Apie LRT misiją: J.Banys

Penktadienį Seime vyko konferencija, skirta rengiamai LRT strategijai aptarti. Kalbėjo nemažai pranešėjų: ir ekspertų, ir politikų, ir užsienio svečių.

Man asmeniškai labiausiai patiko Jono Banio pasvarstymai apie tai, kokia turėtų būti LRT misija ir kaip būtų galima pertvarkyti LRT bei Auksės Balčytienės įžvalgos apie kontekstą, kuriame LRT veikia ir lūkesčius, susijusius su visuomeniniu transliuotoju. A.Balčytienės teksto kol kas neturiu, o štai J.Banio – rekomenduoju.

********************************************************************************************************************

Kitoks požiūris į visuomeninio transliuotojo misiją ir jos vykdymą

Kadangi pasižadėjau išsakyti kitokį požiūrį į visuomeninį transliuotoją ir jo misiją, norėčiau pirmiausiai pasiteisinti, kodėl apskritai jaučiu galintis tokį požiūrį išsakyti.

Savo žurnalistinę karjerą pradėjau Lietuvos televizijoje, „Panoramoje“, 1992 metais. Nuo to laiko teko dirbti visose didžiosiose Lietuvos televizijose – esu perėjęs jas nuo žemiausios grandies iki vadovaujančių pozicijų ir žinau, kaip tokios pakraipos įmonės funkcionuoja.

Dirbdamas Lietuvos televizijos programų direktoriumi, LRT Tarybai paruošiau ir pateikiau išsamią BBC strateginių dokumentų analizę bei rekomendacijas, kaip kolegų patirtį būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Kaip tik iš čia gimė smarkiai kitoks požiūris į Visuomeninį transliuotoją ir jo misiją.

Šis požiūris prasideda nuo suvokimo, kas yra televizija. Televizija yra masinis komunikacijos kanalas. Valstybei televizija yra reikalinga, nes, pasiekdama didelę masę šalies gyventojų, gali efektyviai formuoti atitinkamą jų požiūrį į valstybinės reikšmės dalykus, nulemti mąstymą, elgesį, skatinti išprusimą ir pilietiškumą.

Iš to išplaukia DU esminiai tikslai, kuriuos Visuomeninis transliuotojas privalo įgyvendinti:

1. Skleisti Visuomeninius uždavinius atitinkantį kokybišką turinį IR –

2. Užtikrinti, kad šis turinys pasiektų masinę auditoriją.

Nepasiekdama masinės auditorijos, televizija yra nieko verta. Be masinės auditorijos visuomeninis transliuotojas yra tik labai brangi mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo mašina – būtent kokia dabar ir yra LRT.

Dabar nuolat kalbama apie tai, kad visuomeninis transliuotojas privalo transliuoti daugiau kultūrinių, analitinių, visuomeninių ir visokių kitokių intelektualių programų. Džiaugiamasi, kad per pastaruosius metus LRT programoje tokių atsirado daugiau – nes būtent tai neva ir yra visuomeninio transliuotojo misijos vykdymas.

Ne, nėra. LRT ir ypač Lietuvos televizija, dabar nevykdo visuomeninio transliuotojo misijos, nes dideliu tempu praranda savo auditoriją, kuri jau sudaro mažiau nei 10% TV žiūrovų – nekalbant jau apie visus gyventojus. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos televizija prarado beveik ketvirtadalį turėtų žiūrovų, o per pastaruosius septynis metus – beveik pusę. Tad apie kokį misijos vykdymą galime kalbėti? Kokią edukacinę misiją gali atlikti mokytojas, kuris – kad ir labai reikalingus dalykus – žudančiai nuobodžiai pasakoja beveik tuščiai klasei?

Šiame kontekste dažniausiai pradedama kalbėti apie tai, kad, siekiant susigrąžinti masinę auditoriją, reikia atsigręžti į pramoginius projektus, masines pramogas ir rodyti daugiau nuogų papų. Taip, tai padeda, bet problema – visai ne čia!

Didžioji problema yra ta, kad kultūrinių, edukacinių ir kitų visuomeninių laidų kūrėjams nekeliami jokie – nei kokybiniai, nei auditorijos kiekio reikalavimai. LRT Taryboje ir administracijoje vyrauja įsitikinimas, kad vien intelektuali laidos tematika užtikrina visuomeninės misijos vykdymą, visiškai nekreipiant dėmesio į laidos pasiektą rezultatą! Kam stengtis, jei iš manęs nėra reikalaujama nieko kito, tik daryti bet ką ir bet kaip, kad tik į temą? Nesvarbu, kad tokią laidą žiūri vos 1 – o dažnai ir žymiai mažiau – procentas šalies gyventojų. Apie kokį misijos atlikimą tuomet galime kalbėti, jei, transliuojant tokias laidas, mokesčių mokėtojų pinigai yra išmetami tiesiog oro šildymui?

Todėl kalbant apie Visuomeninio transliuotojo misijos atlikimą visų pirma privalu kalbėti apie būtinybę pritraukti masinę auditoriją – ir šį reikalavimą pirmiausiai kelti kultūrinių, edukacinių ir visuomeninių laidų kūrėjams. Taip, tai žymiai sunkiau, nei pritraukti buką žiūrovą rodant krivickinės durnalistikos perlus, bet Visuomeninis transliuotojas kaip tik už tai ir gauna papildomą visuomeninį finansavimą. Ir, patikėkite – problema čia visai ne pinigų stygius. Problema yra klestinti tinginystė, bukumas, nenoras tobulėti ir elementariausias nemokšiškumas, kurie keroja nebaudžiami ir netgi skatinami. Kaip tik dėl to dešimtys milijonų mokesčių mokėtojų pinigų kasmet yra tiesiog išmetami į balą.

LRT kontroliuojančios institucijos turėtų suformuluoti ir pagrįsti aiškų skaičių – kokią dalį šalies gyventojų privalo realiai kasdien pasiekti visuomeninis transliuotojas, kad jo kuriamos ir transliuojamos programos Visuomeninius uždavinius įgyvendintų iš tikrųjų, o ne vien popieriuje. Ir tuomet griežtai reikalauti, kad šis kokybinis ir kiekybinis uždavinys būtų nuosekliai vykdomas.

Aukščiau paminėta problema yra svarbi ir skaudi, bet ji yra tik simptomas. Priežastis yra kur kas aukščiau – ir tai yra niekam tikęs LRT įstatymas ir jo nulemtas visiškai netikęs LRT valdančių bei kontroliuojančių institucijų formavimas. Štai BBC chartijoje yra apibrėžiama, kad Visuomeninis transliuotojas pirmiausiai tarnauja mokesčių mokėtojams. Ne Parlamentui, ne Vyriausybei, ne Karalienei – o žmonėms, piliečiams.

LRT įstatymas, suteikdamas teisę Visuomeninį transliuotoją kontroliuoti tik Seimui, Prezidentūrai ir saujelei nomenklatūrinių organizacijų, iš esmės pažeidžia mokesčių mokėtojų interesą užtikrinti profesionalią, kokybišką ir bešališką visuomeninio transliuotojo kontrolę. Didžiausia tokio iškreipto neva visuomenės atstovavimo problema yra ta, kad Visuomeninio transliuotojo kontrolė yra užkraunama žmonėms, kurie neturi jokio profesinio supratimo, kaip veikia ir kaip turi veikti tokia žiniasklaidos įmonė, kaip LRT.

Štai BBC Taryba yra renkama atviro ir nepriklausomo konkurso būdu, kurį vykdo nepriklausoma vadovaujančių darbuotojų paieškos agentūra. Pagal konkurso nuostatas, į BBC Tarybos narius gali pretenduoti bet kuris šalies pilietis, atitinkantis du esminius kriterijus. Kriterijai paprasti  –

1. Visuomeninių uždavinių išmanymas bei pasiryžimas juos įgyvendinti – IR

2. Profesiniai reikalavimai, būtini dirbant žiniasklaidos korporacijos vadovybėje – t.y. kandidatai privalo turėti vadovaujančios ir praktinės-profesinės patirties vienoje iš Visuomeniniam transliuotojui būtinų sričių –

a. žurnalistika,

b. TV programų kūrimas ir planavimas,

c. teisė,

d. finansai,

e. įmonės ir personalo vadyba,

f. kultūros vadyba,

g. rinkodara bei viešieji ryšiai

h. ir t.t. – pateikiamas tikslus ir išsamus reikalingų profesinių kompetencijų sąrašas.

Tas faktas, kad Lietuvoje Visuomeninio transliuotojo Tarybos nariams (ir, beje, generaliniam direktoriui) nėra keliami jokie profesiniai ir vadovavimo patirties reikalavimai, ir nulemia tą faktą, kad LRT Taryba jau daug metų yra iš esmės nepajėgi kokybiškai atlikti savo prievolės. LRT Taryboje nėra nė vieno specialisto, kuris galėtų profesionaliai įvertinti:

1. TV ir Radijo programų struktūrą bei jos efektyvumą;

2. TV ir Radijo technikos, TV ir radijo programų bei užsienio produkcijos pirkimų būtinumą ir kainos pagrįstumą;

3. Nėra žmonių, kurie bent jau galėtų profesionaliai perskaityti TV reitingų lentelę, ją analizuoti ir daryti profesionalias išvadas;

4. Nėra žmonių, kurie galėtų profesionaliai išanalizuoti LRT biudžetą, atrasti jo trūkumus, užsilikusius pinigų švaistymo mechanizmus ir pateikti pagrįstus pasiūlymus jiems šalinti. Nėra nė vieno žmogaus, kuris susigaudytų techninių ir kūrybinių resursų rinkos kainose ir galėtų įvertinti, kaip efektyviai LRT naudoja mokesčių mokėtojų pinigus;

Kol iš Tarybos narių nebus reikalaujama jų darbui būtinos profesinės patirties, tol LRT Taryba iš esmės funkcionuos kaip kišeninis deleguojančių organizacijų bei LRT administracijos „organas“, paskendęs smulkiuose, nereikšminguose ginčuose – institucija, kurios posėdyje klaidOs laidos anonse aptarimas užima dvi valandas, o metinio biudžeto ir augančių skolų – vos keliolika minučių.

Būtent aukščiausios prižiūrinčios institucijos kompetencijos trūkumas didele dalimi ir nulemia sunkią LRT finansinę padėtį.

Nuolat kalbama, kad Visuomeniniam transliuotojui trūksta pinigų ir yra būtina didinti finansavimą. Taip, lėšų trūksta. Jų trūksta kurti laidoms, projektams, filmams, ir pan. Bet trūksta ne dėl to, kad finansavimas yra blogas. Trūksta dėl to, kad didžioji dalis LRT skiriamų mokesčių mokėtojų pinigų yra išleidžiama ne Visuomeninių uždavinių vykdymui, o griozdiškos, moraliai pasenusios – ir – pabrėžiu – Visuomeninių uždavinių vykdymui nebūtinos – LRT gamybinės bazės, nekilnojamo turto ūkio ir juos aptarnaujančių techninių darbuotojų armijos išlaikymui. Taip, pastaruoju metu LRT administracija tą armiją po truputėlį mažina, tačiau tai tik kosmetiniai pakeitimai, kurie nesprendžia esminių visuomeninio transliuotojo veiklos efektyvumo problemų.

Galbūt tai sunku suvokti, bet technikos įsigijimas, nekilnojamo turto bei techninės

bazės išlaikymas ir jų komercinė nuoma nėra Visuomeninių uždavinių įgyvendinimas ir neturi būti tiesiogiai finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais. Šiandien už mokesčių mokėtojų milijonus įsigyta LRT technika yra pusvelčiui pernuomojama komercinėms televizijoms, nes neturima pinigų nuosavoms laidoms ir projektams kurti. O pinigų nėra, nes didžioji biudžeto dalis yra skiriama gamybinei bazei ir visam biurokratiniam aparatui išlaikyti. Todėl, užuot rūpinęsis Visuomeninių uždavinių įgyvendinimu, Visuomeninis transliuotojas rūpinasi, kam pusvelčiui iškišti brangiai pirktą, bet staiga nereikalinga tapusią techniką. Taip ne tik iškreipiama rinka, bet ir visuomeninės lėšos yra nesąmoningai naudojamos komercinių televizijų pelnui didinti.

Šiandien televizijos rinkoje yra gausu nepriklausomų TV paslaugų tiekėjų ir TV laidų kūrėjų, kurių darbo kokybė atitinka aukščiausius kokybinius kriterijus. Jų gausa lemia aktyvią konkurenciją, kuri savo ruožtu užtikrina labai palankias produkcijos ir paslaugų kainas. Būtent dėl to, visos Lietuvos komercinės televizijos atsisakė nuosavų gamybinių bazių bei visų jas aptarnaujančių darbuotojų – produkcija yra perkama rinkoje už rinkos kainą. Tuo tarpu LRT turima didžiulė (ir beviltiškai pasenusi) gamybinė bazė bei armija visiškai nemotyvuotų darbuotojų funkcionuoja tarsi monopolija įmonės viduje – taip kenčia paslaugų kokybė, veiklos efektyvumas ir – svarbiausia – milijonai mokesčių mokėtojų pinigų kasmet iššvaistomi ne naujų laidų kūrimui ir transliavimui, bet tuščių apsukų palaikymui. Visuomeninį transliuotoją skandina didžiuliai, Visuomeninių uždavinių įgyvendinimui nereikalingi fiksuoti kaštai, kurių atsikratyti neįmanoma be esminių struktūrinių reformų.

Turime suprasti, kad šiandien televizija efektyviausiai veikia nepririšta prie brangiai kainuojančios ir sparčiai senstančios gamybinės bazės. Tai suprato visi Lietuvos komerciniai TV kanalai, tai privalo suprasti ir LRT kontroliuojančios institucijos.

Į atskirą valstybinę įmonę atskirtas LRT Technikos centras galėtų ir toliau teikti komercines paslaugas visoms televizijoms, tačiau be tiesioginių biudžeto subsidijų, neiškreipiant rinkos ir lygiomis sąlygomis konkuruojant su nepriklausomais paslaugų tiekėjais.

Tuo pačiu LRT atgimtų ne kaip beviltiškai pasenęs, vos pajudantis monstras, o energingas, lankstus, inovatyvus, profesionalus Visuomeninis transliuotojas, kuris mokesčių mokėtojų pinigus naudoja pirmiausiai televizijos ir radijo laidoms kurti bei transliuoti. Tokiam Visuomeniniam transliuotojui užtektų keleto dešimčių profesionalių ir gerai motyvuotų etatinių darbuotojų, kurie puikiausiai tilptų viename nebrangaus, energetiškai efektyvaus, modernaus verslo centro aukšte. Toks Visuomeninis transliuotojas, prižiūrimas kompetentingos ir profesionalios Tarybos, aktyviai bendradarbiaudamas su nepriklausomais kūrėjais ir gamintojais, už dabar turimą ribotą biudžetą galėtų kurti ir transliuoti kur kas didesnį kiekį originalios, kokybiškos audiovizualinės produkcijos.

Tai būtų toks Visuomeninis transliuotojas, kuriuo mes visi galėtume pagrįstai didžiuotis. Bet tam, kad jis toks taptų, būtinas kitoks požiūris ir į Visuomeninį transliuotoją, ir į jo atliekamą misiją.

 

(12 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
  • azartas

    Stipru. Ir panašu, kad į dešimtuką. Bet kasdienis klausimas – ar kas pasikeis?

  • Fredis*

    Labai gražus ir teisingas rašinėlis, tačiau teoriškai sunkiai įgyvendinamas, arba tiksliau – artimiausioje perspektyvoje neįgyvendinamas.
    Labai graži ir poetiška teksto dalis yra ši: „užtektų keleto dešimčių profesionalių ir gerai motyvuotų etatinių darbuotojų, kurie puikiausiai tilptų viename nebrangaus, energetiškai efektyvaus, modernaus verslo centro aukšte“, tačiau J.B. klaidingai mano, jog milžinišką gamybinę bazę aptarnaujantys darbininkai ir gigantiška administracija (kolūkis) yra blogai motyvuoti. Jie motyvuoti, tik jų motyvai yra priešingi visuomeniniam interesui – biudžeto pinigų taupymui, kolūkio interesas yra turėti nors nedidelį darbelį, gauti už jį atlyginimą ir nesiekti jokių permainų visuomeninio transliuotojo gyvenime, viską palikti taip kaip yra.
    Ar yra parengtas planas kur dėti balastą, nes jo tarpe yra gyvi žmonės? Gali būti daug ašarų ir dejonių.
    Kiti pastebėjimai: labai painus ir sudėtingas yra visuomeninio transliuotojo steigėjas (atsakomybės, atskaitomybės klausimai), gera vadyba – labai brangi (banko Snoras pavyzdys), ja, kaip ir programų kūrimu, LRTV užsiima savi, teisingi ir tinkamai politiškai bei ideologiškai profiliuoti ir atrinkti žmonės, kurie tikrai norėtų patobulėti, tačiau jau seniai yra išsėmę savo galimybių ribas. Aukščiau juosmens iššokti neįmanoma, esame tokie kokie esame, tačiau pasistengti – verta, visuomenė Jums eilinį kartą suteikia šansą…

  • sigitas

    viskas labai teisinga, tik yra vienas bet – šiame priemonių saraše trūksta vieno, bet pagrindinio elemento – bent kiek išprususio žiūrovo/klausytojo. Manau , kad šis trūkumas beviltiškai neišsprendžiamas. Nebent importuotume ;-)

    • suomis

      O ką, gal britų žiūrovas yra išprusęs? Nejuokink.

      • algirdas

        Deja, bet labiau ispruses uz eilini lietuvi.

  • Marius

    Jonai,

    O gal taip pat turi įdėjų kaip efektyviai valdyti siūlomą atskirti „LRT Technikos centrą“. Nes vizija mano supratimu kaip ir neišbaigta, nes apibrėžiama kaip veiks tik naujasis visuomeninis transliuotojas, čia viskas gražu ir aišku.
    O koks geriausias sprendimas dėl LRT technikos centro (ar atskirti į įmonę ir parduoti, ar panaikinti ir išparduoti techniką ar kurti VĮ ir kokios jos perspektyvos, ar nereikės papildomo biudžeto finansavimo ir tt).

    • Auksinis kardas

      Tokiais atvejais sprendimas tipiškas: atskirti į atskirą rinkoje veikiantį subjektą, kuris teikia paslaugas ne vienam pirkėjui, bet visiems, kas perka. Normali komercinė veikla, kuri jau dabar yra vykdoma kaip nupiginta technikos nuoma komerciniams kanalams – kalboje aiškinama, taip yra dėl dotacijų, kuriomis įranga nupirkta, o pačioje LRT nepanaudota dėl skurdaus kitų išteklių finansavimo. Jei toks centras veiks atskirai, nusistovės rinkos kainos ir galima konkurencija, kas ir sutvarkytų dotacijų tekėjimą ten, kur būtų geriausia. Jono Banio vizija man iš esmės patiko, nors nemenkai užkomercinta komercinio virtualumo link, bet struktūriškas pertvarkymas ir, svarbiausia, įvardintas stuburas veiklai – puikūs.

      • Marius

        Pati mintis, atskirti technikos centrą yra gera ir aš sutinku. Bet aš abejoju, ar technikos centrui suteikus valstybinės įmonės statusą, kaip siūlė Jonas, būtų pasiektas reikšmingas efektas. Turėtume dar vieną nuostolingą valstybinę įmonę, kuri prašytų dotacijų iš biudžeto ir tikėtina atrastų tam pagrindimo, pvz įrodytų savo starteginę reikšmę ir pnš. Tikėtina, kad tokios reformos rezultatas būtų panašus į rezultatą energetikos sektoriuje, kada kokia elektrėnų elektrinė skelbia konkursą remontui, o nugalėtojas jau yra žinomas, buvęs tos pačios elektrinės padalinys – Kauno energetikos remontas.
        Mano supratimu, jeigu norime turėti konkurencigas technikos centro paslaugas ir įkainius, tai tokių centrų turi būti bent keletas ir kad jie tarpusavyje konkuruotų. Gal geriau šitą techniką parduoti jau veikiančioms privačioms įmonėms ir tegu jos konkuruoja rinkoje, o ne sukurti dar vieną dotacijų reikalaujančią valstybinę įmonę.

        • Auksinis kardas

          Niekas neteiks tokiai įmonei valstybinės statuso, ir nebus jokių dotacijų – tame ir esmė, kad aiškus įnašas yra viskas, ką ji gauna, o toliau sukasi ir užsidirba savarankiškai iš visur, iš kur sugeba. Tai AB arba UAB, analogiška šiai įmonei:
          http://www.lrtc.lt/apie_mus/

          Parduoti techniką veikiančioms bendrovėms nėra geriau:
          – šiuo metu yra veikianti, pilnai komplektuota atitinkamo padalinio infrastruktūra, kuri pilnai gali tiesiog veikti toliau, visi nusistovėję santykiai – paprasčiausiai tęsiami
          – kam naikinti veikiantį vienetą, kad paskui atkūrinėti tapatų funkcionalumą kitur?
          – išvis neaišku ar yra kitokių analogiškų įmonių, kurie galėtų lygiai taip pat atlikti dabar atliekamas funkcijas

          • Marius

            Tada ir klausimas, a kas trukdo tam technikos centrui efektyviai dirbti dabar? kodėl padarvainėja paslaugas komercinėms televizijoms mažesne negu rinkos kaina? o gal ta paslaugų pardavimo kaina atitinka rinkos kainą, o tik technikos centro paslaugų savikaina yra didesnė už paslaugų pardavimo kaina?
            Aš nemanau, kad vietoj vieno pavadinimo, atsiradus dviem pavadinimams, toje įmonės dalyje kur yra problemos jos kažkur išgaruos. Prieš darant pokyčius, reikia turėti planą ir tai daliai, kuri kelia didžiausias problemas šiandien ir suvalgo pagrindinę dalį LRT pinigų. Taip pat įvertinkime, kad naujasis visuomeninis transliuotojas, turės pirkti paslaugas pagal viešųjų pirkimo įstatymą, ir jei rinkoje nebus realios konkurencijos, tai naujoji LRT bus priversta pirkti paslaugas iš naujo technikos centro ir gali būti taip, kad mokės dar daugiau ir neturės kontrolės.
            Lyginimas su LRTC nėra korektiškas, nes LRTC yra fizinė monopolija, kas turėtų tokį retransliavimo tinklą alteratyvų nėra. O techninio centro paslaugų teikime sudaryti konkurencija įmanoma, nes yra privačios kompanijos, kurios ir šiandien teikia tokias paslaugas tik mažesne apimtimi, taip pat galima tokias paslaugas pirkti iš Lenkijos ar Latvijos paslaugų teikėjų.

  • znakorius

    Visai niekam tikęs rašinėlis, nes:
    1. rašė angažuotas asmuo, todėl rašė neobjektyviai;
    2. LRT yra geriausia, kokybiškiausia ir t.t, ir pan.;
    3. komercininkai gamina visišką š, nuo kurio, kaip sako garsus dirigentas, jau seniai visiems bloga darosi;
    4. nuomonės mieruotojai meluoja – nežinau nei vieno rimto žmgaus, kuris nevertintų LTV ir radijo solidumo, kokybės, teisingumo ir t.t;
    5. LRT trūksta to ką iš jų pavogė: sporto varžybų , šokių, dainų konkursų trasliacijų, be ko nei vieno komercininko nežiūrėtų net iš tolo;
    6. straipsnio autorius meluoja, nes pagrindinė žiniasklaidos pareiga yra NEŠTI TIESĄ, ką ir daro LRT.
    O su komercinėm TV tai ar susiję?
    Pvz.:
    1. lietuvės Rinau mergaitę (=lietuvaitę) pagrobė turkas iš Vokietijos ir JAM TAI PADĖJO PADARYTI (rašyta) TV3 komanda;
    2. TV3 ir LTV, nieko rimto negalėdami žmonėms pasiūlyti, pučia burbulą pa harliavsku.
    Ir t.t., ir pan.

    Vienžo, patarimas LRT tarybos nariams:
    словам врага не верь, солдат, ведь это – подлый маскарад! :)

  • Regis

    „Šis požiūris prasideda nuo suvokimo, kas yra televizija. Televizija yra masinis komunikacijos kanalas. Valstybei televizija yra reikalinga, nes, pasiekdama didelę masę šalies gyventojų, gali efektyviai formuoti atitinkamą jų požiūrį į valstybinės reikšmės dalykus, nulemti mąstymą, elgesį, skatinti išprusimą ir pilietiškumą.

    Iš to išplaukia DU esminiai tikslai, kuriuos Visuomeninis transliuotojas privalo įgyvendinti:

    1. Skleisti Visuomeninius uždavinius atitinkantį kokybišką turinį IR –

    2. Užtikrinti, kad šis turinys pasiektų masinę auditoriją.“

    Na pirmiausiai užkliuvo, kad televizija reikalinga valstybei ir ne kam kitam, ir tas reikalingumas tam, kad formuoti gyventojų (kuo didesnės dalies) požiūrį, nulemti jų mąstymą, elgesį ir dar kažką pas gyventojus skatinti. Kaip iš kokio rašinėlio apie žiniasklaidos rolę ir uždavinius reguliuojamos ar valdomos demokratijos santvarkoje. Labai gražu ir netikėta, nes tiesiai šviesiai apie esmę. Beje kas yra valstybė ir kas yra gyventojai :).
    O gal vertėtų šiek tiek pataisyti? Pirmiausiai televizija reikalinga būtent mokesčių mokėtojams arba visiems piliečiams (o ne gyventojams), prie jos neturėtų kišti rankas jokių valdžių organai ir visuomeninės televizijos nepriklausomumas turėtų būti garantuotas įstatymais ir griežtai saugomas. Kaip yra pvz. su BBC. Jeigu tai būtų tikrai visuomeninė ir nepriklausoma televizija, tai jai neturėtų rūpėti įvairiausi elgesio, mąstymo formavimai. Pirminė užduotis informavimas. Nepriklausomas, objektyvus informavimas, suteikiant galimybę pasisakyti ir diskutuoti, analizuoti kuo platesniam visuomenės atstovų ratui. Kitas dalykas kultūrinės, edukacinės ir lavinamosios laidos. Na pasakokit gerbiamieji kaip kokia Sigutė Stonytė bandytų pakelti savo žiūromumo reitingus? Arba Vitas Gerulaitis gauna užduotį „perspjauti“ kokį KK2 arba nuodėmių dešimtuką. Niekada to nebus arba neįvyks. Bandymas konkuruoti dėl žiūrimumo su komerciniais kanalais baigsis visiškai tragiškais reitingais ir kas blogiausia, kad ir tie patys likę žiūrovai bus atsitiktiniai ir nemotyvuoti. Kažką panašaus jau stebim su L.Ryto TV kai su ribotu biudžetu bando konkuruoti su TV banginiais. Vienas iš dviejų: arba sąmoningai su tokiomis teorijomis stumiama į aklavietę, arba siekiama savų tikslų o vėliau kas tas teorijas prisimins.

    Jeigu trumpintis, šiandien neturim jokios visuomeninės televizijos ir radijo, turim įvairiausių klanų, gaujų, draskomą valstybinį kanalą kurį išlaikome visi, o atstovaujama siaurų visuomenės grupių interesus. Yra atkaklių profesionalų kuriems reikia žemai lenktis, būtent lenktis, nes tokie laikai kai sutinki žmogų galvojantį ne apie save, o apie visus, tai reikia smarkiai džiaugtis, o jeigu dar nesustodamas nuoširdžiai dirba vardan viešo intereso, tai jau tikrai reikia lenktis prieš tokį žmogų.

    Techniniai arba struktūriniai klausimai dėl organizacijos skaldymo gal ir verti dėmesio. Bet reikia profesionalaus tokių idėjų vertinimo.

    Visgi pradėt reikėtų nuo nepriklausomumo. Visiško. Atkapoti bet kokias, nors ir teorines galimybes įtakoti sprendimus. Ir aišku, kaip sakoma galva svarbu. Gal reikėtų kokį buvusį BBC vadovą arba ką nors iš jų vadovybės pasikviest? Jeigu pas mus nėra tokių kurie sugebėtų atspirti, o dar geriau neturėtų jokių savų interesų?

    p.s. Reitingai ir visuomeninė televizija suderinama tik tada kada yra žiūrovų pasitikėjimas. Per kitus dalykus nesukonkuruosit. Pavydit K.Krivickui reitingų? Pradėkit ir kitas nuomones ar požiūrius įsileisti į eterį, kad bent koks objektyvumo vaizdas atsirastų. O tai kol kas ne teisė žinoti ar suprasti, o pareiga formuoti žinojimą iš tikėjimo ir elgesį iš klaidinimo. Tokiu atveju, greit liks 3-5% žiūrovų ir tie patys sėdės prie kompiuterių, o valstybinis kanalas bus tik atsitiktinis fonas.

    p.p.s. tai tik nuomonė.

    • Regis

      Beje gal nelabai aišku kas yra objektyvus informavimas suteikiant žiūrovui arba klausytojui susikurti savo vertinimus, nuomonę, poziciją (aišku pagal savo galimybes ar sugebėjimus) ir formavimas atitinkamo (reikalingo, teisingo) požiūrio, mąstymo, elgesio. Du labai vykę pavyzdžiai: Andrius Tapinas su savo „Pinigų karta“ ir Rita Miliūtė su „Teisė žinoti“. Du skirtingi požiūriai į žurnalistiką. Dvi skirtingos užduotys ir rezultatai. Tiesiog pasižiūri vieną laidą ir tada kitą ir pamatai skirtumą, kiek vienu atveju svarbus objektyvus informavimas (ir jo siekiama), kiek kitu atveju svarbu teisingo ar reikalingo požiūrio ir viso kito, suformavimas (ir jo siekiama). Ko mieli gyventojai pageidautumėt? Ar informacijos, ar instrukcijų (išaiškinimų) kas yra teisinga, o kas ne? O gal laikas ne gyventojams pasisakyti ar prašyti, o mokesčių mokėtojams ir tiesiog piliečiams pareikalauti? Bent jau pavyzdžiui gerbti bendrus pinigus ir jeigu laida skirta atstovauti kažkokios grupės interesus ir yra iš esmės užsakomoji, tai gal ta grupė ir tegu susimoka už sau naudingos tiesos transliavimą arba diegimą kuo didesnėje gyventojų dalyje? Kaip tas vyksta pavyzdžiui komerciniuose kanaluose. Negali žmogus pykti, užsakė, susimokėjo ir rodo.

      • ausra maldeikiene

        Puikiai dėl skirsnio Tapinas ir Miliūtė. Tas Miliūtės objektyvumas toks bukas — didesnės dalies bent ekonominių klausimų, kuriuos jį imasi spręsti, ji net problemos diskusijai nesugeba suformuluoti. Visas jos „intelektas“ pakabintas minoje (na veido išraiškoje), o ne smegenyse. Kartais prisiverčiu žiūrėti, kai tema man svarbi, ir kaskart matau neįdomią mirusią vedėją. Tiesiog apspangusią nuo savo reikšmingumo ir nesugebėjimo artikuliuoti, nors norisi kad vedėjas kaip skriestuvu ryškintų abiejų pusių interpretavimo skirtumus ir silpnas vietas. O tos silpnos vietos jau vien dėl ekonomikos objekto neišvengiamos. Bet duodu savo galvą suvalgyti, ji nesugebės tos ekonomikos, kurią kartais aptaria, objekto suformuluoti. Tapinas tikrai dirba dažnai labai profesionaliai. Man įdomu ir iš esmės neturiu prie ko prikibti (nors man kartais ir labai norėtųsi dėl prasto mano charakterio).

        • Valentinas

          Ponia Maldeikiene,
          Kada pagaliau išmoksite suvaldyti savyje turgaus bobą? Manote, kad atrodote ir esate geresnė už Miliūtę?

          • Auksinis kardas

            Palaikyta.

        • Žemės vaikas

          Būdamas taip susietas su „Pinigų karta“ aš irgi nerasčiau prie ko prikibti, kitas reikalas „Teisė žinoti“
          R.Miliūtės laidos „Teisė žinoti“, 2011.11.16, 2011.11.23 ir 2011.11.30 dienomis, diskusijų tema buvo banko „Snoras“ aktualijos. Matomai R.Miliūtės pasirinktų pašnekovų rate, tarp kurių buvo V.Vasiliauskas, I.Šimonytė, S.Kropas, labai truko garsiosios bankų ekspertės, dėl ko galimai galėjo reikšmingai nukentėti paminėtų laidų kokybė. Tikėsimės R.Miliūtė pasiskaičius A.Račo tinklapyje pareikštą jos atžvilgių kritiką padarys teisingas išvadas, ir mūsų gerbiamai Aušrai suteiks galimybę pasidalinti savo įžvalgomis.

        • Bet kokiu atveju R. Miliutė geriau nei KK2…

      • suomis

        Labai teisingi pastebėjimai. Ypač dėl Tapino ir Miliūtės.

        • Auksinis kardas

          Nesutinku. Tai labai skirtingos laidos, visiškai skirtingos sandaros ir vedančiojo dalyvavimo būdo. Kartais užmatau „Pinigų kartą“, ir vietomis būna įdomu – labiausiai dėl įdomios, populiaresnės ir kasdieniškiau naudingos problematikos, labiau baigtinės ir sukramtomos.

          Visai kas kita Miliūtės laidos: tai gyvas gaivalas, kuriame didžiausias svoris tenka ir suteikiamas einamosios skausmingiausios aktualijos dalyviams, proga jiems susiremti savo matymais, pateikiamais pasiaiškinimais. Tuomet vedančiojo įsikišimas – kai būna, atrodo perdėtas, nes gali pasirodyti šališkas, kai jo maža – įnoringas žiūrovas spiegia kaip jam pritrūko visažinio vedančiojo sudėliotų teisingų linijų… Visai kita medžiaga ir iššūkiai.

          Tiesą sakant, niekada nesupratau priekaištų šališkumu Miliūtei – jei ji ir turi savo nuomonę, tai natūralu, betgi dažniau matau jos pastangas atspindėti nuomonių įvairovę, tame tarpe net žiūrovų pateikiamą eterio metu. Gal kažkurios laidos jai nepasisekė, pasisukusios šališkiau, bet nematau kad šališkumas būtų dominuojantis. Tiesiog, žurnalistas privalo turėti savąją aktyvumo iššaukimo liniją – tenka tokią paruošti, tuo tarpu pasisakymų svoris jos laidose vienareikšmiškai atitenka svečiams, su viskuo, ką jie šneka, būdami pakankamai įvairūs.

          • Žemės vaikas

            Pritariu Auksiniui Kardui. „Teisė žinoti“ yra politinių debatų laida, „Pinigų karta“ nagrinėja išimtinai ekonominius klausimus. Sutikite, kad A.Tapino eksperimentas, paršelio namuose auginimo ekonominio rentabilumo pagrindimui, ir tarkime R.Miliūtės laidoje nagrinėjamas kažkokio įstatymo konstitucingumas, reikalauja visiškai skirtingų laidos formatų. Tai nesuliginami dalykai.

          • Regis

            Auksini, yra turinys, yra forma, yra pobūdis. O yra požiūris vedančiojo konkrečiai ir visos komandos apskritai ir į žurnalistiką, ir į tiesiog savo atliekamą darbą. Įsivaizduok A.Tapiną porai laidų nukreipia vesti „Teisę žinoti“. Ar jau tikrai tokia pati laida gautųsi? O juk esmė ne išvaizdoje, ar balso intonacijoje. Esmė nore išsiaiškinti ir tuo pačiu informuoti žiūrovą. Kitu atveju noras atidirbti ir gauti pinigus, aš taip manau. Ir daryti tai kas yra matyt sakoma.

    • Auksinis kardas

      „Jeigu tai būtų tikrai visuomeninė ir nepriklausoma televizija, tai jai neturėtų rūpėti įvairiausi elgesio, mąstymo formavimai. Pirminė užduotis informavimas. Nepriklausomas, objektyvus informavimas, suteikiant galimybę pasisakyti ir diskutuoti, analizuoti kuo platesniam visuomenės atstovų ratui.“

      Informavimas visuomeninės televizijos būdu ir finansavimu žingsnio nežengs be visuomeninio (ir mokesčių mokėtojų) intereso paisymo ir įtvirtinimo – jei jis bent kiek doras. Net komercinėms informavimo priemonėms doras veikimas yra doras tokio intereso atspindėjimas. Pvz., krivickinė durnalistika tokia nėra, tėra žurnalistiką vaidinantis blefas, ir atitinkamai teisingai pliekiama.

  • suomis

    Iš principo reikia sutikti su daugeliu čia išdėstytų pastebėjimų. Kažkada Valatka, LRT, išvadino – paskutiniu Lietuvos „kolchozu“. Dabar, galime pervadinti į UABą ir vairuojamą monopolinių galimybių, elitariškumo, persmelktą valdybą.
    Bet kuriuo atveju, šis uabas yra pasmerktas. BBC Chartija pakankamai demokratiška ir dėl to yra progresyvi ir gyvybinga.

  • Dekui uz straipsni, labai gaivus oro gusis is paskutinio „kolchozo“ griuvesiu.

  • Šamanas

    Planas kaip kolūkį reformuoti į tarybinį ūkį.

  • ausra maldeikiene

    Tobulas tekstas. Po kiekvienu žodžiu pasirašyčiau. „Problema yra klestinti tinginystė, bukumas, nenoras tobulėti ir elementariausias nemokšiškumas, kurie keroja nebaudžiami ir netgi skatinami.“. Kai paklaus ko, nežinai nė ką atsakyti… nes matosi, kad žino, kaip tu turi žinoti… Tai ko tada skambina ir klausia?

    • znakorius

      Išsidavėt :) : LRT žurnalistai supranta (na, nors kartais kaip, kad sakote) ekonomikos problemas ir jų sprendimo būdus nei, kad jūs.

      • znakorius

        Geriau.

  • žiūrovas

    Siūlau dabartinei LRT tarybai atsistatydinti,nes ši Tarybos sudėtis iš esmės užsiima trečiaeilėmis problemomis,o Lietuvoje po šiai dienai nerodomas nei vienas latviškas kanalas (išskyrus pasienio su Latvija rajonus).Negi taip sunku inicijuoti sprendimą dėl valstybinio Latvijos tv kanalo retransliavimo Lietuvos teritorijoje,o Lietuvos tv-Latvijos teritorijoje.Taip išmoktume mūsų giminingas kalbas,o naujienas apie kaimynus sužinotume tiesiogiai,o ne tik per piervyj baltijskij kanal.

    • znakorius

      Aha, tikrai – galėtų būti (su pamokomis kalbai pramokti).
      Dabar, kiek skaičiau, yra finansuojamas piervyj baltyjskyj, lenkomanų (kur jie nuolat varo savo propagandą) iš mokesčių mokėtojų pinigų.?
      Programos turėtų vienyti, o ne skirti.
      Štai, pvz., radijo rusų programa apie 16 val. tikrai yra objektyvi, gražiai parodanti Lietuvą.
      Reikia taip su tais „mažumininkais“: lyg tik pradeda varyti ant Lietuvos, taip ir uždaryti.
      Tas pats ir su mokyklom bei partijom: kuriam galui ne visai visuomenei reikalingas poroblemas spręsti leidžiamos partijos, kurios, iš tiesų, yra užsienio įtakingų tarnybų forpostai.
      TodėL būtina nelietuviškas partijas ir mokyklas panaikinti – žmones turime ruošti ne kitoms šalims, o Lietuvai (mokyklas gimtai kalbai nepamiršti galėtų išsilaikyti patys, kaip, kad išsilaiko jas ir lietuvių kilmės asmenys užsieniuose).

  • Valentinas

    Jono Banio tekste yra viena esminė klaida:
    „Šiandien televizijos rinkoje yra gausu nepriklausomų TV paslaugų tiekėjų ir TV laidų kūrėjų, kurių darbo kokybė atitinka aukščiausius kokybinius kriterijus. Jų gausa lemia aktyvią konkurenciją, kuri savo ruožtu užtikrina labai palankias produkcijos ir paslaugų kainas. Būtent dėl to, visos Lietuvos komercinės televizijos atsisakė nuosavų gamybinių bazių bei visų jas aptarnaujančių darbuotojų – produkcija yra perkama rinkoje už rinkos kainą.“
    Tokių kūrėjų, kurie sugebėtų kurti masines laidas atliekančias „misiją“ Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Tokios audotorijos, kuri sugebėtų žiūrėti lrt misiją atitinkančias laidas irgi nėra. Dabar, atmetus Miliūtę ir Savukyną daugumas LTV laidų yra geresnės už dauguma komercinių televizijų laidų. Tiesa pasakius, gal kas nors gali įvardinti gerą komercinės televizijos laidą?

    • Žemės vaikas

      Valentinai,ką galvojate apie šias laidas:
      Lietuva tiesiogiai Lietuvos ryto TV
      Karštas vakaras BTV , deja jau nebėra.

      • Valentinas

        Man Jakilaitis nepatinka, tai subjektyvi nuomonė. Peredniui mano nuomone trūksta aštrumo. Tačiau jei šiuos žmones pakeisti į Miliūtę ir Savukyną, LTV turėtų puikias laidas ir nereiktų pirkti laidų iš brangių prodiuserinių firmų? Apskritai, naujienų ir analitinių laidų kokybė priklauso nuo žurnalistų, o ne nuo prodiuserių. Kai kalbame apie „misiją“ lrt, turime omenyje kažką daugiau nei naujienas.

        • Jonas

          Velentinai, tai jūs darote esminę klaidą iš nežinojimo. Lietuvos televizija neturi praktiškai nė vieno etatinio laidų kūrėjo – visas geriausias laidas (išskyrus porą) jau seniai kuria neeatiniai žmonės, dirbantys pagal autorines sutartis. Tokius projektus kaip „Triumfo arka“ (1-3 sezonai), „Tūkstantmečio vaikai“, „Bėdų turgus“, „Pinigų karta“, A.Stonytės „Legendos“ – jas visas kuria žmonės nesusiję su Lietuvos televizija darbo santykiais. Netgi A.Čekuolis turi tik autorinę (tiesa – neterminuotą) sutartį. Etatus LTV dabar turi tik administracija, inžinieriai, techniniai darbuotojai (operatoriai, techniniai režisieriai, garso operatoriai ir t.t.) ir ūkio darbuotojai (vairuotojai, santechnikai, statybininkai, dekoracijų statytojai ir t.t.).

          Tai čia ir esmė – kadangi jau dabar visas geriausias laidas LTV kuria žmonės ir įmonės iš šalies, o visi mokesčių mokėtojų pinigai išeina niekam nereikalingai techninei ir biurokratinei armijai išlaikyti, ar neverta būtų tą armiją atriboti nuo tiesioginių biudžeto subsidijų ir jas skirti žmonėms, kurie laidas realiai ir kuria.

          „Triumfo Arka“ ir „Tūkstantmečio vaikai“ įrodė, kad įmanoma kurti laidas, kurios pritraukia auditoriją IR vykdo visuomeninio transliuotojo misiją. Jas, beje, irgi kūrė ir gamino nepriklausomi kūrėjai.

          Ir dar vienas dalykas. Jau seniai paskaičiuota, kad išorinio gamintojo pilnai pagaminta laida kainuoja bent jau 40% pigiau, nei pagaminta LTV viduje – štai dėl ko visą neefektyvią gamybinę bazę, užmigusią ant neribotų biudžetinių subsidijų laurų, yra būtina atskirti nuo Visuomeninių uždavinių įgyvendinimui skirto finansavimo!

    • Valentinas

      Beje, jei pažiūrėti TNS duomenis apie populiariausias LTV laidas tai matome:
      1. Savaitė Informacinė-analitinė laida 6,7

      2. Juokis 2011 Humoro laida 6,5

      3. Algimantui Čekuoliui – 80 Pramoginė laida 6,2

      4. Šiandien Žinios 5,9

      5. Neli Paltinienės jubiliejinis koncertas Muzikinė laida 5,4

      Nesu tikras dėl Juokis ir Paltinienės, bet kitos yra LTV produkcija. O tos laidos, kurias gamina super guru, super genijus Laurynas Šeškus (Tūkstantmečio vaikai, Lyderiai), nepakliūna į penketuką, tai reiškia jų reitingai net nesiekia 5. Taigi, teiginys, kad reikia pirkti iš prodiuserių, kurie atseit kuria aukščiausios kokybės laidas, kurias noriai žiūrės masės yra nepagrįstas.
      Nerodysi papų – neturėsi reitingų.

      • Auksinis kardas

        Reikia aiškiai pasakyti (ir Jonas Banys tai gerai daro), kad visuomeniniam transliuotojui galiojantys prioritetai anaiptol nėra tapatūs tokiems komercinių TV. Čia reitingas nėra vienintelis valdovas, jokių būdu. Nes nėra būtinybės trūks-plyš užsidirbti litą. Litais pasirūpina mokesčių mokėtojai, ir būtent tai yra puiki pagrįsta prielaida tikėtis visiškai kitokio, kokybiškai aukštesnio, profesionalesnio turinio.

        Taip, masiškumas – siekiamybė, kaip ir visuomenei aktualus, naudingas turinys. Visgi, turinys yra neabejotinas prioritetas.

        Ar gali būti turinys patrauklus, masiškai įtinkantis, kartu – turintis pažintinę, visuomenę tonizuojančią vertę? Be abejo, kad taip – būtent tokias reiklumo kreipiančiąsias patenkinant gausime siekiamą rezultatą, jis nėra neįmanomas. Jis bus naujas ir mažai matytas šiai dienai, nes – kaip aiškinama – pačios užduotys turiniui šiuo metu nėra pateiktos aiškios.

        Kaip vykęs pavyzdys, įgyvendinamas saikingais ištekliais, pažintinis ir populiarus ilgą laiką, nes žaismingas, man pačiam sukasi „Gustavo enciklopedija“. Sėkmingai išsiliejo ir į kitas komercinį pasisekimą turinčias formas – knygą, įrašus.

  • leokadija

    Labai akivaizdus stabdis čia puikiai aprašytai vizijai yra direktoriaus siauro siauras požiūris – ką tik nugirdau: „…negalime del mažo, nuolat keičiamo biudžeto…“. Tokiam nei su dideliu, nei su mažu pinigų kiekiu nepasiseks. Reikia kito Vadovo.

    • znakorius

      Žurnalistai džiaugiasi, kad turi vadovą iš savo tarpo.

  • Izbliondimas

    TV nežiūriu, tad ne apie laidas.
    Pagrindinis tikslas ir jau seniai tas tapę yr, – matau, – imti direktoriaus postą. Prieš rinkimus, manau, – tai bus ypač išradingai atliekama. O kiek tiems mūsų žmogeliukams, ypač kurie TV veizi reikia pastangų (kai per 20 metų vargu ar jų kramėse kas jau ir belikę yr…).
    Ką bekalbėti apie didelius postus (esminius rengiantis rinkimams), jei jau matau susigadina ir menkesni posteliai (kaip sakoma grab, kol pajėgi, kas žino…), – o ką. Juk ar čia sudėtinga gentyje, kuriems čia tą skūrikė ant makalulės 20 metų laikyta, kaip nori ir ką tik nori su tokiais, ar klausimas… Sisiok, kakok ant jo, – sakys šiltas lietutis lyja…
    O man rūpi kas kita. Kiek nervų, kaip čia kolchozninkai vadina, to „kolchozo“ žmonėms bus prigadinta. Kiek šeimų nelaimingų pataps, – per tuos tikrai tikrus kolchozninkus, tiksliau gal bolševikėlius (17-ųjų metų tipo).
    Ir kas tuos žmogelius gali apsaugoti. Niekas juk. Kai tautiečiui tokie dalykai iki ekstazės, – nereikia nei vodkės…
    Pasakys žiūrovo žmogau žiūrėk, o ne to „kolchozo“ žmones. Pasakys, va tikrai tas tikras dar užsilikęs kolchozninkas (ar bolševikėlis 17-ųjų tipo).
    O aš jam atsakyčiau, o kur tu žiūrovo tarpe žmogų matai, – parodyk. Na, dar dėkui aukščiausiam, – kad dar pas mus nėra taip baisiai kaip šiandien pas kaimyną iš didžiųjų Rytų, kol jų valdovui yra draudžiama tas žiaurių piemenų gaujas užutilizuoti (po dar kelių metų, jei ir Lietuva jų išsigimimusio pykčio nepajus, didelį dėkui pasakysime…). Nes tas, kas šiandien ten juos užutilizuoti neleidžia (vadinama teta demokratija), manau, žino ką daro, – rytoj jau nebeus jėgos, kas juos galės suvaldyti.
    Bet grįžtant prie LTV, ten nepagailėčiau tik to, kuris jausdamas tą artėjantį kadrų valymą, tą tautiečių džiaugsmui rengiamą puotą – praras žmogiškumą, t.y. alkūnėmis ir dantimis pradės darbuotis (kaip kažkada Vienuolio g., sostinėje, kaip mačiau, kai kanceliarinių prekių krautuvėje prie atvežto tualetinio popieriaus stovėjo eilutė… ir kai prieš eilę kažkas tą virvutę nutraukė, ir kai sugriuvo žmonės ir šliaužė prie to popieriaus jau keliais, – pagalvojau o ką šitie išgamos darytų, jei žmogaus gyvvybei pavojus iškiltų, ar dėl darbo (kas tuomet visiškai nebuvo žmogui aktualu, – darbo vietų buvo du kart daugiau nei žmonių… tad kai nebuvo žmogui svarbių problemų, gal tuomet ir popierius tapo svarbiu klausimu… duotų žmogui dabar tokias problemas, ane…).
    Labai pasidžiaugiau gerb. Valentino komentaru. Gražus pasisakymas. Ir nereikia labai jau ir daug dorų, protingų, drąsiai išsakančių nuomonę žmonių ant Lietuvos, gal. Juk dar Napaleonas pasakęs buvo, mūsiškiui užtenka tik botagą parodyti, nereikia ir vožtelti, keturlinkas lėks…☺

  • Valentinas

    Prisiminiau dar vieną faktą – Jonas Banys, tai tas žmogus, kuris, būdamas programų direktoriumi, pašalino iš LTV eterio laidą vaikamas Telebimbam. Tai buvo unikali, nepaprastai aukštos kokybės, nelietuviškai dinamiška, tiesioginė laida, kurią vaikai dievino. Jonas Banys – asmeniškai prisidėjo prie LTV lygio degradavimo ir prie „misijos“ suvulgarinimo.

    • Auksinis kardas

      1. Gal pavėlavot į laidos pakilimo metus, ji atrodė išsivadėjusi ir vis labiau besisukanti ant senesnio įdirbio. 2. Įdomu, kokie buvo Neringos ir direktoriaus matymai, – šis projektas buvo smarkiau išpopuliarėjęs, peržengęs TV ribas ir tai galėjo atsispindėti ne vien direktoriaus reiklume.

      • Valentinas

        Taip, didelių pokyčių nebuvo, bet lygis ir populiarumas buvo aukštas. Aš dažnai būdavau studijoje. Į Telebimbam filmavimus kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo pilni autobusai vaikų iš visos Lietuvos. Dažnai būdavo, kad likus kelioms minutėms iki eterio organizatoriai dar bandydavo suorganizuoti papildomų sėdimų vietų, nes vėl atvažiavo daugiau, nei tikėjosi. Telebimbam buvo visus Lietuvos vaikus vienijanti idėja. Iš esmės visos jaunos ponepriklausomybinės kartos užaugo ir buvo išauklėtos su Telebimbam. Jonas Banys lengva ranka nubraukė visa tai (atseit išsisėmė) ir dabar šioje vietoje yra VAKUUMAS.
        Beje, išsisėmimo ir virimo savo sultyse pavyzdys yra Gustavo Enciklopedija – nuobodus vieno veikėjo šou. Tačiau visiškas išsisėmimas ir jokių naujų idėjų nebuvimas, netrukdo laikyti šios laidos eteryje nepajudinamai.

        • Auksinis kardas

          Savaitgalio valandėlės žiūrėjimą pavadinti kartų auklėjimu per skambu. Taip ir Mikutavičius tapo kartų auklėtoju – gaila, nekokiu.

          Mes su vaikais TELE-BIM-BAM žiūrėdavome, ir gerai žinome kokio pobūdžio tai laida. Jei pavėlavote su savais vaikais į geriausias projekto dienas, tai tiesiog pritrūkote medžiagos lyginti ką reiškė labiau kūrybinis darbas. Pilnai tikiu, kad mielai keliaudavot į studiją, kaip ir komercinių kanalų „Šok su manimi“ ir pan. žiūrovai – bet visa tai tebuvo tikrojo įdirbio šleifas, TV žiūrovui kur kas mažiau įdomus, skirtingai nuo studijoje susirinkusios auditorijos. Galiausiai – buvo dvi projekto vykdymo šalys, ir visai neaišku ko norėjo mainais Neringa, ne tik direktorius.

          „Gustavo enciklopediją“, laimei, žiūrėti vis dar nėra nuobodų, nes ruošiama su talentu, ugnele ir išmone, visuomet turėjo pažintinę vertę, integruodavo ir kitų Europos autorių pažintinius intarpus, tai yra pavyzdys to, ko turėtų būti siekiama ir ateityje. Jei laikytis paskelbtos kalbos gairių, ne kokio aprūgusio asmeninio skonio :-)

          • znakorius

            Na, kaip ten bebūtų, bet Tele bim bam buvo laida vaikams – šventė vaikams, o švenčių, kaip žinia, niekada nebūna perdaug.
            Tobulumui ribų nėra, kartelę galima kelti nesustojant ir laida gerėtų.
            Vienžo, tiek Gustavas, tiek Telebimbam – gali būti ir turi būti LTV.

            Manyčiau, kad geros laidos vaikams – kaip geros knygos (niekada nesensta ir yra reikalingos), todėl reikėtų geriausias laidas sukti kaip gerus filmus – kasmet ar kitaip dažnai pakartojant, nes vis priauga vaikų, kurie to dar nebus matę ir to gėrio pamokų negavę.
            Neapvokime vaikų! :)

          • Auksinis kardas

            Geros laidos vaikams – stiprios TV rodiklis, visiškai sutinku, jų nebūtų per daug ir dviejų trijų vienoje vietoje.

          • Valentinas

            Tiesa, jau buvau primiršęs kieno skonis yra neaprūgęs ir kas yra proto etalonas :))))))))))))

          • nerijus

            A.K.

            Nenaudokite savo minties resursų belviltiškiems nevykėliams. Jiems iki Jūsų- toli šviečia.

          • Valentinas

            Nerijau, nebūk toks savikritiškas. Atstumas tarp A.K. ir tavęs ne toks jau ir didelis.

          • Auksinis kardas

            Ačiū už draugišką petį, bet kartkarčiais dar naudosiu :-)

            Valentinai, pats žinai, kad išraiškos harmonija tau kartais pavaldi, kai kam net palieka pritrenkiantį įspūdį. Net ir ne tokie prietrankos gali nuoširdžiai žavėtis tais pasiekimais, – nors fragmentiški, jie dėmesio ir pagyrimo kartais būna nusipelnę.

            Bet akylesnis stebėtojas mato ir defektus – jų tarpe yra koordinačių sistema, kurioje veiki, tai
            apima ir skonio reikalus. Pats žinai, kad kiek bežaistum, tarkime, fotografija, tau neišvengiamai trūks stipriai meninei išraiškai pateikti reikalingų savybių. Kodėl? Todėl, kad jai reikalingi apsisprendimai, kūrėjo branda, kurios tau (ir Fredžiui) pasiekti tiesiog neduota. Ar duota man? Gal kažkiek, bet irgi nebūtinai. Todėl nereaguok liguistai, kai tavojo skonio ribotumas padedamas ant stalo, tame nieko labai gėdingo, tai tik dalis tavęs tokio, koks esi. Neverta nusiminti, užsigauti ar blefuoti, nes turi tikrų stipresnių pusių, tad viskas tvarkoj. Taip pat keista, kad atmeti tokią galimybę, kad kažkas gali šiek tiek labiau būti skyręs kažkam dėmesio už tave – tarkime, meninių, kūrybinių išraiškų nagrinėjimui ar praktikavimui – būtent toks susimovimas tau visuomet išlenda, ir ateityje tai tik kartosis, kol neįprasi labai rimtai suvokti pirmiausiai savąjį ribotumą, tai jis labiausiai kiša tau koją.

            Ateities laidos prototipą pateikiau pakankamai sąmoningai, išeidamas ne tiek iš savojo skonio (nors man laida ir patinka), bet iš atvejo struktūros: realizuojamas itin įvairiai panaudojamomis kamerinėmis priemonėmis (vienas asmuo yra dailininkas, atlikėjas, aktorius, mokytojas, kulinaras, ir pan.), nešantis neabejotiną pažintinę vertę, užvedantis smagumu ir masiškai priimtinas. Tai yra savybės, apie kurias vizijoje ir šnekama. O kalbant apie TELE-BIM-BAM, pakaktų, tarkime, inventorizuoti kuriais projekto gyvavimo metais buvo, ir kuriais nebebuvo kurtos visos firminės vežančios projekto dainos – vaizdas bus kaip ant delno, nereikės menkai pamatuotų ginčų.

  • Fredis*

    Jau pradėjote nagrinėti edukacinės misijos konkrečius instrumentus – transliuojamas laidas? Nesu labai akylus žiūrėtojas, labiau įdėmus klausytojas, mano požiūriu Radijo veidas yra: Ryto garsai, Dienos tema, R.Geleževižius, T.Dapkus, Z.Kelmickaitė, Mažoji studija-Dievo žodis, apie radiją beveik nekalbama, matys viskas yra gerai, visi patenkinti, rezultatai – geri. Labiausiai prieštaringa yra visuomeninė TV, nes su ja yra susieti didžiausi lūkesčiai, TV vaidmuo žmonių gyvenime yra labai reikšmingas (infortmacinis, edukacinis, pramoginis, propagandinis), TV labai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.
    TV veidas: Ryto garsai, TV serialas „Senis“/ Detektyvas „Erkiulis Puaro“, Panorama/Savaitė/Dienos tema, Dokumentinio kino vakaras (B.Gailius), A.Čekuolis, E.Mildažytė, V.Savukyno „Įžvalgos“ ir R.Miliūtės „Teisė žinoti“. Daugiausiai aistrų ir prieštaringų vertinimų sulaukia R.Miliūtės veikla, nes jos vedama laida yra politinė, sunkiasvorė (turėtų būti gvildenamos pačios svarbiausios ir aktualiausios problemos), ilgametė, transliuojama labiausiai žiūrimu laiku, todėl „Teisei žinoti“ visai dėsningai keliami didžiausi reikalavimai, ši laida yra visuomenės grupių ir partijų mūšio arena (Seimas už Seimo ribų), čia verda didžiausios aistros, laidos vedančiajai keliami didžiausi kvalifikaciniai reikalavimai. Apie šią laidą yra susiformavę du tipiški požiūriai: „Ji net problemos diskusijai nesugeba suformuluoti. Visas jos “intelektas” pakabintas minoje (na veido išraiškoje), o ne smegenyse“ (Mokytoja Aušra), „Ji nieko nebaigusi, daug metų tuščiai trynė auditorijos suolą“ (Lietuvos žinios, V.V.), yra pagiežinga, neprofesionali, yra labiau politikė (neregistruotos valstybininkų klano partijos atstovė) ir klaną aptarnaujanti propagandistė, laiko užspaudusi verdančio puodo dangtį ir neleidžia išsiveržti garams (laidose nekelia aktualių visuomeninių problemų, o kalba tik tai, kas naudinga klanui). Kitas požiūris – Valentino: R.Miliūtė yra pati šauniausia, aštriausia, tikra vakarietiško tipo žurnalistė, neleidžianti į viešumą prasibrauti juodoms, agresyvioms jėgoms (minios gaivalui, patvoriniams), pasikvietusi į laidą ryškiausius pozityviosios ir teisingos visuomenės dalies ekspertus (E.Kūrį, V.Nekrošių, V.Laučių, R.Valatką) žiauriai baudžia, demaskuoja ir paauklėja gaivalą.
    Kuris (-i) yra teisus (-i): Mokytoja Aušra ar Valentinas?

    • suomis

      Teisiausias yra LAIKAS. Jis parodys, kas yra teisus. : ) Tik klausimas. Ar tie, kurie yra neteisūs, užleis vietą teisiesiems? Kažkaip abejoju.

    • Bobutė

      „Kuris (-i) yra teisus (-i): Mokytoja Aušra ar Valentinas?“ Fredis.

      Kadangi abu paminėtieji, tupėdami savo arogancijos bei įsivaizduojamos visažinystės everestuose, nebegali įžiūrėti bei bent kiek objektyviai vertinti žmonių ar įvykių, tai peršasi išvada, kad tiesa turėtų būti kažkur per vidurį…

      Nors šiuo atveju tiesa, ko gero, slypi kažkur anapus…:)

      • nesvarbu

        Bobute, tiesa nėra per vidurį.Būtų per daug paprasta.Tiesa pasislinkusi kiek arčiau Valentino. Asmeniškai aš Valentinui nepritariu tik dviem klausimai-dėl Gruzijos ir Libano:)Visais kitais klausimais-Valentinas man Dievas.

        • Bobutė

          p. nesvarbu,

          pabandžiau įsivaizduoti tą didingą statinį, kuriame tiktu altorius su Tamstos Dievu – Valentinu…

          Tiesą pasakius, vaizduotėje dar iš vaikystės laikų išniro nelabai didingas statinukas iš lentų, su skyle viduje, paprastai statomas už ar šalia tvarto…:)

          • Valentinas

            Sunki Bobutės vaikystė daug ką paaiškina, tame tarpe ir psichikos sutrikimus.

          • Fredis*

            Labai sodrus ir geras komentaras, taip jautriai ir subtiliai gimtojo krašto grožį galėjo pajusti ir mums perteikti Bobutė tik perskaičiusi K.Donelaičio Metus. Gaila, kad jėgos, gero krūvio ir emocijos pritrūko Valentinui, bet situacija yra pataisoma. Valentinas tūkstantį kartų įrodė, kad gali.

      • Valentinas

        Bobutė rašo: „Kadangi abu paminėtieji, tupėdami savo arogancijos bei įsivaizduojamos visažinystės everestuose, nebegali įžiūrėti bei bent kiek objektyviai vertinti žmonių ar įvykių,“
        Dėl Maldeikienės sutinku, dėl manęs tai yra šlykštus melas. Perskaičiau ir pasišlykštėjau bobute.
        Nesvarbu,
        Gal gali mane apšviesti dėl mano pozicijos Libano atžvilgiu? Aš nepamenu, kad kada nors buvo diskutuojama apie Libaną.

        • nesvarbu

          Aš čia žydų ir palestiniečių santykių klausimą turėjau galvoje-kas iš jų blogietis, o kas gerietis.

          • Valentinas

            Tiesa pasakius, blogiečiai yra abi pusės, tik palestiniečiai blogesni.

          • nerijus

            Blogesni yra nevispročiai…

          • nerijus

            …kurių apstu ir pas palestiniečius, ir pas baltarusus, ir pas austarliečius, ir pas velentiničius…
            Asilas niekada nebus mustangu ar žemaituku. Asilas ir yra asilas.

          • romas

            Gruzijos atveju irgi panašiai, ko gero. Todėl Gruzija ir nėra taip vienareikšmiškai palaikoma vakaruose.

    • znakorius

      Valentinas. :)
      Mokytoja Aušra yra pernelyg emocionali, todėl jos kalbos skamba neįtikinamai.

      Žinia, Miliūtė net ir negali būti visų reikalų žinove, nes tai – neįmanoma.
      Prie to paties pakritikuosiu Mildažytės laidą Europos vidury, kur yra kalbama be jokios naudos visuomenei. Ta prasme Savukynas yra geresnis, tik, kad kartais jis mėgsta kosmopolitines „tiesas“ kaišioti kaip tiesą.
      Ypač kritikuočiau Dapkų, kuris yra labiau angažuotas nei katalikai Mažojoje studijoje. Pastarieji nors leidžia kitas nuomones, savo teigia gana švelniai ir profesionaliai (jau 2000m. praktikos kaip tą darbą dirbti turi tas UAB’as), tai Dapkus pasikviečia tą iš Lietuvos žinių, dar kokį panašų ir, kaip atidaro laidos pradžioje – saugumas, teismai ir visi blogi :), taip neuždaro iki galo, nors nieko konkretaus niekada nesugeba išlukštenti.
      Dapkus yra tikrų tikriausias landsberginių beretininko pavyzdys, todėl jo ten nereikėtų.
      Beje, nepaminėjote puikių laidų, transliuojamų naktį, (ar dieną) kažkodėl, tik po 12-os – muzikos, psichologijos ir pan.
      Man rods, tas laidas reikėtų pakartoti po keletą kartų per savaitę ir per dieną – kai kurias laidas klausau po keletą kartų – panašiai kaip skaitome gerą knygą (dabar nebloga laida eina apie Dolskį ir kt.).
      Šiaip tai radijuje būna nepaprastai daug tokių laidų, kurias norėtųsi paklausyti dažniau.
      Nepalyginsi su kokia nors Lietaus – Jonas ir ne jonas :), kur be pliurpalo daugiau nieko nėra – šitiems geriau būti prie savo – Teleloto show ar ŽAS’ų, kurie, beje, išėjus Mažeikai – Karaliui aiškiai nusmuko.

      • nesvarbu

        Labai geras Znakoriaus komentaras.

      • suomis

        Na, jums, kaip, seniems, „partinės mokyklos“ absolventams, Dapkaus veikla, aišku, kad nepatinka. Atskleidus, visus, pasišlykštėtinus, KOMUNISTŲ darbus, tokie ir panašūs niekada daugiau negalėtų užimti atsakingų pareigų šioje visuomenėje. Šita, susmirdusi, KANIBALŲ, partija dar ilgai laikys tautą nelaisvėje. Bet turiu jus nuliūdinti – jūs neturite perspektyvos. Nes, net jūsų vaikai jus išduos. Gamta atliks savo darbą ir užgydys visas žaizdas. Durniaus darbas, pūsti prieš vėją. Pūskit, kol galit, tik žiūrėkit – nepatrūkit.
        : DDDDDDDDDDDDDD

    • Valentinas

      Fredi, Miliūtės laidų nežiūriu ir apie ją neturiu jokios nuomonės. Būtent todėl apie Miliūtę niekur nereiškiu jokios nuomonės. Tavo klausimas neteisingas iš principo.

  • briedis

    toks faktelis is bbc „ukines dalies“. the guardian pries kelis metus paskelbe, kad auditoriams, atlikus patikrinima, paaiskejo kiek bbc kainuoja pakeisti elektros lempute- 2000 (taip taip) svaru sterlingu…

  • nesvarbu

    Paskaitinėjus komentarus tampa akivaizdu, kad priešiškumo emocijas daugumoje atvejų R.Miliūtė sukelia išimtinai marginalams. Visa savo veikla, net veido išraiška, ši žurnalistikos profesionalė atvirai ir drąsiai bet kuriam neapykantos grupės atstovui tiesiai į akis sako, kad jis yra neapykantos grupės atstovas. Todėl negali tikėtis visavertės pagarbos.Tai pastariesiems labai nepatinka. Todėl jie R.Miliūtei atsako neapykanta. Niekinimu.Žeminimu.Ar kitokiu šnypštimu.Tuo pačiu pažymėtina,jog R.Miliūtės elgesys su įvairaus plauko neapykantos grupių (religijos, nacionalizmo, ar kokio kitokio nuokrypio) fanatikais yra santūrus, net pakantus.Dalykiškas.Toks, kuris remiasi principu, jog kiekvienas gali turėti savo įsitikinimus,tačiau žinoti savo vietą, t.y. supratimą kur ir kada tuos savo įsitikinimus dera viešinti. Pozicija, kad kokios turgaus bobos vieta yra turguje ar „pas Rūtą“, kadangi ten ji labiausiai dera, o ne rimtoje TV laidoje, tik parodo Miliūtės sveiką protą, tuo pačiu profesionalumą, patirtį ir meistriškumą.

    • znakorius

      Pridėkim, kad prieš keletą metų R.Miliūtė buvo tokia pat beretininkė kaip Dapkus (kuris, tiesą sakant, kai kada visai objektyviai sugeba vesti laidas), bet per laiką pasikeitė (gal įtakos turėjo jos buvusi -? – draugystė su Siauru :), o jei ir taip, tai tik į gera).

      Kas įdomiausia, tai, panašu, R.Miliūtė yra dabar tokio pat meistriškumo kaip kadaise Siauras, kuris sugebėdavo pasikalbėti protingai su visų pusių ir įvairiausio lygio atstovais, o kai kada ir patraukti juos per dantį, kas yra labai sveika.

    • romas

      Nenešiojantis apykantos širdyje neturi ko neapkęsti. Pastaruoju metu skaitau nemažai tekstų,kuriuose emocija nėra harmonijoje su turiniu. Žmogaus neapgausi, nes ne tik žodžiai byloja apie realybę.

      • znakorius

        Tik objektyvūs žodžiai byloja apie realybę.

        • romas

          aha, žodžiai – objektyvūs. Iš subjekto lūpų ;)

          • znakorius

            Tai viens kitam gali ir neprieštarauti.

          • romas

            Žodžiai gali atspindėti objektyvius dalykus, bet kai patenkame į žmonių santykių erdvę, atsiranda reliatyvumo momentas. Kiekvienas matome iš savo žiūros taško ir pasitikime savo matymu. Gal matėte piešinuką, kur du vyriškiai, stovėdami prieš skaičių iš priešingų pusių, ginčijasi – 6 ar 9. Kurio tiesa objektyvi, Jūsų manymu?

      • nesvarbu

        „…nenešiojantis apykantos širdyje neturi ko neapkęsti“ (romas).

        romai, nežinau kaip ten dėl emocijos harmonijos su turiniu, tačiau turinys tai privalo būti bent jau logiškas.

        P.S.Apykanta-dorovinė nuostata reiškianti pagarbą skirtingoms kitų pažiūroms. Neapykantos priešybė. Artima sąvoka-pakanta.

        • romas

          galima ir sukeisti: neturintis ko neapkęsti, nenešioja neapykantos širdyje. Čia dar ir vištos bei kiaušinio problema. Turi reikšmės genetika, ekonominė padėtis,klimatas. Kai žmogui nesiseka, nėra džiaugsmo gyvenime, jis ieško kas kaltas, kad galėtų neapkęsti.

  • Andrius

    Nu visiskai juokingas tas J. Banys… Eilinis „5 universitetu proto bokstas“ kuris mano uz visuomene geriau zino ko jai reikia…

    Sitos LRT problemos sprendimas labai paprastas: uzdaryt arba parduot…

    O maziau melziam sventa karve (aka visuomene) pati susitvarkys ir issiaiskins ko jai reikia nuogu papu ar misiu transliaciju

    • znakorius

      Jau ekonomikoj manė, kad viskas atsiras savaime, bet … kaip nieko nėr, taip nėr ir beliko lietuviukams darbo vietų ieškoti amerikose (kur net čiužinį garažuose, kaip skaičiau, kad turėti nakvynės vietą reikia nuomotis už 500 dol. per mėn.).
      Ar miegate kas nors garaže ant čiužinio Lietuvoje?
      Niekada gyvenime.

      Iš čia – nieko Lietuvoje nebus, jei nedarysi, kad būtų.

      • Andrius

        Daryt reikia, tik uz savo pinigus ne uz svetimus :)

      • znakorius

        Pinigai čia yra antraeilis dalykas.

        • znakorius

          Pirmiausia turi būti idėja.

          • Andrius

            Tame ir problema. Jie ideju neturi, o pinigu nori…
            Jei zaistu su savo tai aisku ju reikalas.

  • Fredis*

    Mano mėgstamiausia ir žiūrimiausia laida yra sekmadienio detektyvas pagal A.Kristi romanus „Erkiulis Puaro“, todėl, kad tai vyksta sekmadienį, per pietus, tuo metu įjungtas televizorius, visa šeima pietauja prie stalo, padengto porcelianiniais indais. Kepsniena, antiena, žąsiena, keptos bulvės ir obuoliai, sultys, sluoksniuoti pyragaičiai, desertai iš plaktos grietinėlės, apipilta brendžiu, patarkuota šokolado, vėliau pagal idėją turėtų būti einama į cigarų kambarį, tačiau aš nerūkau. Žiūrint detektyvą niekaip neatspėju kas, ką ir dėl ko užmušė iki paskutinės sekundės, tačiau sužavi labai gražios dekoracijos, įtaigiai perkelta angliška aristokratiška atmosfera, žmonių charakteriai ir silpnybės, aktorių vaidyba, puikus operatoriaus darbas.
    Kokie dar susiformavę eilinio TV žiūrėtojo įgūdžiai? Visada žinau, kad 20.30 val. – Panorama, trečiadieniais po Panoramos – R.Miliūtė, penktadieniais vakare – „Duokim garo!“. 18.10 val. per radiją T.Dapkus (taip susiklostė, kad jau seniai negirdėjau), pirmadieniais ryte R. Geleževičius, visada stengiuosi paklausyti 13.00 val. žinias. Labai mėgiamas Ginas Dabašinskas „Prie pietų stalo“, čia iš kito radijo (Valentino rekomendacija, tačiau ir pats buvau suradęs), anksčiau buvo mėgiama „Radio Svoboda“ retransliacijos, tačiau radio imtuvėlį išvežiau į sodybą, tai prie lovos dabar guli tik žurnalai, pasekmė – pradėjau prasčiau kalbėti rusiškai, anksčiau žodžiai liejosi laisvai, sunkiai gaudytis tarptautiniuose įvykiuose. Formuojasi nauja tradicija pirmadieniais žiūrėti dokumentinio kino vakarą.

    • nesvarbu

      Fredžio komentaras, kaip mažas meno kūrinėlis.

      • Fredis*

        Ačiū, einu pirmą kart šiemet išbandyti slides, laukia ilgas sniegingas maratonas, netiesa, kad tuoj ateis pavasaris.

        • znakorius

          Vakar apie 16 val. rusai pranašavo ateinantį ketvirtadienį Lietuvoje šaltį – 26!
          Šiandien – tik :) 17 ir jau penktadienį.

  • lv

    Bet kaip pro A.R ausis ir pirštus praslydo tokie teiginiai:

    „LRT Taryboje _nėra_ _nė_ _vieno_ _specialisto_, kuris galėtų profesionaliai įvertinti:

    1. TV ir Radijo programų struktūrą bei jos efektyvumą;

    2. TV ir Radijo technikos, TV ir radijo programų bei užsienio produkcijos pirkimų būtinumą ir kainos pagrįstumą;

    3. _Nėra_ _žmonių_, kurie bent jau galėtų profesionaliai perskaityti TV reitingų lentelę, ją analizuoti ir daryti profesionalias išvadas;

    4. _Nėra_ _žmonių_, kurie galėtų profesionaliai išanalizuoti LRT biudžetą, atrasti jo trūkumus, užsilikusius pinigų švaistymo mechanizmus ir pateikti pagrįstus pasiūlymus jiems šalinti. _Nėra_ _nė_ _vieno_ _žmogaus_, kuris susigaudytų techninių ir kūrybinių resursų rinkos kainose ir galėtų įvertinti, kaip efektyviai LRT naudoja mokesčių mokėtojų pinigus;

    Sutikdamas su tokiais teiginiais (palaikydamas J. Banio požiūrį), A.R savo dalyvavimą LRT taryboje pripažįsta beviltišku. Ne todėl, kad visa LRT taryba be jo yra beviltiška, bet, kad ir jo pačio kompetencija yra beviltiška (anot J. B, taryboje nėra nė vieno…, nėra žmonių, kurie galėtų profesionaliai… ir „Būtent aukščiausios prižiūrinčios institucijos kompetencijos trūkumas didele dalimi ir nulemia sunkią LRT finansinę padėtį.“).

    • znakorius

      Ką siūlai?
      Gultis ant bėgių? :)

    • miealas lv, niekas niekur nepraslydo. J.Banys iš esmės teisus. Daugelyje jo nurodytų sričių LRT tarybos nariams, įskaitant ir mane, trūksta kompetencijos. Aš, pavyzdžiui, bandau skirti daugiau dėmesio biudžetui, kai jis būna tvirtinamas, kažkada bandžiau aiškintis LRT studijų nuomos, bei kilnojamųjų stočių panaudojimo efektyvumą, iki šiol nepraradau vilties (jei teismas baigsis palankiai) sužinoti, ar efektyviai buvo panaudoti pinigai olimpiados ir pasulio futbolo čempionato licencijoms įsigyti. Tačiau tikrai neturiu pakankamai žinių vertinti TV ir radijo programų struktūrą, programų pirkimo būtinybę, techninių resursų kainas.

      Be to, tam, kad ką nors išsiaiškintum, pirmiausia reikia gauti visą informaciją ir kad kiti LRT tarybos nariai bent jau palaikytų tą norą aiškintis. Būtent to šiandien labai trūksta. Todėl J.Banys yra teisus, kad pradėti tikriausiai reikėtų nuo LRT tarybos formavimo principų – kai ten atsiras daugiau kompetencijos, galima tikėtis ir daugiau analizės bei normalaus valdymo.

      O šiaip tai mano dalyvavimas LRT taryboje yra arti beviltiško, tiesa, dedu šiek tiek pastangų, kad jis toks nebūtų. Ir vis dar turiu vilties, kad bent ką nors galiu pakeisti. Bet iš šalies, žinoma, geriau matyti.

      • lv

        Iš šalies matyt pastangos ir jos tikrai nėra beviltiškos.
        Tarybos kompetencijos ir normalaus valdymo klausimas kažkaip nedera su ta aplinkybe, kad administracija ožiuojasi (turi tam svertų) ir tenka eiti per teismus. Apskritai Banio požiūris kiek radikalokas (nėra profesionalų, nėra nei vieno). Jei būtų pabandyta tuos formalius profesionalus įvardinti, tai ar tik netektų į LRT deleguoti Blaževičiūtės ir dar kelių komercinių TV vadovų? Čia jau po to, kai būtų paskelbtas tarptautinis konkursas…
        Gal net Krivickas galėtų profesionaliau susigaudyti reitingų lentelėse?

  • Rytis I

    Paantrinsiu lv, bet kitaip.
    Gražiai pateiktas seniai pribrendusių reformų turinys, galima ginčiytys kiek teisinga viena ar kita, bet tai detalės. Masinės auditorijos pasiekiamumas beje irgi galimai antraeilis dalykas. Juk Europoje dažnai paplitusi praktika, kai tas pats leidėjas šalia rimto kolservatyvaus leidinio leidžia eilę geltonskūrių tabloidų, kurie kompensuoja pirmojo nuostolius.
    Svarbesnis manau momentas, kas visdėlto turi inicijuoti reformą – vyriausybė, direktorius, taryba, ar gal kaip pas mus dabar jau vos ne priimta – patys mokesčių mokėtojai? Lygtais turėtų būti Taryba, bet ar ji šiuo momentu pajėgi?

  • znakorius

    Kadangi kalbama apie pasiūlymus, tai galima būtų pasižiūrėti ir Lino V.Medelio du pasiūlymus – „pympt“: :)
    http://alkas.lt/2012/01/20/linas-v-medelis-du-pasiulymai-ir-vienas-sprendimas-pagal-charmsa/
    Kas žino – gal tai išjudintų diskusiją iš vietos ir pastatytų mintis ant teisingų bėgių? :)

  • austras

    Subjektyvi nuomonė
    Jau yra aštuoniasdešimt komentarų – galima daryti apibendrinančias išvadas apie tekstą ir jo prieigas:
    1) natūralu, kad daugelis komentatorių nuslysta į asmeniškumus: patinka ar nepatinka atskiri laidų vedėjai, buvusios ar esamos laidos ir t.t.
    2) tuo tarpu Jonas Banys kalba apie bendrą LRT koncepciją kritikuodamas sistemą „iš vidaus“: beviltiškai pralaimima kova dėl masinio žiūrovo, LRT misija neatliekama, nekompetetinga LRT tarybos komplektacija, neteisingos tos komplektacijos komplektavimo taisyklės, darbą apsunkina gremėzdiškas techninis aparatas, darbuotojai nemotyvuoti ir t.t.

    Jei atliktume pono Banio pranešimo kritiką..
    Komentatorius Valentinas labai tiksliai pastebi, kad šiandien LTV savo laidų intelektiniu lygiu komercines televizijas lenkia kelis kartus. Tai yra akivaizdu, ypač jei žiūrėsime ne tik pirmąjį, bet ir antrąjį LTV kanalą. Klausimas: kodėl to nesupranta masinis žiūrovas? Atsakymas būtų: masiniam Lietuvos žiūrovui to nereikia. Mano subjektyvia nuomone, galima kritikuoti tik LTV „iš vidaus“, tačiau net jei jos darbas būtų tobulas, o kultūrinės naujienos kasdien būtų pasakojamos su tokiais fintais, kokius savo laidoj atlieka „Top Gear“ vedėjai, tai darbo kokybė pritrauktų, geriausiu atveju, kelis papildomus procentus. Jei kalbėtume apie BBC pavyzdį, tai kad ir koks būtų tobulas BBC pavyzdys, manyčiau, Lietuvoje jis neveiks. Kodėl? Skiriasi Britanijos ir Lietuvos valstybinių transliuotojų finansinės galimybės, valstybių gyvosios jėgos resursai. LTV visuomet sugebės prie savo ekranų sutraukti tik tokį žiūrovą kokį turi dabar, nes:
    1) bendras šalies žiūrovo „vidurkis“ yra pakankamai žemas, nemaža dalis mėgsta Zvonkę, intelektinėmis savybėmis bando pavyti Mikutavičių ar Valinską bei neatsiklauso Šapranausko ir Smorigino „juokų“ (apie tai viena fraze užsimena ir ponas Banys)
    2)intelektualus žiūrovas dažniausiai turi galimybę žiūrėti ne tik LTV, bet ir Rusijos ar kitų šalių TV kultūros laidas ir gali jas lyginti, rinktis. Net ir tobulai valdomas LTV nesugebės konkuruoti su didesnių valstybių TV, dėl to kad maža šalis turi gerokai labiau ribotus talentų bei lėšų resursus
    3) intelektualus žiūrovas dažnai gerokai mažiau savo gyvenimo laiko praleidžia prie televizijos. Jis nori gyventi įvairiapusį gyvenimą, o TV ekranas dažnai tiesiog „ėda“ laiką.
    4) Svarbiausia. Atleiskite, bet „misija“ yra propaganda. Ponas Banys tai pripažįsta: „televizija yra reikalinga, nes, pasiekdama didelę masę šalies gyventojų, gali efektyviai formuoti atitinkamą jų požiūrį į valstybinės reikšmės dalykus, nulemti mąstymą, elgesį, skatinti išprusimą ir pilietiškumą“. Klausimas kaip Jūs ruošiatės vykdyti propagandą per literatūrą: net jei pateiksite Maironį ir Žemaitę šių laikų „Matricos“ stiliumi jie vis tiek išliks tik Maironis ir Žemaitė, kuriais buvau dusinamas mokyklos suole ir kurie beviltiškai naikino mano susidomėjimą lietuvių literatūra. Šiandien turiu pasirinkimą ir renkuosi diskusijas bei filmus apie Bulgakovą, Puškiną, Česlavą Milošą, Džordžą Orvelą ir t.t. Renkuosi kokybę tiek pateikimo forma, tiek turiniu. Žiūriu „History Chanel“ ir žinau ko noriu. Mieliau domėsiuos Hitleriu ar Stalinu, Bismarcku ir Napoleonu nei Smetona (tenka domėtis grynai dėl profesinio intereso), kokius gražius dokomentinius filmus apie jį besuktų. Man įdomesnė nacistinė Vokietija nei tuo pačiu metu jos okupuota Lietuva. Kitoks kultūrinis gyvenimas, kitokio lygio net ta pati Gėbelso propaganda. „Misija“, kurią taip kultyvuoja LTV visuomet bus užspausta lietuviškos sodžiaus tvoros rėmuose ir atsiduos nėriniuotos „tamstos“ mokytojos apykaklės kvapu. Nes būtent iš ten lietuviška „misija“ semia savo syvus. Tokia propaganda nesužavėsi nei to, kuris renkasi rusišką „kultura“, nei to kuris žiūri „history“. Ji SAVO ESME, DAŽNAI NET NE PATEIKIMO FORMA, O BŪTENT TURINIU naftaliniškai nuobodi ir tam, kuris renkasi Valinsko „talentus“. Tuomet atleiskite, kodėl visa tai turėtų „NULEMTI MĄSTYMĄ AR ELGESĮ“? Kodėl tai turėtų daryti neįgali Lietuvos valstybinė propaganda, apie kurios „MISIJĄ“ šnypščia visokie tautiniai lietuviški Gėbelsai.

    • romas

      Nors didžiajai daliai pasakyto pritariu, bet galvoju dar radikaliau. Auga karta, kuri jau dabar nežiūri TV. Technologijos taip greitai vystosi, kad nacionaliniam transliuotojui reikia pagalvoti, kokią jis apskritai mato savo ateitį. Kokią produkciją jis pirks ir parduos, jei TV bus interaktyvi?

      • Auksinis kardas

        Na, tokie dalykai nenacionaliniam transliuotojui bus ir dar opesni, nes retransliuoti kriminalinius ar užsienio animacijos serialus – silpna pridėtoji vertė, o būtent originalus produktas ir pridėtoji vertė yra tai, ką galima siūlyti interaktyviau, labiau pasirinktinai vykstant transliacijai. Žurnalistikai perėjimas nuo popierinės į elektroninės formos teksto ar vaizdo laidos transliavimą pagal paklausimą gali būti mažiau skausmingas. Galiausiai, tokia suvestinė nacionalinio transliuotojo panorama, išleidžiama 20:30 – gali būti ilgai populiarus suvestinis dienos naujienų formatas, paprastai imamas tuo pačiu nusistovėjusiu išleidimo laiku. Gal kartais pavėluojant 5 minutėmis :-)

        • romas

          Dabar nuobodžiaujantis žiūrovas gali užsilikti LTV kanale dėl to, kad tuo metu nieko gero nerodo per kitas TV. Kaip bus, kai programas bus galima pažiūrėti bet kada ir kurias nori? Kam bus reikalinga LTV, jei laidų kūrėjai galės talpinti internete laidas tiesiogiai, be tarpininkų? Gal kaip tik reikia išlaikyti kūrėjų komandas ir studijas, kur laidas galima kurti? O jei laidos bus perkamos, ar nebus kaip visada, kai perka valstybė? Žodžiu, daug klausimų.

          • Auksinis kardas

            Sakyčiau, atsakymų galima pasirankioti viršuje pateiktoje vizijoje. Tai galima suprasti kaip valstybinį užsakymą transliacijoms – tam tikrą veikiantį vienetą, kuris dotuojamas nacionalinių interesų užtikrinimui transliacijose, samdo rangovus atskiroms viso paveikslo dalims užpildyti. Žodžiu, jei išlieka nacionalinio transliuotojo poreikis ir idėja, tai išlieka ir jo misijos takoskyra nuo komercinių projektų palaidos balos. Tai – tikslinis finansavimas, ir jo tikslo užtikrinimas.

            Pačios komandos ir studijos gali atsirasti bet kuriuo metu, kai reikalinga patenkinti atitinkamus poreikius, įvykdyti užduotis, pagal kurias numatytas finansavimas. Tai labai panašu į kokio teatro veiklą, kai pasiūla ir paklausa labai natūraliai gyvuoja net nebūdamos kietai viena su kita surištos. Laidų kūrėjai galėtų talpinti laidas išvengdami tokio finansavimo, tačiau tokiu būdu labai nepatogiai išvengtų finansavimo :-)

          • Auksinis kardas

            Beje, visiškai nepritariu austro tiradai – imkime santykinai nedideles Skandinavijos šalis, dar mažesnio gyventojų skaičiaus Estijos, ir nustokime ieškoti ko nepametę. Turime savo aktualijas, kurių neatstos ir netransliuos jokios kaimyninių stambesnių šalių TV. Tiesiog turime veikti funkcionaliau, racionaliau, auginti transliacijų kokybę, žeminti toną į kasdienio jaukaus burkavimo (kaip kokia „Labo ryto“ laida), koks yra normaliose pasiturinčiose šalyse. Nereikia jokių stebuklų. Pranešti naujienas, ramiai, be įtampos ar pompos, kuo profesionaliau aptarti naujienas apžvalgose.

            Beje, tai komercinių kanalų produkto masiškumas šiuo metu nepateisinamai aukštas, besiribojantis (o gal ir nebe) su durnu ažiotažu. Nacionaliniam transliuotojui tiktų turėti elitinį kanalą, kaip LTV antrasis, kur atgaivą gali rasti ieškantys nacionalinės kultūros aukštumų, tačiau šalia gali veikti paprastesnis, labiau buitinis pagrindinis, su profesionaliai paruošta Panorama, tvarkingomis orų prognozėmis, ir pan. – saikingas išraiškose, patikimas, savas, kaip penki centai. Būtent to ir siekiama vizijoje. Na, dar susitvarkymo naudoti skiriamus pinigus geriausiu įmanomu būdu.

          • austras

            Gerbiamas Karde, Banys atliko kritiką „iš vidaus“, o aš pabandžiau atlikti kritiką „iš išorės“. Aš tiesiog sakau, kokia gera bebūtų LTV, ji neatliks tos masiškumo „misijos“, dėl objektyvių „išorės“ aplinkybių bei labai riboto pačios „misijos“ pobūdžio. Ir ačiū Dievui. Nes nenorėčiau gyventi šalyje, kurioje valstybinė propaganda yra efektyvi priemonė, manipuliuojant krašto gyventojų pasaulėvaizdžiu ir „nulemiant jų mąstymą, elgesį“ ar lojalumą konkrečiai vėliavai.

          • Auksinis kardas

            Gerbiamas austre, pats vis linkęs lietuviškai užlenkti į lankas. Mums reikalinga misija – ne propagandos, ne oficialios ideologijos, bet savivokos, kad esame tokie MES, kad mums kai kas naudinga, kai kas ne, kad turime, kaip visuma, savuosius siekius, interesus (labiau turiu omenyje ne politinius, bet bendruomenės), galime juos puoselėti, o išnešioję, subrandinę – įgyvendinti. Kaip sakiau – yra mūsų aktualijos, ir jos bus, ir jas norėsime žinoti su kuo mažiau iškraipymų, ir tame mums geriausiai padės tvarkingai veikiantis nacionalinis transliuotojas. O masiškumas bus toks, kokios kokybės ir priimtinumo pasiseks būti LRT. Komercinių kanalų šokiai-pokiai, tuštukai visokie netruks didžia dalimi pabosti, kaip nebesinori darkart žiūrėti kokio Šreko, – tai dar užkabinantis šiandien, bet jau šiandien keliuose kanaluose panašiu metu kabinantis panašus šamarliakas. Atkrisim. Norėsis paprasto ir tvarkingo, ir pargrįš savų nacionalinių TV/radijo ramesnis laikas.

            Tiesiog. Kalbame apie tai todėl, kad šiandien LRT pats sau yra našta, o čia išdėstytas planas kaip tokios nemalonios aplinkybės atsikratyti.

          • Rytis I

            Teko girdėti – Vokietijoje didelė eterio dalis skiriama istorinei tematikai. Tai nėra propaganda, greičiau siekis visapusiškai ir objektyviai išaiškinti praeitį kiekvienam, kad neliktų galimybių kokiems tai labai tautiškiems pagražinimams ar spekuliacijoms. O juk atrodytų – surašei viską vieną sykį į vadovėlį – ir to galėtų jau pakakti, kam įdomu, būtinai susiras. Švietėjiška, lavinanti bei pilietinės sąmonės formavimo funkcija nacionalinėse medijose manau nėra tapatu propagandai. Kitas dalykas, kad jei uždėti informacijai kažkokius antipropagandinius saugiklius, medija galimai praranda dalį pajamų, bet tiesą sakant, manau nacionalinė iš principo ir turi būti nuostolinga. Švietimui skiriamos lėšos juk irgi neatsiperka po metų.

          • austras

            Gerbiamas Auksinis karde, kalbame apie valstybinę propagandą. Ponas Banys labai aiškiai tai įvardija savo sakiniu. Propaganda iš esmės yra sistematizuotas siekis įtakoti asmens įsitikinimus sau palankia linkme. Kalbame apie valstybės išlaikomą sistematizuotos propagandos skleidimo priemonę. Siekį padaryti tą propagandos skleidimo priemonę įmanomai efektyvesne. Galime maskuoti tuos dalykus po žodžu savivoka, bet mes vis tiek kalbėsime būtent apie propagandą. Žodžiai-kaukės nepaslėps to, ir ponas Banys to taip pat neslepia.

          • romas

            Karde, Banys mano, kad visuomeninė TV turi mažiau būti kūrėja ir daugiau pasidaryti transliuotoja. Aš ir klausiu, kas bus, kai TV pasidarys labiau interaktyvi? Kodėl tiems nepriklausomiems laidų kūrėjams bus reikalingas tarpininkas? Kad patarpininkautų, ko reikia visuomenei?

          • Auksinis kardas

            Gerbiamas austrai, kur jūs įskaitote „sau palankia, propagandine linkme“, kuomet kalbama apie visuomenei kylančių aktualijų, uždavinių, išprusimo, pilietiškumo kontekstą mąstymui bei elgesiui:

            „…efektyviai formuoti atitinkamą jų požiūrį į valstybinės reikšmės dalykus, nulemti mąstymą, elgesį, skatinti išprusimą ir pilietiškumą.“

            „1. Skleisti Visuomeninius uždavinius atitinkantį kokybišką turinį“

            Pakeiskite „visuomeninius“ į „bendruomeninius“, ir gal tada vaizdas ryškės pasisakymo tikrąja linkme? Be to, iš esmės, ši dedamoji yra jau dabar didesne dalimi įgyvendinta, nes įgyvendintas reiklumas turiniui (bei jo NEšališkumui, NEpropagandiškumui, nors PROvisuomeniškumui) jau dabar pranoksta įgyvendintą reiklumą masiškumui ar racionaliam išteklių naudojimui – liekančias siūlomo stuburo nešančiąsias.

            Kad būtų vaizdžiau: turime visuomeninį uždavinį mažinti priklausomybę nuo brangstančių užsienio energetikos išteklių. Tema laidoms: „persitvarkome energetikoje“. Laidos pavyzdys: „Gimtinės Energijos Forumas“. Moderuoja Račas, Artūras.

            romai, taip, centrinis nacionalinio intereso transliacijoms atstovas, išteklių operatorius, analizuotojas ir organizatorius. Atsižvelgiantis į visuomenės daugiadalę sanklodą, aišku, ne kažkokia angažuota šališka institucija, kas be ko. Intereso atstovavime – nesmarkiai kitoks, nei jie nešališkai atstovaujami dabar, gal tik geriau profesionalumo kriterijus tenkinantis, atitinkamai našesnis, kaip kalboje ir pastebima.

            Kodėl reikalingas tarpininkas? O kodėl reikalinga Nacionalinė mokėjimų agentūra? Todėl, kad biudžetai centralizuojami, jų skirstymas – programinis iki kažkokio operatoriaus atsakomybėje esančio galutinio išskirstymo. Jei autoriai norės mokėjimo už produktą, turės pateikti atitinkantį užduoties kriterijus produktą. Kriterijai nustatomi pagal visuomenės intereso į nacionalinį transliuotoją programinius kriterijus – tarkime, kaip čia siūlytieji atitikimo visuomenės poreikiams ir paskleidimo masiškumui.

          • Auksinis kardas

            Švietimo vadinti „propaganda sau palankia linkme“ gal nekyla ranka? Tai ir čia, nemenka dalimi, buitinė švietimo atmaina su kitokiais informacinių poreikių tenkinimais laimingai pabaigai.

            O jei mums pakanka „švietimo“ iš komercinių TV ar didesnių užsienio valstybių kanalų – gal tiesiog sutaupykime, ar bus ir tokių nutrūktgalvių drąsuolių?

          • Rytis I

            Romai, bent jau aš supratau truputį kitaip. Banys jau konstatuoja faktą, kad LRT dabar jau patapo transliuotoju, patalpų ir technikos nuomuotoju, o kūrybos – nėra. Einant tokiu keliu toliau, iš tiesų pragmatiškai teisingas žingsnis būtų valstybei supirkti +50 proc. Teo akcijų. Bet tai visdėlto nėra misijos vizijos įgyvendinimas.

          • Auksinis kardas

            Būtent, Banys pastebi, kad LTV paliko racionalius reikalavimus turiniui antrame plane, turinys koks jau išeina, toks, o pagrindinis rūpestis yra kaip išgyventi, kaip nusipirkti techniką, kaip nusipirkus ją pernuomoti kad ir už pigiau, nei derėtų. Suveltai, galus durstančiai veiklai trūksta misijos ir struktūros aiškumo. Vėlgi, konceptualiai išsiskiria antrasis kanalas, kur tokio nuostatų aiškumo daugiau – paradoksas, bet labiausiai pristatydamas nacionalinę kultūrą, jis labiausiai panašus į pažangų vakarietišką TV kanalą.

    • Rytis I

      Nėra misijos – nereikia ir nacionalinės. Laikas privatizuoti su visu kolūkiu bei statybininkais. Iš kitos pusės, kažkodėl tai primena jau įvykusią reformą (o greičiau sunaikinimą) kariuomenėje, kai iš 50 tūkst. liko 16 tūkst. Kai kariuomenė tapo nuo visuomenės izoliuotu savibesivirškinančia institucija. Gal tiesiog kažkam iš tiesų norisi galutinai paversti valstybę tokiu bedančiu amorfiniu t.v. ofisinio planktono ir žagrės darbuotojų dariniu, kurį su laiku nežymiu judesiu beliks „priglausti“ po didelio kaimyno sparneliu?

      • suomis

        Gerbiamasis. Paprašyčiau ant tų, kurie su žagre dirba, smarkiai nevaryti. Nes, jie šūdo nemala o atlieka DARBĄ. :)
        Pagalvok apie tai. Beje, tai sveikiausioji tautos dalis.

    • suomis

      Kažkada, vienas žmogus apibūdino PLAYBOY žurnalą. Kad su metais jis banalėjo – nebebuvo apie ką skaityti. Techniniu požiūriu jis tobulėjo, bet straipsnių temos nuskurdo. Taip ir su TV. Nieko čia nepadarysi. Reikia keisti ne TV o gyvenimo būdą. Bet deja, mes to nesugebėsime padaryti. Paprasčiausiai reikia susitaikyti su tuo, kad ir kaip tai nemalonu. Mūsų gyvenimai tapo banalūs, nebėra paslapties(stebuklo laukimo). Kažkaip, vieną kartą, Landsbergis jaunesnysis prasitarė, kad į teatre, Vilniuje, pradėjo lankytis, tada, kai persikraustė į Anykščius. : ) Čia tiktų Meškėlos paklausyti.

    • Rytis I

      Šiaip jau austro rašinėlis daugiau patiko nei kitaip. „Naftalino“ iš tikrųjų netrūksta, ir tai liečia ne vien edukaciją o ir pramogą, jau nekalbant apie visokias ale „Europos vidury“ ar „Atleisk“. Nesu ekspertas, todėl neturiu ir moralinės teisės plačiau vertinti. Tačiau, nors daugeliui labai kliūva misija kaip propaganda, o ir mes visi berods sutinkame, kad tai nėra pagrindinis nac. transliuotojo uždavinys, visdėlto strategiškai mąstant tokią „patranką“ valstybei privalu turėti. Ji gali kasdien ir nešaudyti. Jei jau nepatinka žodis „propaganda“, galima vadinti antipropaganda – juk niekas nesiginčys, kad rusiškosios propagandos pas mus galimai net daugiau nei valstybinės. Kabelinės, pvz, retransliuoja po 5-10 prorusiškų kanalų, tame tarpe ir visas (de fakto) valstybines, ir jų reitingai stabilūs bei nėra žemi. Galų gale, nesant „patrankos“, – pvz., kur ir kaip Prezidentė sakys Naujametinę šventinę kalbą? Gal Rotušės aikštėje? O jei staiga pasirodys, kad visas laikas komercinėse kanaluose metus į priekį nupirktas kokio turčiaus iš rytų, ir dabar belieka jį perpirkinėti? O jam gal Gergijevas labiau patinka, arba „Gulbių ežeras“…

  • bang

    Siūlau LRT išvaržyti, o už gautus pinigus pridėjus skiriamus iš biudžeto, užsakinėti reikiamas laidas komercinėse televizijose.

    • suomis

      Iš principo, kodėl gi ne. O jeigu būtų decentralizuota LRT? Tik klausimas, kaip struktūruoti, kad nebūtų betvarkės.

    • Auksinis kardas

      Teisė žinoti su Kristupu Krivicku.

      • bang

        „Decentralizuoti“ – nu kam reikia viską apsunkinti – privatizuojam/išparduodam ir tiek. O šiuolaikinės tarybos sudėtis, o geriausia – kultūros ministerija, konkurso būdu atrenka pretendentus atskiriems projektams – kultūrinėms laidoms, socialinei reklamai ir pan. sukurti ir rodyti.

  • Šv. Steponas

    Televizija apskritai yra nueinantis dalykas. Po 10-15 metų nebebus televizijos arba ją žiūrės juokingai menka auditorija, o reklama ten bus beveik nemokama. Nacionalinis transliuotojas turi skubiai ieškoti alternatyvių sklaidos formų. O jie tuo tarpu diskutuoja, ką daryti su inžinieriais, statybininkais ir krūvomis nereikalingo nekilnojamojo turto…graudu. Reikia profesionalių vadybininkų, kitaip nieko nebus.

    • Auksinis kardas

      Na, bus „Nacionalinė transliacijų studija“, ir kas? Jau dabar 10-15 metų ateities sklaida baigia nusistovėti, jau dabar veikiama keliais būdais – transliacijų archyvai, einamosios transliacijos.
      Vadybininkų kokybė gali kilti, kaip gi, o tai, kur pasisuksi, tik vidutiniai. Daugiau jų – vargu ar reikia.

  • Fredis*

    Kai paskaitai tokius kaip „austro“ komentarus – LRT su N.Baužytės „Mūsų miesteliais“, E.Mildažitės „Europos vidury“ ir kitomis laidomis pasidaro miela miela su visais jos esančiais ir sutirštintai paryškintais aptarinėjamais trūkumais, dar kartą įsitikinau kaip ji mums reikalinga.
    Žmogus, kuris nesupras ir nepajaus Š.Raganos, Žemaitės, J.Biliūno, A.Baranausko ir kitų kūrėjų kūrybos grožio nebus laimingas skaitydamas M.Bulgakovą ir žiūrėdamas History Channel.
    Nereikia čia, „austrai“, varinėti A.Ždanovo-V.Lavrovo stiliaus propagandos. J.Banį, A.Matonį, R.Paleckį ir kitus pavadindamas „tautiniais lietuviškais Gėbelsias“ pademonstravai savo ribotumą ir apsisprendimą kurioje pusėje esi: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/grupe-socialdemokratu-pasirase-deklaracija-kurioje-priestaraujama-naciu-ir-sovietu-nusikaltimu-sulyginimui-56-191171#axzz1k9xj3gMh
    P.Gylys šiuos žmones ir organizaciją, kuriai jie atstovauja, pavadino „per mažai dinamiška ir patriotiška“. Austrai, savo kalbėjimu apie naftaliną, rūtų darželius, sodžiaus tvoras, gintaro vėrinius ir nėriniuotų tamstų mokytojų apykaklių kvapą užstrigai vietoje, gyvenimas ėjo ir nuėjo, o tu trypčioji vietoje. Kaip Tau būtų galima padėti?

    • suomis

      Jo, vis tik austras – elementarus dundukas. Sulygino b….į su pirštu. Priešpastatyti lietuvišką kultūrą – pasaulinei, tai idiotizmas. Sutikčiau, su antikultūrine propaganda, suinteresuota, tam tikra, visuomenės dalimi. Bet, kad kažkas (nacionalistiškai angažuoti) propaguotų „naftaliną“, tai atsiprašau. Kaip tik viskas yra atvirkščiai, bandymai pažvelgti į archyvuose esančius kultūros ir konkrečiai lietuviškos kultūros šedevrus yra reti, tačiau atgaivina sielą. Kitaip tariant, nevertindamas „naftalininės“ Žemaitės, nesuvoksi ir pasaulinio masto šedevrų. Nes jie vienas kitam nemaišo.
      Ir beje, pats austras, matosi, yra paveiktas tos, antikultūrinės, propagandos. Nes, vietoj to, kad vystyti tą įdirbį, kurį atliko ta pati Žemaitė, Biliūnas arba Čiurlionis su Žmuidzinavičiumi, austras siūlo atsiriboti nuo to. Austrai, atsiprašau, bet pats esi vertintinas, kaip koks kultūrinis diversantas, PROPAGUOJANTIS kosmopolitizmą.
      Beje, rašau šį komentarą, klausydamas Zucherro, nors užvakar, su malonumu klausiau, „naftalininio“, „Duokim garo“. :) Pavyzdžiui aš asmeniškai norėčiau, kad per LTV būtų daugiau liaudiškos muzikos, tos tikros ir fundamentalios, iš amžių glūdumos ateinančios. Beje, rodo „Gimines“, tai nejaugi sunku subtitruoti angliškai? Būtų gera mokymosi priemonė. Viskas įmanoma, bet kai NĖRA NORO, tai niekas nepadės. Ir čia ne Biliūno ar Žemaitės kaltė. Nėra kūrybos LRT veikloje. Štai kur visa bėda. O kodėl jos nėra? Nes „chaliavčikų“ ten priviso. Ir iš vis, LRT turi būti ROTACIJA, kad neužsisėdėtų vadovybė.

      • nesvarbu

        „Jo, vis tik austras – elementarus dundukas. Sulygino b….į su pirštu“ (suomis).
        suomi, kaip čia pačiam tinkamai pasakyti, kad neįžeisti. Supranti, austras yra intelektualas. Tu ne. Ir yra didelė tikimybė, jog tokiu netapsi.Deja.Pasakysiu dar daugiau-tau trūksta elementarios kultūros, ką jau ten kalbėti apie intelektualumą.
        Aukščiau pacituoti tavo teiginiai diskusijoje su austru yra pačio esmė, pradžia ir pabaiga. Turinys. Diskutuoti su tavimi austrui tolygu tuščiai švaistyti laiką. Jokios tiesos, bendrų vertybių austras tokioje diskusijoje neras. Kaip nepasitikrins ir savo teiginių objektyvumo pagrįstumo ar klaidingumo.

        Tačiau viskas tavo rankose. Savo aukščiau nurodytus trūkumus tu gali kompensuoti ir sėkmingai tęsti pokalbius, net polemiką ar diskusijas su tokiais kaip austras.
        Reikia tik kelių mažų dalykėlių – suvaldyti savo primityvią esmę ir pabandyti nutilti, kai neturi ką pasakyti, nebijoti klausti, paisyti elementarių dorovinių ginčų taisyklių.
        Tuomet tavo pokalbis su austru bus malonus ir turtinantis, o nepavirs į banalų įžeidinėjimą.

        • romas

          Kaip suomis galės suvaldyti savo primityvią esmę, jei jis iš esmės yra primityvus, Tavo nuomone? O austras yra marksistas ir jautrus paprastiems žmonėms, kokie mes čia pagrinde ir esam, todėl jam puikybė, tikiuosi, nesutrukdys mus daryti mažiau primityviais ;)

        • suomis

          nesvarbusis. Žiūrėk tik nesprok iš savo „intelekto“ pertekliaus. Juk žinai, kaip būna, kai susidaro per didelis spaudimas. Aš, matai „spaudimą“ savo galvelėje sugebu sureguliuoti… :DDDDDDDD

    • austras

      Fredi, ir Suomi, Jūs turite savo nuomones. Aš irgi ją turiu. Galite gerbti Žemaitę kaip rašytoją ir džiaugtis „Duokim garo“. Tačiau kodėl vadinate mane dunduku, jei man minėti dalykai atsiduoda naftalinu, prastu skoniu arba tautiniu kičeliu? Jūs mėgstate tai, ką Jūs mėgstate, tačiau savo vertybių man nebrukite. Fredi, nepyk bet esi paskutinis šūdas ir dar demagogas su savo siūloma „pagalba“, kurios lyg ir niekas neprašė :)

      • lv

        austras matyt prisikvėpavo kvapų. Ir visai ne sodžiaus lopšių ar mokytojų apykaklių. Nejau Markso veikalas pradėjo pelyti? Ką ten pelyti, jei jau šūdais dvelkia? O gal Bulgakovas apie šūdus rašė?
        Ar per history channel rodė?
        Net ir austrai deda…
        Šiaip iš esmės turiu pritari Fredžiui; austro viduje kirba kažkokie kompleksai, nepilnavertiškumo, saviniekos kirminai. Galima džiaugtis (savo ir kitų) kultūra neniekinant jos šaknų ir evoliucijos. Nes niekinti šaknis — neigti save. austrai, tave juk pagimdė lietuviškasis sodžius; taip godžiai traukei motinos apykaklės kvapą, o dabar…

        • austras

          Lv, vat yra propagandisto mąstymas arba kitoks. Propagandistas pasaulį skirsto į blogą ir gerą. Jums blogas yra Marksas. Visas. Jums nesvarbu nei atskiros jo kūrybos dalys, nei jo XIX amžiaus Anglijos ekonomikos analizė nei kiti dalykai. Tiesiog Marksas yra blogas. Iš esmės. Austras skaito Marksą, ir dalis Markso minčių austrui patinka. Lv galvoja, kad jeigu austras kartais pritaria Marksui, tai jis taip pat yra blogas, mažų mažiausiai, suklaidintas. Iš kur Jūs sužinojote, kad Markas yra blogas? O gi iš to kaip Markso raštus interpretavo Leninas, Stalinas ar Sovietų Sąjungos marksistinė-lenininė interpretatorių mokykla, lygindamas tas interpretacijas su realiu SSRS gyvenimu. Jei neskaitėte lenininių interpretatorių raštų, tuomet tikrai skaitėte kaip Lenino raštus interpretavo per pastaruosius dvidešimt metų. Tame tarpe ir mūsų tautinė propagandos mokykla. Tuo tarpu Vakarų Europa turi kiek kitokią Markso interpretacijų istoriją. Iš tos interpretacijų istorijos atsirado ir vakarietiško socialdemokratinio judėjimo teorinis pagrindimas. Tai ši teorija žymiai prisidėjo prie vakarietiškos gerovės valstybės kūrimo. Tai jai, bent iš dalies, vakarų europiečiai yra dėkingi už tai kad socialinės politikos pavidalu buvo įgyvendintos tokios priemonės kaip progresiniai ar visuotiniai nekilnojamojo turto mokesčiai.
          Beje, Lv, Fredis yra veidmainis ir demagogas, o tai galite suvokti net ir neskaitydamas Bulgakovo.

          • suomis

            O vat, štai šioje vietoje aš su jumis sutinku. Tik pasikartosiu, kad viena nemaišo kitam (Žemaitė-Čiurlioniui). Suomių, šiuolaikinės, architektūros estetika stovi ant etninio suomių pasaulėjautos pamato, kuri/is šiandien praturtina visą Pasaulį.

          • austras

            Tautinė kultūra yra integrali kiekvieno asmens savivokos dalis. Tačiau Lietuvoje ji yra valstybinės politikos lygmenyje fetišizuojama ir kažkodėl tiesiog primityviai brukama, visur kur tik žmogaus pasirinkimo laisvė apribojama. Pavyzdžiui, „tautinės“ mokyklos suole. TV „misijoje“ apie kurią mes kalbame, toks propagandinis brukimas tiesiog pasireikštų vizualinėmis priemonėmis, nekvestionuojant pačios dominuojančios tautinės lietartūros vietos. Apie Žemaitę, Š.Raganą, Biliūną, Maironį reikia kalbėti ne juos iškeliant į visos literatūros centrą, o pristatant pasaulinės literatūros kontekste. Tuomet jie užims savo vietą ir išliks tuo kas „sava“ gimtosios kalbos gražume, o ne taps kažkokiu naftalininiu visos literatūros pakaitalu, kurį reikia privaloma tvarka garbinti.

          • suomis

            Beje, ši estetika labai artima lietuviškai. Čia, PARADOKSAS yra tame, kad TIK puoselėdamas savo etninę kultūrą, tu gali pilnavertiškai naudotis pasauliniais pasiekimais. Nes liumpenui pofig kultūra apskritai, o toks kosmopolitizavimasis veda tik liumpenizavimosi link. Nes pirma karta dar išlaikys elitiškumą, bet sekančios kartos jau links degradavimo kryptimi, kas labai gerai matosi dabartinėje LRT.

          • suomis

            Taip, su tautine mokykla gavosi visiška profanacija, idėja buvo paprasčiausiai sukompromituota. Tas pats vyksta su „tikybos“ pamokomis. Taip, iš principo, su tuo sutinku, kad juos reikia pateikti, bendrame literatūros kontekste.

          • Rytis I

            Na, gal jau čia truputį iš peties :) „O pristatant pasaulinės literatūros kontekste“ – tokiu atveju anksčiau ar vėliau turėsime kartą, geriau žinančią airių klasikus nei Žemaitę. Teisingiau, apie ją išvis nieko :) Gal yra koks kitas kompromisas galutinai nepamiršti gimtosios kalbos?

          • austras

            Ryti, jei pažiūrėtumėte į dabartinės „tautinės“ mokyklos programą, šio pavojaus neįžvelgtumėte. „Airių klasikų“ joje tikrai nerastumėte. Daugelio kitų šalių „klasikų“ -taip pat. Jų vietas seniai užėmė tautiniai „klasikai“, šalia kurių probrėkšmiais (kiek užtenka laiko) pakalbama ir apie Čechovą ar Hemingvėjų.

          • Auksinis kardas

            Šiaip jau austro teiginiai dėl neproporcingo svorio, teikiamo tautinės literatūros daigams turi racijos. Gal tai priklauso nuo asmens santykio su supančiu pasauliu, atvirumo jam, bet mane taip pat stebina žiaurūs vietos kūrybos sureikšminimai. Ironiška, bet pastarųjų dienų rašytojų ten turbūt aptiksite tik trupinius. Jauno žmogaus eksponavimas kūrybos pasauliui turėtų būti pilnesnis, aktualesnis, nors tai ir iššūkis dėl didelės kūrybos įvairovės laike, erdvėje.

          • Rytis I

            Jei blaškytis iš vieno kraštutinumo link kito, tikrai nieko gero nebus. Skirtingai nei kokia LRT, „tautiškas“ švietimas napaliaujamose reformose kas šiaip jau be lūdesio daugiau jokių emocijų nekelia. Man rodos, čia kažkaip netyčiom (gal ir Fredžio pagalba) nuo edukacinių laidų pateikimo formos krypstama link konkrečios Žemaitės. Juk, jei vietoj Žemaitės vidurinėje būtų kad ir tas pats Beketas, nuo to keistųsi nebent neapykantos objektas. Esmė, kad patraukliai pateikti medžiagą nesvarbu – mokyklos suole ar televizijos laidoje – yra menas, ir tam reikalingi profesionalai.

          • suomis

            Ryti, labai teisingai.

          • austras

            Atsiprašau, bet paradigminė pastarojo dvidešimtmečio tautinės mokyklos nuostata yra visiška tautinės literatūros ir tautinės kultūros fetišizacija, kurios kamputyje tupi ir susitraukęs pasaulinės literatūros kontekstas. Praėjau ją savo kailiu visą su visom pradinėm dešimtmečio perturbacijom ir nieko išskyrus neapykantą tai primityviai fetišizacijai nepasiėmiau. Tai yra viskas, ką biurokratiniai bei intelektualiniai Lietuvos „protai“ sugebėjo sukurti. Beketais nekvepia, kvepia tautiniu naftalinu.

          • romas

            austrai, ta lietuvių literatūros koncepcija yra net ne kokia tai smetoninė ar landsberginė, o tarybinė. Mane irgi lavino Strazdelio, Donelaičio, Žemaitės ir pan. kūryba. Tas paprastumas kaip tik buvo klasiškai priimtinas – juk apdainavo paprasto, išnaudojamo žmogaus būtį ir klasiškai nekaltą gamtos grožį.

          • Rytis I

            Tai tik galėtų reikšti, kad per pastaruosius 30+ metų šioje srityje irgi nelabai kas pasikeitė :)

          • romas

            manyčiau kokius 50

          • austras

            Atsiprašau, bet tautinės mokyklus pagrindus, aišku, kūrė asmenys, kurie gyveno tarybiniais metais, tačiau dalis jų tikrai jautėsi disidentais, nukentėjusiais nuo režimo. Pavyzdžiui, Meilė Lukšienė. Kai kuriems tokio tipo disidentams būdinga pataloginė meilė viskam kas tautiška. Dėmesys Žemaitei ar kitiems „prarasto kaimo“ autoriams mokyklinėje programoje tikrai akivaizdžiai pataloginis. Kita vertus, tokie tarybiniai rašytojai kaip Juozas Baltušis ar Petras Cvirka iš mokyklinių programų tautinės šluotos buvo beveik iššluoti.

          • suomis

            austras, faktiškai yra kito KRAŠTUTINUMO auka. Tada galima jį suprasti. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu teko kažkuo persivalgyti, tai problema ne tame produkte, kuriuo maitinies o tame kaip, ir kiek tave maitina. Maistą reikia diferencijuoti ir vartoti saikingai. Bet nuo to, kad teko persivalgius apsinuodyti maistu, maisto kokybė nepablogėja. Visa problema valgytojuje. :)

          • romas

            Jei iššluoti tik beveik, tai gerai. Prieškario literatūra irgi buvo beveik iššluota tarybiniais laikais. Bet ne visai, todėl gal kaip tik jos ir buvo kiek reikia.

          • austras

            Jeigu konkrečiai – Cvirkos, berods buvo mažutė kažkokio kūrinio ištrauka, iš Baltušio kūrybos liko „Sakmė apie Juzą“. Esmė ne „valgytojuje“, esmė – valgiaraščio sudaryme. O tiksliau – reakcinguose, tautiškai ideologizuotuose protuose, kurie tuos valgiaraščius sudaro. Kristus, atrodytų nemokė nieko bloga, tačiau tai nesutrukdė „remiantis jo mokymu“ sukurti inkviziciją. sunku surasti didesnį primityviojo mąstymo pavyzdį už tautinės mokyklos programą.

          • lv
          • austras

            Lv, jeigu susidomėjote, siūlau žiūrėti ne, sakyčiau, „siūlomos paskaityti“ literatūros sąrašą, o mokyklinę programą su konkrečiais nurodymais kiek pamokų skirti Žemaitei, Krėvei, Biliūnui ir kiek Čechovui, Hemingvėjui, Zola, Česlavui Milošui ir t.t. Aš asmeniškai ištisomis pamokų serijomis Žemaitės kūrybą nagrinėjau 7, 8, 1O ir 12 klasėje.

          • lv

            Siūloma paskaityti nuo _privalomos_ tuo ir skiriasi, kad
            ši literatūra yra nagrinėjama. Neabejoju, kad panaši situacija yra lenkų, čekų, slovakų, vengrų, kroatų, suomių, austrų ir kitų didesnių ar mažesnių šalių mokyklose.

          • romas

            Gal todėl taip puikiai reiškiatės lietuviškai? Pastebėjau, kad naudojate daug epitetų.

          • suomis

            Bet nuo to Žemaitė netampa blogesnė. :) Dabar gali valgyti ką nori ir kiek nori, bet į lėkštę SPJAUDYTI nereikia. :)

          • austras

            Net jeigu ir „nagrinėjama“ tai Žemaitės „Marčiai“ skiriamos penkios, visai Hemingvėjaus kūrybai – trys, Čechovui – dvi, o tarkim Rolando ar Nybelungų giesmei – po vieną pamoką. sakau šiuos dalykus iš atminties, tad gali būti kokia vienos pamokos paklaida. Štai jums ir tautinės literatūros proporcijos, vienos Žemaitės literatūrinis svoris – kaip Hemingvėjaus ir Čechovo kartu, arba kaip Prancūzijos ir Vokietijos epų, jeigu juos padauginus iš dviejų.

          • Rytis I

            Privalomos literatūros sąrašas, ypač aukštesnėse klasėse, švelniai tariant, stebina… Gal kaip taisyklė ir principas turėtų būti pasirinkimas bent iš dviejų? Prievarta yr blogiau..

          • austras

            Lv, Jūs jau man atleiskite, bet kiek pamenu tai visas lietuvių literatūros kursas paremtas vaizdais iš „numylėto kaimo“. Tik Donelaitis apie jį rašė hegzametru, Žemaitė ar Krėvė rašė proza. Tematinių skirtumų mažai, praeina daug daug laiko kol per visą kursą atsikapstai bent jau iki Sruogos „Dievų miško“. Čekai turi Milaną Kunderą, nepasidalina su austrais Kafkos, nagrinėja Hašeko „Kareivį Šveiką“ ir t.t. Lenkai turi Adomą Mickvečių arba Česlavą Milošą. Ir mažiau kaimo :)

          • Rytis I

            Po eilinio teismų sprendimo, manau neprošal ir „privalomai“ perskaityti ir Kafkos „Procesą“.. Sakykim, vietoj Šveiko.

          • lv

            Ką ir reikėjo įrodyti. austrui kažkodėl šviečia, kad tai, ką lietuviai turi jau savaime yra kaimas, menkos vertės. Nepalyginsi su tuo, ką geriausio turi kiti. Ką jau ten lietuviai, tie kaimiečiai turės…
            Tai jokiu būdu savaime nereiškia, kad tų kitų šalių mokyklų programose ištisai nagrinėjami vien tik išvardinti iškiliausi autoriai (tai, ką kiti turi geriausio).
            Tie patys lietuviai nepasidalina Mickevičiaus su lenkais. Ir Milošo šaknų nepamiršta.
            Hašekas tematine prasme nėra kažkuo labai turtingas; drąsiai gretinčiau su Erlicku.

          • Valentinas

            Austrai, o tave tenkina rekomentuojamų knygų sąrašas 1-2 klasėm? (kopijuota iš .pdf)

            REKOMENDUOJAMU PERSKAITYTI KNYGU SRAŠAS
            PRADINUKAMS
            1 – 2 KLASöS
            1. ADOMAITYTö, Gintar÷. V÷ju miesto pasakos.
            2. ANDERSENAS, Hansas Kristianas. Mergait÷ su degtukais.
            3. BALTSCHEIT, Martin. Pinos laiškai.
            4. BINKIS, Kazys. Kiškiu sukilimas.
            5. BLOOM, Becky. Išsilavinźs vilkas.
            6. BROGER, Achim. Pica ir Oskaras.
            7. BUSH, Wilhelm. Maksas ir Morisas.
            8. FRIES Claudia. Atsikrausto kiaul÷.
            9. GEDA, Sigitas. Pelyt÷ sidabryt÷.
            10. GRUEELE, Johny. Linksmasis Kaliaus÷.
            11. HARRISON, David. Mil˛inu istorijos.
            12. HARTMANN, Sven. Aš ir mano ˛mogus.
            13. HORN, Emily. Atsiprašau… Ar jus ragana?
            14. JAKUBöNAS, Kazys. Kas kiemely daros?
            15. JANIKOVSKY, Eva. Aš jau einu i mokykl¹.
            16. JERŠOVAS, Piotras. Arkliukas kupriukas
            17. KEPENIENö, Nijol÷. Kopustu riteris ir kiti.
            18. LINDGREN, Astrid. Lota iš pramuštgalviu gatv÷s.
            19. LINIAUSKAS, Jonas. Ma˛a tamsa, arba Augimo nerimas.
            20. LINIAUSKAS ,Jonas. Oran˛inis čiulptukas.
            21. MAČIUKEVIČIUS, Jonas. Ančiukas krypčiukas.
            22. MARCINKEVIČIUS, Justinas. Greitoji pagalba.
            23. MARCINKEVIČIUS, Justinas. Grybu karas.
            24. MATUTIS, Anzelmas. ˇilo šilo darbininkai.
            25. McBRATNEY, Sam. Ar ˛inai, kaip aš Tave myliu?
            26. MIEˇELAITIS, Eduardas. Zuikis puikis.
            27. NORDQUIST, Sven. Petsono tortas. Lapiu med˛iokl÷.
            28. PAUL, Korky. Ragana Vin÷.
            29. PETKEVIČIUS, Vytautas. Kod÷lčius.
            30. POŠKUS, Sigitas. Trumpos pasakait÷s apie ˛iurk÷n¹ Vid¹ ir jo draugus.
            31. PREUSSLER, Otfried. Vaiduokliukas.
            32. VAINILAITIS, Martynas. E˛io namas.
            33. VELTHUIJS, Max. Varlius ir nepa˛istamasis.
            34. VYTö NEMUNöLIS. Meškiukas Rudnosiukas.
            35. ZOBARSKAS, Stepas. Riestausio sunus.

          • austras

            Lv, ne tame esmė. Gal lietuvių literatūra ir yra neatrastas Europos literatūrinio palikimo brangakmenis, bet net jeigu tai yra brangakmenis, tai savo žybėjimu jis yra tematiškai be galo vienodas. Dėl Mickevičiaus. Tautinės mokyklos programų kūrėjai jį akivaizdžiai paliko lenkams. Jis – tikras našlaitėlis, jei lygintume jam skiriamą dėmesį su „didžiaisiais kūrėjais“ – Biliūnu, Žemaite ar Krėve. Nors ir mylėjo Mickevičius tėvynę Lietuvą, bet padarė strategiškai tautinės mokyklos kūrėjų supratimu, nedovanotiną klaidą – rašė lenkiškai. Vadinasi, ir tėvynę mylėjo neteisingai.

          • romas

            austrai, juk literatūra mums svarbi ne tik dėl informacinio turinio. Santykiai tarp žodžių taip pat turi estetinę vertę. Kasdienė mūsų kalba – skurdi. Tik lietuvių literatūra mokykloje neleidžia jai nuskursti galutinai. Be gerų lietuvių literatūros pamokų ir pasaulinės literatūros vertimai būtų be jokios estetinės vertės.

          • austras

            Romai, puoselėkime kalbą, bet nepamirškime, jog nesame pasaulio centras, o Žemaitės, Biliūnai ar Krėvės nėra visuotinai pripažinti estetinio vertinimo etalonai, pagal kuriuos matuojamas tikras ar menamas tautiškumas.

          • romas

            Kad daugiau niekas nerašė lietuviškai. Gal ir neturėjo tie mūsų klaikai ko pasakyti, nes nebaigė universitetų, nesusipažino su mitologija ir filosofija, bet kalbos turtus mums perdavė. Svarbu tik teisingai suprasti, kame tekstų vertė.

          • romas

            man vis s neatsispausdina. ne klaikai, o klasikai:)

    • austras

      Antras dalykas – gal būtų laikas atskirti Čiurlionį nuo Žemaitės ar Biliūno ir suvokti kur kultūrinėje koordinačių sistemoje yra Čiurlionis ir kur Žemaitė. Ar ir toliau galvosim, kad mūsų tautinė literatūra yra kupina pasaulinio lygio kūrėjų skirdami jiems šitiek vietos tautiniame švietime ar propaguodami tautinę kultūrą? :) O gal užtektų tik suvokti kas mes esame ir to nepamiršti, tačiau suvokti save integralia atviro pasaulio dalimi?

      • suomis

        Bet kaip tu žadi susivokti Pasaulyje, jei nežinai kas tu toks, iš kur ir kur eini?
        : DDDD
        Čiurlionis, gal ir ne tose pačiose koordinatėse, kaip Žemaitė ar Biliūnas, bet iš tos pačios ŠAKNIES išaugęs. O ko tu nori, kai lietuvių kultūra buvo 600m. naikinama ir visomis kitomis formomis spaudžiama. Iš vis stebuklas, kad ji dar gyva. Tik lietuviško mužiko užsispyrimo dėka, mes kalbame lietuviškai o ne lenkiškai ar rusiškai.
        Man asmeniškai Lietuvių Kalba ir ETNINĖ kultūra aukščiau už viso Pasaulio kultūros vertybes kartu sudėjus, bet tai netrukdo man džiaugtis pasauliniais meno pasiekimais. Kaip tik geriau jaučiu „paprikos“ skonį.

        • romas

          Nei Čiurlionis, nei Žemaitė (pasirodo) nebuvo mužikai.

      • romas

        Bložė irgi kažkokiam dokumentiniame filme sakė: „reikia mokykloje mokytis Rilkę, o ne Maironį“.

        • Auksinis kardas

          Bložė nemelavo. Kokia prasmė iš iškaltos „Trakų pilies“ ar kitokių raudų, jei kūrybos stebuklas ten netilpo. Tai tik indoktrinavimo, propagandos reikmenys.

          • romas

            aha, nelabai poeziją kurti Maironiui sekėsi:) Kūrybingos moksleivės savo dienoraščiuose kartais geriau parašo.

          • romas

            Nesutinku, beje, kad Maironiui kokia tai propaganda rūpėjo.

          • Auksinis kardas

            Gal ir ne, tuomet toks buvo rūpestėlio ir kūrybos supratimas. Esmė tame, kad dabar po pusę kilogramo dalinamas kaip menas. Susipažinti gal ir nieko, bet kalti…

        • lv

          Maironio kūryboje gausu rūpesčio vargšais, engiamais ponų. Kita vertus, pašiepiami ir buržujai (gal tai net turėtų užgauti kilmingąją austro sielą). Aprašė Maironis ir Šveicarijos/Austrijos alpių grožį. Nesuprantu, kuo tam austrui tas Maironis neįtinka…

          Spjauki, drauguži, į viską!

          Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba!
          Švilpk, iki plikas esi!
          Plunksnos užaugs, gal padaigos jau kyba:
          Būsi kaip mulkiai visi.

          Ko ta jaunystė kvaili nesapnuoja!
          Plėšti dirvonus plačius?
          Sėdi ant knygų, rimtai prakaituoja,
          Takus užsimojus naujus!

          Lauk, iki išmintį visą suprasi!
          Laiko nedaugel praeis:
          Šilta pastogę ir lizdą atrasi,
          Žiovaudams girsies svečiais.

          Metais iš grašių sermėgio nutukęs,
          Vargšo drovėsies namų:
          Pilvą išpūtęs, cigarą užrūkęs,
          Juoksies iš savo sapnų.

          Persų kilimais sau butą išklojęs,
          Sėdęs į kėdę minkštai,
          Vaišes skaitydamas, supdinsi kojas;
          Mintys plezdens neaukštai.

          Dieną prastūmęs, kaip Dievas beleido,
          Teisiojo migsi sapnu;
          Gal rūpestys koks ir sės tau ant veido,
          Mažas tačiau kaip ir tu.

          Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba!
          Švilpk, iki plikas esi!
          Plunksnos paaugs, juk padaigos jau kyba:
          Būsi kaip mulkiai visi.

          Alpių viršūnės.

          Aukštai kalnų viršūnės šviečia,
          Ledais apkaltos ir snieguos!
          Nuo amžių koja jų neliečia
          Žmogaus. užgimusio varguos.

          Nuo aukšto išdidžiai apmato
          Žmonių stropius dienos takus,
          Tačiau gyvatos margo rato
          Jų veidas neatjaus puikus.

          Kas joms, didžiulėms! Milijonai
          Pro šalį amžinais keliais
          Nuėjo kaip lig laiko monai
          Su mažutėliais geiduliais!..

          O jos be jausmo, be silpnybių,
          Vienodos amžiais nuo aušros,
          Kad liepė Viešpats iš tamsybių
          Išeit ant saulės atviros.

          Ir amžių amžiais sau galingai
          Jos baltuos saulės spinduliuos!..
          Kas aš prieš jas, kurs rūpestingai
          Vos tik rytojaus beviliuos!

          • austras

            Man tai keista, kaip įsikandama į Marksą, Maironį, kilmę ar dar kažką ir paskendus detalėse, galvojama, jog primityviai brukamas tautiškumas yra savaiminis gėris. Dauguma mokinių išklauso šitą tautiškumo kursą, praryja kaip privalomą piliulę ir paskui niekada gyvenime prie to nesugrįžta. Nežinau, ar toks ir yra tautinės mokyklos siekis, bet tikrai galiu pasakyti, kad Maironis šiais laikais įkvepia absoliučią mažumą..

          • Auksinis kardas

            Žmonės, gyvenantys Alpėse, vargo mato dar ir daugiau, nei Lietuvos lygumose. Atvykėliui pasivaideno kitaip. Vien žolę nuo šlaito nupjauti nelengva, vegetacinis laikas vos keli mėnesiai, o kur dar keliai, geležinkeliai. Gal tik tos viršūnės bergždžios ir tveria, bet ir pas tas vasarop karves reikia nuginti. Betgi sukonstruotos šiokios-tokios eilės, įskaita gauta. Tik ar tai literatūra, ar labiau prie rankdarbių…

          • lv

            Remiantis tuo, ką mokiniai išklauso, įsimena ir „kotiruoja“, klasikos taip pat neišdėstysi. Ją taip pat sėkmingai nuryja ir menkai teapvirškinę pamiršta. Burgis apie mokymąsi yra pastebėjęs:
            „Neturi būti įdomu! Negali viskas būti įdomu! Turi būti svarbu, reikšminga, sudėtinga, nuoseklu, ramu, teisinga, … – o įdomu tik tiek, kiek retkarčiais pavyks.“
            Beje, kaip bukai brukamas tautiškumas per, pavyzdžiui, Žemaitės, Donelaičio kūrinių nagrinėjimą? Aš tai sakyčiau puiki galimybė pajusti to tautiškumo realijas…

          • austras

            Lv, na nejaugi Žemaitė ir Donelaitis turi būti pačiame visos pasaulinės literatūros nagrinėjimo centre? Jiems turi būti skirta daugiausia pamokų? Atsiprašau, kuo Žemaitė yra geresnė už jau mano minėtus Čechovą, Puškiną, Dostojevskį, Gogolį, Zola, Česlavą Milošą, Kafką, Kamiu, Hemingvėjų, Selindžerį ir t.t. Kodėl Žemaitei reikia skirti 5 pamokas, o Hemingvėjui tris? Kodėl kažkas turi teisę nuspręsti, jog Žemaitė, o ne, pavyzdžiui, Škėma yra tai, ties kuo mokiniai turi sėdėti net keturiais mokslo metais? To reikalauja „tautiškumo realijos“? Jei Žemaitė yra suvokiama kaip paskutinis „tautiškumo realijų“ bastionas, tai verkia tiek tas tautiškumas, tiek ir jo realijos.

          • lv

            austrai, jei renkiesi geriausius, tai geriausias yra (galų gale lieka) tik vienas. Tai kam tie kiti…?
            Žemaitė nėra ir neturi būti geriausia pasaulinės literatūros kontekste, kad būtų nagrinėjama lietuvių literatūros kontekste. O čia ji užima reikšmingą vietą.
            Čia jau susiveda tavo taip įvardijamas „tautiškumo propagavimas“, nors iš tikrųjų, tai pačios lietuvių kalbos ir istorinis tautiškumo, etnografinis momentas.
            Beje, jei nepastebėjai, tai Žemaitė iš programų ir vadovėlių jau nunyko…(keičiasi ir tai)
            Jau minėjau, neabejoju, kad daugumoje mokyklų skiriamas ypatingas (didesnis) dėmesys tautinei kūrybai. Tik neskiesk, kad austrai nuo pirmos iki dvyliktos klasės mirksta iškiliausioje antikinėje klasikoje…

          • Rytis I

            Mokytojas Burgis visiškai teisus. Blogiau gaunas, kai visi šie svarbūs motyvai pakeičiami vienu negyvu – „Reikia“.

          • austras

            Lv, „teiginis jei renkiesi geriausius, tai geriausias yra tik vienas“ tokioje srityje kaip literatūra yra demagogiškas. Juo labiau demagogiškas klausimas „kam tie kiti?“ Susodink dešimt iškyliausių pasaulio literatūros profesorių ir, esu įsitikinęs, nei vieno nuomonė apie „geriausią“ nesutaps su kito profesoriaus nuomone. Čia ne Niutono dėsniai fizikoje. Tačiau vienas bendras dėsnis bus – nei vienas iš tų profesorių tarp geriausių nepaminės nei Žemaitės, nei Donelaičio, nei Maironio. Tuomet kodėl tas „lietuvių literatūros kontekstas“ turėtų užimti tokią didelę kėdės dalį, kad ant jos nebetilptų iš tiesų geriausieji pasaulio rašytojai? Kodėl vardan „tautiškumo propagavimo“ turi nukentėti geras žmogaus išsilavinimas literatūros srity? Kodėl „tautiškumas“ turėtų būti svarbiau už gerą išsilavinimą? Ne antikoje skendi austrai, bet jie, aš tikiu, negraužia naftalininio tautiškumo pamokų per vietinius Žemaitės ar Maironio lygmenis.

          • Fredis*

            Tavo žinios neteisingos, ekspertai seniai nustatė, kad suklypusią valstiečio trobą geriausiai rašytiniu žodžiu perteikė Žemaitė: „stogas per vidurį giliai įlinkęs kaip kumelės nugara”. Neprilygstama prozos čempionė. Apie žemdirbius: „Dirvoje dvi kapstytojos purvinos ligi juostos, vanduo varva nuo skepetų per burną į akis, bėga į rankoves; nuo padalkų taip pat varva; kojos basos, raudonos, ligi pusblauzdžio molyje braido…”.

          • lv

            austrai, piktintis, kodėl Žemaitė yra (ar buvo) nagrinėjama lietuvių literatūros kontekste yra tas pats, kas piktintis, kad Krylovas nagrinėjamas rusų literatūros kontekste. Kaip ir aibė kitų, ne tokių garsių ir talentingų kūrėjų, kurių nežinotų ar nerinktų net tie iškiliausi profesoriai. Beje, dėl Donelaičio istorinio reikšmingumo, unikalumo tamstą profesoriai galėtų ir nustebinti, paprotinti…
            O „tautiškumas“ yra išsilavinimo dalis. Nei didesnė, nei mažesnė (nei kažkuo išskirtinai naftaliniška), kaip kitų šalių mokyklų programose.

          • Dabar aiškūs Fredžio išminties šaltiniai.. :)

          • austras

            Aš piktinuosi ne dėl to, kad Žemaitė yra nagrinėjama, o todėl kad tam nagrinėjimui skiriama neproporcingai daug laiko, palyginti su kur kas aukštesnio lygio pasauline literatūra. Dėl Donelaičio. Skirkime geriausius literatūroje nuo unikalių, ar kūrybos unikalumo. Deja, lv, manęs „paprotinti“ šiuo atveju nereikia… :) Aš nesakau, kad „tautiškumas“ negali būti išsilavinimo dalimi. Tačiau „tautiškumas“ neturėtų užgožti kitų svarbių vertybių, paties išsilavinimo. Literatūra turi skatinti mąstymą, literatūra turi skatinti domėjimąsi ja. Ji turi būti nors kažkiek įdomi. Vien tik žodžiu „reikia“ „tautiškumo“ neįskiepysi.

          • … keista, skaitau, lyg ir austras rašo, o mintys visai tokios patys kaip vieno tokio susireikšminusio ir savimi be galo patenkinto globalisto… O aš visada galvojau, kad austras – tai toks patriotinis socialdemokratas.

          • austras

            Deja, tikrai labiau globalisto, nei patrioto. Tik nežinau apie ką Jūs galvojote, kai rašėte apie „savimi be galo patenkintą“..

          • austras

            Manau, kad pastarieji 20 metų jau antrą kartą vieno amžiaus tarpsnyje parodė, kad Lietuva nemoka, nesugeba tvarkytis pati. Už tai ji buvo nubausta 1940, kai vidiniu jos silpnumu pasinaudojo išorės priešai. Esu įsitikinęs, kad jeigu šiandien šalia Lietuvos būtų Stalino, o ne Putino Rusija – Lietuvos pasaulio žemėlapyje jau nebūtų. Vidinis šalies silpnumas yra akivaizdus, ir tik pasikeitusi išorės situacija apsaugo ją nuo sunaikinimo.

          • romas

            identiteto krizė būtų taip pat viena iš su(si)naikinimo priežasčių.

          • austras

            Kažkada Žespospolitos laikais gyvenome paskendę bajorų anarchijoj, o skirtumas nuo to laikotarpio tėra tai, jog aplinkui nebe gerai organizuotos absoliutinės monarchijos su didžiulėmis išmuštruotomis armijomis. Pasaulis per 200 metų pasikeitė, o Lietuva kažkodėl eilinį karta paniro į didikų intrigas. Kai Plungėje laidojo Lubį, tai žmonės kalbėjo apie naująjį kunigaikštį (aliuzija į Oginskį). Daug pasakanti detalė apie nepasikeitusius žmonių papročius bei mentalitetą. Baudžiavos panaikinimo procesas atrodo kaip ir nepasibaigęs.

          • austras

            Atsiprašau, kažkam čia trūko identiteto 1940 metais? Tai ko iš tiesų trūko ir trūksta dabar – pakilti virš „gaspadoriaus“ Tūbelio, Smetonos ar Brazausko lygmens ir vietoj to, kad džiaugtis geru derliumi, po kurio „negali kilti karas“, užsidėti galvą ant pečių.

          • romas

            Žmonės iš tiesų nesikeičia ir mitai vis kartojasi. Žmogus, kaip ir bet kuris kitas gyvis, turi sau būdingą elgseną. Tai – tarsi bebras statytų užtvankas. Jos visą laiką kitokios ir kitokiam peizaže, bet kažkas bendro jose vis tiek yra.

          • Fredis*

            B.Lubį galima lyginti su Sapiegom, su Oginskiu, bet galima ir su P.Vileišiu. Plungėje buvo palaidotas signataras, buvęs ministras pirmininkas, plungiečiai ir valstybės pareigūnai atidavė pagarbą.

          • romas

            Būtent. Atidavė pagarbą, o ne perdirbo į šunų maistą, kas būtų visai racionalu.

          • znakorius

            Austrui.
            Pritariu, kad literatūra turi skatinti mąstymą.

            Štai toks pavyzdys iš Donelaičio Metų:
            – vaikai, – rėkdavo tėvs, girts :) ant demblio išsitiesęs.
            – Šiukštu jums naujus niekus pramanyti – gyvenkit taip kaip jūsų tėvai gyveno ir jus gyvent išmokino!
            Vienas „tautininkas“ (besitaikantis netgi į artimiausią seimo sudėtį, nors nemetantis savo aršumo prieš visus ir viską, dėl ko visuomenės daugumai ir netinka nacionalistai) tame įžiūri tik pajuoką iš herojaus, o nenori matyti svarbiausio – kad privalu laikytis savo papročių – tradicijų (kitaip – elgesio normų), kurių dėka lietuvių tauta išliko viena seniausių Europos, o gal net ir viso pasaulio tautų (kas buvo nuo pradžių – visos teritorijos gyventojai; taip, beje, daugumoje šalių ir dabar tai yra traktuojama, neskiriant nacijos – piliečių visumos nuo kamieninių šalies visuomenės gyventojų, ką mes vadiname tauta).
            Taigi: išlikimas Lietuvai yra svarbu, todėl svarbu ir savo šaknų nepamiršti, o kas apie jas geriau paporins, jei ne mūsų iškiliausieji raštojai?
            Žinia, gal iškiliausiems pasaulio rašytojams nėra pakankamai laiko skiriama, bet tai – detalės.

          • austras

            Matote, tie kurie nuryja mokyklose paruoštą nacionalizmo piliulę pernelyg nesipriešina. Vis tiek nemaža jų dalis vėliau tiesiog emigruoja ten kur jiems geriau. Žemaitės ir Maironiai yra pernelyg menki nacionalizmo indoktrinuoti stabdžiai, o LRT „misijos“ pastangų taip pat, pasirodo, per maža.. :) Jeigu galvosim, kad valstybę išlaiko tik valstybinė propagandos mašina, tai, iš tiesų, vienas vargas :)

          • romas

            Valstybė – kažkoks bendrumas. Ekonominė nauda, ko gero, nėra tai, kas kuria valstybes, nes tada valstybė būtų tik viena – kurioje geriausiai ekonomiškai apsimoka gyventi. Kas kuria valstybę? Mes lyg ir geriausiai žinom, kas mūsų nelaiko kartu, bet nežinom, kas laiko.

          • austras

            Labai atsiprašau, bet nei Maironis, nei Žemaitė nei joks kitas rašytojas ar kūrėjas mūsų kartu nelaiko ir nelaikys. Esu įsitikinęs, kad tautiškumo ar nacionalizmo indoktrinacija nepajėgi atsakyti į šį iššūkį. Antropologai bei sociologai mėgsta klausti kas daro žmones laimingais: sąlygiškai laimingiausi žmonės gyvena arba tokiose turtingose šalyse kaip Norvegija, arba skurdžiose Afrikos šalyse. Pirmieji todėl, kad gyvena saugioje bei aprūpintoje socialinėje aplinkoje, antrieji todėl, kad jų gyvenimo supratimas atsiremia ne į vartojimą, o žinios apie už genties ar šalies ribų esantį pasaulį yra labai ribotos. Jie tiesiog nesusipažinę su kitokiu laimės supratimu. Deja, Žemaitės ar Maironio indokrinacija žmonių Lietuvos žmonių laimingais padaryti negali. Nes kitaip nei „džiumbu džiumbu“ genty, informaciją lietuvius pasiekia ne tik per genties tradicijas ar papročius, bet ir per kitus informacijos kanalus.

          • romas

            O kas žmogų padaro laimingu? Abstrakčiai – nuolatinis troškimų išsipildymas. Bet ar troškimai visada prigimtiniai, ar būna ir propagandos pagalba kuriamų? Mano manymu, didelė dalis norų nėra prigimtiniai. Jei neįmanoma atkartoti kai kurių žmonių gyvenimo kokybės savo šalyje, vis tiek turim rasti dėl ko jaustis laimingais ir su optimizmu žiūrėti į ateitį.

          • austras

            Niekas netrukdo Jums asmeniškai jaustis laimingu. Galimai į Jūsų laimės supratimą patenka ir kuo gausesnis lietuviško tautiškumo indoktrinavimas kitiems. Jei didelė dalis norų nėra prigimtiniai, tai bent jau man asmeniškai tautiškumas taip pat neatrodo prigimtinis požymis. Greičiau vienas svarbiausių supančios aplinkos suformuotų skirties požymių. Beje, neapseita ir be propagandos.

          • romas

            Aš nesakiau, kas turi mus indoktrinuoti, bet be kažkokio įkvepiančio heroiško mito nėra ateities. Tiek to, tegul lietuviškumas neįkvepia, bet tegul jis nebūna bent jau našta ar problema. O svarbiausia, raskim kas jungia ir kas įkvepia. Paneigti ir bet kurias pastangas padaryti beprasmiškomis nėra labai sunku, nes nėra ko negalima būtų sukritikuoti ir nėra kam iš viso būtų kokia tai objektyvi prasmė.

          • Rytis I

            Anksčiau buvo geriau. Anksčiau gyvenai ir nesirūpinai ką reikia skaityti, kaip ir kokia tvarka. Skaityti galima buvo (reikėjo) pirmiausia tokias knygas ir tokia tvarka:
            1. TSRS Konstitucija.
            2. M. Gorkis.
            3. P. Cvirka
            4. S. Neris
            Ir jei tuomet koks tai ten austras sugalvotų skaityti Milošą… Nežinau… Ir dar truputis bolševikinės propagandos, patvirtinančios eiliškumą:
            http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=35457

          • austras

            Lietuviškumas niekada nebus našta ir problema, jeigu mes patys iš jo nepadarysim naštos ir problemos, brukdami jį visur, kur tik žmogus negali pats pasirinkti, pradedant mokyklos suolu. Štai LTV „misija“ išgyvena ne pačius geriausius laikus ir todėl, kad šioje sferoje žmogus rinktis gali, o vienas svarbiausių tos misijos bruožų yra „tautiškumo“ indoktrinavimas.

          • romas

            austrai, nacionalizmas erzina irgi dėl indoktrinacijos. Niekas nedarytų iš nacionalizmo problemos – problemos nebūtų. Pats esate istorikas, todėl žinote, kaip tai vystėsi. Nacija radosi, nes kažkas turėjo pakeisti valdovą. Dabar turim duoti kažką vietoj nacionalizmo, kad valstybė nesugriūtų. Kol kas valstybės neišnyko, o tautos atsitvėrusios viena nuo kitos įvairiais barjerais. Ir tai dėl nenoro dalintis bendrai kuriama gerove. Juk pripažįstame, kad ekonomika globali ir kad produktų kūrime dalyvauja visas pasaulis. Betrūksta tik noro globaliai dalintis. Iš marksizmo pozicijų žiūrint, kosmopolitizmo ideologija tokiame pasaulyje, kokiame jis gyvas, tarnauja dalies žmonijos išnaudojimui. Reikia tik įsižiūrėti ir pamatysit, kaip tai vyksta.

          • austras

            Romai, dar kartą Jums pakartosiu. Dvyliką metų prasėdėjau mokyklos suole. Taip imant nuo sąjūdžio į viršų. Tame tarpe keturis – elitinėj mokykloj. Praėjau viską, ką geriausio Lietuvos švietimo ministerijos protai buvo sugalvoję „tautiškumo“ indoktrinacijai. Savo kailiu. Atvirai pasakysiu – nuo viso šito mėšlo atsigavau tik patekęs į universitetą. Ačiū Dievui, bent ten toleruojama ir kitokia nuomonė.

          • romas

            austrai, nuomonės pačios neatsiranda. Kai gimėte, net kalbėti nemokėjote. Nuomonių išmokote kartu su žodžiais.

            Nacionalizmas susikompromitavo per II pasaulinį karą, todėl jo kritikai jaučiasi turį stiprių argumentų prieš. Fanatiškesni puola į komjaunuolišką uolumą nacionalizmą galutinai paneigti.

          • suomis

            Jums, čia sapalioti nesąmones nenusibodo? Kabinate makaronus, kad tik kabinti.
            :DDD

          • austras

            Pažiūrėčiau kaip Jūs pašnekėtumėte apie nacionalizmo gėrį bei naudą keturis metus paanalizavę Žemaitę, Krėvę ar Maironį. Natūralu, kad sėdėję mokyklos suole tarybiniais metais jautė „tautiškumo“ indokrinacijos stygių. Tačiau 1988-1990 istorijai pasisukus kitu kampu mokyklų švietimo programose buvo atsiimtas toks saldus revanšas, kad mano nuomone, to revanšo pasėkmes patyrę žmonės jį prisimins dar ilgai ilgai. Čia panašiai kaip Tridento suvažiavimas, Baltramiejaus naktis ir tuometė Jėzuitų ordino veikla kartu sudėjus.

          • austras

            Aš manau, kad apskritai bet koks perspaudimas bet kurioj srity yra žalingas. Patyręs tokią tautiškumo indoktrinaciją, kokią patyriau, aš, jeigu tik galėčiau, atrašyčiau visiems jos apologetams, kad tik šie nors truputį sumažintų tą ideologinį spaudimą, kuriuo privaloma tvarka užverčia jaunus žmones.

          • suomis

            Komentaras pašalintas – A.R.

          • austras

            Straipnis apačioje teigia kad švietimo sistemą kritiškiausiai vertina 25-34 metų gyevntojai. Įdomu kodėl niekas nepasidomėjo, kodėl būtent ši amžiaus grupė? Man atrodo, kad vienas svarbiausių dalykų dėl ko yra būtent taip – primityvi tautiškumo indoktrinacija, palietusi juos asmeniškai.

            http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=50026512&categoryID=1861703

          • suomis

            Austrai. Spėju, kad pačiam dar nėra 30ies metų. Kažkur tarp 25-30. :)

          • romas

            austrai, kai mokiausi vyresnėse klasėse, lietuvių kalba ir literatūra buvo kiekvieną dieną. Kai kuriomis dienomis – po dvi pamokas. Nesu tikras, kad pamokų apie Žemaitės kūrybą turėjau mažiau. Tik jos kūrybą gal buvo kitaip interpretuojama. Menas tada buvo suprantamas ne kaip nacionalinis, bet kaip klasinis. Iš tokių pozicijų ir nagrinėjom.

          • romas

            atsiminiau – menas yra klasinis savo turiniu ir nacionalinis savo forma. Atrodo taip – arba atvirkščiai:)

          • suomis

            Opa. Nejaugi atspėjau.

          • suomis

            Taip, turiu sutikti su Romu. Pamenu literatūros pamokas, perskaityti reikėjo tiek, kad atrodė jog nebus laiko kitiems dalykams, bet Beketo ir Kafkos tada programose nebuvo… Vietoj jų, tada buvo Šolochovas arba Gorkis.

          • austras

            Norite pasakyti, jog jums taip patiko metodinė Jūsų laikų propaganda, kad nieko prieš jeigu kiek pakeitus akcentus, tie patys metodai būtų taikomi ir toliau? Taip patiko „klasinis savo turiniu, bei nacionalinis savo forma“, jog žodį „klasinis“ pakeitus tuo pačiu „nacionaliniu“ ir išmetus ideologiškai netinkamus rašytojus galima panašų mėšlą krauti ir toliau?

          • romas

            Aš kažkaip sugebėjau kotletus atskirti nuo musių. Man Žemaitė psichologinės traumos nepaliko.

          • suomis

            Komentaras pašalintas – A.R.

  • Sejanus

    „Žmogus, kuris nesupras ir nepajaus Š.Raganos, Žemaitės, J.Biliūno, A.Baranausko ir kitų kūrėjų kūrybos grožio nebus laimingas skaitydamas M.Bulgakovą ir žiūrėdamas History Channel.“

    Iš visų įdomių kliedesių, kokius teko skaityti šio BLOG’o komentaruose, Fredžio vienareikšmiai tragikomiškiausi ;)

    Nuo šiol žinosiu, kad aš nesu laimingas. Ir draugams perduosiu. Gyveni ir mokaisi, taip sakant.

  • Utopiškas tekstas. Nomenklatūrai reikalinga būtent tokia televizija, kokia dabar yra LRT, todėl tokia ji ir bus dar ilgai. Žmonės LRT gauna ministerinius atlyginimus, turi visas garantijas, mėšlungiškai laikosi etatų, laukia pensijos. Daugumai jų tai yra vienintelė vieta, kur jie gali save realizuoti – jokios vertės rinkoje jie jau seniai neturi, profesinė kvalifikacija kritusi iki juokingo lygio. Mažai kam bereikalingų batų fabrikėlis gamina savo produktą, garsiai pūškuoja, rengia konferencijas, skundžiasi pinigų stygiumi. Po trijų metų jos žiūrimumas bus kokie 6 procentai, prilygs Pervyj Baltijskij Kanal žiūrovų skaičiui ir įdomiausia, kad tie likę šeši nebus iškilūs Lietuvos intelektualai, o nukvakę seniokai. Kažkokie profesionalai reikalingi? Baikit juokus. Jei atsiras daugiau profesionalų, pasimatys, kad karalius nuogas. O kas tada? Tada atsitiktų didžioji apokalipsė siauruosiuose konarskio koridoriuose. Todėl jos ir nebus.

  • Fredis*

    Jau po pietų, tai vietoj cigaro. Jei kalbame apie LTV propagandinę funkciją – terminas kilęs nuo lotyniško žodžio „propago“, reiškiančio „platinu“, „skleidžiu“. Terminui nebūtina iš karto suteikti neigiamą prasmę ir juo labiau pridėti žodelį „gebelsinė“ (kodėl, kam, koks tikslas?). Propagandos funkciją šiuolaikinėje visuomenėje žinoti būtina, ji gali būti neigiama (visuoimenės kontrolė, manipuliacija ir kt.) Antipropaganda irgi yra propaganda.
    Per TV ir radiją skleidžiame ir platiname (propaguojame) šaliai ir pasauliui tai ką turime geriausia (Čiurlionį, Sabonį, Banionį), su savo kultūra supažindime pasaulį, kviečiame čia apsilankyti, su mumis prekiauti, čia investuti. Elitas, valdantysis sluoksnis (valdžia) TV ir radijo pagalba bando įpiršti visuomenei jiems atrodančias būtinas ir naudingas elgesio normas: toleranciją, žingeidumą, dosnumą, atjautą, pareigingumą, darbštumą, bendruomeniškumą, tradicijų puoselėjimą, inovatyvumą, ineraktyvumą, verslumą, abejojimą, nepaklusnumą ir kt.. Austro nepatiklus, bei skeptiškas žiūrėjimas į tradicijų puoselėjimą, savo istorijos, kultūros žinojimo reikalingumą yra visiškai suprantamas, tai yra TV propagandos pasekmė, austras, kaip ir mes visi, esme paveiktas propagandos, esame savotiški propagandos sistemos agentai.
    Galingi kultūriniai-ekonominiai centrai transliuoja labai stiprius signalus, esame ant ašies Paryžius-Berlynas–Maskva ir toliau rytuose galinga Kinijos (ir kitos) civilizacijos, tačiau mes irgi esame įdomūs, turime ką pasakyti ir parodyti. Būdami ES sudėtyje esame apsaugoti nuo svetimų įtakų, agresijos ir tiesioginio karinio užpuolimo, turime kaip niekada gerą galimybę kultūriškai, bei ekonomiškai labai stipriai reikštis, užsiiminėti savęs propagavimu, propaganda.

  • Fredis*

    austrą svarbu įsiutinti, tada kažką protingo parašo.
    Pradinė tezė buvo: „… jie vis tiek išliks tik Maironis ir Žemaitė, kuriais buvau dusinamas mokyklos suole ir kurie beviltiškai naikino mano susidomėjimą lietuvių literatūra“. Kokiu būdu – taip ir liko iki galo neišsiaiškinta, tačiau labai logiška, kad diskusija po truputėlį vinguriuoja link „Kareivo Šveiko“. Kiek prisimenu – tai yra mėgiamas cituoti A.Kubiliaus kūrinys.

    • austras

      Žinai Fredi, parašysiu labai protingą mintį. Prašyčiau įdėmiai – nesi šiaip sau šūdas, o pakankamai rafinuotas. Nes net nebandai suprasti ką čia rašo kiti. Tiesiog parazituoji su savo demagogija.

  • Fredis*

    Mokyklos laikais privaloma skaityti knyga originalo kalba…
    Skaičiau Jaunojo Verterio laiškus ir akyse mačiau austrą.
    J.V. Gėtė vaizduoja Verterį kaip talentingą, dorą jaunuolį, kuris, tik pradeda gyventi, tačiau jaučiasi „ne savo vietoje“. Viskas jam atrodo per daug sustabarėję, visur viešpatauja egoizmas ir bejausmė rutina. Verteryje Gėtė norėjo pavaizduoti jauną žmogų, kurio viduje gilūs jausmai …
    http://feelgood.blogas.lt/idomios-mintys-j-v-getes-jaunojo-verterio-kancios-83.html

    • znakorius

      Verteriai yra apie sapnus, o Šveikas – apie tikrovę.
      Todėl, gal, jau geriau jau būtume studijavę Jaroslavą Hašeką?
      Tada ir austrai būtų patenkinti (tiesa, Jozefas Šveikas mėgo iš jų pasijuokti – sakė, pvz., kad iš išviečių bėga Austro – Vengrijos ginkluotųjų pajėgų tvirtybė, betgi juokai – į sveikatą :)).

  • Izbliondimas

    Manau, kad turėti nacionalinę televiziją, kuri būtų kuriama moksliniu pagrindu, pripažinto elito, – yra būtinybė.
    Lietuva kaip niekada šiandien, kaip valstybė, yra silpna, leisgyvė. Šalis jau neturi kaimo (kaip žinia, urbanizuoto miesto žmonės, – jau tik dvikojai ėdantys viską paeliui mėsgaliai…), – iš kur kyla krašto elitas. Viskas ko reikia tautiškui. O tik esant tautiškumui yra galima valstybė.
    Štai dėl to priežasties jau Rusija skaičiuoja paskutines savo diena (gal dar kiek jas pratęsė pulkininkai). Labi greitau prie pat mūsų kvėpuos Didžioji Kinija.
    Be tautiškumo valstybė nėra galima. Galima vadinti tik tokia, taip kaip sakykime melžėją vadina operatore ir pan.
    Gal dar galima mūsų krašte elito dar rasti, sukrapštyti vieną kitą, – pirniausiai iškristų iš tokios sąvokos tie, kurie galėtų parsiduoti… visokiomis prasmėmis.
    Kurie yra Tautos garbė, Tautos ties, bet kurie nėra nei kairieji, ir dešinieji (vien tokie ar anokie niekada elitu nebuvo ir niekur, nebent vienos šutvės lyderiu, bet ne Tautos elitu).
    Daug ir nereikia to elito, – vieno kito, kurio žmonės klausytųsi Po ranka ką galima nustverti. Štai matėme ne kuriuso JAV prezidentus. Matėme Fidelį Kastro, kurį jo tauta, jo klausydavosi nustojusi kvėpuoti visą pusdienį (esu kalbėjęsis su tokios retorikos liudininku). Ar V. I. Lenino. Ar A. Hitlerio (esu čai jau minėjęs, kad, pavyzdžiui, Veimare kur jo, kaip ir visur kitur, klausėsi sklidina aikštė… – deja, šiandien neranda nei vieno ten buvusio, matyt nenori užtraukti gėdos savo ainiams, – taip mums lidijo veimarietis, vieno iš tų ten Veimare kūrusių genijų ainis). Ar Golio veikla. Ar Čerčilio.
    Juk ir Lietuva bet kuriame jos tarpsnyje turėjo tik vieną kitą žmogų, kuris sugebėtų patraukti vienijimui. Juk dauguma genijų, – paprastai tik pešasi, priešina. O su tokia taktika, kai tas genijus nėra pakankamai stiprus (kaip, pavyzdžiui, Brostito, kad apjungtų kraštą klestėjimui, o ne išsižudymui, kas ten nutiko po 1990 m. ir bręsta dar baisiau dabar…).
    Taigi bėda ta, kad šiandien neturime nei vienos asmenybės mūsų šalyje.
    Tad ir tribūna mažai ką duotų šiandien (t.y. visuomeninis transliuotojas).
    Bet manau tą problemą galėtų šiandien palengvinti mokslinis priėjimas prie klausimo. Gal dar tikrai turime ką nors iš nemirusių ir kultūros elito.
    Nes moksliniam priėjimui taip pat gi neturime ir mokslininkų (čia prisiminiau infliacijos reikalus ne tik su banko pinigais. Dar anais laikais įstrigo pasakymas, kad Rusijoje buvo mažiau pulkininkų nei dabar jų yra vien tik Vilniuje. Buvo, kai ir seržantas buvo šis tas, kai dabar ir majoras jau ne karininkas, o kažkoks jefreitorio atitikmuo gal tik…Infliacija visur būna… čia pasakiau tik akyvaizdesnį to patvirtinimą).
    Taigi. Kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių. Tad kokiem dviems lietuviams tiligentams susišnekėti – jokių šansų. Tai jau trys partijos kai minimum. Visgi dar ilgai atsilieps kad tautoje esti didžioji dalis tik kumečių ainiai.
    Štai jų viena dalis su Lietuva šnekasi tik per Varšuvą. Ar tai ne košmaro pradžia (jei nelaikyti košmaru tautiečių didžiąją tremtį ar išdavystę (pasirinktinai, pagal skonį…) pastaruosius metus…☺
    Čia aš irgi vietoje cigaro. Tik ne po žąsienos ir kelių sluoksnių pyragaičių aplietų šokoladu, veizėjant Puero ar kaip ten. Bet po burokėlių karštos sriubos su džiovintais baravykučiai…☺

  • Izbliondimas

    Atsipraša, kad reikia visiškai sukritikuoti savo ankstesnį komentarą, kol kas kitas to nepadarė.
    Visuomeninė TV visgi visiškai kitam tikslui skiriama.

  • briedis

    jus , pone austrai, snekat niekus. pirmiausia- literaturos be kalbos tiesiog nera. nei lietuviskos, nei angliskos (ar anglosaksiskos, jei patogiau), nei rusiskos, nei etc. apskritai, dar proza pakenciamai isverciama i kitas kalbas, bet poezijos vertimai tera vertejo ispudziai. o kalba ,- tai toks dalykas, kupinas siurprizu. pvz- isverskit „lietuvos azuolai“ i rusu kalba, ir pamatysit kas iseis. ir labai kvailas yra priekaistas del mokinukams brukamu maironiu ir zemaiciu, nes jiems, girdi,- rilke ir beketai butu efektyviau. pizoniska ir kvaila pozicija. zinot, as irgi savo metu su mielu noru iskeisciau anyksciu sileli i tris muskietininkus, taciau veliau, atsikvepes, pamaciau- silelis visdelto mano, o (puikus) muskietininkai prancuzu. nors reiketu pripazinti, kad problema yra, tik ji gal edukologine, metodologine, bet tik ne mokomo turinio.

    • austras

      Kiekvienam savo. Jei šiuo klausimu būtume darytume referendumą, mudu būtume skirtingose pusėse. Tačiau Jūsų argumentai įdomūs. Dėkui Jums.

      • briedis

        pirmiausia noriu atsiprasyti, nes pernelyg arsiai reagavau i jusu pasisakymus. tiesiog suerzinote kaip reikiant. o suerzinote provincialaus surugelio pamokslais. girdi – menki lietuviai dideles aplinkos akivaizdoj. bet jusu pateisinimui galiu priminti akademineje lituanistu terpeje savo metu uzvirusius gincus. vieno is ju metu adomas mickevicius buvo bandomas atimti is lenku ir priskirti lietuvos grozinei kalbesenai. o kitas is pavydo ugrofinams del kalevalos epo baigesi bandymu donelaicio metus pakyleti ligi mitologiniu aukstybiu. provincialu blogiausia prasme. jusu pozicija tiktu nebent „literaturiniam sportui“, kai „teiseju kolegija“ skelbia balus pacioms konkurencingiausioms literaturoms. pvz.- lietuviu5,5 o jau lenku 5,7 ir t.t.

        • suomis

          O ką? Tau, Donelaičio „Metai“ netraukia iki epo?
          Traukia ir dar kaip. Ir už „Poną Tadą“, – netgi geresnis, nes geriau atspindi tikrovę.
          „Nibelungų giesmė“ „pranašumą“ turi tik tą, kad ją parašė nežinomas vienuolis, kaip ir „Sakmę apie Igorio žygį“. Jeigu labiau pasidomėtum Indijos Vedomis ir Sanskritu, gal nepilnavertiškumo kompleksai sumažėtų.
          http://www.lebed.com/2008/art5375.htm
          http://www.lebed.com/2008/art5386.htm
          Tik tikiuosi, kad galva išneš pakeisti žodį „protoslavai“ į „protobaltai“.

          • briedis

            siaip jau, pone suomi,- donelaicio metai „iki epo man netrauklia“, pirmiausia del to, kad epas autorystes neturi. tai visai kas kita.

          • suomis

            Cha. Būtų, Donelaitis vienuolis arba Adomas Mickevičius tai tada jūs prarytumėt kaip epą. Įdomi logika.
            :DDDDDDDDDDDDD
            „Kalevala“ juk turi autorių, kaip ir „Lačplėsis“ ar „Ponas Tadas“
            http://www.lt.wikipedia.org/wiki/Kalevala
            http://www.lt.wikipedia.org/wiki/Lačplėsis
            http://www.lt.wikipedia.org/wiki/Adomas_Mickevičius

          • briedis

            atkreipkit, pone suomi, demesi- skirtumas yra tarp „kalevalos“ ir „lacplesio“ bei „pono tado“. kalevala yra „sudaryta“ is saltiniu, o like du „parasyti“. tai visai kas kita.

          • suomis

            Jeigu jūs atkreipėte, jos parašytos pasakų motyvais. Gal būt „Metai“ iki pasakų ir netempia, bet tikrai nenusileidžia „Ponui Tadui“ ir netgi lenkia savo problematika. Ar mes žinome, kuo rėmėsi Donelaitis rašydamas „Metus“? Pagaliau, nejaugi lietuviai neturėjo savo legendų ir mitų? Tai, kad mes nesugebame iššifruoti savo klodų, tai nereiškia, kad jų nėra. Šiaip, lietuviai įdomi tauta. Visos tautos nori pažinti save ir didžiuotis tuo, tik lietuviai užsiima savinieka. Nerasi, niekur Pasaulyje, tokio fenomeno. Psichiatrams, lietuviai turėtų būti, įdomus tyrimų objektas. Nes, polinkis rakinėti žaizdas, jau primena, patologinę priklausomybę. Įtariu, kad čia krikšto pasekmės.

  • Atsižvelgiant į per savaitgalį parašytus 200 komentarų, Maironis ir Žemaitė yra nepaprastai svarbūs…

    • romas

      Dirgikliai

    • Fredis*

      austrui M.Bulgakovas, Kafka ir Stendalis.

    • Auksinis kardas

      Tai, ar jaunam asmeniui pristatoma literatūra, ar tik mažavertės jos atplaišos, vėliau reiškia labai daug. Už mokyklos ribų, galimybės susidurti su kultūros pasauliu ir dar menkesnės – čia viešpatauja Jo Didenybė Visuotinis Turgus. Gležni žmogiškumo pumpurėliai užstringa apvaškuoti privalomų vadybininko patirčių parafine: reikia daugiau, brangiau pardavinėti, reikia mažiau, pigiau pirkti. Dar nutinka šeima, vaikai – rutina ir pakirptų svajonių tikrovė parklupdo, ir beda marmūzę iliuzinėn prieblandoje švytinčių ekranų atgaivon.

      • romas

        Ne visi tampa humanitarais ar literatūros mylėtojais. Daugeliui nauda vien iš praturtinto lietuvių kalbos žodyno. Juk ir tai ne visi gauna šeimoje. Lietuvos istorija irgi kitaip sulenda galvon kartu su lietuvių rašytojų kūriniais. Kiek suprantu, lietuvių literatūrą nagrinėja ne vietoje, o šalia pasaulinės.

    • briedis

      o svarbus ir islieka. ir pirmiausia jums- teisininkams. nes baisesnes kalbos nesu girdejes (tos kuria siuolaikine lietuviska justicija apibreziama). o palyginkit su lietuvos statuto kalba, kur juodu ant balto aiskiai viskas parasyta…skirtumas?- ne- praraja…

  • Zhenia Urodov

    Arturai,

    Kodel nieko neberasote pilnaties metu?

  • Tikrai gera J.Banio kalba. Mano dėmesį ypač atkreipė ši vieta: „Problema yra klestinti tinginystė, bukumas, nenoras tobulėti ir elementariausias nemokšiškumas“. Labai retas pasisakantis žmogus šiandiena išdrįsta kalbėti apie tinginystę, nes gal net bijosi įpjauti šaką, ant kurios sėdi pats. O būtent tinginystė yra viena iš pagrindinių sudėtinių dalių.
    Labai pagirtinas ir BBC pavyzdys, kur „Visuomeninis transliuotojas pirmiausiai tarnauja mokesčių mokėtojams. Ne Parlamentui, ne Vyriausybei, ne Karalienei – o žmonėms, piliečiams.“
    Lauksime, Artūrai, ir A.Balčytienės įžvalgos

  • Izbliondimas

    Ryti I (3:22).

    Gal taip kaip rašai ir buvo.
    Bet aš visuomet mėgdavęs paerzinti „davatkas“ (laikmečio tarnus, jei tiklsiau…).
    Per patį andriaus ropės laikmetį ant darbos talo laikiau Šapokos istoriją (turėjau susirašęs Lietuvos valdovų sąrašą ir mėgau su juo supažindinti savo kolegas…).
    Gi per patį Sąjūdį (gi buvau ir vienos Vilniaus m. grupės išrinktas jos vadovu), – ant savo darbo stalo laikiau J.V. Stalino tomelį.
    Gi „davatkos“ savo pąsamone labai pajunta tai, kaip reikia elgtis laikmetyje (juk ir dabar jas matome, – jos kalba taip kaip reikia, karjierai ar praturtėjimui pasiekti…), – tad jas paerzinti, matyti tą perpuvusią dvaselę jų, – tiesiog kaifas. Ir ko dėl to nepadarysi, t.y. dėl kaifo…
    Vieną kartą žinau užėjo į kabinetą mano vadas, o ant stalo guli tas tomelis (jis žinojo, kad darbovietėje aš ir dar vienas buvome aršūs sąjūdiečiai), – matau visiškai nesuprato humoro 9tariasi – jumoras), apsimetė, kad to tomelio ir nemato.
    Čia dabar prisiminaiu juoką. Kai žalieji dasimušė, kad tas žmogus būtų patrauktas per dantį Tiesoje, – tai žmogus (jis buvo geras specialistas), žiūrime jau kraunasi čemodaną (iki tol, jei „Tiesoje“ pasirodydavo kritinis straipsnis kokiam tai vadukui, – visi jau žinojo, kad tam pats laikas jau tepti slides… tai tas žmogutis dar nebuvo pajutęs, kad laikmetis jau pasikeitęs (nors dar buvo iki 1990 m., – bet madas jau Sąjūdis diktavo) ir kad parašymas laikraštyje jau visiškai nieko nebereiškia…).
    Maniau ir manau, kad aš turiu teisę skaityti ir tai, ką aš manau reikia perskaityti, – priešingai nei mano kiekvieno to laikmečio „davatka“.
    Tad Ryti I, tas tavo sąrašas juokingas. Gi žmonės, per naktį stovėjo eilėje, kad užsiprenumeruotų (neatmenu kiek tomų ten buvo), – enciklopediją. Ir šiaip prie Juozo Baltušio, Jono Avyžiaus ir t.t. ir pan. knygų oho kokios eilės būdavo ir kokie milžiniški (palyginus su šios dienos knygų tiražais) tiražai negalėjo tautiečių patenkinti).
    Trap kito, pakalbėk su literatūros žinovais ir Tau, esu tikras, pasakys, kad Salomėja Neris – iki šiol neprilygstamas poetė Lietuvos padangėje…

  • Fredis*

    Dabar literatūros sąrašas sutrauktas iki minimumo, į mokyklas vyksta lektoriai V.Savukynas ir D.Radzevičius, kurie mokinius moko tolerancijos. Sausio 13-sios rytą prieš pamokas ant visų palangių buvo užtektos žvakutės, kurias už savo pinigus savanoriškai pirko mokytojos. Mokiniai kvietiniams lektoriams skundėsi, kad šalia yra beveik pustuštė lenkų ir rusų mokykla, o jie, virš 2 tūkst. mokinių, priversti mokytis perpildytoje, keliomis pamainomis, klasių neįmanoma įrengti taip, kad mokymosi procesas būtų šiuolaikiškas. Netelpa visa moderni įranga, kuri sandėliuojama nenaudojama. Kažkuris lektorių atsakė taip: „ar Jums gaila, kad lenkai turi erdvias patalpas, tegul džiaugiasi“. Austras akivaizdžiai atitrūkęs nuo dabartinių mokymosi realijų, mums transliuoja siaurą kelių metų senumo problematiką.

    • znakorius

      Ir kuris taip pasakė?
      Kaip tikrų tikriausias liaudies priešas.
      Nes:
      1. nelietuviškos mokyklos Lietuvoje jau yra visuomenės daugumos diskriminacija (paprastai šnekant – apvogimas, nes visiškai nepagrįstai, ko nėra kitose valstybėse, taip taškomi bendri pinigai);
      2. o kada toms nelietuviškoms mokykloms yra netgi duodama visko 20 procentų daugiau negu lietuviškoms, kurios dirba Lietuva, yra dar didesnis apvogimas;
      3. kas džiaugiasi tuo, kad Lietuvai taip yra daroma akivaizdi žala, yra kas? :)

  • austras

    Taip, aš irgi galvoju,kad per mažai dėmesio pastaruoju metu mokyklų programose yra skiriama Lietuvių literatūros šaknims, nes bent vienas mokinys dar matyt nesusigaudė „iš kur atėjome“. Todėl privalomų pamokėlių apie Žemaitę, Biliūną ir Maironį turėtų būti daugiau. Bent dvigubai. Tiems mokiniams, kurie dar nesijaučia pakankamai nuskriausti lenkų, reiktų išdėstyti privalomą kursą kaip lenkai skriaudė lietuvius Vilniaus krašte tarpukariu. Šiam reikalui maloniai padėtų doc. Batūra iš VPU. Skatinti tautinę neapykantą yra mūsų visų pareiga. Ne tik demagogo Fredžio.

    • Fredis*

      Austrai, viską ką norėjau pasakyti – pasakiau, tačiau galiu pakartoti: jeigu mokyklose yra kokių nors problemų, tai jos slypi ne mokymosi programose, o skurdžioje materialinėje bazėje, kuri yra sudėtinė edukacijos dalis. Tiek austras, tiek doc. R.Batūra šioje situacijoje yra bejėgiai. Pabandžiau išreikšti nebylų priekaištą dėdėms ir tetoms Vilniaus savivaldybėje dėl neracionalaus mokymuisi skirtų patalpų panaudojimo Vilniaus mieste.

      • austras

        Deja, Fredi, bent vienoje mokymosi programoje problemų tikrai yra. Joms išspręsti būdai aiškūs – dvigubai daugiau pamokų apie Žemaitę, Krėvę, Biliūną ir t.t. remiantis modifikuotu sovietiniu šūkiu „nacionaline savo turiniu ir forma literatūra“, o taip pat kursas tautinei neapykantai skatinti, apie nenutrūkstamas lenkų skriaudas vargšams Vilniaus krašto lietuviams. Specialistų tokiam kursui parengti tikrai turim, galim išsiversti ir be pono Batūros. pamokysim tuos lenkus, godžiai grobiančius geresnes mokyklų patalpas. Dar turiu vieną rožinę svajonę – kad TS-LKD taip laimėtų rinkimus, jog be vargo pakeistų konstituciją ir pagaliau išvaikytų valdžią perversmo keliu uzurpavusį „didžiausią poną“ konstitucinį teismą, o taip pat uždarytų už grotų visus kada nors Kubilių ir Degutienę nepakankamai pagarbiai kalbinusius žurnalistus, visų pirma, aišku, Račą.

        • Fredis*

          Tavo svajonėms nebus lemta išsipildyti, rinkimus laimės kairieji ir Uspaskichas. Mano spėjimas – toks: bus daugiau korupcijos, mažiau įgyvendinama įvairių strateginių (nacionalinių) projektų, pradėti vykdyti galbūt bus vilkinami ar visiškai nutraukti. Bus labai neįdomus gyventi laikotarpis, kai viršūnėlės tyliai realizuos projektus, kurie naudingi jiems asmeniškai.

        • suomis

          Skaitai Beketą, Kafką o galvoji labai paprastai (juoda-balta). Dissonuoja truputį. :/

          • znakorius

            Manau, kad pasakė tiesą.
            Visi kiti vargu ar ką pasieks – labai jau nerimtai išrodo.

        • austras

          Tai iš tiesų, be mokyklinių programų juk yra dar tos veiklos, „išsikuopkim“ nuo lenkų ir bus „ramiau“. Dar galėtume perleisti 1934 metais Smetoninėj Lietuvoj pasirodžiusią knygelę „Žydų moralė ir ritualinės žmogžudystės: knygelė apie žydų dorovę ir krikščionių karujo vartojimo paslaptį“. Naciai ją šauniai perleido 1941-siais. Žodžiu veiklos marios. Nepergyvenk Fredi, konservatoriai dar sugrįš. Gal net su programa: „lygiuokis į Vengriją“.

        • Valentinas

          Austrai, man kaip tik atrodo, kad Žemaitė ir Maironis tau paliko psichologinę traumą. Apskritai, ar tu sau patinki? Jei taip, tai reikia, kad pripažinti, kad tu esi toks iš dalies ir todėl, kad mokykloje tau indoktrinavo Žemaitę ir Maironį. Jei mokykloje nebūtum indoktrinuotas, gal būtum užaugęs paprastas, komformistinis Vidutinis Vadybininkas? Išeina, kad turi būti dėkingas Žemaitei ir Maironiui.
          Ar neįžvelgi paralelių tarp savęs ir Stalino? Stalinas lankė dvasininkų seminariją, tu Jėzuitų gimnaziją. Abu jautėtės indoktrinuojami ir smaugiami. Abu išėjote iš ten aistringi maištautojai. Stalinas, tiesa, padarė geresnę revoliucionieriaus karjerą, bet gal dar ir tau ne vėlu?

          • austras

            Matai, per vėlu, Valentinai. Stalinas darė revoliucionieriaus karjerą sprogdindamas ir grobdamas bankų lėšas Caricine, o paskui keliaudamas iš vieno kalėjimo į kitą. Toks gyvenimo būdas man netinka. O be to, jei kalbėtume apie mano gyvenimo kelrodes žvaigždes, tai nei didžiojo vado, parašiusio „Mano kovą“, nei Irutės Degutienės karjeros man, deja, nepakartot.

          • austras

            Stalinas, savo bibliotekoje turėjo nemažai dvasinės literatūros. Aš irgi į gyvenimo pabaigą skaitysiu vien tik Žemaitę, Biliūną, Maironį, Kudirką, Basanavičių ir, aišku, dar tą knygelę apie žydų moralę.

    • znakorius

      Aha, tiesos sakymas – tai neapykantos skatinimas? :)

      • znakorius

        Austrui.

      • austras

        Znakoriui, tai juk aš ir sakau, kad „tiesą reikia sakyti“. Vat koks teisingas tos Smetoniškos knygutės pavadinimas apie žydus. Ar ne? „Vartoja“ žmonės krikščionių kraują ir nesigėdija. Tokius į koncentracijos lagerį drauge su visu konstituciniu teismu. Sužinos žydai su teisėjais kaip ponauti ant etninio lietuvio sprando.

        • znakorius

          Na, jei tai buvo tikrai, tai kodėl to nepasakius?

          Beje, ar jūs žinote, kad tokios tautos kaip žydai nėra (ir niekada nebuvo)?
          Pvz., izraelitai save vadina ne žydais o jehudimais.

          • austras

            Znakoriau, tas etniškumo idėjinis vadas, kur Landsbergo kalėjime parašė knygą „Mano kova“, žydus vadino žydais ir aš taip pat juos vadinu tuo vardu, gerbdamas „šviesų“ rasizmo teorijos platintojo atminimą. O šiaip tai tiek lenkai, tiek žydai visais laikais buvo baisiai klastingi. Netikit, Znakoriau? jei norite įsitikinti, tai geriausią lektūrą šiuo klausimu yra parengę būtent to jau mano minėto „Mano kovos“ autoriaus pasekėjai. Knygų yra daug ir visos jos įrodo akivaizdžią tiesą – vienintelis lietuvis visais laikais buvo tik auka, skriaudžiama lenkų arba žydų.

          • romas

            austrai, bus viskas kaip nesitikėjom. Žmonės nors ir kartoja klaidas, bet vis truputį kitaip. Garantuotai nežinot dėl ko reiktų dabar rėkti visa gerkle.

          • znakorius

            Pala, betgi jūs sakote, kad jis klydo
            ? Tai gal ir pavadinimą ne tą pasakė? :)

            Be to, toje knygoje jis parašė tokius žodžius (vertimas į lietuvių kalbą):
            „kovodamas prieš žydavimą, aš atlieku dievo misiją“.
            Turint omenyje, kad žodis žydas pas mus atėjo iš rusų, kur taip yra vadinamas blogas žmogus (ten tie persikėlėliai yra įvardijami prancūziškos kilmės žodžiu j’evre’i), turint omenyje ir lietuvių kalboje žodžio žydavimas neigiamą prasmę ( http://www.lkz.lt/startas.htm ), turint omenyje tai, kad jo sutiktieji tos grupės atstovai mėgo sukčiauti, jo posakis visai neatrodo neteisingas.
            Kurjūs čia matote rasizmą?

          • austras

            Romai, aš manau, kad dabartinis Vengrijos atvejis gana neblogai parodo jog šalys, turėjusios problemų su perdėtu etniškumo suvokimu tarpukaryje, savitai suprastą etniškumą sugeba išsaugoti tol, kol problema pasirodo jau kitame laikmetyje. Kaip parodė Vokietijos pavyzdys geriausiai šiuos klausimus gydo triuškinantis gavimas į skudurus.

          • znakorius

            Dar austrui.

          • suomis

            Matote romai, kadangi gyvenimas yra paradoksalus, tai gerbiamas austras, kaip labiausiai indoktrinuotas ir bus tas kuris skleis „naują“ tikėjimą. Netgi, galimas daiktas ir drastiškomis priemonėmis.
            :DDDDDDDDD

          • znakorius

            Austrui.
            Betgi jūs niekaip nepasakote savo pretenzijų vengrams.

          • znakorius

            Suomi, kažkaip labai jau užneša tas Austro tikėjimas į kosmopolitinį, kas yra neabejotinas blogis.

          • austras

            Znakoriau, nežinua kokiu vertimu Jūs remiatės, bet siūlau susipažinti su pirminiais šaltiniais, pavyzdžiui ta pačia mano jau minėta knygele, araba bent jau 1941-1944-siais Lietuvoje ėjusia spauda. Beje, toje spaudoje su džiaugsmu aptiktumėt, jog naciai lenkų nemėgo ne mažiau nei lietuviai.

          • znakorius

            Austrui.
            Nesuplakite visko į krūvą: jei kalbame apie jūsų tautietį :), tai prie ko čia vokiečiai su lenkais? :)
            Ar jūs ginčijate vertimą?

          • austras

            Taip Znakoriau, blogas tas „kosmopolitnis tikėjimas“, „neabejotinas blogis“. O su blogiu „Mano kovos“ autoriaus pasekėjai elgėsi negailestingai. Tokiems net netaikė Žemaitės, Biliūno ar Maironio raštų gydomosios terapijos, nes laikė nepagydomais.

          • znakorius

            Ir vėl jūs kreipiate kalbą į šoną – atsakykite, ar jūs ginčijate A.Hitlerio žodžių iš jo knygos „Mano kova“ vertimą?

          • austras

            Znakoriau, viskas leista lietuvių kalba. Ir visur kalbama apie „žydus“. Šiaip jau tai ką Jūs ten prisirinkote apie „žydavimą“ vėlesnėse Didžiojo vado kalbose (oficialiuose kalbų vertimuose, spausdintuose 1941-1944-ųjų lietuviškuose dienraščiuose)buvo vadinama „žydizmu“.

          • suomis

            Jau rašiau, kad – мы это проходили, нам это задавали. Socializmu nuo austro trenkia už kilometro ir neturi reikšmės ar tas socializmas yra nacionalsocialistinį atspalvį, ar komunistinį. Dabar nauja jo forma – liberastinė, kurią ir propaguoja austras. Atleiskim jam – jis dar jaunas, tiki pasakomis. Kad visi žmonės broliai ir prie kiekvieno tako gėlės o prie kiekvienų durų gėris.
            :DDDDDD

          • austras

            Žmonės vertę ideologines kalbas ar tekstus Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje kur kas geriau versdavo buitinės kalbos tekstus apie morkas ar burokus, o ne „Mano kovą“, todėl „tarptautinis žydizmas“ įvairiuose tekstuose virsdavo įvairiais „žydėjimais“.

          • Fredis*

            Austrai, nuo 1940 m. liepos 21 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvą valdė kiti, šiuo laikotarpiu spauda Lietuvos valdžios pozicijos neatspindėjo, Tavo paminėtu laikotarpiu buvo suirutė, kas ką norėjo, tą ir spausdindavo kas neprieštaravo okupacinei Vokietijos pozicijai.
            1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija ir Lietuva neteko dalies savo teritorijos. 1940-ųjų birželio 14 d. Sovietų Sąjunga įteikė ultimatumą ir Lietuva neteko valstybingumo. Iki 1990 m. kovo 11 d.

          • romas

            austrai, teisūs yra tik laimėjusieji. Nežinom dėl ko kas kovos ir kas laimės. Gal jau dabar nusikaltamai užmerkiame akis prieš blogį arba esame tiesiog akli jį pamatyti.
            O Vengrija tikrai pasaulio nesugriaus. Apsiraminkit.

          • znakorius

            Austrai,
            kažką jūs čia ne taip sakote:
            1. lkz.lt nerodo tokio žodžio žydizmas (vadinasi, jo ir nėra, be to, priesaga izm yra ne lietuviškos kilmės);
            2. žydavimas yra seniai žinomas lietuvių kalbos žodis.

          • Fredis*

            …ir, beje, G.Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė, J.Biliūnas, A.Baranauskas ir kiti labai sklandžiai perėjo iš okupacinio laikotarpio vadovėlių į nepriklausomos Lietuvos laikus. Tik nuo Maironio vardo buvo nubraukta gremėzdiška etiketė – reakcingas buržuazinis klerikalas.

  • austras

    Austras yra kosmopolitiškas socialdemokratas. Tiek suomiui, tiek Fredžiui, tiek romui, tiek znakoriui ir t.t. ir pan. labai norisi kad austras čia nerašytų, arba rašytų kažką konformistiško. Račas ant manęs jau seniai čia dėjo, todėl tikrai jo atsiprašau, kad tiek daug visokiems znakoriams prirašiau. Iš visų oponentų gerbiu tik poną Romą, nes jis nei karto nebandė iš manęs pasityčiot, padėt į kokią vietą ar tiesiog demagogiškai pakrizent. Gero vakaro visiems.

    • znakorius

      Aha, tai socialdemokratai yra prieš tai, kad lietuvių tauta išliktų? :)
      Kažkaip labai užneša į tokio Šiklgruberio veiklą (ko norėti – irgi austras). :)

    • suomis

      Jeigu aš ir traukiu jus per dantį, tai nepiktai. Rašykite ir neįsižeiskite. Žiūrėkite į Pasaulį lengviau ir atlaidžiau. :)

    • romas

      austrai, man įdomi tik žmonių argumentacija. Niekas čia bekomentuodams staiga pažiūrų nepakeis.

      • znakorius

        Kaip tik argumentų Austro kalbose nepastebėta. :)

  • Fantastika. Ir kodėl J. Banys nedalyvavo konkurse į generalinius direktorius? Net stebina, kad Lietuvoje dar yra tokių stiprių konkrečios srities analitikų.

  • Saulius

    Teisingai Jonas rašo. Berods kuri laiką dirbo LTV. Gal suprato, kad liūnas pernelyg klampus? Klausimas – kas inicijuos sisteminius pokyčius? Valdžia? Žiūrovai? Pavieniai visuomenininkai? LRT taryba? Manau, kad viskas liks kaip ir buvo iki šiol. Vėl vyks nauji dir. rinkimai, ir vėl…

  • ausra

    Net neįtikėtina, kad taip aktyviai aptarinėjama ši tema.
    Labai smagu. Tik manau tai daugiau deklaratyvaus pobūdžio pamąstymas arba rašinėlis (kaip išsireiškė vienas komentatorių). Nors labai smagu kad kažkas išvis spausdina kitokią nuomonę.
    BBC yra pavyzdys visiems nacionaliniams transliuotojams. Tai žinojo visi ( kam buvo ne tas pats kaip nacionalinis transliuotojas turi vykdyti savo misiją )dar 20 metų atgal. Čia nieko naujo. Gerai kad p.Banys tai primena ir , lyg zukis iš po krūmų išsitraukia receptą kaip iškepti naują tortą, kurio receptas gulėjo stalčiuje dar pas senelį. Blogai kad šis balsas ir vėl nebus išgirstas. Neitikėtina ir labai smagu kad atėję kiti žmonės į LRT naiviai tiki kad tik jie gali nugalėti drakoną. To nepavyko niekam jau daugelį metų.
    Vienas lauke ne karys. Prisimenat šią patarlę? Deja, dažnai dirbant LRT šis posakis pamirštamas. Idomu kodėl? Gal kas žino?

    • Rytis I

      Nežinau, bet įtariu – daugelis ten dirbančių nebandė ir negalėjo pamiršti šios patarlės, dažnai ją prisimena ir kartoja kaip „Tėve mūsų…“ :)

  • O gal ir vienas lauke karys? gal jau laikas keisti patarlės tekstą?

    • Izbliondimas

      Taip. Jei jis aplamai būna tas karys, tai daugiau nei vieno nereikia ir tikėtis.
      O anksčiau tai tik toks posakis ir būdavo nei atvirkštinis, kad „Ir vienas lauke karys“ (gal dėl to, kad kažkoks filmas populiarus tuo pavadinimu žmonėms gal buvo įstrigęs…