Vieniems patinka botagėliai, kitiems – lenciūgėliai
Ir vėl tos dvasios…
„Bendra taisyklė tokia: turi būti patvirtinta visa Vyriausybė. Tačiau įmanomos išimtys, kurios gali būti tik konstituciškai pagrįstos. Viena jų – jei premjeras teikia tokius ministrus, kurie neatitinka iš Konstitucijoje numatyto atsakingo valdymo principo kylančių reikalavimų: kompetencijos ir reputacijos. Tai jeigu įvyktų taip, kad būtų teikiami kandidatai, kurie jų neatitinka, gali susidaryti tokia situacija, kai gali būti nepatvirtinta visa sudėtis“
Tai kalba buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V.Sinkevičius.
Šiaip jau Konstitucijoje tokio reikalavimo nėra, bet juk ne pirmas kartas, kai Konstitucijos tekste yra randama tai, ko ten niekada nebuvo. Bet tampa Konstitucija.
O šiaip tai visas kontekstas labai aiškiai rodo, kad A.Butkevičius padarys didžiausią klaidą, jei sutiks nešti į Seimą ne visą Vyriausybę.
Juk ir visiškam valentinui būtų aišku, kad taip jis bus pakabintas už vienos vietos ir bet kuriuo atveju pakaks duoti komandą „fas“ ir procesas pajudės. Nes ir V.Sinkevičius, ir J.Žilys labai aiškiai leidžia suprasti, kad atsakomybė už susidariusią situaciją tenka A.Butkevičiui. Kiti čia „ne prie ko“, kaip Lietuvoje mėgstama sakyti.
Kalbant paprasčiau, Vyriausybė be vieno ar kelių ministrų, tai toks savotiškas draudimo polisas rengiantis balsavimui dėl neliečiamybės. Arba galima tai vadinti ir pavadėliu, arba tiesiog lenciūgu.
Po neliečiamybės bus kiti balsavimai, dar kiti, kol galų gale kažkam atsibos.
Ką gi, kai kam patinka botagėliai, o kai kam – lenciūgėliai.
(9 balsų, vidurkis: 4,56 iš 5)
Loading...
