Apie Lietuvos rašytojus
Šiandien į paštą atėjo laiškas.
Nelabai supratau, apie ką jis, tačiau forma pasirodė įdomi…
Ypač, turint galvoje, kad laiško autorius save išdidžiai vadina „rašytoju„…
Pagalvojau, kad primena kitą „rašytoją“ ir supratau, kad tikriausiai esu beviltiškai atsilikęs, kai kalbama apie moderniosios lietuvių literatūros raidą…
**********************************************************************************************************
Pone Petrai Jonušai,
ar Jūs manote, kad galite savo paskaitomis apie tai, kaip „reikia“ rašyti recenzijas, skaityti man paskaitas? Komsomolo laikais taip darydavo. Beje, kuo Jūs dirbote TSRS laikais? Nesunku išsiaiškinti, bet galite prisiliustruoti, jei turite ukvatos.
Ar Jūs manote, kad turite teisę papirkinėti žurnalistus (mums žinomi tokie faktai), kad jie rašytų Jums palankias recenzijas? Manęs Jūs nepapirkote ir nepapirksite. Užtat daug skaudžių pipirų išklausiau apie tai, kaip dera ir kaip nedera rašyti recenzijų, ir KAS yra recenzijos.
Pamanykit tik. Esu beveik mokslų daktaras, o man kažkoks verslininkėlis aiškina, kaip KURTI, kaip RAŠYTI. Mano recenziją sumala su šūdu, vadina rašliava.
Nesusireikšminčiau iki tokio lygio, jei to nedarytumėt prieš rinkimus. Sakėt, reikia balsuoti tik už konservatorius, nes „valdžios nedera kritikuoti“, nebent tai gali padaryti „A.Paleckis“. Nors aš ne A.Paleckis, o M.Peleckis, šiuo atveju su Jumis nesutinku.
Korupcija. Netikras patriotizmas. Cinizmas. Prisidengimas Sausio 13-osios vėliava. Šie žodžiai Jūs užbūrė. Ir labai graži recenzija vizijoje, kurios norėjote. Tačiau ji gavosi tokia, kokia yra. (http://www.mpeleckis.eu/recenzijos/450/patriotizmas-ir-cinizmas)
Man gėda, kad Jūs esate lietuvių tautos dalis. Bet aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Ir korupcijai sakau NE.
Sudie, pone Petrai Jonušai,
šimtatomės serijos vadove, verslo žmogau.
Kai kitąsyk mokysite mane ir visą Lietuvą, kaip turime gyventi, nepamirškite: kiekvienas geras žurnalistas visąlaik būna su įjungtu diktofonu.
Mindaugas Peleckis