosi atkreipėte dėmesį į šypsenėlę, nepriimkit už gryną pinigą.
        Apklausų rezultatai priklauso nuo apklausų dalyvių, tarp kurių esu buvęs ir aš. Dalį klausimų užpildyti siūlosi agentė (įsivaizduoju kaip tai vyksta su vyresniais žmonėmis), ko norėt jei atlyginimą moka už apklausų skaičių.

        • mielas D, jūs labai teisus: apklausų rezultatai priklauso nuo jų dalyvių. O štai jūsų įsivaizdavimas dėl apklausos būdo nebūtinai yra tikrovė. Be to, Lietuvoje yra ne viena apklausų bendrovė, jų darbo metodai taip pat gali skirtis.

  • Whisker

    Na, del laikrasciu tai nieko stebetino, juose juk „uzpirktu“ straipsniu daugiausia, beto jie dar pinigus kainuoja, televizija pacia nzn ar imanoma pasitiket, yra atskiros laidos juk, atskiri prodiuseriai, atskiros salygos, cia nebent jeigu tik apie „zinias“ kalbant.

    Delfi ir alfa skirtumai nestebina, Delfi daug ilgiau gyvuoja, turi kazkokia reputacija, alfa dar pakankamai jauna, beto sunku pasitiketi tinklapiu, kuris buvo ikurtas kaip kazkokio realybes sou prizas ar kazkas pan, nesolidu.

  • p.s.

    Ka užsisakai, ta ir gauni. Čia pasirodo truputi kitaip-RAIT, sulygindama „pasitikejima“ su „populiarumu“+“prieinamumu“, atitaikė BNS supratimui apie „pasitikejima“.Rezultatas-veltui išmesti pinigai.

    • miela p.s., sužavėtas tamstos įžvalgomis… Susisiekite su fredijumi.

      • p.s.

        Brangus Artūrai, įžvalgos tai ne mano bet jūsų nuopelnas :) „Kai pagalvoji, tai nelabai yra kuo stebėtis…“ „Kas belieka? Spaudinėti pultelį…“ „Kita vertus, ir tai galima lengvai paaiškinti: dažniau žiūriu – labiau pasitikiu.“ Kai pagalvojat viska įžvelgiat… Nesikuklinkit :)

  • O aš nepasitikiu apklausomis. Labai jau daug ten erdvės manipuliacijoms. Pradedant klausimų formulavimu, jų eiliškumus ir baigiant auditorijos parinkimu.

    Ir televizija nepasitikiu (nes beveik nežiūriu. Va girdėjau Tapinas gryžo į eterį. Ta reikės pažiūret). Ir žiniasklaida nepasitikiu, nes skaityti reklamą nuobodu (nesvarbu kad ten nėra užsakymo numerio).

    Interneto portalais irgi nepasitikiu (Lietuviškais). Nes ten straipsnius kuria visokie Pilypai iš kanapių, neturintys net supratimo apie ką rašo.

    A.. dar radija nepasitikiu. Nes irgi neklausau.

    P.S. jei būtų paklausta kuo pasitikite televizijoe.. tikriausiai į pirmą vietą išliptu visokie „Talentų šow“, „Šok su žvaigzde“ ir „Komisaras reksas“. Portaluose.. Olia-lia-lia mergaičių naujienos ir žvonkų gyvenimo trilerius.

  • Zilvinas

    alfai iki delfio dar toli, toli. Vien jau grubių klaidų skaičiumi ir straipsniukų „gilumu“ Alfa.lt tikrai pirmauja.
    Greičiausiai Balsas.lt, Lrytas.lt bei Delfi.lt bus šventoji portalų trejybė.
    Nežinau, ką žmonės gali įžvelgt lietuviškose televizijose. Beje, man įstrigo užvakar vakare perjungdamas kanalus vos nenukritau- apie sausio 13 diskutuoja p. Račas ir p. Dargis. Pirmojo dalyvavimą suprantu, bet statybininko svaičiojimai….

    • Žilvinai, ką nors teigiant visai neblogai būtų argumentuoti… O kai dėl balsas.lt, tai pastarųjų dienų publikacijos parodė, kad nei trejybė, nei juo labiau šventoji…:)

      Beje, R.Dargis tamstos žiniai ne statybininkas. O jo diskusijos su jumis mielai pasiklausyčiau.

      • Skaitant Alfa.lt kartais man atrodo, kad ten nėra žmogaus, kuris pataisytų grubias gramatines klaidas (esu paprastas žmogus, tačiau pradinių klasių lygio, rašybos klaidos iš ties erzina). Tiesa, pastaruoju metu sumažėjo klaidų kiekis (arba aš rečiau pradėjau lankytis :D). Delfi.lt ir kt. portalai taip pat neišvengia klaidų.
        Dėl trejybės, tai brėžiau ateities perspektyvą. Ar buvau teisus- parodys laikas :)
        P.S. O su nekilnojamojo turto vystytoju ir visuomeninku R. Dargiu galėtume ir padiskutuoti.

  • Man keista mintis, kad medios forma kažkaip įtakoja pasitikėjimą ja. Labai dažnai tie patys žurnalistai dirba visose medijose. Todėl neteisingai suformuluoti klausimai veda prie neteisingų atsakymų. Ar jūs labiau pasitikite R. Valatkos straipsniais Lietuvos Ryto laikraštyje ar tais pačiais straipsniais lrytas.lt svetainėje? Taip suformulavus klausimą, manau atsakymas būtų aiškus. Jei norima aiškintis ne medios populiarumą, o pasitikėjimą, reikėtų aiškintis media grupių arba žurnalistinių klasterių padėtį. Ar pasitikite Lietuvos Ryto žiniasklaidos grupės skelbiama informacija (LR. lrytas.lt lryto televizija)? Ar pasitikite Respublikos žiniasklaidos grupės skelbiama informacija? Ar pasitikite B. Lubio arba Mockaus valdomų žiniasklaidos grupių skelbiama informacija? Manau klausimus pakreipus taip, gautume visai kitokius rezultatus. Tačiau jie nebūtinai susiję su komercinėmis išvadomis.
    Potencialiam užsakovui rūpi kokiame media kanale jis aptiks kiek potencialių klientų ir kiek jam kainuos pranešti jiems žinią. Šia prasme, sutinku su Artūru, kad media planavimas per daug angažuotas televizijų pusėn. Gal tai todėl, kad media agentūros daugiau uždirba iš televizijos reklamos? Iš kitos pusės, turime visagalį TNS Gallup, kurio TV metrų duomenys vis dar dievina TV. Tačiau, intuicija kužda, kad su tais duomenimis ne viskas aišku. Kiekvieno iš mūsų asmeninė patirtis rodo, kad informacija internete yra vis labiau pirminis šaltinis. Taip pat iki galo neaišku ir su taip vadinamu „prime time“. Pagal TNS tyrimo metodiką save priskiriu prie vidutinių ir aukštesnių pajamų žiūrovų. Tačiau nei aš žiūriu Kakadu, TV Antis, Rožių kerus ir dauguma kitų geriausio laiko laidų, nei mano aplinkoje draugai, giminės žiūri. Todėl Artūro mintis, kad žmonės su didžiausia perkamąja galia yra ne ten kur jų ieškoma manau yra teisinga.

    • Valentinai, dėl pirmos jūsų komentaro dalies – problema ta, kad didžioji dalis žiniasklaidos vartotojų tikriausiai negalėtų atsakyti į jūsų pasiūlytą klausimo formuluotę, nes jie nežino, kad „Lietuvos žinios“ priklauso B.Lubiui, kad „Lietuvos ryto“ vienas iš didžiųjų akcininkų yra „Snoras“, kad „Kauno diena“ yra valdoma „Hermis Capital“, o LNK savininkas yra „MG Baltic“.

    • Rytis I

      Įdomi mintis tirti pagal media grupes. Toks tyrimas savyje turėtų paslėptą mintį, išankstinį nustatymą – kiekviena media įtakojama savininko. 95% gal ir taip. Bet apklausa padarytų žalą visoms priemonėms ir kategorijoms.

  • Dar norėčiau pagirti R. Valatką, kad nepaisant jo reakcingų pažiūrų ir agresyvios demagoginės laikysenos, jis savo redaguojamame portale toleruoja ir alternatyvią nuomonę. Pavyzdžiui lrytas.lt reguliariai pasirodo R. Sotvarienės straipsniai, kuriuos galima apibendrinti viena fraze: „Jūs klausote eurokomisaro balso iš Briuselio“. Kitas pavyzdys galėtų būti Andrius Užkalnis, kuris neseniai paskelbė straipsnį demaskuojantį Juozo Erlicko provincialumą. Paskutinis pavyzdys yra čia:
    http://www.lrytas.lt/-12633861701261231907-argi-prezident%C4%97-ty%C4%8Diojasi.htm

    Reaguojant į vakarykščią gėdingą antraštę lrytas.lt straipsnyje, kažkoks žmogus parašė „laišką redakcijai“ ir Valatka jį patalpino. Reiškiu pagarbą šiam tikrai blogam žurnalistui už tai, kad dar turi sąžinės likučių :)

    • J. naivusis

      Komentaras pašalintas A.R.

      • J. naivusis

        ????

        • J. naivusis

          Netyčia dar radau savo ištrintąjį komentarą. Manau, kad ištrintas buvo dėl pirmo žodžio- iš įpročio, trumpindamas „Lietuvos ryto“ pavadinimą į „Lietrytis“ vietoj antrosios „t“ įrašiau „d“, kas iš tikro nelabai korektiška:

          Lietrytis vakarop straipsnį su debiliška antrašte paslėpė, nukišdami į to skaitytojo laišką. Panašu, kad tokio ir nebuvo.

          Iš šios A.Račo temos peršasi išvada:

          Tuoj ir čia pradės mirguliuoti reklama?

    • „Reaguojant į vakarykščią gėdingą antraštę lrytas.lt straipsnyje, kažkoks žmogus parašė “laišką redakcijai” ir Valatka jį patalpino. Reiškiu pagarbą šiam tikrai blogam žurnalistui už tai, kad dar turi sąžinės likučių :)“

      Pats Valatka gal ir parašė, typo „mūsų laikraštis demokratiškas“ :p

  • vasia

    Pasitikejimas TV ar spauda sunkiai nusakomas dalykas. Gal daugiau tikeciau pasitikejimu tam tikrom asmenybem tose laidose ar spaudoje. Tu pabandyk pasitket, atsimenu atveji, ne sena, Hermio berniukai su kauno diena versus lrytas su snoru. Trileris . Dabar pasitikejma „gerina“ TV3 pries LNK kedziu ir prokuroru dvikovoje. Viena (bent )is televiziju i ekrana leidzia prostitucija (mokama paslauga) ir mela. Kuri TV? Gal populiaruma reiktu skirt nuo pasitikejimo ar spaudos (ar TV) kompetencijos.? Paskutinis prikolas spaudoje , Kauno diena raso apie pabrangusia elektra, uzuojauta miestieciams, verkia RST direktorius apie smukusi pelna, lialia lialia.. bingo, Kaunas priklauso VST ! Tokiame laikrasty as savo reklamos nedeciau.

  • Rytis I

    Nesupratau prie ko apklausoje figūruoja google.com. Ar čia toks matavimo etalonas, kuris turi būti visur?

    • mielas Ryti, atsakymus pasirinko respondentai. Todėl google.com paminėjimas rodo naudojimąsi šiuo puslapiu ir Lietuvos gyventojų supratimą, kas yra „interneto portalas“…:)

  • gal

    speciau, tyrimo rezultatus kiek iskraipe tai, kad reikejo nurodyti realiai tik viena ziniasklaidos sriti, kuria pasitiki labiausiai, o joje viena priemone.

    butent todel, speju, nedidelis pasitikejimas lrytas.lt – speciau, dauguma portalo lankytoju labiausiai pasitiki nacionalinio dienrasciu Lietuvos rytas. Bet kuriuo atveju, tai vercia abejoti, kiek lrytas.lt sekmes yra del valatkos genialumo, o kiek – del to, kad pas ji zmones eina xaliavai skaityti laikrascio…

    o skirtumas delfi vs. alfa gali buti panasus – jei reikia rinktis viena patikimiausia, zmones renkasi, ka renkasi (svarbu uzgniauzti nora issyk galvoti, kad kitus respondentas laiko nepatikimais). jei reiktu rinktis kelis, laikomus patikimais, atotrukis tarp alfos ir delfio galetu buti kitas, labiau atspindeti lankomumo skirtuma.

  • Džiugas Šaulys

    Mane gerokai nustebino VŽ rezultatas. Ir, nors nesu matęs tyrimo ataskaitos, bet susidaro įspūdis, kad jis atliktas gal ne visai korektiškai, t.y. iš tikrųjų matuojamas ne pasitikėjimas, bet, kaip autorius ir pastebėjo, skaitomumas, populiarumas. Panašu, kad klaida yra ta, kad buvo sudarytas vienas klausimynas visiems. O pvz. namų šeimininkės ar studentai VŽ gal iš viso nematę, tai ką jie gali apie tai atsakyti? Gal reikėtų pasitikėjimą tirti toje grupėje žmonių, kurie konkretų laikraštį skaito, pvz. pasitikėjimą VŽ tirti verslininkų tarpe? Aišku, aš nežinau kaip ten buvo padaryta – gal viskas ir gerai… Bet vis tiek, jei ir viskas gerai, tai rezultatus manau būtų daug geriau skelbti kaip atskirų visuomenės grupių pasitikėjimą leidiniais, nes juk akivaizdu, kad pvz. verslininkai turi kitokį „svorį“ visuomenėje, nei studentai ar dar kas nors. Todėl, bent jau man, būtų daug įdomiau sužinoti „kur linksta“ viena ar kita grupė, o ne skaityti apibendrinimus visai Lietuvai, kurie, manau, nedaug ką tepasako.

    • Džiugai, į kai kuriuos klausimus jau atsakiau kiek anksčiau, o dėl Tavo komentaro tik noriu pastebėti, kad studento ir verslininko pasitikėjimas yra vienodai svarbus, na, bent jau dėl tos priežasties, kad kiekvienas studentas gali tapti verslininku, o kiekvienas verslininkas bet kurią dieną gali subankrutuoti:)

      Be to, rezultatai, kaip ir minėjau, rodo, bendras visas Lietuvos tendencijas – toks ir buvo tyrimo tikslas. Taip, tarp verslininkų „Verslo žinios“ galbūt yra populiaresnės, o Jonavoje galbūt yra daugiau žmonių skaitančių „Lietuvos žinias“. Bet tai nekeičia bendro rezultato – pasitikėjimas laikraščiais, kuriuos žmonės skaito vis mažiau, yra gerokai mažesnis nei televizijomis, kurias žmonės, atrodo, žiūri vis daugiau.

  • Rytis I

    Keistoka pas mus pati praktika tirti pasitikėjimą. Tiesiai ir klaustų – kuo dažniau naudojiesi, kokiu būdu gauni informaciją? Nes klausimas dėl pasitikėjimo – tai jau stresinė situacija, ne kiekvienas iškart atsakys, reikia pagalvoti, prisiminti ir tt. Dėl to gal toks ir „išsibarstymas“ apklausoje?

  • lida

    „Kita vertus, ir tai galima lengvai paaiškinti: dažniau žiūriu – labiau pasitikiu.“ Ir čia pat „lengvą paaiškinimą“ paneigėte delfio, alfos ir lryto pavyzdžiu. Gal visgi ne taip lengva, nei atrodo, gal priežastis nepagrįstai sukeista su pasekme ?

  • Ara

    Tas pasitikėjimas abstraktus. Apklausa be jokios abejonės rodo tendenciją. Galbūt lakmuso popierieliu galėtų būti aktualios temos interpretacija. Pvz pedofilija: žiūrintieji „akistatas“, „abipus sienas“ bei skaitantys LR Lavastės vienų vartų interpretacijas painioja mažiau sąmoningą ir internetu nesinaudojantį informacijos vartotoją. Paminėti autoriai dirba pasitikėjimą pelniusioje žiniasklaidoje. Tad apklausos rezultatuose pasitikėjimas autoriais siejamas su pasitikėjimu žiniasklaidos priemone. Toje priemonėje žiniasklaidos akcininkai leidžia vienodai reikštis ir Gaiveniui ir Grinevičiūtei, kuriuo iš jų pildydamas apklausa pasitiki respondentas… ?

  • tiu

    manęs paklaustų : ką labiausiai skaitai – skubiai atsakyčiau – A. Račio tinkl.,
    o ar labiausiai juo ir pasitiki – galvočiau ilgai- tikriausiai , ba kitų ir neskaitau .
    Nieko asmeniško, tai tik pvz.

  • būtų įdomu pamatyti ir paanalizuoti pradinius, neapvirškintus, tyrimo duomenis. ar jie kažkur viešai skelbiami?

    • A.G.

      Esame organizavę pora reprezentatyvių apklausų (kai tūkstančio su dar keliais respondentų atsakymai – tokie patys, kaip būtų apklausti visos šalies gyventojai).
      Tai, siekiant nuoširdiai išsiaiškinti situaciją, svarbiausiai yra klausimai, kuriuos suformuluoji.
      Mūsų atveju, dirbome su tarpininku (taip išėjo), o ne tiesiogiai su apklausas vykdančia firma.
      Tarpininkas, deja, nebus toks nuoširdus, – t.y. neprakaituos dėl tų klausimų suformulavimo (o tai kaip sakiau – yra esmių esmė), kaip pats. Tad klausimus formulavome patys, dėl ko apklausos rezultatais buvome patenkinti.
      Na, o kaip parenkami respondentai – jau profesionalų reikalas.
      Kaip žinome, lietuviai savo atsakymuose (politikoje tai 100 proc.) nėra nuoširdūs. Bet šiandien manau yra sričių, kai atsakinėdamas žmogus niekuo nerizikuoja (kaip šio straipsnio tema), – tad įtikėtina, kad žmogus pasako be išsisukinėjimų.
      O medžiaga visa būna pas apklausos užsakovą, žinoma (manau, kad apklausėjai neturi teisės ja disponuoti – taip turėtų bent būti).

  • A.Z.

    Apklausoj po Naujų buvo išsiaiškinta, kad didesnė dalis žiūri rusiškas TV. Tad mūsų televizijoms dėl šios apklausos nereiktų labai džiaugtis.

  • mari

    Žiniasklaida pasitikiu ją kritiškai vertindamas.
    Nebloga „žiūni sklaida“ blogai ir internetinės diskusijos, mažiau šališka nuomonė išgirstama paprastų žmonių lūpomis.
    Aišku vieno sakinio „nuomonę“ dažnai praleidžiu pro akis.

    p.s http://www.lrytas.lt/?id=12634463641262169678&view=6
    Dėl objektyvumo nediskutuosiu, bet anaiptol nebloga humoro dozė iš ryto.

    • mari

      p.s. dėl techninių, aplinkybių, bei rankų kreivumo nesklandumo pavyko keletą klaidų netyčia padaryt, pagalvojau, akimirką gal praverstu šalia “ Nuorodo | atsakyti | -redaguoti- mygtukas forumuose būnantis :|.

  • Balalaika

    Rezultatai nelabai stebina, tik toks jausmas, kad „pasitikiu“=“populiaru“, ir tuo pačiu gal nebuvo pasirinkimo „jokia“ ;)
    Per dieną praleidžiu ~12 valandų internete ir iš savo mažos patirties tendencijos akivaizdžios, ne portalai kelia pasitikėjimą, o atskiros asmenybės-raštininkai (nesugalvojau kaip čia juos geriau pavadinti), o jei portale rašo daug lakios vaizduotės „copypasterių“ tai vargas tam iškilesniam raštininkui. Tuo pačiu labai taikliai pastebėta dėl išsilavinimo. Tuomet galima daryti (abejotiną) prielaidą, kad vadovai ir įmonių savininkai yra mažesnį išsilavinimą ir pajamas turintys piliečiai (čia, šiaip, kad linksmiau būtų).

    • Sutinku dėl pasitikėjimo asmenybėmis. Tas pasitikėjimas atsiranda, kai matai, jog žmogus nėra nuo nieko priklausomas arba ties kuo nors užsiciklinęs. Vienas aktyviausių interneto raštininkų – Valatka Rimvydas – atrodo tokio žmogaus priešingybė: http://kernius.net/rimvydas-valatka-pries-andriu-kubiliu

  • nerijus

    Mes stebimės, jog pas mus „valdininkija“ užsiimėnėja ne tuom, kuom turėtų…Jei iš pirmo karto nepavyksta, tai būtinai padarys per sekantį…
    Ko stebėtis, kai EP vyksta analogiški dalykai:
    http://www.alfa.lt/straipsnis/10309402/?Semetai.gali.reiketi.antro.klausymo.parlamente=2010-01-14_18-30

    Juokas pro ašaras… :)

  • Promo

    Liūdina tai, kad negana to, kad Respublika antra, tai kaip patimiausiu spausdintu informacijos šaltiniu trečioje vietoje atsidūrė Vakaro žinios…. Man baisu ir pagalvoti kokią paskui nuomonę ir požiūrius į įvairius dalykus formuojasi žmonės skaitantys panašaus pobūdžio spauda.

  • kestutis d

    Valentinai, jus klystate manydamas, kad tinkamai reprezentuojate zmones su didziausia perkamajama galia. Deja jus, su savo pomegiais ir ismanumu – del ko neziurite roziu keru ir pan. slamsto, reprezentuojate viso labo tik (apie) 16 proc. visuomenes – vienas standartinis nuokrypis virs vidurkio (kaip beje, ir jusu aplinka, lida, fredis*, ar, am, liutauras, mdxacuk, austras ir besiskundziantis gyvenimu daktaras bei dauguma kitu). Tuo tarpu didzioji (ir didzioji perkancioji) visuomenes dalis – visai kita, kurios butent tokie pomegiai. Taigi, orientacija i pagrindine vartotoju dali – visai normali ir pateisinama, ir internetas tikrai nera tos dalies pirminis saltinis.
    del to kad vz rezultatai neispudingi – lygiai tas pats – ne kiekvienas (ir net ne dauguma) verslininku butinai yra zingeidus, smalsus, eruditiskas, intelektualus – nors tokiu ir yra – bet ju tikrai mazuma (ne veltui kalbama apie kairiuosius intelektualus). Buti verslininku – uztenka gyveniskimu igudziu ir tam tikru savybiu – ta prasme, gariunuose organizuojantis versla – irgi verslininkas – ir jie, kaip smulkioji burzua, turi sudaryti stubura visuomenei. O kad jiems neidomu skaityti vz ir jie savo pomegiais panasesni i likusia didziuma visuomenes – visiskai naturalu.
    O del to kad painiojamas pasitikejimas su populiarumu – tai ko gero kaip beklaustum, tai susiveda i viena, jau ivardinta – ‘ziuriu-patinka-pasitikiu’. Todel ir klausimas apie media formas nera toks jau kvailas – kokius informacijos kanalus renkasi pagrindinis ziurovas, tas ir yra svarbiausia (asmeniniu pavyzdziu nutikusiu pries gera laiko gabala galiu pasakyti, kad agresyvios reklamos pagalba vakaro zinios mano samoneje isitvirtino pirmiau, ir po to lietuvos ziniu zurnalistas gavo teisintis, kad jie tikrai ne is to bulvarinio dienrascio – nors neskaiciau tada nei vieno, nei kito).
    o del to, kad pagrindinei masei daro ispudi tv ir vakaro zinios – tai turim ka turim, tiesiog taip yra. cia nereiktu baisetis, o tiesiog suprasti, kad tai tiesiog toks daugumos skaitanciuju pajegumas, iprociai bei reklamos poveikis. sviesti reikia, po truputi, mazais zingsneliais i prieki (paprastai ir teisingai aiskinanciu ivairius dalykus zurnalistu pas mus truksta)