Gruzija. Pirmas įspūdis: labiau sovietinė, nei demokratinė
Lietivoje yra sukurtas Gruzijos, kaip modernios ir demokratinės valstybės įvaizdis. Na, žinote, kai Lietuva buvo regiono lyderė ir kai Miša ir
http://russianforum.org
Valdas bei jų dvariškiai vieni kitiems ordinus dalijo ir vienas kitam raudonus kilimus tiesė…
Kiek esu girdėjęs įspūdžių ar skaitęs, tai dažniausia… va, kai atėjo Miša, viskas pasikeitė… O koks oro uostas, o koks kelias iš oro uosto…
Šiandien mano pirmas kartas Gruzijoje. Tbilisyje. (Jau klausė, ką aš čia veiksiu. Atsakiau – kalbėsiu apie žinaisklaidą, jos dundukus ir politinius propagandistus. Nes kas gi geriau Lietuvoje tai žino? Matonis, Užkalnis? Tai jie tik apie varguolius ir meilę tėvynei, kuri š….plaukia)
Esu pavargęs, nemiegojęs, bet įspūdžių jau tiek, kad reikia pasidalinti.
Taigi, oro uostas – normalus. Panašus į Vilniaus. Pasų kontrolė trunka kiek ilgiau (būdingas autoritarinių valstybių bruožas).
Keičiant pinigus, reikia paso. Trunka kokias 4 minutes, nes viską suveda į kompiuterį ir dar duoda lapel pasirašyti, ant kurio uždeda anstapaudą. Labai, sakyčiau, kažką primena. Bet ne demokratiją.
Bet kavinėje galima rūkyti – tikros demokratijos požiūris. Espresso kava gera, bet prieš tai atneša tą iš puodo, kurią jie vadina „filtered“ (pamenu ir Lietuvoje 90-ųjų pradžioje būta bandymų tą gėralą už kavą iškišti, bet nepavyko, nes dar nebuvo atvėpalūpių kurie galėtų dundukams įtikinamai išaiškinti, kad viskas, kas ateina iš JAV yra labai gerai. Tiea, ir dundukų dar buvo gerokai mažiau).
Bet geruoju ir kavinėje viskas nesibaigia: paprašius šalto vandens prie espresso, atneša visą butelį, o paaiškinus, kad butelio neprašei, pareiškia, kad jau įvedė į kompiuterį ir turi gerti. Ir, žinoma, į sąskaitą įtraukia. Belieka palikti visą gražą ir besišypsant paklausti, gal dar reikėtų kiek nors pridėti. Iš akių matosi, kad klausimą suprato, bet ar ilgam – nežinia. Bet nuotaika pasitaiso.
Dušmanai nelenda. Bet gal dėl to, kad turiu savo vairuotoją.
Bush’o aveniu tikrai plati ir greita. Nors vairuotojas skundžiasi, kad per daug kalnelių. Man taip nepasirodė.
Kiek pavažiavus – labai gražus ir labai gražiai apšviestas modernios architektūros pastatas. Kai sužinojau, kas tai, ir mano lūpa trumpam atvipo. Ir viršutinė irgi. Bet nesakysiu, kol nufotografuosiu – su vairuotoju sutarėme, kad sustosime grįždami atgal.
Visą laiką girdėjau, kad visi labai myli Mišą. Tiesa. Kol važiavom išgirdau du anekdotus apie jį. Vieną, kad vežė rožes iš Ekvadoro, Sharon Stone už 20 ar 40 tūkstančių USD. Kitas – apie televizijos bokštą, kuris labai gražiai blizga: sako, kad Miša norėjo pultelio, kad galėtų blizgėjimą keisti ir spalvas perjungti, nes bokštas – tiesiai prieš jo rezidencijos langus.
„Marriot“ visur „Marriot“… Kambarys erdvus, lova didelė, personalas kalba normalia anglų kalba. Kingsize bed yra, o štai smoking room – ne. Ne problema – imkit non smoking ir galit rūkyti. Ačiū, prašom, visi šypsosi, visi patenkinti.
Ledo mašina veikia, BBC ir Euronews per TV rodo, belieka gauti peleninę. Numeris 777 – sako, jūsų kambarys nerūkomas. Sakau – paskambinkite į „reception“.
Po 15 minučių vėl skambinu. Sako, viskas OK, tuoj bus.
Dar po 15 minučių sako „it is on the way“.
Aš neišdidus – dar po 10 minučių nusileidžiu į apačią, restoranas atrakintas ir nors nieko ten nėra, peleninės ant stalo. Pakeliui dar neiškenčiu neužsukęs pas tuos, kurie šypsosi ir pasakau, kad aš tai ki ką atleisčiau iš darbo. Abu šypsomės. Nuotaika gera. Nes turiu peleninę, esu patenkintas, o kai svečias patenkinats, gerai ir viešbučiui.
Pasitenkinimas dar labiau išauga, kai sutikęs koridoriuje merginą vardu Daneli, paprašau kavos – tikros, na, tos, kurią normalūs žmonės, ne prie hamburgerių geria.
Po maždaug 5 minučių kava mano kambaryje. Daneli šypsosi, aš šypsausi. Gyvenimas gražus. Ir kava beveik normali (vandens gal kiek per daug).
Štai tokia ta Gruzija „at the first glance“.
Jei kam įdomu, tai mano labai subjektyvia nuomone, kol kas labiau sovietinė nei demokratinė. Tiesa, dar tik kelios valandos, be to ir Miša jau tik iš už užuolaidos žiūri.
Liko dar beveuik dvi paros. Tad ir įspūdžiai gali pasikeisti. Labai tikiuosi, kad taip ir bus. Jei ne šios kelionės metu, tai bent jau per artimiausius metus.
Nes Miša, sako, pultelio taip ir negavo. O tai reiškia, kad vilties yra.
P.S. Bet Ukrainos „Aerosvit“ vis tiek blogiau. O juk irgi buvom regioniniais lyderiais… Žinoma, gal tik sutapimas, bet gal ta lyderystė ne į tą pusę buvo…
(4 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
