Artūras Račas

Vilniaus savivaldybė pirmadienį išplatino labai įdomų pranešimą. Jame – duomenys apie tai, kaip didžiuosiuose Lietuvos miestuose kito socialinių pašalpų gavėjų skaičius.

Pirmiausia pateikiama lentelė, parodanti, kaip viskas buvo Vilniuje, po to – kita lentelė iliustruojanti socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičiaus dinamiką Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Klaipėdoje. Pastaroji, beje, buvo platinama tik pranešime spaudai, Vilniaus savivaldybės puslapyje jai vietos neatsirado.

Tiesa, kai kurie skaičiai iš šios lentelės pranešime spaudai pateikiami:

Lyginant su 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, gaunančių socialinę pašalpą
vilniečių padaugėjo 13,2 karto, Kaune – šis skaičius didėjo 26,6 karto (nuo
1519 iki 40300), Klaipėdoje – 18,5 karto (nuo 725 iki 13400), Šiauliuose –  10,9 karto (nuo 621 iki 6756), Panevėžyje –
9,3 karto (nuo 964 iki 8928).

Kadangi lentelė labai didelė, jo perkelti man nepavyko. Tačiau esmė jos tokia:

Kaune 2008 metais socialinę pašalpą gaudavo 1519 asmenų, o kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį – 7728, 2009 metais – atitinkamai 3344 ir 10154, 2010 metais – 10311 ir 8150, o 2011 metais – 40372 ir 13039.

Klaipėdoje šie skaičiai 2008 metais buvo 725 ir 5421, 2009-aisiais – 1656 ir 7342, 2010 – 5453 ir 10177, 2011 – 13418 ir 10531.

Šiauliuose 2008 metais socialinę pašalpą gaudavo 621 asmenų, o kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį – 3674, 2009 metais – 1948 ir 6215, 2010-aisiais – 5939 ir 8211, 2011 metais – 6756 ir 8992.

Panevėžyje šie skaičiai 2008 metais buvo 964 ir 3820, 2009 – 2718 ir 6230, 2010 – 7450 ir 7792, 2011 metais – 8928 ir 9470.

Prisiminkime ir Vilniaus statistiką: 2008 – 16 447 ir 17 951, 2009 metais – 36 006 ir 24 311, 2010 metais – 129 049 ir  59 584, 2011 metais – 216 303 ir 81 189.

Suprantu, skaičių daug. Be to, turint galvoje, kad juos pateikti sugalvojo A.Zuokas, nesiimu spręsti, ar jie tikrai teisingi.

Tačiau jei pateikiami skaičiai per daug nenutolę nuo tikrovės, bent jau man asmeniškai jie sukelia įvairių minčių.

Na, pavyzdžiui, pažiūrėkime į A.Zuoko pateikiamus skaičius lygindami juos su Statistikos departamento pateikiamais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį penkiuose aptariamuose miestuose. Kaip į juos bežiūrėsi, išvada peršasi viena: bent jau pagal oficialų darbo užmokestį skurdžiausiai gyvena Šiaulių gyventojai, o turtingiausi – vilniečiai.

Darbo užmokesčio kitimo tendencijos didžiuosiuose miestuose taip pat šiek tiek skyrėsi. Vilniuje 2011 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo šiek tiek didesnis (2436,8 lito) nei 2010 metų pabaigoje (2429), tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį jis sumažėjo (atitinkamai nuo 2113,4 iki 2075,1 ir nuo 2344,7 iki 2288).

Panevėžyje darbo užmokestis 2011, palyginti su 2010, augo nuo 1975,9 iki 1992,1 lito, Šiauliuose – nuo 1902,4 iki 1910 lito. Iš esmės – panašiai kaip Vilniuje.

Šioje vietoje, žinoma, dar reikia atsižvelgti į infliaciją, kuri 2011-aisiais buvo didesnė nei realus darbo užmokesčio augimas, bei tą faktą, kad pragyvenimo lygis Vilniuje yra galbūt šiek tiek aukštesnis nei kituose didžiuosiuose miestuose.

Bet net turint galvoje pastarąsias dvi aplinkybes, logiškai paaiškinti A.Zuoko pateikiamą statistiką yra nelengva.

Nes ta statistika yra tokia: Vilniuje socialines pašalpas gauna 39 proc. gyventojų, Kaune – 12 proc., Klaipėdoje – 7,5 proc., Šiauliuose – 5,6 proc., Panevėžyje – 8,2 procento gyventojų.

Nežinau, kaip jums, bet man tokie skaičiai protu sunkiai suvokiami. Nes jie turėtų liudyti, kad Vilnius yra tikrų tikriausia visiško skurdo sostinė, kurioje beveik kas antras gyventojas negali išsiversti be valstybės pagalbos, kuriai 2011 metais (neskaičiuojant kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį buvo skirta beveik 61 mln. litų).

Ne ką lengviau protu suvokiama yra ir Kauno statistika. Ten, kaip jau žinome, socialinės paramos gavėjų dalis yra gerokai mažesnė nei Vilniuje, tačiau bendra pašalpoms 2011 metais skirta suma stebina. Vilniuje, kuriame bendras pašalpų gavėjų skaičius yra 297 472, pašalpoms 2011 metais buvo skirta 79,1 mln. litų, tai yra, beveik po 266 litus asmeniui, tuo tarpu Kaune, kur pašalpas 2011 metais iš viso gavo 53 411 asmenų, prireikė 51,8 mln. litų arba po beveik 970 litų asmeniui.

Sunkoka logiškai paaiškinti ir skirtumus tarp Vilniaus ir Kauno bei Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vertinant asmenų, gaunančių socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį santykį. Pastaruosiuose trijuose miestuose abiejų kategorijų asmenų skaičius skiriasi 20-30 proc., tuo tarpu Vilniuje ir Kaune socialinių pašalpų gavėjų yra maždaug 3 kartus daugiau nei gaunančių kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį.

Bandau sugalvoti, ką tai galėtų reikšti, bet man niekaip nepavyksta.

Nepaisant to, sveikas protas man kužda, kad visi tie skaičiai yra – nebijau to žodžio – visiškai kvailos R.Dagio ir V.Jankausko socialinės politikos rezultatas, už kurį mes visi kartu mokame. Kartu – tai yra ir akivaizdus liudijimas, kad ta kvaila politika leidžia kažkam – panašu, pirmiausia, Vilniuje ir Kaune – užsiimti verslu, kuris yra gana pelningas.

Visa tai, žinoma, yra tiesa, jei A.Zuoko išplatinti duomenys apie pašalpų gavėjus yra teisingi.

Kita vertus, jei jie teisingi, A.Zuokas yra tokios pačios proto būsenos kaip R.Dagys ir V.Jankauskas. Nes, jei neklystu, ir socialines pašalpas, ir kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį skirsto savivaldybės.

Todėl tai, kad Vilnius, kuriame darbo užmokestis yra didžiausias ir pastaruoju metu augo, šiandien tapo Lietuvos skurdo sostine, yra ne kieno nors kito, o A.Zuoko vadovaujamos savivaldybės nuopelnas.

Gali būti, kad tai jokia politika, o „just business“.

A.Zuokui tai būdinga.

(3 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)

Loading...