Alus – gyvybinis visuomenės poreikis…

… Čia man į rankas toks dokumentas pakliuvo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo birželio 20 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9660-676/2011, pasirašyta teisėjo Raimondo Dilio.

Ieškovas – „Švyturys-Utenos alus“, atsakovai – „Švyturio“ profesinės sąjungos organizacija ir Utenos alaus darbininkų sąjunga.

Ieškinio esmė – profsąjungų paskelbtas streikas, kurį bendrovė prašo uždrausti.

Dokumentas įdomus tuo, jog R.Dilys nutartyje iš esmės konstatuoja, kad alus yra visuomenės gyvybinis poreikis ir viešasis interesas, todėl streikuoti alaus gamybos bendrovėje kada panorėjęs negali:

Ieškovo vykdomos funkcijos įtakoja ieškovo bei kitų asmenų, kaip ūkio subjektų, teisių bei laisvių įgyvendinimą, todėl streikas tiesiogiai gali neigiamai paveikti bei įtakoti visuomenės interesus, pažeisti ūkio subjektų, susijusių su ieškovo veikla, taip pat žmonių teises ir pareigas, teisėtus interesus. Siekiant išvengti asmenų teisių pažeidimo, bei galimų su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo bei apginti viešąjį interesą…[…], streikas atidėtinas trisdešimčiai dienų. 

Dar įdomesnė yra teisėjo R.Dilio nuoroda, kad priimdamas sprendimą jis vadovaujasi CPK 144, 145, 148 straipsniais, bei Darbo kodekso 80 straipsniu bei 81 straipsnio 4 dalimi.

Atsiverčiame pastarąjį ir skaitome:

80 straipsnis. Streiko eiga

1. Streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.

2. Streiko šio Kodekso 77 straipsnio 4 dalyje nurodytose įmonėse, įstaigose, organizacijose metu turi būti užtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos). Jas pagal kompetenciją nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos išvadą, arba savivaldybės vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio ginčo šalimis. Šių sąlygų vykdymą užtikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir jų paskirti darbuotojai.

3. Jei sąlygos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, nevykdomos, Vyriausybė arba savivaldybės vykdomoji institucija joms užtikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.

81 straipsnis. Streiko teisėtumas

1. Paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per dešimt dienų.

2. Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant šiame Kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

3. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas.

4. Jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti.

… Štai taip – alus, pasirodo, yra neatidėliotinas (gyvybinis) visuomenės poreikis.. jo trūkumas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui.

Belieka pasidžiaugti, kad teisingumas, kaip visada nugalėjo.

… O dar kažkas čia siūlo alkoholio reklamą visiškai uždrausti…

(18 balsų, vidurkis: 4.67 iš 5)
Loading...
  • Gedas

    Nu bet aš jau irgi pasakysiu – sugalvojo žmonės pastreikuoti ir alaus nebegaminti. Kur gi tai matyta? Suprasčiau jei tarkim kokia ligoninė pradėtų streikuoti, tai ligonius gali į kitą perkelti, o jei Švyturys nustotų alų virti, taigi baisiau už badą. Ir studentai žudytis pradėtų. Gerai, kad bent teismai Lietuvos yra protingi, teisingi ir nešališki, o tai vėl Kubilius dėl visko kaltas būtų.

    • Rytis I

      O be to rodos, niekadėjai planavo sužlugdyti visaliaudinę šventę, – streiko pradžia buvo planuojama kaip tik prieš jonines… Šviečiasi man, yankių tai diversija.

  • Whisker

    Bet juk tai teismo sprendimas, teismas gi pagal konstitucija vienintelis vykdo teisinguma pas mus, tai nesutikti su nuosprendziu yra gi nuodeme, o tuos visus norincius streikuoti, tai reiketu priskirti isiutusiai varguoliu miniai, o jeigu tik pabandys pastreikuot ir nevykdys teismo sprendimo, tai i kalejima juos visus uzdaryt, gi negalime leisti ituzusiai miniai vykdyt savo teisingumo. Tegul tik pabando pasipriesint. Kazkur girdeta, ar ne ? :) Tai kodel toks skirtingas interpretavimas, m?

    • Whisker, tai aš ir sakau, kad teisingumas, kaip visada nugalėjo.

  • Artūrai, jeigu nesunku įmeskit visą sprendimą į mano emailą.

    • Tomai, jau.

      • aušra maldeikienė

        gal ir man galima.Būčiau dėkinga

  • Geras penktadienio pokstas. Gaila, kad tik mazai kam juokingas ir stebina labai jau tylus profsajungu balsas. Gal dar tik kaupiasi?..

  • Fredis*

    Teismo nutartis pažeidžia Konstituciją ir dirbančių teises streikuoti.
    Akivaizdu, kad neatidėliotini (gyvybiniai) visuomenės poreikiai gali būti patenkinti ir kitu alumi. Jeigu restoranų savininkai ir vadybininkai, žinodami „Švyturio“ profsąjungų polinkį streikuoti, palaipsniui atsisakys savo asortimente šio alaus ir jį pakeis kitų rūšių alumi, tai ilgesnėje perspektyvoje dirbantieji gali pabloginti savo pačių padėtį, nes konkurentai gali išstumti šios rūšies gaminį iš apyvartos, todėl ypatingai svarbus yra darbininkų solidarumas visose alaus gamyklose ir bravoruose vienu metu, tačiau kaip tik tokį visuotinį aludarių streiką teismas gali pripažinti neteisėtu.

    • Rytis I

      Atrodytų, Lietuvoje streikuoti (kolei ne pensininkas) šansų jokių. Visdėlto Dilys toje pačioje nutartyje mano kitaip: „atsižvelgiant .. į tai, kad streiko atidėjimu nebus pažeista darbuotojų teisė streikuoti“. Suprask, kad jei kurios nors teisės apribojamos tam tikram laikotarpiui, tai joks teisių pažeidimas.
      Visa nutartis berods čia: http://www.lprofsajungos.lt/?lang=lt&mID=7&ac=&pID=4424&curr=0&order=desc

  • suomis

    O aš manau, kad teisingumas vis tik nugalėjo. Kareivis Šveikas, šia tema, geriau papasakotų. :D

  • Iš Artūro atsiųstos nutarties pasidariau išvadą (nes teismas rezoliucinėje dalyje įpareigoja pateikti veiksmų planą, kuriuo bus užtikrinamas Švyturio minimalių funkcijų atlikimas), jog teismas laikinąsias apsaugos priemones atidėti trisdešimčiai dienų pritaikė netinkamai vadovaudamasis materialinėmis teisės normomis. T.y. 81 str. 4 (Jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti.) dalis turi būti sistemiškai taikoma su darbo kodeksos 77 str. 4 dalimi, kurioje nurodoma:
    „Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.“

    Taigi turime pavyzdinį, tačiau ne baigtinį sąrašą, kas kur sukeltų „pavojingus padarinius visuomenei“. Su alumi čia labai jau išplėsta. Taikant DK 81 str 4 d. atsietai nuo 77 str. 4 dalies visada būtų galima atidėti streikus, nes akivaizdu, kad kai kažkas streikuoja, kažkurie tretieji asmenys patiria žalą :)) Tačiau tai toli gražu ne visada gyvybinis visuomenės poreikis. Nutartyje į 77 str. net nežiūrima :))

    Apie pačią streikavimo teisę, kaip kraštutinę priemonę yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje 3K-3-15/2011:

    Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Ši teisė yra pamatinė darbuotojų ir jų organizacijų teisė, suteikianti jiems galimybes ginti savo ekonominius ir socialinius interesus. Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai, deklaruojantys teisę į streiką, yra Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (8 straipsnio d punktas) ir Europos socialinė chartija (taip pat Pataisytoji Europos socialinė chartija) (6 straipsnio 4 punktas). Šiuose dokumentuose tiesiogiai įtvirtinama darbuotojų teisė streikuoti. Europos socialinėje chartijoje laikomasi principo, kad kolektyviniai veiksmai yra galimi tik esant interesų konfliktams, bet net ir tuo atveju teisė streikuoti nėra absoliuti, nes valstybės gali nustatyti šios teisės įgyvendinimo ribas. Europos Sąjungoje teisė streikuoti yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrin¬dinių teisių chartijoje (28 straipsnis), kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo turi valstybėms narėms privalomą teisinę galią. Šioje chartijoje tik įtvirtinama tokia darbuotojų teisė, tačiau kaip ir kitos tarptautinės sutartys jos nedetalizuoja. Atsižvel¬giant į kompetencijų pasidalijimą tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių, streikų teisinį reguliavimą paliekama savarankiškai nusistatyti jų nacionalinė¬se teisinėse sistemose, tačiau valstybės savo nusistatytu teisiniu reguliavimu negali šios teisės paneigti ar ją netinkamai modifikuoti.
    Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (susirinkimų ir asociacijų laisvė) taikymo, pabrėždamas teisės į streiką svarbą, yra nurodęs, kad streikas, kuris leidžia profesinei sąjungai išreikšti savo požiūrį, yra svarbus profesinės sąjungos narių interesų apsaugos aspektas. Teisė streikuoti, kaip neatskiriama teisės į asociacijų laisvę dalis, pripažįstama TDO kontrolės institucijų (TDO konvencija Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“). Teisė streikuoti, kaip priemonė, skirta užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teise į kolektyvines derybas, taip pat pripažįstama Europos socialinėje chartijoje (žr. Enerji Yapi-Yol Cen v. Turkey, No. 68959/01, judgment of 21 April 2009). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl profsąjungos, kaip darbuotojų interesus ginančio atstovo, teisių Teismas yra nurodęs, kad valstybės vaidmuo yra užtikrinti, kad profsąjungos nariams nebūtų užkirstas ar suvaržytas kelias pasinaudoti profesine sąjunga jų interesams atstovauti, siekiant sureguliuoti santykius su darbdaviu (žr. Wilson, National Union of Journalists and Others v. United Kingdom, no. 30668/96; 30671/96; 30678/96, judgment of 2 July 2002, par. 46). Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat sutiko, kad teisė streikuoti (kaip vienas iš būdų ginti darbuotojo teises) nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu svarbu, kad ribojimas būtų atliktas pagal įstatymą, turėtų teisėtą tikslą ir atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“ demokratinėje visuomenėje, būtų proporcingas (žr. Enerji Yapi-Yol Cen v. Turkey, No. 68959/01, judgment of 21 April 2009, par. 26-33). Dėl asmenų naudojimosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio garantijomis Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išreiškęs poziciją, kad šių teisių įgyvendinimas nėra beribis ir kartais pasirinkta šių teisių įgyvendinimo forma ir jos keliamos grėsmės kitų visuomenės narių teisėms gali pateisinti atitinkamų demokratinių vertybių suvaržymą (žr. Barraco v. France, no. 31684/05, 5 March 2009).
    Taigi teisė streikuoti nėra absoliuti, nes streikas yra ne tik priemonė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, jis kartu reiškia tikrą, gresiančią žalą darbdaviui ar net tretiesiems asmenims. Taigi streikas laikytinas ultima ratio. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojų teisės streikuoti apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Toks įstatymas yra Darbo kodeksas, kurio X skyriaus „Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas“ 76-85 straipsniuose tiesiogiai reglamentuojami streikas, jo teisinis pagrindas ir skelbimas, streikų apribojimai, vadovavimas streikui ir jo eiga, streiko teisėtumas ir kiti su teise streikuoti susiję teisiniai santykiai. DK X skyriaus normos nustato derybų, taikinimo ir kitų priemonių bei būdų, kuriais pirmiausia turi būti sprendžiamas kolektyvinis darbo ginčas, sistemą, tuo tarpu streikas, kaip ultima ratio, galimas tik išnaudojus kitas taikaus ginčo sprendimo priemones. DK 76 straipsnyje (2008 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. X-1534 redakcija) nustatyta, kad streikas – tai vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas. Taigi streikas, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdas, gali būti naudojamas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kai kitos įstatymuose įtvirtintos ginčo sprendimo galimybės yra išnaudotos. Pats streikas ar jo grėsmė gali būti vienintelė reali darbuotojų teisėto poveikio darbdaviui priemonė, skatinanti jį eiti į kompromisus, kita vertus, streikas gali sukelti neigiamų padarinių tiek darbdaviui, tiek darbuotojams, tiek ir kitoms visuomenės grupėms. Šios priemonės panaudojimą ir naudojimo pabaigimą lemia būtent derybų tarp profesinės sąjungos ir darbdavio eiga, derybų rezultatai. Kolektyvinės derybos gali veiksmingai funkcionuoti tik tuo atveju, jei jos vykdomos abiejų šalių gera valia, t. y. turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų, pvz., turi būti dedamos pastangos pasiekti susitarimą, derybos turi būti tikros (neapsimestinės) ir konstruktyvios, turi būti vengiama nereikalingų delsimų. Svarbus yra teisingos pusiausvyros principas, t. y. darbuotojų organizacijos, esančios derybų šalimis, privalo ne tik būti pakankamai stiprios ir atstovaujamos, bet ir privalo būti tinkamai informuotos apie įmonės ekonominę bei finansinę situaciją, taip pat susijusį ekonominį sektorių; darbdavys taip pat turi būti suinteresuotas derėtis gera valia (darbuotojų organizacijų galimybė inicijuoti streiką nutrūkusių derybų atveju yra esminė tam, kad atsirastų abiejų šalių noras pasiekti susitarimą). Taigi streikas yra nenusisekusių sąžiningų derybų padarinys, ir gali būti skelbiamas tik įstatyme reglamentuota tvarka, atitinkamų subjektų, laikantis įstatyme įtvirtintų sąlygų, nes teisė streikuoti, būdama asmens teises užtikrinanti priemonė, gali kelti grėsmę kitų teisėms ir vertybėms, viešajam interesui. Nors streikuodami darbuotojai siekia patenkinti savo darbo, socialinius ir ekonominius interesus, tačiau streikai neišvengiamai sukelia neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, dėl jų nukenčia tam tikros visuomenės dalies ar visos visuomenės interesai. Dėl nurodytų priežasčių turi būti išlaikyta ginamų teisių pusiausvyra, kartu pabrėžtina pirmiau nurodyta šio instituto svarba darbuotojams ginant savo interesus.

    • suomis

      Būtų idomu sužinoti prancūzų patirtį, ypatingai šiame kontekste.

  • nesvarbu

    Streikas iš esmės yra ultima ratio sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus, daugiau vyrauja emocijos, todėl nėra taip paprasta priimti sprendimą – teisėtas tai streikas, ar ne. Tam ir yra taip vadinamos laikinosios apsaugos priemonės-laikinas sustabdymas, atidėjimas. Tačiau dėl „viešojo intereso“ ar „visuomenės intereso“, tai p. R.Dilys gerokai užlenkė, akivaizdžiai ultra plečiamai į streikų ribojimą pažvelgė. Galėjo juk tik žala įmonei ir tretiesiems apsiriboti, apie nepertraukiamą gamybos ciklą padėstyti – irgi būtų galimas pagrindas streiką atidėti). Pateiktų kas skundą Tarptautinei darbo organizacijai, tai jų Asociacijų laisvės ir Ekspertų komitetams būtų tikras saldainiukas sudirbimui, todėl, be jokios abejonės, tokiais naiviais ir mažaraščiais motyvais paremtą šio teisėjo nutartį apeliacinis teismas lengvai nupūs. Bet per tą laiką teisėjas Dilys jau bus išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs streiką teisėtu (arba ne).

  • nesvarbu

    Tomai, perskaičiau ir aš nutartį (Ačiū RytisI). Absurdiškesnių argumentų, ginant aludarių interesus, net cirko klounas nesugalvotų.Užtenka tik šių kelių motyvacijos „perlų“:
    „…todėl streikas tiesiogiai gali neigiamai paveikti bei įtakoti visuomenės interesus,[…]taip pat žmonių teises […] siekiant apginti viešąjį interesą […]“. Galima tik spėti, jog apie žmogaus teises ar viešąjį interesą, asmuo, surašęs tokį tekstą, nusimano, kaip kiaulė apie debesis.

    • Valentinas

      O aš atsimenu grupės Katedra albumą „Mors Ultima Ratio“…

  • Rytis I

    Įdomu, kaip tokių „ultima ratio“ veiksmų atžvilgiu pasisako Prancūzijos, Italijos, Ispanijos teismai? O gal kitur tai neįvardijama kaip kažkokia „kraštutinė priemonė“?

    • Jau kieno kieno, bet Italijos teismai neturėtų būti vertinami, kaip autoritetingi :DD Žinant jų praktikos ypatybes ir korupcijos lygi. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra visa apimanti ir visiems vienoda. Jeigu streikas nėra kraštutinė priemonė iš kitų įstatymuose esančių, tai kuri būtų „KRAŠTUTINESNĖ“? :)))

      • Fredis*

        Pirma gera žinia apie Lietuvos teismus iš specialisto, kuris žino situaciją iš vidaus:
        – Italijoje yra blogiau.

        • Fredi, patikslinčiau: „Italija neturėtų būti sektinas pavyzdys“ :)

          • nesvarbu

            Tomai, kiekviena italė tau pasakys, kad miesto Roma pavadinimas, skaitant jį iš galo, reiškia meilę. Italija – tai stilius, tai…,ech, lietuviukams dar taip toli iki jų, o tu sakai, kad “Italija neturėtų būti sektinas pavyzdys”:)

          • Nesvarbu,
            Taip išintepretuojant aš galiu arčiau teisės pasakyti, kad pvz>: http://www.unidroit.org/english/workprogramme/study050/wg03/bonell.htm dar ir kaip sektinas pavyzdys, deja, nepasiekiamas :))

      • Rytis I

        Tomai, suprantama, neturėjau LINČO ar kokios revoliucijos mintyse, bandau tiesiog prisiminti kokius streikus, kur ir kada minėtose šalyse teismo sprendimu sustabdė, užlaikė ar uždraudė. Gal tai mano sovieticoturistico įspūdis, bet rodos streikas ten jokia ne išskirtinė priemonė, o tai dažnai vos ne gyvenimo būdas :)

        • Ryti, tai pas juos ji irgi yra kraštutinė, tik naudojama dažniau. Tiesiog reikia praeiti: derybas, kiti būdai bandant išspręsti taikiai, o kai nepavyksta – tada streikuojama :) Tiesiog ši priemonė taikoma tada, kai kitomis nėra pasiekiamas rezultatas, tuo ir pasireiškia jos kraštutinumas.

          • nesvarbu

            Kalbant iš esmės, tai šių dienų visuomeniniuose gamybos santykiuose aš nematau vietos profsąjungoms. Tai praeities rudimentas, -ką sėkmingai jau įrodė, ar vis dar įrodinėja „šauniosios“ Lietuvos profsąjungos. Yra darbo sutarties šalys, jų susitarimo diskrecijos laisvė, o toks tarpininkas, kaip profsąjunga, tik parazituoja. Dirbti daugiau reikia, o ne streikuoti, ypač lietuviams.

          • Man labiau nepatinka kitas dalykas, kad darbuotojai yra mažai apsišvietę. Jie iš esmės patys visada gali apsiginti savo teisęs labai paprastai. Tiesiog nereikia rašinėti prašymų, kad išeina iš darbo, kaip pats sakai susitarti darbo sutartyje normaliai dėl jos sąlygų ir vykdyti. Kilus ginčui mūsų teismai vadovaudamiesi yra savotiški darbuotojo (silpnesnės šalies) atstovai, o bylinėjimosi išlaidos yra minimalios. Kiekvieną kartą kai man kas pasako, kad „pasirašiau, jog išeinu iš darbo savo noru“ ir panašiai, pasižiūriu į jį kaip į visišką kvailį.

          • nesvarbu

            Tomai, su tuo “pasirašiau, jog išeinu iš darbo savo noru” gali būti labai įvairiai. Pvz. būna, kad darbuotojas apsivagia, o darbdavys tai įrodo, tai kas belieka, o teisybės kitam nepasakys. Realus gyvenimas toks nenuspėjamas ir margaspalvis…

          • Fredis*

            austras jums išaiškino, kad joks darbininkas, net turintis aukštąjį išsilavinimą ir istoriko diplomą, už savo teises į didesnį atlyginimą nekovoja, nes po darbo vos pavelka kojas, o ryte 6-7 val. vėl turi būti darbo vietoje, todėl profsąjungos yra būtinos.
            Viskas kas egzistuoja – turi prasmę ir yra reikalinga.

          • Rytis I

            Gerai. Kolkas padaryti galima bent tokią negalutinę išvadą – prasti lietuviškų profsąjungų derybininkai. Reiškias reikia dar pasitobulinti, gal išvis išsiųsti juos Von kur pasistažuoti :) Šilto savaitgalio visiems…

    • nesvarbu

      Ryti I, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos teismai dėl esminių streikų ribojimų principų pasisako panašiai, kadangi yra tarptautinė šių klausimų reguliavimo praktika.Pačio išvardintose šalyse, kaip ir Lietuvoje,skelbti streikus yra draudžiama jeigu keliami politiniai reikalavimai,kuomet galioja kolektyvinė sutartis ir darbdavys jos laikosi ar prieš streiką nebuvo dvišalių derybų. Taip pat yra ribojimai tam tikrų kategorijų(medikai, vandens, elektros, transporto ir ryšių) sferose, valstybės tarnyboje. Streikai ribojami ir nelaimių zonose. Bet niekas dar nesugalvojo galimybę streikuoti riboti bravorų varguoliams, juo labiau vieno atskirai paimto bravoro, Lietuva bus pirma:)

      • miglė

        nematau tiek problemos, kiek čia per visur trimituojama – atidėjo streiką mėnesiui, gi neuždraudė. jeigu per tą laiką švyturys su darbuotojais nesusitars, galės sau streikuoti, kas nepatenkinti. tik įmonės darbas irgi turi būti užtikrinamas, matyt, tam ir buvo duota laiko, kad tinkamai pasirengtų streikui. čia ne koks autoservisas, kad uždarei duris ir išėjei – alų verdant tai oho kiek visokių procesų vyksta. jeigu viskas susproginės, tai kur patys begs dirbti tada? nebus nei su kuo, nei dėl ko tartis.

        • Sejanus

          Migle, nematote problemos, kai alus paskelbiamas gyvybiniu visuomenės interesu? Tikrai tikrai nematote? Anei jokios?

  • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

    „… Štai taip – alus, pasirodo, yra neatidėliotinas (gyvybinis) visuomenės poreikis.. jo trūkumas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui.“

    Kiek esu girdėjęs apie situaciją tai pavojų kelia ne alaus trūkumas visuomenei(nors iš tikrųjų tai labai didelis pavojus :), bet talpos, kurių negalima palikti be priežiūros ir jos gali sprogti..

    O šiaip tai mane domina vienas dalykas, į kurį „Švyturio“ tipo alaus tipo gėrimo darytojai niekaip netsako:
    1. Ar tiesa, kad gaminant alų High Gravity metodu, naudojamos genetiškai modifikuotos mielės, kurios išgyvena 15 ir daugiau laipsnių alkoholyje?
    2. Ar tiesa, kad gaminant HG metodu kyla labai nemažai grėsmių alaus kokybei ir šios problemos sprendžiamos naudojant įvairius dirbtinius priedus ir dirbtinai sukurtus baltymus, bet jie niekada nenurodomi etikėtėje, nes yra tik „proceso dalis“?

    Tai štai. Kituose rinkimuose balsuosiu tik už tą partiją, kuri sieks priimti Alaus įstatymą. :-)

    • nesvarbu

      Prince, esi teisus Mes geriame chemiją, o ne alų.Čia labai rimta problema.Rusija jau tyrimai išsiaiškino, jog didžiųjų alaus gamintojų receptai yra skirtingi – pagaminti alui, skirtam realizuoti trečiosiose šalyse, yra išimtinai naudojami cheminiai pakaitalai.

      • suomis

        Girdėjau tokį dalyką, kad viena iš didžiųjų Lietuvos alaus daryklų, vandens minkštinimui naudoja druskos rūgštį. Dėl suprantamų prižaščių jos pavadinimo skelbti negalių. :)

        • romas

          suomi, druskos rūgštis įeina į skrandžio sulčių sudėtį, todėl maža HCl koncentracija žmogui nekenkia.

          • suomis

            Klausimas: – ar ta dozė maža?

          • romas

            suomi, jei vanduo buvo kietas, tai dalis rūgšties sureaguoja su druskomis. Lieka tik pėdsakai (jei lieka), kurie nekenkia.

          • romas

            Po teisybei, nežinau dėl ko pila druskos rūgštį. Tikiuosi, kad tie kur pila išmano ką daro, nes jei naudoja rūgštį minkštinimui, tai svarbu kokios druskos ir rūgštys paskui susidaro.

          • suomis

            Sutinku. Bet yra dalis kuri ir nesureaguoja. Kas išmatuos. Ir, ar laikomasi technologinio rėžimo? Kiek man teko susidurti su gamyba, nepriklausomai nuo gaminamo produkto, tai dažnai technologiniai procesai nesutampa su deklaracijom. Ir dažnai, ne dėl nusikalstamo abejingumo.

          • romas

            nesu vandens minkštinimo specialistas, bet jei susidaro magnio ir kalcio chloridai, tai vanduo niekaip nepaminkštėja. Iš esmės sunku ką pasakyti, nežinant ką iš tikro ten daro.

        • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

          Pasiskaičiau ta proga Alaus gamybos reglamentą:
          http://www.alutis.lt/news/news.php?id=711

          Apie druskos rūgštį neradau nieko, bet yra tai:
          „33. Į misą mielių rūgimui paskatinti leidžiama pridėti ne daugiau kaip 20 mg/dm3 cinko druskų (išreikštų cinko jonų kiekiu).“
          ir
          „30. Ruošiant geriamąjį vandenį arba koreguojant misos pH leidžiama naudoti technologinėse instrukcijose nurodytą reikiamą pieno rūgšties, kalcio sulfato ir/ar kalcio chlorido kiekį.“
          Vietoj apynių gali būti:
          „18.3.6. apynių eterinis aliejus – lakieji apynių junginiai, suteikiantys apyniams būdingą kvapą;
          18.3.7. izomerizuoti apynių produktai:….“
          Į alų galima dėti:
          „20. Nesalyklinės žaliavos:
          —–
          20.1.2. ryžių, kukurūzų, žirnių ir kitos kruopos;
          20.1.3. grūdų krakmolas arba grūdų krakmolo sirupai, gauti fermentavimo būdu;
          20.2. nesalyklinės cukrinės žaliavos:
          20.2.1. įvairių rūšių cukrūs, įskaitant invertuotąjį cukrų ir gliukozę;
          20.2.2. negrūdinio krakmolo sirupas, gautas fermentiniu būdu;
          20.2.3. natūralus medus.“
          O įdomiausia čia – alus gali būti daromas:
          „23.4.1. pridedant fermentų;
          23.4.2. nepridedant fermentų;“
          ir“
          „23.11.2. naudojant vieną ar daugiau skaidrinimo medžiagų ir adsorbentų;
          23.12. alaus pusgaminio apdorojimas adsorbentais baltymų stabilizavimui;“
          Įdomiausia, kad nei leistini fermentai, nei adsorbentai Alaus reglamentu nereguliuojami, jame nėra nustatyta ar galima naudoti GM mieles ar ne… Nereikalaujama skelbti ir tai geriu aš „krakmolintą“ alų ar „nekrakmolintą“. Juk keista – Alaus reglamentas leidžia naudoti krakmolą, bet nė ant vienos etiketės neradau šio produkto. Neskelbiama ir tai, dėta cukraus ar nedėta. O ir šiaip, paskaitęs šį reglamentą
          supratau, kad Lietuvoje alaus, o ne alaus gėrimo gamyba įstatymiškai neginama. Tuo tarpu alaus gėrimo gamyklų lobistai „griauna mitus“ apie alų iš miltelių ir nutyli apie visus fermentus, krakmolus ir amilazes.

          • Industrija, – kitaip ir būti negali…
            Čia kaip vieną ūkininką išsižiojusiu paliko, kai jam gamyklėlė viena pasakė, kad mes aviečių džemui viską turime savo (atseit, chemiją, vandenį), o jiems tereikia tik aviečių kauliukų… o kitką, ūkininkėli, dėk kur nori. Tai žmogiukas ir nustojo auginti, – juk už aviečių kauliukus neišsilaikysi…

          • bang

            Tikra tiesa, pas mane ta pati problema su braškių kauliukais.

          • gytisg

            Druskos rūgštį naudoja vandens šarmingumui (šarminiam kietumui) panaikinti. Tai būtina norint pasiekti reikiamą salinimo pH. Aš pats tam naudoju fosforo rūgštį, tiesa. Bet tik todėl, kad namų sąlygomis druskos rūgštį naudoti nėra labai patogu ir kažkiek pavojinga.

          • Matau, kad lietuvaičiams apie dešrų gamybą geriau net nepradėti pasakoti :)

          • suomis

            Geriau nepasakokite, nes vienas piietis, padirbėjęs vienoje mėsos perdirbimo įmonėję, daugiau mėsos nevalgo. : DDDD

        • Jonas III

          Greičiau, kad vandens minkštinimui naudojama ne druskos rūgštis, o valgomoji druska http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/264/1/3/3/article/58

          • suomis

            Štai ir filtro reklama. : DDD Šiame, pono Artūro, tinklaraštyje, jau buvo pasakyta, kad reklama yra prilyginama – nusikalstamai veikai. : DDD Nu, nu, nu. : )

          • Jonas III

            Ne reklama, o technologijų nutekinimas. Mano asmeninė nuomonė apie filtrus skeptiška.

          • Vandens kietumas ir šarmingumas (šarminis kietumas) yra du skirtingi dalykai. Jūsų minimi filtrai pakeičia Ca ir Mg jonus natrio jonais, bet šarminį kietumą tai tik padidina. Šarminį kietumą gali pašalinti tik atbulinė osmozė, distiliavimas arba rūgštis.

      • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

        Iš tiesų, tai masinė alaus gamyba negalėjo išvengti maisto technologų ir chemikų išradimų. Bet apie tuos išradimus ir gudrybes visuomenė turi būti informuojama. Šiuo metu jaučiuosi mulkinamas. Ir ne aš vienas. Todėl vartotojų spaudimas didiesiems alaus gamintojams vis auga – tai rodo mažųjų daryklų alaus greitas populiarėjimas ir alaus importo iš kitų ES šalių augimas.

        Paskaičius apie masinę alaus gamybą ir HG industriją mirgėte marga genetiškai modifikuotos mielės, dirbtinai gauta amilazė, enzimai ir t.t.
        Pavyzdžiui, lietuviška kompanija: „Baltijos enzimai“ ir jos produkcija:
        http://www.baltijosenzimai.lt/index.php?l=lt&p=food

        „Uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos enzimai“ tiekia į rinką fermentinius produktus ir priedus, skirtus alaus ir spirito gamybai, galinčius sumažinti produkto gamybos kaštus ir pagerinti kokybę.

        Siūlomi įvairūs fermentai, fermentų kompleksai ir augaliniai preparatai, dažniausi iš jų yra

        * α-amilazė
        * gliukoamilazė
        * β-gliukanazė
        * proteazė
        * celiuliazė
        * ksilanazė,
        * pentozanazė
        * papainas
        Bendrovė siūlo ir kitus produktus, susijusius su alaus bei spirito gamyba.“

        Įdomu, kas gi perka tas α-amilazes ir pentozanazes, papainus ir kt. gėrį? Gal pilstuko ir „šiferinio“ gamintojai?

        Toliau dar gražiau – Carlsberg turi genetiškai modifikuotų mielių technologiją:
        http://business.highbeam.com/413065/article-1G1-82516536/lager-made-modified-yeast

        Bet niekur ant etikečių nerasi informacijos – naudotos genetiškai modifikuotos mielės ar ne.. Kaip žinoma, Carlsberg priklauso ir Lietuvos alaus daryklos.

        Galima būtų dar daug rašyti ir nagrinėti, bet daug alaus klastojimo faktų išdėstyta šiame straipsnyje:
        http://www.whitebeertravels.co.uk/gm.html

        Beje ten minima, kad ES įstatymai leidžia produkto etiketėje nenurodyti medžiagų, kurios naudojamos proceso metu ir išnyksta jam pasibaigus…

        Labai abejoju ar yra galutinai ištirtas GM mielių ir enzimų poveikis žmogaus organizmui.

        Lietuvos alaus gigantų lobistų puslapyje
        http://www.aludariai.eu/alaus-akademija.html
        „demistifkuojami“ mitai, rašoma:
        „Alaus gamyboje naudojamos Saccharomyces genties mielės: Saccharomyces cerevisie (aukštutinio rūgimo mielės, „top“¯) ir Saccharomyces carlsbergensis (žemutinio rūgimo mielės, „lager“¯)“.

        Tik nutylima ar šios mielės genetiškai modifkuotos, ir niekur nerašoma(apdairiai nutylima) kokia alkoholio koncentracija pasiekiama šiomis mielėmis.. Nes tada daug kas paaiškėtų. Apdairiai nutylima apie intensyvią aeraciją ir kitus procesus.

        Ir čia dar šiek tiek apie priedus, kuriais galite „pagerinti“ savo alų:
        http://brewerslair.com/index.php?p=brewhouse&d=additives

        • bang

          Ačiū už nuorodą, paimsiu papaino.

        • Kai kurie jūsų minimi fermentai (enzimai) reikalingi salyklo krakmolo skaidymui. Galite nebijoti, jie nekenksmingi. Jų yra ir jūsų seilėse, pvz.
          Genetiškai modifikuotos garantuotai yra naudojamos. Bet jūs geriate ne mieles, o jų produktą – alų. Mielės yra nufiltruojamos, prieš tai alų pasterizavus arba ne.
          Tolerancija aukštai alkoholio koncentracijai pasižymi ne visos alaus mielės. O tos, kurios pasižymi, nebūtinai yra genetiškai modifikuotos. Belgiškam alui gaminti naudojamos mielės dažnai turi šią savybę.

          • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

            Sunku man būtų spręsti apie fermentų nekenksmingumą – turėčiau būti chemiku ar bent maisto technologu. Taip, tai medžiagos, kurių esama gamtoje, bet industrinis jų vartojimas dideliais kiekiais, koreguojant natūralius procesus kelia nepasitikėjimą.

            Taip, mielės filtruojamos ir užmušamos pasterizavimu, bet norėčiau būti informuotas jei tokios GM naudojamos. Tada galėčiau spręsti ar tikrai alaus rūšis tokia, kokia ant etiketės parašyta. Ir nemanau, kad negyvų mielių kūnelių
            pasterizuotame ir filtruotame aluje visai nebelieka.. :-)

            Belgiškas alus turi seną High Gravity(tą tikrąją, o ne HG alaus vertimo lageriais ir kt. industriją) tradiciją, bet pirkdami „Duvel“ HG Lietuvoje, ant etiketės tarp sudėtinių dalių rasime cukrų. Lietuvoje tikro HG alaus bent didžiosios daryklos nedaro, (juo labiau su HG mielėmis?), nors HG procesą naudoja, bet apie cukrų ar krakmolą nerasime nė žodžio.

        • @Asturijos …
          Cukrus tam tikrose belgiško alaus rūšyse naudojamas galutiniam alaus klampumui (final gravity) sumažinti. Mažesnis galutinis klampumas daro alų sausesnį bei lengviau geriamą. Cukrus yra autentiška belgiško alaus žaliava, nereikia dėl to labai pergyventi. Taip pat verta pasakyti, kad tai nebūtinai mums žinomas baltasis cukrus.

          High gravity tereiškia, kad pradinis misos klampumas yra didelis, t.y. aukštas. Nieko tame blogo nėra.

          Apie krakmolą nerasi nė žodžio niekur, nes tai yra aludarystės abecėlė. Mielės fermentuoja trumpuosius angliavandenius, kurie gaunami fermentams veikiant salykle esantį krakmolą. Beje, cukrus yra brangesnis už salyklą, todėl tai nėra taupymo priemonė.

          Mano nuomone, didžiųjų alaus pramonininkų gamybos procesas yra pasaulinio lygio. Tiesa, savo pasaulinio lygio procesą jie naudoja blankaus alaus gamybai, bet tokia jau ta Lietuvos rinka. Vis tik daugiausiai abejonių kelia jų verslo etika. Netiesiogiai tai paliudija ir straipsnyje minimas teismo sprendimas.

        • @Asturijos …
          >>Taip, mielės filtruojamos ir užmušamos pasterizavimu, bet norėčiau būti informuotas jei tokios GM naudojamos. Tada galėčiau spręsti ar tikrai alaus rūšis tokia, kokia ant etiketės parašyta. Ir nemanau, kad negyvų mielių kūnelių
          pasterizuotame ir filtruotame aluje visai nebelieka.. :-)

          Aš linkstu paragauti alaus ir tada spręsti ar alaus rūšis tokia, kaip parašyta ant etiketės.
          Beje, laukinių mielių pilna visur. Jų yra net ore kuriuo kvėpuojate. Mielės nuolat mutuoja, t.y. genetiškai modifikuojasi. Ką su tuo ketinate daryti? Vaikščiosite su respiratoriumi?

          • gytisg pasakė: „…Mielės nuolat mutuoja, t.y. genetiškai modifikuojasi…“. Tai mandagiai tariant nėra tikslu.

            Patarčiau pasidomėti kas yra GMO (literatūros labai daug. Labai daug ir trumpų formuluočių, kurios nusako reikalo esmę, t.y. principiniai paneigiant tai, ką pasakėte Jūs čia. Paėmiau štai vieną citatą, kuri po ranka pasitaikė.

            Štai išrašas iš docento A. Paulausko teksto (kuris dirba išskirtinai GMO srityje) : „…genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu…“

            Tai ką Jūs pasakėte apie GMO, gal tiktų pasakyti apie nitratus, reiškiantis taip populiariai… (t.y., kad jų yra net ore… t.y. ta prasme).

          • Auksinis kardas

            Mielių yra visur, jeigu ką, gytisg sako teisingai. Kai kažkur panaudojame mieles, tiesiog nenorime laukti, suteikiame pirmenybę kažkokios rūšies mielėms.

            Dėl GMO – taip vadiname nenatūralų, žmogaus išgalvotą įsikišimą į genetiką, tas atskirta teisingai, nors genų dalyvavimas organizmų gyvavimo eigoje, vystymasis – toks pat natūralus ir neatskiriamas, kaip ir jais grįstų gyvybės formų.

          • nerijus

            Kas yra mielės?..

          • @Izbliondimas
            Mutacija yra genomo pakitimas. Tai yra tikslu. Skirtumas tarp mutacijos ir genų inžinierijos tik tas, kad mutacijos atveju genetinis inžinierius yra Gamta, o GMO atveju – žmogus.

    • @Asturijos
      >>1. Ar tiesa, kad gaminant alų High Gravity metodu, naudojamos genetiškai modifikuotos mielės, kurios išgyvena 15 ir daugiau laipsnių alkoholyje?

      Kol laukiame atsakymo iš tų, kuriems klausimas skirtas, pateiksiu savo pastabas šiuo klausimu.
      High gravity yra misos parametras, reiškiantis, kad misoje yra didelė (aukšta) cukrų koncentracija. Mielės kol kas čia dar nedalyvauja. Fermentuoti HG misą, gauti stiprų alų ir jį skiesti būtų nesąmonė. Man sunku patikėti, kad kas nors taip gamintų alų. Daug paprasčiau yra praskiesti misą ir ją fermentuoti. Bet tada tai jau nebe HG misa ir nėra būtinos kažkokios labai atsparios alkoholiui mielės.

  • Stogas

    Sreikuoti taip pat negali:

    1. Alytos sampano gamintojai- panos pradetu sienom laipioti.
    2. Stumbras, Viln degtine snapsiuko pilstytojai- chroniai eitu snapso trukumo atveju dauzyti seimo langu.
    3. Paukstyno darbuotojai- kaip mes vyrai gyventumeme be kiausiniu, butumem bobos.

    Teisejams reikia kelti algas, o KT israyti po sklypa prie Gedimino pilies .

  • Tomukas

    O kas paneigs kad alus tikrai gyvybinis LT visuomenes poreikis?

  • Gvidas

    Na aš per kažkurias žinias girdėjau, kad argumentuojama buvo tuo, kad mol tos alaus bačkos gali sprogt ir nunešt puse Klaipėdos, dėl to ir negalima streikuot :DDD

  • Manau (dėkui Dievui, kad kol kas gal vienas taip manau šiame beprotiškame pasaulyje), kad civilizuoti save laikantys kraštai turi tik dvi rūšis žmonių, t.y. kvailius ir vagis.
    Alkoholikus, priskirčiau prie kvailių.
    Abejingus vagims (pavyzdžiui, supirkėjams iš vagių), priskiriu taip pat vagių gildijai, -dėl to ne vagių ir nelieka, šiame griešname sviete.

  • ok

    Teisejui reikejo pridurti:
    Kai potraukį moterims keičia potraukis alkoholiui, tai alus tampa neatidėliotinas (gyvybinis) visuomenės poreikis. Ir jo trūkumas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui…

  • Trakimas

    Ne į temą:)Mielas Valentinai,jau paskelbti abitūros egzaminų rezultatai.Kažkada gerb. Artūro bloge „pažaidžiau“ ir savo „žmogišku veidu“-papasakojau savo šeimos istoriją bendrais bruožais.:)Dabar,Valentinai,atsirado šansas Tau susipažinti artimiau su mana šeima.Mano vaikelis gavo tris šimtukus-matematikos,anglų ir lietuvių kalbos.Todėl jam teks sunki pareiga paspausti ranką Prezidentei:)Matyt dalyvausiu ir aš kaip šios genų kombinacijos kaltininkas-tėvas:)Pabandyk atspėti kuris iš Prezidentūros svečių bus „Trakimas“:):):)

    • Valentinas

      Nuoširdžiai sveikinu tave ir tavo atžalą.

      • Trakimas

        Dėkoju,Valentinai.Tačiau tuo pat metu žvelgiu ir giliau.“Trakimai“ dauginasi kaip triušiai ,demonstruodami stulbinančias intelektinias savybes.Valentinams-Valentinavičiams bus nelengva „stumdyti durnių“ kuo toliau tuo labiau.Dėkoju dar kartą už Tamstos,Valentinai, mandagumą:)

        • Auksinis kardas

          „stulbinančias intelektinias savybes“ – klasika.

          Kartu, gabus ir nebėgantis jaunimas tikrai mums gelbės.

          • Trakimas

            Jaunuolis bėga iš Lietuvos.Studijuos Škotijoje tėvo specialybę:)Nors jis joje nieko neraukia ir ta sritimi visiškai nesidomi:)Matyt tikisi,kad tėvas sunkiu momentu kažkuo padės ar išgelbės:)Komiška situacija,tačiau jug svarbiausia yr visiškai ne tai.Svarbiausia yra ,kad jaunuolis būtų laimingas nieko nepasiekęs ar pasiekęs viską.Atsitiko taip,kad vedžiau baudžiauninkę-nekilmingą moterį,kokią derėjo vesti mano luomo žmogui-sovietmetis-sunkmetis-nekiši gi pinpalo į rozetę?Po daug metų „baudžiauninkė“ o ir vaikai atskleidė paslaptį-juos mama du kartus mušė,kas bajorų giminei yra visiškai nepriimtina.Aš savo katės prašau niolika kartų,kad ji nemyžtų kur papuola ,o laikytųsi taisyklių.Tą patį taikau ir vaikams-visada juos įtikinėju ir jų prašau.Štai ir rezultatai-.Moteris,kurią vedžiau tik dėl garbės kodekso-nepateisino lūkesčių.Ją nepaprastai stebino faktas,kad mūsų vaikai yra „tokie geri“-štai gal ir mės esame tokie geri partneriai?:)O iš kurtais mes būsime geri partneriai,jei mūsų dvasiniai pasauliai yra nutolę šviesmečiais…..Todėl aš ją paleidau :)

          • romas

            Sunku pasakyti, kas mus gelbės. Pažiūrėkit, kaip visokie futuristai paišė ateitį – nei vienas neatspėjo. Dievas juokiasi iš žmogaus planų :)

          • Auksinis kardas

            romai, yra paprasta dalykas „the end“, kuris besąlygiškai perduoda estafetę toliau.
            Išsisukti sunku.

            Kita stipri teiginio laikančioji – kad gabus yra gabesnis už negabų :-)

            Trakimai, ne visi laikui bėgant artėja, tikra tiesa. Pasitaiko tolimo komplikacijų.

          • romas

            Karde, gal kaip tik gabus jaunimas bėgs ir negelbės, o gelbės nemažiau gabus, kuris atbėgs. O gal niekas neatbėgs ir gelbės tas jaunimas, kuris liks. Gal gabumų nereiks, nes gabumus gamins kaip šiandien iphonus.
            Man atrodo: išvažiavimo iš Lietuvos tema tapo žodine konstrukcija su visokiais baimių ir nerimo atspalviais. Daugelis išvažiuojančių norėtų, kad mes jų išvykimą suprastume kaip nuostolį. Taip mes, liekantieji, pastatome save į skolingųjų išvažiuojantiems poziciją. Juk taip nėra. O ir kas mūsų tokio blogo laukia? Vis mėginu nupiešti baisų vaizdą ir nesigauna :)

          • Auksinis kardas

            Blogo? Kad jaunyste maitiname Londoną, kuriame neregėti žmonių susitelkimai, o patys dauginame pensininkų, tenkančių čia galinčioms veikti rankoms/galvoms.

            Na jau ne, demografiniai procesai jei nedžiugina, tai ir nedžiugina, nors suvisam bėgančiųjų pats ypač nevertinu. Apmaudu gal, kad tiek netikėjimo savarankiška ateitimi, kad taip norisi ant svetimo gatavo. Mechaniška tai, nebūna labai vertinga.

            O šiaip skeptiška paties pozicija savotiškai žavi :-)

          • romas

            Karde, komentavau netiek Jūsų pasisakymą, kiek žodžius „nebėgantis“ Jūsų komentare ir „bėga“ – Trakimo. Jaučiu kažkokią skubą, nelaimės nuojautą tokiuose pasakymuose. Nelaimės dvelksmą sustiprina žodis „gelbės“. Man smagu, kai nerimą galiu perskaityti tarp eilučių :)
            Dėl demografinių procesų siūlau nesijaudinti. Prieškario Lietuvoje šeimos buvo daugiavaikės, o pokaryje atėjo mada dviems vaikams. Labai didelės nelaimės dėl to mūsų neužpuolė. Manau, kad neužpuls ir ateityje. Faktiškai dabar darbo rankų pakankamam kiekiui produktų sukurti reikia mažai, todėl tiek daug bedarbių. Nesakau, kad jų gyvenimas pavydėtinas, bet XIXa darbininkas šių dienų Lietuvos bedarbio ir pensininko gyvenimo tikrai pavydėtų. Manau, kad perskirstymas tobulės ir viskas bus gerai. Jei neįvyks kažko radikaliai nelaukto, aišku :)

          • Auksinis kardas

            „XIXa darbininkas šių dienų Lietuvos bedarbio ir pensininko gyvenimo tikrai pavydėtų“ – asmuo vertina savo būseną ne ateities ar praeities, bet dabarties socialiniame kontekste. Ir jei dabartiniame kontekste būtis apgailėtina – ji gali tokia ir būti, ne vien kankinti prasta nuotaika.

            Dėl žodžio „gelbėti“ – jo prasmės šakojasi link pagelbėti ir išgelbėti. Vienu atveju sakome mums, kitu atveju – mus.

            Mockaus matymas man atrodo pelnytas:

            http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/amockus-emigracija-prilygina-savizudybei.d?id=47221163

            Kalbant apie prūsus, romai, dramatiškas gaideles sau leidžiate naudoti?

          • Valentinas

            Trakimai,
            Tai, kad tavo atžala galimai protingesnė už tave, apie tave nieko blogo nebyloja – taip ir turi būti. Tačiau žinodamas tavo stulbinamas intelektines savybes, aš nesistebiu, kad jaunuolis nori pabėgti nuo tokio tėvo kuo toliau. Jei tu prisisiurbęs alaus pradedi aiškinti žmogui apie tai kas yra pinigai, kas yra darbas ir seki pasaką apie tai kaip Kubilius Konstituciją pažeidinėjo, nors kiek protingesnis jaunuolis turėtų mandagiai padėkoti už genų kombinaciją (dar neaišku, gal čia mamos genai suteikė kokybę) ir palikti tokį nevykėlį tėvą praeityje. Norėjau užbaigti tuo, kad dėjau ant tavęs Račo dėjimu, bet, pagalvojus, ką dar blogiau galima uždėti ant žmogaus, ant kurio dėjo nuosava atžala. Užuojauta.

          • romas

            Karde, emigracija nėra teigiamas dalykas, bet mano kampas buvo kiek kitoks. Iš kur žinom, kad Lietuva ateityje bus nelaimės zona ir reiks mus gelbėti? Jau dabar dažnas mano esąs ištiktas stichinės nelaimės ir bėga, todėl UK ir Airijoje pilna ne emigrantų, o tiesiog pabėgėlių. Aišku, kiek perdedu, bet juk ir sakiau, kad skaitau tarp eilučių.
            :) Lietuvoje pilna liūdesio ir nerimo dėl ateities, o tai atsispindi mūsų žodžiuose. Nėra labai aišku, ko mes bijome. Kad mirsim iš bado? Kad žiemą sušalsim kaip per Leningrado blokadą? Manau, kad ateitį prognozuojam pernelyg pesimistiškai.

          • Fredis*

            Valentinai, trakimiškos gaidos skamba paties Mečio Laurinkaus rašinyje http://www.lrytas.lt/-13095230721308945893-lietuvos-visuomen%C4%97-lengvai-pasiduoda-egoistiniams-vald%C5%BEios-sprendimams.htm Paskutinis sakinys – beveik tobulas:
            „Ispanijos piliečiai jau krapšto užmiegotas akis, galbūt sveikai nervingas nerimo vėjas netrukus ūžtelės ir mūsų pusę“. Trakimas pučia sveikai nervingą vėją.

          • Auksinis kardas

            romai – sutinku, persmelkianti neviltis tikrai nedaug prideda sėkmei, ir tokia nei reikalinga, nei pelnyta. Kur kas labiau praverstų racionalus, užtat ir vaisingesnis, dabarties bei ateities matymas. Bet mums būdinga, kaip kad lryte, arba „šlovinti“, arba „parklupti“, gauti „spjūvį“. Tiesiog būti čia, ir būti pakankamai protingai sekasi nesmarkiai.

            Visgi, ir paties optimizmas trenkia Kubiliumi – vėl mitas, daugiau savitaiga, nei konstruktyvus problemos pripažinimas.

          • romas

            Karde, Kubilius čia nei prie ko. Pesimizmas ir optimizmas – būsenos. Aš suprantu, kad labai dideliai daliai žmonių yra blogai, bet pesimizmas turi žymiai didesnius mastus nei realus žmonių skurdas.

          • austras

            Valentinai, nors tu „dėtum“ ne „Račo“, o „arklio dėjimu“, vis tiek tai nepasakytų apie tave nieko gero.

            P.S. O tai, kad profesinės sąjungos negali paskelbti streiko, dėl kažkokio teisėjo blūdijimų – akivaizdus faktas.

          • Fredis*

            Valentino teigiamos savybės: darbštus, sumanus, įtakingas, tikras socialistų siaubas tinklaraštijoje (blogosferoje).
            Jeigu Valentino nuomonė nesutampa su austro, tai dar nereiškia, kad Valentinas nėra teisus ar neturi teisės į savo požiūrį ir minčių dėstymą. Darydamas kategorišką išvadą apie Valentiną („nieko gero“) – galima drąsiai teigti, kad austras yra nepakantus kitai nuomonei ir yra radikalus. Nesusikalbėjimas ir didžiulė priešprieša tarp oponentų ir skirtingų žmonių grupių labiau kenkia pačiam austrui, o ne Valentinui. Valentinas visada ras išeitį, o austras tik stovi ištiesta ranka ir reikalauja daugiau dėmesio ir pinigų.

          • nesvarbu

            austras čia ne apie Valentiną mano, kad „nieko gero“, veikiau priešingai-Valentiną austras ypač vertina. Tai dėl to liūdnai pagarsėjusio „dėjau“ jis taip pasakė, kad nieko gero…
            Austrui kažkas čia yra gerai pataręs-daugiau infantiliškumo pamirštant nuoskaudas, austrai!

          • austras

            Nesvarbu, deja, bet nesu pratęs, kad „ant manęs“ būtų „dėliojama“. Ir netoleruoju tokio elgesio, nesvarbu kieno atžvilgiu tai būtų padaryta.

          • mielas austrai, aš tai vis stebiuosi, kaip tamsta nepavargstate. Ir kartu žaviuosi…

          • Valentinas

            Austrai,
            Račo moralinis autoritetas toks didelis (primenu, kad jis žurnalistikos Adamkus), kad paprastas, vulgarus „dėjau“ po jo plunksna tampa giliaklodžiu, dvasingu, trancendentiniu palinkėjimu. Todėl, jei pasakyčiau „dėjau ant profsąjungų“ tai būtų vulgaru. Jei pasakyčiau „dėjau ant profsąjungų Račo dėjimu“, tai iš karto viską sukeičia vietomis ir profsąjungos nedelsiant privalėtų susirūpinti savo moraliniu veidu.

          • Auksinis kardas

            Išties, dėjimas dėjimui nelygu. Nereikia reaguoti skausmingai, kai dedama solidžiai, oriai.
            O juk šis atvejis kaip tik toks prakilnus.

        • Romai???

          • romas

            Kas „???“?
            Siūlau nesirūpinti dėl ateities. Dažnai žmonės tiesiog aistringai ieško, dėl ko būti neramiems :)

        • Briedys

          Trakimai, siūlyčiau DNR testą pasidaryt, kažkaip galai nesueina…

  • Raimondas

    Kolektyvinio ginčo eigos chronologija

    Vadovaujantis kolektyvine sutartimi, derybos dėl atlyginimų peržiūros pradedamos vasario pirmą savaitę, o nauji atlyginimai nustatomi nuo balandžio 1d.

    Susitikimai su administracija:
    2011m. sausio 25d., ištrauka iš protokolo: “Darbdavio atstovai pranešė, kad darbo užmokesčio peržiūrėjimas neplanuojamas.“
    2011m. vasario 23d., ištrauka iš protokolo: “Įvertinus išorinę informaciją bei vidinius įmonės rodiklius, kurie prastesni nei 2009m., darbdavio atstovai pranešė, kad darbo užmokesčio peržiūrėjimas neplanuojamas.“
    Darbdavys du kartus pakartojo, kad dėl atlyginimų šiais metais deramasi nebus. Oficialiai derybos baigtos joms net neprasidėjus.
    Pasibaigus deryboms ir šalims nesusitarus, pradedamas kolektyvinio ginčo procesas. 2011m. kovo 21d. jungtinė profsąjungų atstovybė įteikė reikalavimus dėl atlyginimų indeksavimo.
    Ir tik esant kolektyvinio ginčo stadijai, darbdavys pradėjo teikti pasiūlymus:
    2011m. balandžio 15d. susitikime su administracija, kuriame dalyvavo ir profsąjungų aktyvas, buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas – grąžinti metams sporto programą. Darbdavys dar kartą pakartojo, kad atlyginimų peržiūros nebus. Profesinė sąjunga sutiko pripažinti, jog 2010m. atlyginimų peržiūra buvo baigta.
    Profsąjungų iniciatyva kolektyvinio ginčo nagrinėjimas buvo tęsiamas taikinimo komisijoje.
    2011m. gegužės 17d. taikinimo komisijoje darbdavys pateikė pasiūlymą algas kelti 0,5proc., arba profsąjungoms kreiptis į teismą, dėl kolektyvinės sutarties punkto, „dėl atlyginimų indeksavimo“, išaiškinimo. Profesinės sąjungos konsultavosi su darbuotojais iki gegužės 25d. Šiems darbdavio pasiūlymams nebuvo pritarta.
    2011m. gegužės 31d. taikinimo komisijoje buvo pateikti du pasiūlymai : įvesti sveikatos draudimą darbuotojams arba kelti atlyginimus 1,8 proc. Profesinės sąjungos pasiūlė apsiriboti tik 7,3 proc. atlyginimų indeksavimu. Taikinimo komisija darbą baigė nesutarimų protokolo surašymu.
    2011m. Birželio 9-10 dienomis Utenoje ir Klaipėdoje įvyko slaptas darbuotojų balsavimas dėl streiko skelbimo.
    58 proc. gamybinio padalinio darbuotojų slaptu balsavimu pritarė streiko skelbimui.
    2011m. Birželio 15d. Įteiktas pranešimas apie birželio 23 d.pradedamą streiką.
    2011m. Birželio 20d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, streikas atidedamas 30 dienų.

    • miglė

      Man tai įdomu, kodėl taip viską rūpestingai čia užfiksavę dėl švyturio streiko, nesurašot ir kolektyvinės sutarties sąlygų, kurios numato, už ką gi turėjo būti didinamos algos? kažkaip nelabai tikisi, kad jos turėjo tiesiog šiaip imti ir didėti tik dėl didėjančios infliacijos? o kaip įmonės rodikliai? o kaip pačių darbininkų darbas – gerėjo/blogėjo? kažkaip neužsimenama ir apie tai, kad krizės metu nebuvo sumažintos algos, kaip daugelyje įmonių ir vidurkis, kaip rašė ta pati žiniasklaida, darbininkų neprastas – virš 3000 Lt

      • belekas

        Vidurkis nieko nepasako apie didžiosios dalies darbuotojų padėtį, nes neaišku kokie skirtumai tarp uždirbančių daugiausiai ir mažiausiai, bei koks jų skaičius.

      • suomis

        Pirmiausia. Jie(proletarai), tuos pinigus užsidirbo. Antra. Jų reikalavimai, yra tik vienas procentas nuo išmokėtų dividendų. Trečia. Tryjų štukų atlyginimas tai nėra kažkas ypatingo. Gal kokiam vergui, tai ir daro įspudį, bet žmogui, turinčiam sąvigarbą , toks atlygis už DARBĄ įspūdžio nedaro. Jau prieš penkiolika metų 3000Lt. atlyginimas įspūdžio nedarė, tai kodėl jis turi daryti šiandien, kai pragyvenimo lygis pabrango.

        • nesvarbu

          Labiausiai „patiko“ antras argumentas. Suomi, iš kur pas tave tiek pykčio?

          • suomis

            O kurioje vietoje, pats išskaitei, kad pas mane „tiek pykčio“? Aš tik išdėsčiau argumentus. Ir jie yra teisingi.

          • nesvarbu

            Kurioje vietoje išskaičiau? Tai, kad pas patį ant kaktos parašyta-pyktis ir nepasitenkinimas iš pavydo, matant, kad kitiems sekasi,kartais peraugantis į afektą!
            Pastebiu,kad toks pykčio pagrindu išplitęs pavydas čia tampa kolektyviniu įvairaus plauko nerijų jausmu, kuomet jau atvirai pavydima kitiems ne tik dėl išmokėtų dividendų, tačiau ir išminties, talento, gabumų. Viena paguoda, kad toks pavydas paplitęs ne tik tarp vidutinybių, kaip tamsta…

          • suomis

            Prajuokinai. : DDDDDD Apie patį buvau geresnės nuomonės, bet visada žinojau ir žinau, kad kategoriškumas reiškiant kažkokią nuomonę nėra didelės išminties požymis. Tai budinga Valentinui, dar keliems, bet kaip matau ir pačiam kategoriškumas ne svetimas. Mus supantis Pasaulis daug idomesnis ir nevienareikšmiškas, kad galima būtų jį supakuoti į kažkokius rėmus, ką jūs su Valentinu bandote nuospirčiai padaryti. Gal ir nesu didelis talentas, bet ir pats ne genijus. Taip kad, gal galime apsiti be epitetų kabinimo ir pasistengti išpešti bent kiek naudos iš bendravimo šiame, pono Artūro tinklapyje. Tikiuosi, mano pasiūlimas turi bent kiek racijos.

          • nesvarbu

            Suomi, aš ir parašiau juokais. Nevertink tai rimtai Neesu kategoriškas. Tai baisiausias dalykas, kas gali žmogui nutikti.Jei atvirai, tai su malonumu skaitau pačio pastebėjimus, kaip ir kitų.

          • Valentinas

            Suomi,
            Viena iš nuomonių su kuria kategoriškai nesutinku tai tai, kad aš kategoriškas. Tai sakantis galėtų pateikti kokių nors pavyzdžių. Šiaip kategoriškai negailestingas esu tik kvailybei ir neapykantai. Tave laikyčiau daug kategoriškesniu ir juodabaltesniu komentatoriumi, nes prisiskaitęs geltonos spaudos dažnai nesugebi pagauti niuansų ar kaip pats rašai mus supantį pasaulį supakuoji į rėmus. Man keisčiausia, kad vienas iš didžiausių šio blogo pakuotojų kaltina mane, vieną iš geranoriškiausių ir taikiausių šio blogo komentatorių pakavimu. Suomi, Valentinas kaip pasaulis, jis daug įdomesnis ir nevienareikšmiškas, kad jį būtų galima supakuoti į kažkokius rėmus. Tavo bėda, kad su Tomkaus pagalba susipakavai save į rėmus. Išlaužk juos ir semk iš Valentino kiek širdis geidžia. Valentinui negaila dalintis.

          • Fredis*

            Valentinai, reikalauti iš eilinio, paprasto žmogaus labai daug ką suprasti tikriausiai negalima. Žiūrėkite, net žymus politikas, filosofas, Akto signataras rašo tekstą atkartodamas Trakimo, nerijaus ir suomio mintis, tik labiau nugludinęs tekstą: http://www.alfa.lt/straipsnis/11697650/Vadovelinis.Andriaus.Kubiliaus.veidas=2011-06-23_07-00/

        • Jonas III

          Tas filosofas, o tuo pačiu ir Trakimas, nerijus bei suomis ko gero teisūs.
          Mano geras pažįstamas vaikinukas, porą metų prasiblaškęs Anglijoje, prieš porą mėnesių grįžo, bet „integruotis“, nepaisant beprotiško ekonomikos kilimo ir nedarbo mažėjimo, niekaip nesiseka.
          Ko gero investicijos į aukštąsias technologijas ne visada pasiteisina.

          • Valentinas

            Sąlygas neįmanomas gyventi Lietuvoje sugalvojo ir padarė tikrai ne Kubilius. Susvetimėjimas, neapykanta, visuotinė agresija vieni kitiems, darbdavių teroras darbuotojų atžvilgiu ir darbuotojų sabotažas darbdavių atžvilgiu, negatyvizmas, korupcija – Kubilius paprasčiausiai per mažai talentingas kad visa tai pridirbtų. Tai yra tokių „suomių“, „nerijų“, „trakimų“ mąstymo persmelkusio daugumą gyventojų nuo viršaus iki apačios, daugumą politikų nuo konservatorių iki „socdemų“, daugumą žiniasklaidos ir netgi individų save laikančių intelektualais ir protingais žmonėmis (Ozolas, Maldeikienė ir kt.) pasekmė. Nerijus, Trakimas, Suomis, Maldeikienė ir Ozolas yra esminė ir pagrindinė Lietuvos problemos dalis – jie įsiurbę Lietuvą tame mėšle, kuriame visi pūname.

          • Jonas III

            Valentinai, maišote prižastis su pasekmėm.

          • romas

            Kai Lietuvoje blogai, dauguma savo elgesį nori aiškinti pasekmėmis ir niekas nenori būti priežastimi. Pagalvokim savikritiškai, ką tai galėtų reikšti.

          • Fredis*

            A.Eidintas kaltę suvertė N.Numavičiui iš Maximos http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/aeidintas-ar-del-emigracijos-nera-kalti-ir-prabangos-besivaike-verslininkai.d?id=47465497, kiek prisimenu, tai jis ir dar keli draugai-kolegos su Ferrari važinėjo.

          • Jonas III

            Romai, tai kas turi prisiimti atsakomybę, ar aš (sąlyginai), kuris tik mokesčius moka (gal ir ne visus), ar pats (sąlyginai), kuris investuoja milijonus (gal mokesčių ne daugiau mokėdamas), kad patekti ir būti prie lovio? Manau, kad aš (sąlyginai) – pasyvi priežastis, o pats (sąlyginai) – aktyvi priežastis.

          • Jonas III

            Atitinkamai ir bausti reikėtų – mane lygtinai, o patį – realiai.

          • nesvarbu

            Tu čia, Jonai, gerai sugalvojai- ir mokesčius ne visus nori mokėti, ir atsakomybės jokios neturėti, ir, kad kažkas kitas tą atsakomybę už patį prisiimtų!! Kaip rusai sako „gūbą – nedūra“:D

          • nesvarbu

            Bet va kaltę, tai jauti-su bausme, nors ir lygtine, sutinki. Jei patiri neteisumo būseną, vadinasi nesijauti teisus.

          • Jonas III

            Vieną dalį (atsakomybės) prisiėmiau …

          • nesvarbu

            Jonai, tuo ir teigiamai skiriesi nuo čia liūdnai pagarsėjusios trijulės:)

          • romas

            Jonai, jei kažką darėt, esat ir atsakingas. Jei nesat atsakingas, tai ką tada darėt?

          • nesvarbu

            romai, tai Jonas ir sako, kad yra atsakingas. Tačiau labai mažai,tik viena dalelyte, už kurą jis nusipelnė tik švelnaus pabarimo. Didžiausia rūstybė, jei teisingai supratau, turi tekti tiems prakeiktiesiems verslininkams.Tai jie dėl visko kalti, jie su Kubilium sugadino mums gyvenimą! Kadangi kitokių verslininkų pas mus dabar dar nėra, tai a priori išeina, kad visus verslininkus dabar reikėtų ketvirčiuoti, be teismo ir tyrimo?

          • nesvarbu

            Mane žavi Jono logika- jei investuoji (Lietuvoje!!) milijonus, tai esi pasmerktas būti „aktyvia priežastimi“ visų Lietuvėlės nelaimių. Išgirstų tokį tautos balsą koks būsimas investitorius:DDD

          • romas

            nesvarbu, suprantu Jono poziciją. Jis jaučiasi atsakingas tik truputį: atidarė vagims duris, bet pats nevogė. Tai, aišku, būtų palyginti doras požiūris, jei Jonas iš tikro būtų atsakingas prieš patį save, bet kažkokiu n-tuoju jausmu jaučiu, kad iš tikro kažkas yra atsakingas prieš Joną (Jono manymu).

          • Fredis*

            Žiūrėkite plačiau, neužsisklęskite savyje, neužsiimkite vien tik savianalize.
            „G. Sorosas pataria europiečiams į galvas įkalti mintį, kad nuo krizės išsigelbėti galima tik visiems drauge, o ne nacionaliniu mastu“.

          • nesvarbu

            Čia tenka pritarti G.Sorosui,vienas mano pažįstamas sukčius tai pat dažnai mėgo kartoti Šv. Pranciškaus žodžius: „lenktyniaukite tarpusavyje meile ir darydami gerus darbus“.

          • Jonas III

            Nesvarbu: aš nesakiau , kad visa atsakomybė tenka verslininkams, o tik tiems „verslininkams“, kurių verslas neįsivaizduojamas be buvimo valdžioje, su kuo susijusios ir jų investicijos. Kiek kainuoja viena seimo nario kėdė?

        • Romai.
          Manau, kad didžiosios priežastys yra kelios:
          1. Po 1991 m. rugpjūčio pučo, – Lietuvai reikėjo Lietuvą vienijančio žmogaus (iki tol tiko V.L.). Tačiau apie 250 tūkst. šeimų (apie 1.0 mln. tautiečių) buvo kaip ir antrarūšiai, nugrūsti į kampą – jiems, manau buvo paliktas vienas kelias, – visiškai nenaudingas Lietuvai (juodas biznis). Tai buvusių komunistų šeimos (turiu tokią teisę pasakyti, nes nei aš nei mano plačioje giminėje nebuvo nei vieno komunisto ir mes tos akcijos nebuvo paliesti. Bet tiesa mums visems turi būti svarbi).
          2. Turint omenyje galingą investicinę paramą Lietuvai (tai kaip ir antras Maršalo planas), deja, ja buvo leista pasinaudoti kelioms šeimoms (porai tūkstančių šeimų), kurie sukurdami netinkąmą Lietuvai kryptų, – nušlavė darbo vietas. Tai yra buvo atsisakyta realiai sukurti viduriniąją klasę, šeimos verslą. Nors tokia strategija buvo parengta ir labai sėkmingai įgyvendinama, bet kai minėta daugiamilijardinė parama veikė kita kryptimi… taigi.
          3. Svarbu ir tai, kad neturime teisėtvarkos organų, išskyrus gerai veikiančią policiją. Todėl vagystys, banditizmo plėtra geometrine progresija, – buvo užtikrinama.
          4. Laisva rinka neturėjo nieko bendra su vakarietiška laisva rinka. Aplamai partijų dešinėje ilgai viešpatavo bolševikiniai (1917 metų) metodai. Lietuvoje per ilgai po 1990 m. siautėjo bolševikinis režimas, inspiruotas Kremliaus, manau (dešinėse partijose… kairės organizacijos tam netiko, nes neturėjo autoriteto, kurio pagalba Lietuvoje būtų galima nepalikti akmens ant akmens).
          Toliau ta tema nediskutuosiu. Pagarbiai.

  • Azuolas

    Teisėjai nepakaltinami. Vienas teismas, svarstydamas kaip tokia teisėja dokumentus klastojo, pareiškė, kad teisėjų klaidos nėra baudžiamos, o dėl didelio darbo krūvio visi teisėjai neišvengia tokių klaidų… O jei už klaidas ir darbo broką nėra baudžiama, atsiranda galimybių būti apdovanotiems.

  • Ignas

    Manau, kad teisėjas vartoja „Utenos mėlyną“, kuriame, kaip girdėta, naudojamos nuodingos medžiagos, kad alus permatomame butelyje nebūtų pernelyg stipriai veikiamas šviesos :).

  • Sakyciau cia is tos serijos ‘neisgeres-nesuprasi’ o geriausia, kad ‘neisgeres svyturio-utenos alaus nesuprasi’.
    bet mane stebina kitkas, tai reakcija i si reikala o tiksliau jos nebuvimas. Kazkaip LT mes tokius ar kitokius musu atstovu sprendimus nuleidziam pasaipom iki blogu (tinklarasciu) lygio.
    Ir kaip atsigauna sirdis, kai streikuoja graikai, anglai ar kas tik nori… Pabandyk tu jiems ka uzdrausti, gal todel, kad profsajungos turi stubura?!

    • Raimondas

      „Švyturys- Utenos alus“ 2010m. pagal reklamą laikraščiuose buvo antroje vietoje po Maximos.

    • Graikų streikavimas nežavi, – tai tarsi vagių buntai (kai terorizuojama ES mokėti už nesibaigiančias siestas (tradiciškai jos bten, manau, būdavo kelias karštymečio valandas, dėl ko ir gyvendavo arti skurdo, pavyzdžiui, lyginant su Lietuva).
      Ir visai kitkuo kvepėjo, manau, buntai Egipte, Baltarusijoje ir panašiai, – tai greičiau inspiruoti nauji žemių pasidalinimai, viniems niekšeliams sustiprėjus, kitiems nusilpus (niekšelis, kabutėse, – čia, didžiavalstybė…).
      N, o profsąjungas, bet Skandinavijos šalyse, kažkada, manau, buvo papagimdytos kapitalo valdytojų, siekiant suvaldyti mases, kurios samdomos darbui. Kiek žinua,pradžioje profsąjungos pirmininkai ir buvo išlaikomi darbo masių darbdavių. Logiška, ir nieko piktinančio, – mases, kas tai turi valdyti.

  • Linas Pl.

    Rimtas klausimas.

    Kokį darbą turi dirbti žmogus, kad nebūtų įmanoma tuo pačiu būdu pritaikyti to paties straipsnio?

  • dzyvai

    Sutinku, jog teisėjo pomėgis alui neturėtų atsispindėti jo sprendimuose, ir juolab, jie neturėtų bijoti stambių koncernų.

    Kaži, kiek iš pasipiktinusių nuo šiol perka kito koncerno alų (jeigu perka)? T.y., kiek mes esam patys socialiai sąmoningi, solidarūs ir atsakingi?

    • Auksinis kardas

      Jei kartais esate, kviečiu sukti giros keliu.

      • Tas tiesa. Bet giros, taip pat yra iš esmės skirtingos.
        Sudžiovintos duonos gira… ir, sakykime, iš miltelių (nors vien bendrovė tokią ypatingai gražiai, bet begėdiškai reklamavo… matyt žino ką daro ir su kuo… tokiu atveju jau matomai geriau net ta būtų iš bačkų, anuomet… kurios viduje gal koks ir kirminas pasivoliodavo… turiu omenyje kulinarinis kirminas, kaip koks avietėje, t.y. valgomasis…).

      • romas

        Dar geresnis – vandens kelias.

  • Raimondas

    Streikas UAB „Švyturys-Utenos alus“ pripažintas teisėtu

    2011m. liepos 5d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė UAB „Švyturys-Utenos alus“ ieškinį dėl įmonės profesinių sąjungų(AB “Švyturys“ profesinė sąjunga ir Utenos alus darbininkų sąjunga) birželio 23d. paskelbto streiko pripažinimo neteisėtu.
    Taip pat teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones-streiko atidėjimą 30 dienų.

    • suomis

      Kas gali paneigti, kad tai ne šio tinklaraščio įtaka. Pagarba p. Artūrui.

  • Raimondas

    2011m. liepos 5d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė UAB „Švyturys-Utenos alus“ ieškinį dėl įmonės profesinių sąjungų birželio 23d. paskelbto streiko pripažinimo neteisėtu.
    Teismas konstatavo, jog šalys buvo susitarusios kiekvienais metais derėtis dėl atlyginimų:

    Tuo būdu buvo pripažinta, kad darbdavys nevykdė kolektyvinės sutarties ir

    Teismas pasisakė ir dėl ginčijamo Kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4. punkto(Atlyginimų peržiūros metu atlyginimai keliami ne mažiau vidutinės metinės infliacijos dydžio (šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV), atsižvelgiant į šalies vidutinio atlyginimo augimą.):

    Buvo įvertintos ir kitos sąlygos į kurias reikia atsižvelgti atlyginimų peržiūros metu:

    Taip pat teismas pasisakė dėl šalių pateiktų argumentų:

    Teismas nusprendė :

    Teismo sprendimu panaikintos ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės-streiko atidėjimas 30 dienų.

    • Galėjote ir visą sprendimą įkelti.

      • nesvarbu

        Tomai, neverta. Ir gerai padarė, kad neįkėlė to sprendimo. Mano patarimas tau-neeikvok laiko veltui skaitydamas visokių dilių sukurptų niekam vertų žodžių junginių, nes pačiu geriausiu atveju tai bus tik menkavertis plagiatas. Esmė tame, kad tu ir taip turi labai mažai laiko, kad suspėt perskaityti bent mažą mažą dalelytę vertingų, originalių tekstų, kad ir suomio komentarų:)

        • Man Raimondas e-paštu atsiuntė nutartį. Sukalti 7 lapai teksto ir, beje, cituoja tą LAT’o nutartį, kur aš parašiau ilgą komentarą Liepa 1, 2011 6:44 vakare. Pagalvojau – kaip patogu. :)

          • nesvarbu

            Tomai, jei būtų mano valia, tai tave jau nuo sekančio pirmadienio paskirčiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėju (išimties tvarka), o tą nevykėlį ir kategorišką „teisėją“ Dilį pasiųsčiau persimokyti į MRU, arba viešuosius darbus padirbėti, kad sužinotų kaip žmonių teises atriboti nuo žmogaus teisių.

          • Tik gaila, kad nei tavo valia, nei mano nėra niekam įdomi :)

          • romas

            Tomai,įdomu pasidarė: ar Dilys tiesiog profesionaliai blogas teisininkas, kaip galima būtų suprasti iš nesvarbu komentaro, ar jis nedoras teisininkas? Neskaitysiu tavo ilgos teisinės ekspertizės, nes nesuprasiu, todėl dviem žodžiais ir stiliumi „žaliems“, prašau. :) Jei tai neperžengia kokių nors kodeksų normų ribų, aišku.

          • Romai, aš nekompetentingas komentuoti teisėjų darbą. Pats nurodei galimus variantus. Gali būti vienas, gali būti antras, arba gali būti abiejų kombinacija :) Negaliu normaliai pakomentuoti nežinodamas kaip viskas vyko, todėl lieka tik spėlioti. Aš net nežinau, kas yra blogiau būti nekompetentingu ar nesąžiningu vykdant teisingumą? Rezultatas tas pats gaunasi. Nors gal pirmiausia reikia būti sąžiningu, nes neprofesionalumas gali būti ištaisytas aukštesnės instancijos teismo.

  • mumu

    Kiti teisėjai vaikus žagina, o šitas tik paėmė kelis tūkstančius į delną iš aludarių už nutartį… Neskaitau nusikaltimu, dėl tokių niekų teisėjų garbės teismas bylos nekeltų. Kas netikit, galit apskųsti…

    • Nebijot atsakomybės už tokio turinio komentarą?

      • mumu

        Neišdrįs. Jei domėtumeisi, tamsta, žinotumei, kad prokuratūra neprieštarauja būti vadinama `nusikalstamo pasaulio buferiu´ ir `nusikaltėlių bendrininkais´. Teismams irgi subrendo laikas prisipažinti, kad visų svarbesniųjų bylų nutartys surašytos atsižvelgiant į šalių perduotų banknotų nominaliosios vertės skirtumus.
        Vis tiek jau niekas nesistebi, nesidomi ir nevykdo teismų sprendimų. Ir alaus streikininkai būtų nosį sutartimi nusišnirpštę smagiai streikuodami. Ką jiems tas teisėjas gali padaryt? Nes labai negarbinga profesija paskutiniu metu. Labai ne prestižinė.

  • Rytis I

    „Kiti teisėjai vaikus žagina“ – kertinė frazė. Ir viskas nusidažo violetine spalva… Kažkuom primena tokį neatremiamą „o pas jus negrus muša“.
    Šiuo metu lygiai taip žiūrima į valdžią, politikus, kunigus, žurnalistus – visi blogi ir be išimčių. Nebent gaisrininkai verti šiokio tokio pasitikėjimo, nu taip teigia tyrimai… Katastrofiška profesinės etikos normų diskreditacija visame kame. Turbūt teisėjai priima tūkstančius adekvačių ir visiškai teisingų sprendimų, o bet nori nenori matome tuos nelemtus, neįsipaišančius į paprasčiausią logiką atvejus. Ir gerai, kad matome (ačiū gamtos dėsniams, kad š. plaukioja paviršiumi). Blogai, kad tie atvejai lieka neįvertinti kompetetingos bendruomenės. Gal kartais bei duotuoju atveju reiktų įvertinti kolegos kvalifikaciją? Kiekvienas toks „pro pirštus“ į savo rato žmogų tik dar labiau skaldo ir didina nepasitikėjimą. Gal tai kažkam reikalinga, o visdėlto labai neįtikėtina kad reikalinga patiems teisėjams.

  • Ryti.
    Pagirsiu, labai geras komentaras. Geras pastebėjimas. Ore jau tvyrote tvyro, kad reikia sisteminių gerų straipsnių, kurie truputį pagėdintų tautiečius, kai pastarieji viską suvienodina, pagal atvejus, nors jų iš tiesų per daug.
    Tas pats, kai vagis sako, o jie tai vagia milijonus…
    O kas iš tikrųjų stebina, tai čia susirenkanti publika. Kai koks niekaliukas suraitomas, žiūrėk + 20. O čia kažkas Ryčiui – 1. Jau sakiau kartą, pasikartosiu, tie vertinimai turi vieną ir labai gerą pusę, – iš jų gali pamatyti kokie žmonės lanko šią svetainę. Žinoma, labai raštingi. Bet koks jų vidus.
    Ar jiems tiesa rūpi, ar tik tiesa pagal teisės aktus (nesakau, kad totaliai nupirktus. Gal labiau tinkamus išsivysčiusiems kraštams, dažniau… turiu omenyje laikotarpį, kuris reikalingas visuomenei, kuomet šalyje baigiasi baudžiava, o ne ką kitką… juk ką kitką dažnai turime net geriau nei vakarietis, pavyzdžiui ūkininkas, žemės ūkio techniką ar mokslo įstaigos naujai pastatyta laboratorija…).

    • Rytis I

      Aj, keverzojam ne dėl pliusiuko, buvęs jis nebuvęs :)

    • nesvarbu

      Rytis I dažnai protingai parašo.

      • nerijus

        O „nesvarbu“, dažnai, reikėtų protingai patylėti…

        • nesvarbu

          nerijau, jeigu žmogus išlaisvinamas ne kūrybai, jis išlaisvinamas agresijai.Valentinas, austras, Tomas,Artūras ir keletas kitų tinklapio skaitytojų priskirtini pirmam atvejui, tu (su chebryte)- antram. Todėl S.Parulskio balsu tavęs ir klausiu:
          -Gal tu bukas?

          http://www.lrytas.lt/-13105319091308269842-sigitas-parulskis-agresija.htm

          • nerijus

            Žinai, kad tamstos nuomonė man čia nerūpi?..Ar vis viliesi?..
            Viltis ne tik durnių, pasirodo, motina. Daryk išvadas.

  • nerijus

    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/is-automobilio-pavoge-132-litrus-alaus-59-159598

    Visi galvoja, kad pirmoji religija Lietuvoje- Romos katalikai, o iš tikro ne.
    Puikus „Konstantino“ komentaras (08:24):

    „Lietuvoje pirma religija – alus, antra krepšinis.“

  • Trakimas

    „Gubyt liudej nie pyvo,gubyt liudej voda..“:)

  • Šiandien per Svobodą paklausiau istorikės atsakymą dėl Rusijos dvigalvio erelio.
    Sudomino tame atsakyme tai, kad dvigalvis erelis Rusijai reiškia agresiją kaimynų atžvilgiu ir ta istorimė nepatarė naudoti jį dabar Rusijoje. Jos nuomone , – geriau viengalvį, kuris vienu tarpsniu Rusijoje buvo visškai oficialus. Ji netgi labiau abejoja, ar buvo oficialus tas dvigalvis, kurį Rusijos imperatoriui atvežė jo antroji žmona, paimta iš Bizantijos imperijos.
    Kodėl tai mane sudomino.
    O tai, kad Ivanas trečaisis labai siekė atsiimti žemes iš Lietuvos imperijos, kuri valdė Ukrainos žemes (prieš tai priklaususias Ukrainos Rusiai).
    Taigi, labai didelė istorikė vėl pasauliui paminėjo Lietuvos imperiją (Europos galybę penkioliktame amžiuje). Kurios greta nėra nei Estijos, nei Latvijos…
    Jau vieną kartą esu minėjęs, kad nereikia Lietuvai nukabinti nosies. Jei Lietuvoje liktų dorų bent 1.5 mln. žmonių, – Lietuva atsistos… juk ir po karo, kai rodėsi elito neliko, kaimuose gimė dešimtys tūkstančių genealių vaikų (miestams tai neduota, dėl suprantamų priežasčių, nėra bevndruomenių mieste, kurios žmogų apsaugotų nuo visiškos moralinės degradacijos ir t.t. ir pan.), baigė universitetus ir atvedė Lietuva į Laisvę, (visa tai inicijuojant JAV, ir visų pirma R. Reiganui).
    Lietuva biuvo, yra ir bus.

  • Raimondas

    Manau, gerbiamieji, kad nukrypome nuo pagrindinės temos: kaip galima manipuliuoti Lietuvos teisėtvarka, siekiant patenkinti savo tikslus. Ir deja, tai tarnauja tik tolimesniam mūsų šalies skurdinimui. Įdomus faktas : 2010 metais buvo sumažintas pelno mokestis nuo 20 iki 15 proc. „Švyturys“ išmokėdamas didelius dividendus šiais metais sutaupė 5 mil. litų. Darbuotojų reikalavimas – tik 1 mil. turi būti palikta Lietuvoje.

  • nesvarbu

    Raimondai, tema:kaip galima manipuliuoti Lietuvos teisėtvarka, siekiant patenkinti savo tikslus yra aktuali. Nėra ir ką lyginti su tema:kaip kovoti su manipuliavimu Lietuvos teisėtvarka, siekiant patenkinti savo tikslus. Tačiau ir pats esate neblogas manipuliatorius.Teisėją Dilį perspjovėt.Užskaitau. Pasirodo, kad „Švyturio“ streikuotojai kovoja už …Lietuvą! Jų reikalavimas rūstus ir konkretus, tačiau tautinis, lietuviškas sakyčiau – 1 mil. turi būti palikta Lietuvoje! Bet vis tiek kiek nusismulkinot, manau, kad reikėtų visus du melijonus jūsų kišenėse (ta prasme Lietuvoje) palikti.Kaip manot?

  • nesvarbu

    Dabar galvoju, o kam tai „aktyviai visų Lietuvos nelaimių priežasčiai“ išvis tie dividendai? Todėl siūlau – Lietuvoje palikti visus penkis melijonus dividendų. Suomis su Trakimu man pritars.

    • suomis

      Yra ir dar idomesnė alternatyva nei tavo pasiūlyti penki mil.
      Čekistas, vedantis popą sušaudyti, klausia jo.
      -Jei visa valdžia nuo dievo, tai ir mes nuo Jo.
      Popas jam ir atsako.
      -Taip, bet jūs skirti mums, už mūsų NUODEMES.
      Kaip paprastai, istorija turi tendenciją kartotis…..

    • Trakimas

      Be abejo-pritariu.

  • nesvarbu

    Suomi, nerijau, trakimai, kuris iš jūsų rašė šį tekstą?:
    http://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/v-romanovas-t-barsti-ir-jav-monopolijas-reikia-skubiai-ginti-nuo-mano-keliamo-pavojaus-363398

    Tik kelios citatos:
    -„Patariu jums nesivadovauti stereotipais, nuvažiuoti i Vokietijos sostinę Berlyną, aplankyti Karlo Markso prospektą ir padėti gėlių prie jo paminklo (austrai, a-ūūū). Gal tada jūs suprasite, kad jo filosofija daugeliu amžių aplenkė jūsų kapitalistinio rojaus filosofiją, pagal kurią gerai gyventi tik tokiems kaip jūs ir T.Barštys.“

    -Vis dėlto man malonu, kad skandinavai skaito mano straipsnius. Gal jiems tai padės kompensuoti tuos tris šimtus metų baimės ir neapykantos rusams ir Karlui Marksui. Sutikite, gera K.Markso tezė: jei pelnas didelis, tai kapitalistas dėl jo ryšis bet kokiam nusikaltimui.

    -Todėl jūs visada kukuosite pagal aferistų dūdelę, bet žmonės jau atskiria jūsų giesmę.

    • Trakimas

      CCCP taip pat buvo kapitalistinis rojus politiniam biurui.Tamsta painiojatės,nedaug išmanote,tačiau Valentinavičiaus užduotį bandot įvykdyt-už tai Tanstai bus sumokėta mūsų-mokesčių mokėtojų -pinigais.Kaip žemai puolėte,“nesvarbu“:)

  • nesvarbu

    Trakimai,kur painiojuosi ir ko neišmanau? Konkrečiau.

  • Trakimas

    Painiojatės ekonomikoje.Neišmanote ekonominių santykių.“Kapitalizmas,socializmas ir Marksas“ yra ideologinės klišės,kurias naudojo CCCP ideologinio PR fronto darbuotojai.:)Tamsta darote tą patį.Gal jaučiate nostalgiją seniems laikams,kai priklausėte partiniam -ūkiniam aktyvui?

  • Fredis*
  • suomis

    Futuristiniai pamastymai. Čia dar vienas, panašaus pobūdžio.
    http://alkas.lt/2011/07/02/profesorius-davidas-passigas-%e2%80%9elietuva-jau-dabar-turetu-susirupinti-savo-islikimu%e2%80%9c/
    O kas liečia teisingumą, tai labai abejoju. Nes, azijiečiai(indai), programuotojai neatlaiko jokios kritikos. : D Vienas programuotojas, dirbęs viename Amerikos banke, kartu su indais, pasakojo, kad šiuo metu, indų CV mėto į šiukšlių dėžę, jų net neskaitęs. Taigi, šių futurologų, pranašystės neturi jokios išliekamosios vertės.

  • kariunas13

    Turbūt teisėjas rašydamas sprendimą skaitė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“ Ten Šveikas užsiminė, kad pakėlus mokesčius alui valstybė pasmerkta žūti (čia tik mokesčius pakėlus, o kas būtų jei nebegamintų :D :D :D). Jo totalus debilizmas teisėjo sprendimas kaip tokius sugeba surankioti Lietuvoje?

  • nesvarbu

    Kas gali paneigti, kad šiandien Klaipėdos teismai iš esmės baigė LR Konstitucijos 51 straipsnyje įtvirtintos Lietuvos varguolių teisės streikuoti pripažinimo niekine procesą? Būtų skandalas, tačiau–kam tai rūpi. Juk tokios siurprizinės, nelauktos, baltais siūlais susiūtos bylos yra vos ne nūdienos Lietuvos teismų duona kasdieninė. Žinoma, kaip žmonės kalba, tai liečia tik bylas kur šalys yra labai dosnios…Šiuo gi atveju „maloniai“ stebina veiksmo dalyvių miklumas, precizinis tikslumas ir profesionalumas lyg tyčia siekiant profsajungiečių streiką nukelti į žiemos laiką, kuomet iš aludarių varguolių streiko bravoro savininkai tik pasijuoks. Žiemą bravorui streikai nebaisūs, kadangi tai vis tik yra sezoninis verslas. Ir juk viską numatė, šelmiai! Pirmiausia buvo nutartis dėl streiko sustabdymo, jo atidėjimo (ir koks skirtumas, kad su kvailais argumentais-svarbu tam tikram laikui suveikė). Po to -jos panaikinimas, žinant, kad toks panaikinimas neįsigalioja, jei jis yra apskundžiamas. O finale „nekaltas“ nurodymas, kad streikuoti dar trupučiuką negalima, nes reikia palaukti sprendimo įsigaliojimo, vėl gi galimai numatant, kad bus apeliacija ir tokia apeliacija bus nagrinėjama tik rudenį, o ten jau žiema ant nosies, jau gali ir streikuoti…Profesionalai. Dar labai sužavėjo argumentas, vardan ko visa tai. Nepatikėsite – dėl tų pačių darbuotojų gerovės…

    • nerijus

      Graudu. Tai dar kartą parodo vietą tų- kurie jos nežino.
      Matyt, teisėjas pasitaikė alaus mėgėjas?..

      • Rytis I

        Nea, manau alaus išvis negeria. Geria konjaką, bet „mažomis dozėmis“ :)
        O schema „nušlifuota“ (spėju) seniai ir iki tobulybės. Kažkas tą tobulybę kada nors turėtų sudaužyti, kaip krištolinę taurę, gal net į akmenines grindis Prezidentūroje? Mačiau, šiandien kažkokios rokiruotės nemažos teisėjų luome, tai gal viskas į gerą :)

        • nerijus

          Lauksime galutinio verdikto, nes tai gali tapti precedentu kitiems atvejams. Primena tarybinius laikus.

  • Raimondas

    2011-07-22
    Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo AB „ŠVYTURYS“ profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos atskirąjį skundą

    Šiandien Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutraukė apeliacinį procesą pagal AB „ŠVYTURYS“ profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-20 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Utenos alaus darbininkų sąjungos nutarimu bei UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ jungtinės profsąjungų atstovybės sprendimu skelbtas 2011 m. birželio 23 d. streikas atidėtas trisdešimčiai dienų.

    Apygardos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu pats panaikino skundžiamą teismo 2011-06-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovių atžvilgiu, kurios teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti patikrintas šioje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad 2011-07-23 baigiasi 30 d. terminas, kuriam buvo sustabdytas atsakovių paskelbtas streikas, teisėjų kolegija konstatavo, jog išnyko tiek teisinis, tiek faktinis atskirojo skundo nagrinėjimo pagrindas, todėl apeliacinį procesą nutraukė.

    Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nors ir ne visiškai tiksliai taikė teisės normas, tačiau klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo tinkamai ir priėmė teisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi DK 81 str. 4 d., kurioje nustatyta: „jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti“, tačiau UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ nepatenka į įmonių sąrašą, kuriose turi būti užtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos) (DK 80 str. 2 d.). Tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neatidėjus atsakovių paskelbto streiko, teismo sprendimo įvykdymas, pripažinus streiką neteisėtu, gali pasidaryti nebeįmanomas, nes streikas jau bus įvykęs. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „ŠVYTURYS“ profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos planuojamas streikas neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams.

  • Rytis I

    Patiko – „Tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neatidėjus atsakovių paskelbto streiko, teismo sprendimo įvykdymas, pripažinus streiką neteisėtu, gali pasidaryti nebeįmanomas, nes streikas jau bus įvykęs.“
    Pilnam vaizdeliui reikėjo papildyti sąvoka „psichologinių“ –
    „neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams.“

  • Na, va, dabar все законно…

    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/svyturio-utenos-alaus-darbuotojams-streikuoti-neleista-56-201526#axzz1oMbdsm8B

    Įdomu, kaip tuomet iš tiesų Lietuvoje įmanoma legaliai surengti streiką?

    • Rytis I

      Demokratija ant popieriaus, putinizmas kišenėje. Kišeninė demokratija.
      Mokytojas, per gyvenimą neišdrįsęs išbandyti mokymą savo praktikoje, yra vertas tik lengvo šyptelėjimo. Tokia štai ir demokratija…