V.Adamkaus „dienoraščiai“: gal reikėtų jį į teismą paduoti?
Šiandien susikaupiau ir sumokėjau 54 litus 25 centus už daugiau nei 500 puslapių knygą, pavadintą „Paskutinė kadencija“.
Pagalvojau, kad vis dėlto verta turėti. Ir ne tik todėl, kad knygos autorius – V.Adamkus – nežinia kokių paskatų vedinas niekingai teršia mano gerą vardą ir reputaciją.
Tą knygą, mano nuomone, verta turėti ir todėl, kad bent jau iš pirmo žvilgsnio ( o kol kas spėjau tik pavartyti ir paskaityti tai, kas buvo rašoma redakcijoje) – tai yra puikus pavyzdys, kaip yra perrašoma dar visai nesena istorija. Be to, jei tikėtume tuo, ką rašo V.Adamkus ( o anaiptol ne viskas atrodo tikėtina) šie vadinamieji „dienoraščiai“ suteikia daug peno apmąstymams apie V.Adamkaus charakterį, jo požiūrį į valstybės valdymą, valdžių atskyrimą ir demokratiją apskritai.
Bet apie visa tai gal dar parašysiu kiek vėliau, kai atidžiai perskaitysiu visus „dienoraščius“
O kol kas atsiliepsiu tik į pasažą, kuris skiriamas man:
2004 metų rugpjūčio 12 diena, Vilnius. Prabėgo pirmasis šios kadencijos mėnuo. Vis dar komplektuojame štabą. Vasara dar nesibaigė – tai trukdo baigti šį darbą, nes kai kurie mūsų numatyti kandidatai atostogauja.
Mano užkietėję kritikai, pavyzdžiui toks žurnalistas Račas, niekaip negali susitaikyti su tuo, kad laimėjau, ir, nesugalvodamas ką man tiesiogiai prikišti, vis bando skleisti „Respublikoje“ gandus, kad mano rinkimų komanda yra gavusi „nešvarių“ pinigų. Tokių straipsnių tikslas aiškus – jai mėginama sukelti žmonių nepasitikėjimą manimi. Atseit, žiūrėkite: jie niekuo ne geresnis už kitus, jau turėjusius valdžią.
Nereaguoju į tokius išpuolius. Esu ramus, nes žinau, kad niekada nieko neskaidraus nesu padaręs. Nė neabejojau, kad bus tokių straipsnių. Nieko nepadarysi, gyvename po R.Pakso apkaltos vis dar smarkiai apnuodytoje visuomeninėje atmosferoje. Dar daug bus skandalų, dar daugiau jų bus sukuriama.
Pagrindinis ir mane labiausiai sudominęs šio „dienoraščio“ akcentas yra V.Adamkaus teiginys, neva aš „vis bandau skleisti „Respublikoje“ gandus, kad jo rinkimų komanda yra gavusi „nešvarių pinigų“.
Atvirai sakau, jog nepamenu, ką esu rašęs „Respublikoje“, tačiau bet kuriuo atveju galiu drąsiai teigti, kad V.Adamkus yra melagis. Nes esu visiškai tikras, kad jokių gandų niekada niekur neskleidžiau.
Tiesa, 2004 metų rugpjūtį, kai jau tikriausiai buvo paskelbtos pradinės finansinės ataskaitos galėjau viešai suabejoti V.Adamkaus rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumu ir teisėtumu.
Tačiau, priešingai nei rašo V.Adamkus, tai nebuvo jokie gandai. Nes kaip gana greitai paaiškėjo, ta rinkimų kampanija nebuvo nei skaidri, nei teisėta. Tą pirmiausia konstatavo Mokesčių inspekcija, kiek vėliau tą patvirtino ir tų rinkimų skolų dengimo istorija.
Žinodamas tai, dabar svarstau: gal reikėtų V.Adamkų už akivaizdų melą, o gal net tyčinį šmeižtą paduoti į teismą?
O gal – nereaguoti į tokius kvailus išpuolius?
Juk, kaip pats V.Adamkus teigia, daug jau tokių skandalų buvo, dar daugiau jų bus sukurta…
Keista tik, kad jis pats prie tos kūrybos taip aktyviai prisideda.
(18 balsų, vidurkis: 3,39 iš 5)
Loading...
