Я не поэт, но я скажу стихами

Kažkaip praleidau paskutinę madą… Bet skubu prisijungti

http://www.articlesextra.com

************************

Be reikalo tu sugrįžai,

Nepagalvojai, neapskaičiavai

Nes niekada skaičiuoti juk ir nemokėjai,

Kaip ir rašyti ar mąstyti, nes ne visiems juk duota,

Pats žinai.

 

Sėdėtum sau dabar Albione, kur ūkanos neišsisklaido

Ir niekas taip ir nesuprastų, kas esi.

Per ūkanas juk nematyti, kad radijuje skydinės

Tik balsas aidi, o minčių nėra, nes tekstas svetimas

O momenėlis minkštas.

 

Minkšta ir ta kita vieta, kuria tikėjais plačiai apsėsti

Ne veltui dirvą juk ruošei metus prieš grįždamas

Ir skalijai be paliovos ant tų, iki kurių tau kaip iki mėnulio

Kurio fazes skaičiuoji, matyt, tikėdamasis nušvitimo

Bet neprašvinta vis

 

Trmpam padėjo ir sugrįžai kaip tie iš fabrikų, kur vištos be galvų

Panašios į tave, tik su sparnais, kuriuos bandei užsiauginti

Užaugo… kaip pas vištą, mosuok kiek nori, bet neskrisi

Ir fabriko jau nebėra kur grįžti, nes tavo vištos nupeštos seniai

O tu net ne gaidys

 

Jei būtum bent rytais galėtum pagiedoti, tikėdamasis, kad išgirs

Dabar gi lieka tik anų laikų godoti

Ir laukti grūdo, kurį galbūt numes Mantukas, Algis ar Andriukas

Už laiką, šierą ar tūpsniuką arba parduotą rašinuką

Tik ne rinkimų metas jau

 

Yra dar televizija, kurios ekranas žydras sutalpina net tave

Ir laikraštis kur bėdžiai nelaimingi laukia tavo žodžio

Apie Turkmėnistano prezidentą Nazarbajevą ir žemę neparduodamą

Nevykusią lietuvišką poeziją, gauruotą ranką iš Rytų ir sušius iš Japonijos

Tam bėdžiai ir yra, kad tavimi tikėtų.

 

O kuo tikėti tau, kai nebėra “Žmonių istorijų”, ir VAE jau nebestatys

Kai Anglija penkis kartus jau aprašyta, o žąsys nededa kiaušinių

Tautinių stringų pats neužsidėsi, nes vis dar nebėgioji

Ir pavydėti nieks jau nepavydi tavo išminties

Nes dvokia ji

 

Be reikalo tu sugrįžai ir pats dabar jau tai žinai

Nepagalvojai, neapskaičiavai, galėtum – grįžtum, bet su Ryanair tu neskraidai

Bet juk bėda ne ta, nes niekada nesupratai kad mesijų nėra

Kad tai tik pasaka, kurią vaikystėje girdėjai ir tikėjai, kad taip būna

Nes minkšta tau ir apačioj ir viršuje.

 

 

 

(8 balsų, vidurkis: 2.00 iš 5)
Loading...
  • Vytas30

    Jei ne Landsbergis, tai taip ir nebūtume žinoje, kad mūsų tarpe vaikšto trys neatiskleidę pykčio poezijos talentai

    • Marius Gaubas

      Jei nei ponas, beigi jo ziponas/Tai niekada negime butume nei kaip Tauta/Nei kaip lietum ir saule permirke burokai.

      • Marius Gaubas

        Runkeliai visiskai nesirimuoja, tai teko improvizuoti. Pardon.

  • ArturasR

    Kai kas galvoja kitaip ir net per TV tai skelbia

  • sataniuga

    Juokinga, gerb. Račai. Juokinga ir … tik juokinga, kai poeto žodį imasi interpretuoti, atleiskite, poezijos grafomanai.

    • ArturasR

      mielas sataniuga, džiaugiuosi, kad praskaidrinau nuotaiką. Ir, žinote, ir man juokinga, kad kalbate apie interpretacijas ir poetus. Nejau gyvenimas taip nenusisekė?

      • sataniuga

        Iš skaidrių žiemos mėnesienų
        Kur nėra nei arti, nei toli
        Leidžias snaigė tyli
        Ant įkaitusių tavo blakstienų
        Pastovėk apkabinta tylos
        Meilės žodis visitiek pavėluos.

        Nerašykite eilėrščių, Račai, Jūs nemokate. Tik tiek.

        • Marius Gaubas

          Is nugerto butelio liudesio
          Pasisemes jegu prabudau,
          Ir isgeres likusi turini,
          Palaimingai vel uzmigau.

          Liudesio ir neapykantos Poetas
          — Mykoliukas Berastis

          • Marius Gaubas

            Savikritika,

            Is pirmo zvilgsnio sis akivaizdziai trumpas eilerastis yra is tiesu gerokai ilgesnis. Jis apima pilna busenu cikla ir palieka vietos gerbiamo poezijos gerbejo fantazijai bei apmastymams, nes poetas samoningia neatskleidzia, kada butelis buvo pilnas ir ar is viso buvo. Pirmoje eilerascio eiluteje deramas loginis kirtis turetu buti dedamas ant „nugerto“. Poetas cia klausia pats saves, ka tai is tiesu reiskia? Ir cia gimsta plati apmastyvu erdve; ar tai permanentine busena, ar tik efemerine emocija? Juk kai kuriu gyvenimas tik besitesianti tustybe, atspindima sio galingo poetinio konstrukto – „nugertas“. Niekada nei pilnas, besiliejantis per krastus, nei visiskai tuscias, kaip tuscia, sausros iskankinta Zeme. Praleide, eiluciu prasme, didziaja dali eilerascio vel griztame pries esmiu. Kitas loginis ir prasminis kirtis – „turini“. Kaip galetu pasirodyti neislavintai akiai bei emocijai, poetas lyg tiesmukiskai nurodo i alkoholi, kaip viena didziausiu visuomenes ir individo (nedalomas lot. – aut. pastaba) egzistencijos ir zmogiskos silpnybes pagimdytu kanciu. Bet tai absoliuti interpretacijos ir suvokimo klaida kaip ir trivializacija esmes vs tiesmukisko pasaulio vidi (matymo lot. – aut. pastaba). Autorius siuo lyg nekaltu ir nereiksmingu zodziu perkelia gerbiama skaitytoja i kokybiskai nauja erdve, uzduodamas amzinai prasminga klausima – kas yra turinys? Kuom jis skiriasi nuo skrandzio turinio ir kokiomis svarstyklemis jis sveriamas? Ar tokios svarstykles is viso egzistuoja? Ar is viso reikia sverti ka nors? O gal tik pasisverti pries anestezijos seansa? Eilerastis beigiasis sviesia nata, nes uzmigti ir ypac prabusti niekada nevelu ir netgi prasminga. Tai ir vainikuoja poeto minti.

            Svikritikas
            — Mykoliukas Berastis

        • Marius Gaubas

          Gerbiamas Sataniuga, Jusu poezija be lyties, kvapo ir jegos. Kaip 10C klases pirmunes drungni zodziu zaismai (be gramatiniu klaidu, nes juk pirmune), pasidazius blakstienas cheminiu piestuku (jei piestukas ne is tos, ar tos, bet pasenusios chemijos, blakstienos tikrai realiai gali ikaisti ar net nudegti ir tada tikrai sulauksi tik pasaipu, o ne Meiles zodzio).

          Poezijos Kritikas
          — Mykoliukas. Berastis

        • ArturasR

          mielas sataniuga, gal kur nors būtų galima įsigyti tamstos rinktinę. Kad žinočiau, jog turite kokios nors kompetencijos šioje srityje, o nesate šiaip dundukas.