Valdovų rūmų statybų problemą sprendžia Lietuvos Apeliacinis teismas

Valdovų rūmų epopėja tęsiasi…

Vyriausybė ir toliau blaškosi, neapsispręsdama, ar laikytis galiojančių įstatymų, ar užmerkti akis ir bet kuria kaina siekti kuo greičiau užbaigti statybas.

Panevėžio statybos trestas išdidžiai teismais grasina…

Prezidentės pozicija taip pat nelabai aiški: ji pirmadienį pareiškė, kad dabar užšaldyti rūmų statybas „būtų labai neprotinga“, tačiau čia pat paragino Vyrausybę rasti „skaidrų ir greitą būdą kaip išspręsti Valdovų rūmų pabaigimo procesą“.

Kaip elgtis kartu ir protingai, ir greitai, ir skaidriai, prezidentė, deja nepasakė.

Tačiau gali būti, kad išeitį iš susidariusios situacijos siūlo Lietuvos Apeliacinis teismas, šiandien išnagrinėjęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-544/2010 pagal (koks sutapimas!!!) ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl 591 268 litų skolos už atliktus rangos darbus ir delspinigių priteisimo.

Besidomintys LAT sprendimą galės susirasti patys, o tiems kas ieškoti tingi, galiu pasakyti, kad Panevėžio apygardos teismas buvo nusprendęs patenkinti PST ieškinį dėl apmokėjimo už papildomus statybos darbus, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje, sudarytoje pagal viešojo konkurso sąlygas. Apygardos teismas savo sprendimą, kaip nurodė LAT, „grindė tais motyvais, kad tarp šalių yra susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, byloje nėra ginčo dėl papildomų darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad, laikytis teisės aktų reikalavimų, prašant atlikti papildomus darbus, buvo atsakovo pareiga.“

Tačiau Apeliacinio teismo kolegijos tokie argumentai neįtikino, nes jų nuomone, priimant sprendimą buvo  „netinkamai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos“. 

Kartu LAT konstatavo, kad:

Pagal Civilinio kodekso 6.705 straipsnį statybos darbai valstybės ar savivaldybės reikmėms, kurie finansuojami iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka. Tokioms rangos sutartims atitinkamai taikomos Civilinio kodekso normos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o 6.706 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus.

Taigi Civilinio kodekso normos, reguliuojančios rangos santykius, kai jie finansuojami iš savivaldybės biudžeto, taikomos tuo atveju, kai specialus įstatymas jų nereglamentuoja. Toks specialus įstatymas yra Viešųjų pirkimų įstatymas, nustatantis pirkimo sutarčių sudarymo tvarką ir jų turinį.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia jau paminėtos sutarties 2.3 punktu, nustatančiu, kad, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį ir pastarieji nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose, tačiau jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka papildomo finansavimo sąskaita ir vadovaudamasis sutarties 2.4 punktu, nustatančiu papildomų darbų kainos apskaičiavimą, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sąnaudų ir skaičiuojamų jų kainų rodiklių rinkiniais.

Teisėjų kolegija mano, kad šiomis rangos sutarties sąlygomis, ieškovas, reikalaudamas apmokėti papildomai atliktus darbus, remtis negali. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta sutarčių su konkursą laimėjusiuoju tiekėju (dalyviu) sudarymo tvarka ir turinys. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punktas). Taigi, sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose aptartos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra niekinės bei nagrinėjant šį ginčą negali būti taikomos.

Teisėjų kolegija taip pat mano, kad dėl paminėtų argumentų ieškovo ieškinio tenkinimo pagrindu negali būti ir Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus raštas, įpareigojantis atsakovą iki 2008 m. birželio baigti Šv. Juozapo globos namų rekonstrukciją ir įsipareigojimas iki 2008-12-31 sumokėti už papildomai atliktus darbus.

Mano, kaip ne teisininko nuomone, šis LAT sprendimas iš esmės išsprendžia visus ginčus dėl Valdovų rūmų tolesnės statybos. Nes LAT aiškiai konstatuoja, kad statybas vykdant valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rangos santykiai yra reguliuojami laikantis Viešųjų pirkimo įstatymo ir kad pagal viešojo pirkimo reikalavimus sudarytos pirkimo sutartys negali būti keičiamos.

Įdomu, tačiau LAT iš esmės pasakė tą patį, ką savo vertinimo išvadoje dar praėjusių metų rugpjūtį buvo nurodžiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Taip jau sutapo, kad tiek LAT, tiek VPT atveju kalbama apie tą pačią bendrovę. Tai, žinoma, gali būti tik nelemtas sutapimas, tačiau gali būti, kad tai įprasta PST veiklos praktika.

Bet kuriuo atveju, mano subjektyvia nuomone, LAT sprendimas yra labai geras argumentas Vyriausybei, jei ji nori įgyvendinti prezidentės siūlymą „rasti skaidrų ir greitą būdą kaip išspręsti Valdovų rūmų pabaigimo procesą“.

Tereikia nutraukti Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidžiančias sutartis su PST ir kuo greičiau paskelbti naują konkursą statyboms užbaigti.

PST galės, kaip žadėjo, kreiptis į teismą, tačiau bylinėjimasis tikriausiai ilgai netruks, nes LAT ginčą jau iš esmės išsprendė.

Ir viskas bus skaidru ir greitai…

(4 balsų, vidurkis: 4.25 iš 5)
Loading...
  • vazedo

    Jei neklystu, Valdovų rūmų statybos didžiausia problema yra nepalankios valstybei sutartys, sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Papildomai atlikti darbai – tik blogos sutarties pasekmė.
    Nesu teisininkas, bet ar PST gali kreiptis į teismą, reikalaudama atlyginti nuostolius, jei sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, kurio PST negalėjo nežinoti(o ir nežinojimas nuo atsdakomybės neatleidžia)? T.y šiuo atveju sudarydami sutartį Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidė tiek valdininkai, tiek PST.

  • Dabar kad ir kaip bus pasielgta, Panevėžio statybos trestas vistiek išloš – jei toliau nestatys, gaus kompensaciją teismo keliu, o jei statys gaus nerelius pinigus pagal sutartį :) Moka žmonės suktis :)

  • vazedo

    Šis precedentas yra labai senas ir labai kenkiantis valstybei. Taip įvyko ir privatizacija, po kurios kažkodėl niekas nebesiaiškino ar teisėtai ar ne. Buvo tiesiog nuspręsta – ai, turėkit. Po to sekė, dar vienas atvejis, dar vienas, dar keli. Ir užaugo tokia tvirta korupcinė sistema, kad valstybė vos pajėgia su ja kovoti.

  • NiekurNeiva

    Iš esmės (kaip ne teisininkui) bendras sprendimas – situacijos vertinimas – logiškas.
    Bet man visada kyla klausimas, kaip vertinti:
    „…Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus … įsipareigojimas iki 2008-12-31 sumokėti už papildomai atliktus darbus. “ ,
    t.y. kad vadovai, veikiantis savivaldybės (valstybės?) vardu, už NIEKĄ neatsako, – nei civiline, nei baudžiamąja tvarka.
    Va jeigu regreso tvarka tą pusę milijono PST pri(si)teistų iš fizinio asmens DIREKTORIAUS, tada gal ir baigtųsi tokių rangos santykių praktika…

  • Stogas

    O as ta bunkeri parduociau is varzytiniu, pvz viezbutis „AMB ragai“

  • Respondentas

    Visiems aišku, kad PST konkursą laimėjo neskaidriai ir sutartis buvo sudarinėjama pagal jų dūdelę kaip LEO atveju. Visur gi tas pats.
    Ir dar manau, kad Kubiliaus vyriausybė su Valdovų rūmų statyba elgiasi lygiai kaip su Vilniaus stadiono statyba – t.y. statybas tęsti būtų galima ir finansavimas būtų, jeiju mes, t.y. konservatoriai organizuotume konkursą. Čia ir yra bėda.
    Aš ne už PST. Bet pati sistema valstybėje skatino už atkatus imti konkursus. Aš tikrai ne už, bet manau kad PST visgi neištiks ūmus pilietiškumo priepuolis ir jie nepuls Černiachovsio aikštėj kryžium ir neprašys atstatyti teisybės. Ir visgi į teismą kreitptis jie manau nesikreips, nes šitas laikas nepalankus. Visi puikiai žinome, kad teismai Lietuvoje deja priklauso nuo politinės valios. Net ir konstitucinis. O politinė valia aiškiai rodo, kad PST prie Valdovų rūmų statybos nepageidaujama. Bet ne tiek jau daug laiką patempti liko – gerų pusantrų metų ir tada jau žiūrėti kokia bus ta politinė valia. Bet esu įsitikinęs, kad tos žiniasklaidos isterijos kur „aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų jaunesnio amžiaus respondentai rinktųsi konservatorius“ tikrai nebus.
    Spėju PST temps laiką … Aš tempčiau…

  • LaurasG

    Lietuvos Apeliacinis Teismas – LApT
    Lietuvos Auksciausiasis Teismas – LAT

  • dzyvai

    Vadovaujantis šiuo LAT sprendimu visos biudžetinės įmonės turėtų skubos tvarka (kol nesuėjęs senumo terminas) kreiptis į teismą ir išsireikalauti virš konkurso sumos sumokėtus pinigus visuose viešojo pirkimo atvejuose. Ar nesikreipimas į teismą gali būti traktuojamas kaip nusikaltimo slėpimas ir pareigų nevykdymas?

  • A. Račo pateikta byla nėra tinkamiausias pavyzdys, nes jame kalbama apie netinkamas atskiras sutarties sąlygas; tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba, mano nuomone, visiškai pagrįstai teigia, kad pati pirkimo procedūra prieštaravo įstatymui. Paprastai teismai – ypač Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) – nustatę bet kiek rimtesnį pirkimo procedūros pažeidimą, sudarytą sutartį pripažįsta niekine. (Apeliacinis paprastai trumpinamas – ApT)

    Pavyzdys iš vieno LAT sprendimo:
    VPĮ siekiama užtikrinti, jog viešiesiems pirkimams skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir ekonomiškai, kad pirkimo procedūros būtų atliekamos viešai, sąžiningai ir nešališkai, taip pat siekiama užkirsti kelią korupcijai, skatinti konkurenciją. Taigi viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, kurie dažniausiai yra imperatyvūs ir teismai pagrįstai taikė CK 1.80 str. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą sandorį niekiniu, pagrįstai netaikė restitucijos konstatavęs, jog sandoris įvykdytas, remonto paslaugos suteiktos (CK 6.145 str. 2 d.).

    • egriseus, VPT teigia, kad tiek pirkimų procedūra prieštarauja įstatymui, tiek vėlesni sutarties papildymai dėl darbų, kurie nebuvo numatyti konkurso sąlygose.

      • Taip, mačiau, bet pripažinus niekine, sutarties keitimai neturi teisinės reikšmės (nebent – baudžiamojoje byloje :)

  • Jei būtų valios – sutartis nutraukiama grubiai ir vienašališkai, ir skelbiamas naujas konkursas. PST kreipiasi į teismą ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti naująjį konkursą. Arba kas tai iš kitos pusės kreipiasi į teismą, prašydami sutartį pripažinti niekine, ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sutarties vykdymą.
    Kad sutartis teisėta, neturiu iliuzijų; tad šiuo atveju įdomesni būtų motyvai dėl laikinųjų taikymo ar netaikymo.

  • Audrius

    Esu susidūręs su rangos sutartimis – galiu pasakyti, kad pagal apeliacinio teismo išaiškinimą praktiškai neįmanoma atlikti jokio sudėtingesnio užsakymo, nes jame neišvengiamai atsiranda papildomų nenumatytų darbų – ir užsakovo nenumatytų taip pat – nebent projektas būtų skaidomas į tokias dalis kaip pvz. „sienos tinkavimas“, „sienos nudažymas“, etc. ir visoms joms būtų atskiros rangos sutartys. Ką daryti tokiu atveju, jei sutartis apima visą projektą ir atsiranda papildomi darbai – kas paprastai ir būna? Paprastai sutartyse numatomas rezervas nenumatytiems darbams. Normali praktika. Nebent normali praktika būtų, kad visus papildomus darbus rangovas atlieka savo sąskaita – nepaisant to, kokia jų atsiradimo priežastis. Arba normali praktika būtų skelbti naują konkursą papildiomiems darbams atlikti – tada manau, kad projektai truktų 2-3 kartus ilgiau negu racionalus laikas.
    Nenormalu yra tai, kad užsakovo samdomas darbų prižiūrėtojas dažniausiai būna totaliai nekompetetingas arba nesuinteresuotas normalia priežiūra. Pažiūrėkite kokios priežiūros rangos sutartys būna – sumos juokingos, lyginant su atsakomybe ir darbų apimtim. Va čia ir vyksta „įsisavinimas“ papildomų lėšų – kurias dažniausiai dalinasi ant trijų… O dabar tąsomas PST – nesakau, kad jie šventi – bet jie vieni iš trijų.

    • Andriau, viešuosiuose pirkimuose paprastai nustatomas 5 proc. užsakovo rezervas nenumatytiems darbams, bet tą reikia numatyti jau pirkimo sąlygose. Tam tikra problema su užsakovo rezervu yra, nes, anot valstybės kontrolės, rezervui turi būti taikomos pirkimų kainodaros taisyklės, tačiau jas sudėtinga pritaikyti statybos darbams.

      • Audrius

        Audrius:)
        Tekste minimas rangos sutarties 2.3 punktas, kur ko gero ir numatytas rezervas – 5 ar 10 %. Bet kaip suprantu LApT skelbia, kad tokio punkto rangos sutartyje neturi ir negali būti…

        • Atsiprašau dėl vardo. Kiek matyti iš pateiktos ApT motyvacijos, kalbama ne apie rezervą.
          Situacija dabar sustingusi tokioje stadijoje: valstybės kontrolės pastebėjimais, kad dėl nepakankamo teisinio reguliavimo taikoma viešųjų pirkimų praktika turi sisteminių trūkumų, susijusių su užsakovo rezervo įtraukimu į viešojo pirkimo vertę, užsakovo rezervo įtraukimas į pasiūlymus nėra gera praktika.

  • Jūs rašote: „…Mano, kaip ne teisininko nuomone,…“.
    O kam teisininko nuomonė yra įdomi, – manau niekam. Nes tai musėt vienintelė paroda Žemėje, kuriai teisingumas nerūpi… – o atitiktis įstatymams…
    Jau gal tuomet būtų geriau išsireikšti, kad mano ne kaip advokato nuomone… (nors jis taip pat teisininkas, bet visgi šioks toks iešmininkas, kurio surasti „tarpeliai“, esant norui, gali pasitarnauti teisingumui… nepaisant to, kad yra samdomas, kaip žinia, taip pat ir diametraliai priešingam reikalui…).
    Nu ir nevykusiai gavosi. Joke.