V.Muntianas delsia. Ar bus kuo džiaugtis?
Vakar Seimas planavo balsuoti, ar panaikinti neliečiamybę buvusiam parlamento vadovui Viktorui Muntianui. Planavo, tačiau nebalsavo, nes tai padaryti sutrukdė techninės kliūtys: per vėlai buvo įregistruotas nutarimo projektas.
Nebalsuos, atrodo, ir šiandien, nes parlamentarai dar nori viską rimtai apsvarstyti, išsiaiškinti ir tik po to priimti galutinį sprendimą.
Prisimenant, kad žinia, jog V.Muntianas gali būti kyšininkas, pirmą kartą pasirodė daugiau nei prieš du mėnesius, toks Seimo delsimas atrodo šiek tiek keistas. Per tiek laiko, jau seniai viską buvo galima išsiaiškinti ir apsvarstyti ne vieną, o kokius penkis kartus. Žinoma, jei būtų buvę noro, kurio Seime, stebint vakarykštes diskusijas atrodo yra ne per daugiausiai.
Šiek tiek keista, ypač turint galvoje dabartinio Seimo reitingus, visuomenės neigiamą požiūrį ir dažnai viešojoje erdvėje girdimą frazę, jog ”visi jie vagys”. V.Muntiano istorija galėjo tapti puikia proga parlamentarams įrodyti, kad taip nėra ir kad Seimas anaiptol nėra korupcijos lizdas.
Generaliniam prokurorui paprašius atimti V.Muntiano neliečiamybę, sprendimas turėjo būti priimtas iš karto, nedelsiant ir nesudarant įspūdžio, jog Seimas bando apsaugoti V.Muntianą nuo atsakomybės.
Juk sprendimas panaikinti neliečiamybę dar anaiptol nėra pripažinimas, jog V.Muntianas padarė nusikaltimą. Tai tėra pagalba galimo kyšininkavimo bylą tiriantiems prokurorams, kurie nori apklausti buvusį Seimo pirmininką kaip įtariamąjį.
Gali būti, kad apklausus V.Muntianą paaiškės, jog jis nieko blogo nepadarė, ir yra tyras kaip krištolas. Kodėl kolegos parlamentarai neleidžia to padaryti, galima tik spėlioti.
Taip pat tik spėlioti galima ir kodėl V.Muntianas iki šiol nepasielgia taip, kaip prieš ketverius metus pasielgė trys buvę Seimo nariai: Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas Vidžiūnas. Tada prieš ketverius metus generalinis prokuroras taip pat prašė Seimo panaikinti jų neliečiamybę ir tada, kaip ir šiandien įtarimai buvo tie patys – kyšininkavimas. Tiesa, skirtingai nei V.Muntiano atveju, anie trys buvo įtariami kyšių ėmimu, o ne davimu.
Pamenate, kaip vis trys pasielgė? Po to, kai Seimas atmetė prokurorų prašymą panaikinti neliečiamybę, jie patys ėmė ir atsisakė Seimo nario mandato. Lyg ir labai garbinga, tačiau kartu ir su tam tikru išskaičiavimu: juk jei istorija būtų rutuliojusis toliau, jiems galėjo grėsti apkalta. O kokios būna apkaltos pasekmės šiandien mes visi puikiai žinome.
Todėl padėję ant stalo Seimo nario mandatus, tie trys iš esmės ne tik kad nieko neprarado, bet net ir išeitines kompensacijas gavo – nuo 16 iki 25 tūkstančių litų.
V.Muntianas, jei būtų tikras politikas, jau seniai taip turėjo pasielgti. Vien jau dėl to, kad jo pavardė jau tris mėnesius visiems siejasi su kyšininkavimu ir korupcija. Jei jis būtų tikras politikas ir tikrai žinotų esąs nekaltas, jis pats turėtų visais įmanomais būdais stengtis, kad byla kuo greičiau pasiektų teismą, kuris ir atsakytų į klausimą davė kyšį buvęs Seimo pirmininkas ar ne.
Tačiau V.Muntianas neskuba. Pasislėpęs už neliečiamybės sienos jis vis dar bando aiškinti, kad nieko blogo nepadarė ir kartu tikriausiai slapčia tikisi, kad Seimas galbūt atmes prokurorų prašymą. Pavyzdžiui, todėl, kad paaiškės, jog prokurorai nesutvarkė visų reikalingų teisinių formalumų įrašinėdami tuos 40 V.Muntiano skambučių Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui.
Taip gali atsitikti, nes Seime kartais galima pastebėti kažkokį nepaaiškinamą solidarumo jausmą. Net kai iš šalies visiems atrodo viskas aišku, parlamentarai kažkodėl tai pradeda viskuo abejoti. Įspūdis toks, jog bijo paleisti džiną iš butelio. O gal tiesiog laukia kadencijos pabaigos?
Kaip ten bebūtų, V.Muntiano istorija dar kartą patvirtino, kad tokios sąvokos kaip garbė, orumas, reputacija Lietuvos politikoje kaip buvo taip ir lieka visiškai nieko vertos.
Juk galų gale V.Muntianas tikriausiai vis tiek pateks į teisėsaugos rankas – ar su Seimo pagalba, ar be jos. Kodėl Seimas nori kartu su juo dalintis atsakomybe, galima tik spėlioti.
O man asmeniškai labai įdomus kitas klausimas? Jei neliečiamybė V.Muntianui vis dėlto bus panaikinta, ar prokurorai prašys Seimo leisti jį suimti ir kokiam mėnesiui ar dviems uždaryti į Lukiškes?
Kaip Vilniaus miesto tarybos narį Evaldą Lementauską, kuris kaip ir Muntianas įtariamas kyšininkavimu?
Tada būtų galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje tikra demokratija ir kad įstatymai galioja visiems vienodai.
Ar jau pradėjote džiaugtis?