Valdovų rūmų statybų problemą sprendžia Lietuvos Apeliacinis teismas
Valdovų rūmų epopėja tęsiasi…
Vyriausybė ir toliau blaškosi, neapsispręsdama, ar laikytis galiojančių įstatymų, ar užmerkti akis ir bet kuria kaina siekti kuo greičiau užbaigti statybas.
Panevėžio statybos trestas išdidžiai teismais grasina…
Prezidentės pozicija taip pat nelabai aiški: ji pirmadienį pareiškė, kad dabar užšaldyti rūmų statybas „būtų labai neprotinga“, tačiau čia pat paragino Vyrausybę rasti „skaidrų ir greitą būdą kaip išspręsti Valdovų rūmų pabaigimo procesą“.
Kaip elgtis kartu ir protingai, ir greitai, ir skaidriai, prezidentė, deja nepasakė.
Tačiau gali būti, kad išeitį iš susidariusios situacijos siūlo Lietuvos Apeliacinis teismas, šiandien išnagrinėjęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-544/2010 pagal (koks sutapimas!!!) ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl 591 268 litų skolos už atliktus rangos darbus ir delspinigių priteisimo.
Besidomintys LAT sprendimą galės susirasti patys, o tiems kas ieškoti tingi, galiu pasakyti, kad Panevėžio apygardos teismas buvo nusprendęs patenkinti PST ieškinį dėl apmokėjimo už papildomus statybos darbus, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje, sudarytoje pagal viešojo konkurso sąlygas. Apygardos teismas savo sprendimą, kaip nurodė LAT, „grindė tais motyvais, kad tarp šalių yra susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, byloje nėra ginčo dėl papildomų darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad, laikytis teisės aktų reikalavimų, prašant atlikti papildomus darbus, buvo atsakovo pareiga.“
Tačiau Apeliacinio teismo kolegijos tokie argumentai neįtikino, nes jų nuomone, priimant sprendimą buvo „netinkamai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos“.
Kartu LAT konstatavo, kad:
Pagal Civilinio kodekso 6.705 straipsnį statybos darbai valstybės ar savivaldybės reikmėms, kurie finansuojami iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka. Tokioms rangos sutartims atitinkamai taikomos Civilinio kodekso normos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o 6.706 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus.
Taigi Civilinio kodekso normos, reguliuojančios rangos santykius, kai jie finansuojami iš savivaldybės biudžeto, taikomos tuo atveju, kai specialus įstatymas jų nereglamentuoja. Toks specialus įstatymas yra Viešųjų pirkimų įstatymas, nustatantis pirkimo sutarčių sudarymo tvarką ir jų turinį.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia jau paminėtos sutarties 2.3 punktu, nustatančiu, kad, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį ir pastarieji nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose, tačiau jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka papildomo finansavimo sąskaita ir vadovaudamasis sutarties 2.4 punktu, nustatančiu papildomų darbų kainos apskaičiavimą, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sąnaudų ir skaičiuojamų jų kainų rodiklių rinkiniais.
Teisėjų kolegija mano, kad šiomis rangos sutarties sąlygomis, ieškovas, reikalaudamas apmokėti papildomai atliktus darbus, remtis negali. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta sutarčių su konkursą laimėjusiuoju tiekėju (dalyviu) sudarymo tvarka ir turinys. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punktas). Taigi, sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose aptartos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra niekinės bei nagrinėjant šį ginčą negali būti taikomos.
Teisėjų kolegija taip pat mano, kad dėl paminėtų argumentų ieškovo ieškinio tenkinimo pagrindu negali būti ir Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus raštas, įpareigojantis atsakovą iki 2008 m. birželio baigti Šv. Juozapo globos namų rekonstrukciją ir įsipareigojimas iki 2008-12-31 sumokėti už papildomai atliktus darbus.
Mano, kaip ne teisininko nuomone, šis LAT sprendimas iš esmės išsprendžia visus ginčus dėl Valdovų rūmų tolesnės statybos. Nes LAT aiškiai konstatuoja, kad statybas vykdant valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rangos santykiai yra reguliuojami laikantis Viešųjų pirkimo įstatymo ir kad pagal viešojo pirkimo reikalavimus sudarytos pirkimo sutartys negali būti keičiamos.
Įdomu, tačiau LAT iš esmės pasakė tą patį, ką savo vertinimo išvadoje dar praėjusių metų rugpjūtį buvo nurodžiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Taip jau sutapo, kad tiek LAT, tiek VPT atveju kalbama apie tą pačią bendrovę. Tai, žinoma, gali būti tik nelemtas sutapimas, tačiau gali būti, kad tai įprasta PST veiklos praktika.
Bet kuriuo atveju, mano subjektyvia nuomone, LAT sprendimas yra labai geras argumentas Vyriausybei, jei ji nori įgyvendinti prezidentės siūlymą „rasti skaidrų ir greitą būdą kaip išspręsti Valdovų rūmų pabaigimo procesą“.
Tereikia nutraukti Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidžiančias sutartis su PST ir kuo greičiau paskelbti naują konkursą statyboms užbaigti.
PST galės, kaip žadėjo, kreiptis į teismą, tačiau bylinėjimasis tikriausiai ilgai netruks, nes LAT ginčą jau iš esmės išsprendė.
Ir viskas bus skaidru ir greitai…
(4 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...
