Artūras Račas

Aš savo pažadus vykdau.

Dainius Urbanavičius sako turįs ginklų už 5000 eurų ir yra pasirengęs ginti Tėvynę

O buvo taip. Savaitgalį su šeima nusprendėme trumpam pasitraukti iš karo zonos ir pagyventi taikos sąlygomis. Londone.  Tokiais atvejis stengiuosi kuo mažiau bendrauti su technologijomis, tačiau įprotis toks, kad neiškenčiu. Tad atvykęs į vietą patikrinau, kas vyksta ir radau Dainiaus Urbnavičiaus, kurio nepažįstu ir iki šiol akyse nebuvau matęs klausimą apie mano citatą žurnalistei iš „Komsomolskaja pravda“.

Kad būtų aiškiau iš karto pasakysiu, kad po to, kas ten parašyta, galiu padėti savo parašą ir viešai tai pakartoti visomis kalbomis, kurias moku.

Kadangi klausimas buvo mandagus, aš kaip mandagus žmogus, mandagiai į jį atsakiau. Nors po kelių minučių, kai pradėjau skaityti iki tol D.Urbanvičiaus draugų parašytus komentarus, supratau, kad nereikėjo to daryti, nes D.Urbanavičius ir jo draugeliai atsakymus jau žinojo.

Bet, kaip jau minėjau, pirmiausia, atsakiau, o tik po to pradėjau skaityti. Parašiau: „Taip, tai mano žodžiai. Vertimas gal ne visai tikslus, bet esmė – taip.

Atsakymas, panašu D.Urbanavičiui ir jo draugams nelabai patiko.

Kita vertus, sužinojau, kad D.Urbanavičius yra šaulys ir kad jis kilniaširdiškai suteikė man galimybę. Juokiausi kokias tris minutes, nes visada linksma matyti susireikšminusius kvailius.

Tačiau tuoj po to .Urbanavičius nusprendė atimti iš manęs profesiją. Tikriausiai todėl, kad nepasinaudojau galimybę, kurią jis man buvo suteikęs.

Po to jau viskas vyko įprasta vaga. Taip, kaip visada vyksta pas visus padugnes ir menkystas.

Tik vienas dalykas mane šiek tiek nustebino. Kažkada, kai dar buvau BNS vadovas, man pavyko iš „Verslo žinių“ pervilioti Viją Pakalkaitę, kuri tada dar buvo labai jauna, bet, mano manymu, turėjo potencijos tapti geriausia Lietuvos verslo žurnaliste. Tačiau ji išvažiavo mokytis. BNS jai padėjo, nes sakė, kad grįš (nors jau tada žinojau, kad ne. Todėl, kad tokiems, kaip Vija, Lietuva per maža). Negrįžo. Nes pmatė, kad pasaulis yra didelis ir kad ji gali jame daug nuveikti.

Kodėl miniu Viją? Ogi todėl, kad Rasa Pakalkienė yra jos mama. Kurią irgi pažįstu. Ir kuri, kaip galvojau iki šiol, yra gera žurnalistė. Dabar jau taip nebegalvoju, nes geri žurnalistai yra tie, kurie supranta, kad gyvenime ne viskas ir ne visada būna taip, kaip jiems atrodo.

Džiaugiuosi, kad Vija savo mamą šiuo požiūriu dar būdama labai jauna, jau buvo pralenkusi šviesmečiu. Todėl ji šiandien kažkur Amerikoje ar kitoje didelėje šalyje, o jos mama – „Lietuvos žiniose“.

Bet nukrypau į šalį. Kalbame juk apie D.Urbanavičių ir jo drąsius draugus šaulius. Jis vis labiau atsiskleidė ir net pademonstravo padugnėms būdingą humoro jausmą. Trumpam buvo užsukęs ir perspektyvus teisininkas Tomas Chochrin, kuris skirsto žmones į debilus ir ne. Bet vėliau, atrodo, nusprendė, išeiti, nes iš patirties žino, kad žodis – paukštis.

Gali būti, kad trumpam apie tai buvo susimąstęs ir D.Urbanavičius. Todėl blokavo. O bet tačiau, kadangi, panašu, yra kvailesnis už mano šunį, tai vėliau suteikė man dar vieną šansą. Tiesa, perspėjo.

Jei ką, tai primenu, kad tai ne aš pas jį, o jis į mano sieną kaip rujojantis ciuciukas įsiprašė.

D.Urbanavičiaus draugai šauliai ir kiti padugnės tuo labai apsidžiaugė.

Tuo iš esmės diskusija ir baigėsi. Susitarėme susitikti ateityje ir galbūt išsiaiškinti, kuris iš mūsų yra drąsuolis, o kuris – bailys, kuris yra alkodidvyris, o kuriam kas nors nelaiko.

Čia istorija kaip ir turėtų baigtis.

Tačiau nesibaigia, nes netyčia užtikau, kad D.Urbanavičius sakosi turįs ginklų už 5000 eurų ir net žino, kaip juos naudoti. Tik nesuprantu, apie kokias klaidas jis kalba, nes lyg ir aiškiai pasakiau, kad viskas, kas parašyta KP yra tiesa ir kad esmė perteikta teisingai. Gal per kvailas suprasti?

Kita vertus, laikau savo pareiga jus visus perspėti: būkite atsargūs, nes menkystos, kurių rankose atsiduria ginklai, gali būti labai pavojingi jums asmeniškai ir visai visuomenei.

Būtų mano valia, tai aš tokius kaip D.Urbanavičius izoliuočiau. Vardan visuomenės ir jo paties labui.

P.S. Ir kad visiems jau visai viskas būtų aišku ir nebekiltų papildomų klausimų, tai kai kalbėjau apie šaulius bailius, kurie deda savo nuotruakytes į FB ir siunčia vienas kitam kaip pupytės siuntinėja savo kačiukų atvaizdus, turėjau galvoje du neseniai šauliais tapusius brolius – Remigijų Šimašių ir Audrių Matonį. Abu jie, mano įsitikinimu, yra bailiai.

Žinau, kad ne visi šauliai yra tokie kaip aukščiau paminėtieji, bet dabar dar žinau, kad jų gretose yra ir tokių menkystų kaip D.Urbanavičius.

Ar jie būtų pirmose gretose, kai reikėtų ginti Tėvynę? Aš labai tuo abejoju. Tą ir sakiau rusų žurnalistei.

Tai buvo Račo žodis.

Aleliuja.

(10 balsų, vidurkis: 1,80 iš 5)

Loading...