Tomas Chochrin: labai perspektyvus jaunuolis. Rekomenduoju

Noriu Jums visiems pristatyti ir rekomenduoti vieną labai perspektyvų jaunuolį, kuris, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, gali labai toli eiti ir labai daug pasiekti. Arba ne. Tai priklausys ir nuo Jūsų.

Tai – Tomas Chochrin. Kilęs iš Palangos, šiuo metu gyvena Vilniuje.

Be visų kitų teigiamų savybių, T.Chochrin yra gana išvaizdus jaunuolis, žino, kokio ilgio turi būti kaklaraištis ir kuri švarko saga gali būti atsegta. Tai liudija, kad jo žinios apie etiketą, aprangos kodą ir galbūt net vyną prilygsta A.Užkalniui.

Be visų kitų teigiamų savybių, T.Chochrin yra gana išvaizdus jaunuolis, žino, kokio ilgio turi būti kaklaraištis ir kuri švarko saga gali būti atsegta. Tai liudija, kad jo žinios apie etiketą, aprangos kodą ir galbūt net vyną prilygsta A.Užkalniui.

Moka lietuvių, anglų ir rusų kalbas. Ateistas.

2010 metais Mykolo Romerio universitete gavo teisės bakalauro diplomą, 2012 toje pačioje kolegijoje tapo magistru, iki 2019 metų ten pat planuoja tapti mokslų daktaru. Labai tikėtina, jam pavyks, nes nuo 2012 metų jis toje kolegijoje dirba lektoriumi . Visi studentai, kurie  sugeba kritiškai mąstyti ir nėra debilai, Tomą labai mėgsta.

Jaučiu pareigą jį rekomenduoti, nes esu šiek tiek prisidėjęs prie jo asmenybės raidos, pavyzdžiui, savo asmeninį tinklaraštį, kuris, pasak paties Tomo, nėra skirtas vidutiniam viešosios informacijos vartotojui, jis pradėjo rašyti, kaip yra pats prisipažinęs, paveiktas didelės mano įtakos. Todėl iš dalies jaučiuosi už jį atsakingas.

Besimokydamas MRU, Tomas buvo žingeidus jaunuolis. Jis yra perskaitęs ne vieną ir ne du Konstitucinio Teismo nutarimus ir ankstyvoje jaunystėje net yra įžvelgęs juose tam tikrų prieštaravimų. Dar 2012 metais Tomas apie KT viešai yra pasisakęs štai taip: „Visiškas įgaliojimų viršijimas, Konstitucijos ir įstatymų nepaisymas.“

Tada pamenu esu net parašęs, kad kai būsiu prezidentu, kviesiu dirbti jį savo patarėju. Kadangi prezidentu nusprendžiau nebūti, Tomas patarėju netapo.

Bet jis augo, brendo, mokėsi iš savo klaidų, radikalių pareiškimų jo tekstuose pradėjo mažėti,  kas liudijo apie sparčiai ir teisinga linkme besiformuojančią vertybių sistemą ir sugebėjimą užuosti, iš kurios pusės pučia vėjas.

Vienas jo gyvenimo moto, kuriuo Tomas besiformuojant jo vertybių sistemai, bandė pasiūlyti vadovautis ir man, buvo „niekados nesistenkit, nes vis tiek nelaimėsite“. Nepaisant to, kad man toks požiūris niekada nebuvo priimtinas, Tomas, panašu, vadovaujasi šiuo moto iki šiol.

Tomo politinės pažiūros yra gana stabilios ir šiek tiek panašios į manąsias. Tomas, galbūt sekdamas mano pavyzdžiu, yra viešai pareiškęs: „TS-LKD niekada iš manęs negaus balso“. Skaitydamas mano komentarus apie D.Grybauskaitės veiklą jis taip pat suprato, kokią žalą ši politikė daro Lietuvai ir viešai nuo jos atsiribojo, dar 2012 metų kovo 12 dieną pareikšdamas, kad „Grybauskaitė šiandien irgi padėjo tašką mano akyse kaip politikė.“

Mano subjektyvia nuomone, pagal jau tikriausiai susiformavusią vertybių sistemą ir požiūrį į save ir aplinkinius Tomas labiausiai tiktų Liberalų ir centro sąjungai, Judėjimui „Taip“, Laisvės Sąjungai ar kokiai nors kitai partijai, kuriai po metų ar dvejų vadovaus A.Zuokas.

Tomas yra gana aktyviai viešoje erdvėje besireiškiantis asmuo. Diskusijų meno jis mokėsi šiame tinklarštyje ir, reikia pripažinti, pirmieji bandymai buvo labai sėkmingi. Tomas tinkamai argumentuodavo savo nuomonę, cituodavo Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką, reikiamus Konstitucijos ar įstatymų straipsnius. Jis sugebėdavo pripažinti, jog dar ne viską žino, ne viską išmano ir kad dar nemažai turi sužinoti ir išmokti.

Būdamas motyvuotas jaunuolis, Tomas daug skaitė, darėsi vis protingesnis ir labiau pasitinktis savimi. Pasitikėjimo, tikėtina, pridėjo ir aukščiau minėtoje kolegijoje įgytas magistro laipsnis bei pasiūlytas lektoriaus darbas su galimybe ne vėliau kaip 2020 metais tapti mokslų daktaru. Tikėtina, kad žiūrėdamas į dabartinio KT pirmininko D.Žalimo staigią karjerą, analizuodamas jos vingius, D.Žalimo politinę orientaciją ir vertybių sistemą, Tomas slapčia tikisi, kad jam gali pavykti tokią karjerą pakartoti.

Aš asmeniškai, stebėdamas, kaip sparčiai Tomas pastaraisiais metais tobulėjo, manau, kad tai visai įmanoma. Nes dabartinė Lietuvos politinė sistema, šalies politinė kultūra,  bendras visuomenės teisinis išprusimas bei socialiniuose tinkluose auganti nauja ir pažangi Lietuvos piliečių karta ir jos deklaruojamos vertybės yra labai palankūs tokiems motyvuotiems jaunuoliams kaip Tomas. Atsižvelgiant į Tomo politinę orientaciją, į tai, kad TS-LKD yra mirštanti partija, kad A.Zuokas, kaip partija, niekada nemirs ir kad Liberalų (socialdemokratų) Sąjūdis yra auganti partija, Tomo perspektyvos darosi dar didesnės.

Juo labiau, kad kaip minėta, Tomas tobulėja ne dienomis, o valandomis ir kad jau šiandien jis yra tikriausiai vienas protingiausių Lietuvos žmonių, sugebantis teisingai mąstyti, teisingai analizuoti ir teisingai kritiškai vertinti. Be to, jis nedvejodamas atskiria teisingą nuomonę nuo neteisingos, neklysdamas diagnozuoja mąstymo defektus, išsilavinimo spragas ir lengvai atskiria debilus nuo ne debilų. Labai svarbu yra tai, kad Tomas neserga apsimestine kuklumo liga ir savo gerųjų savybių neslepia. Tai liudija apie jo neeilinį pasitikėjimą savimi ir išskirtinę drąsą, o būtent tokios savybės yra vienos svarbiausių siekiant užsibrėžto tikslo, nesvarbu, koks jis būtų.

Čia yra paties Tomo rašyta jo geriausių savybių ir įgūdžių santrauka. Labai trumpa ir labai neišsami, nes Tomas gali daug daugiau

Čia yra paties Tomo rašyta jo geriausių savybių ir įgūdžių santrauka. Labai trumpa ir labai neišsami, nes Tomas gali daug daugiau

Įvertinant visa tai, kas pasakyta aukščiau, rekomenduoju Tomą Chochrin kaip unikalų jaunuolį, tinkantį bet kokiam darbui, kuriam reikalingos minimalios teisinės žinios, gera sveikata ir tinkama orientacija. Viso kito Tomas gali išmokti. Neabejoju, kad pasirinkę Tomą, nesigailėsite, nes tinkamai nukreiptas, jis atidirbs su kaupu ir bus labai naudingas bet kokioje veikloje.

Šiaip jau nesiūlyčiau, bet nuoširdžiai apgailestaudamas, turiu sąžiningai prisipažinti, kad dėl nesutampančių vertybių sistemų ir iš esmės besiskiriančių požiūrių į visuomenę bei jos narius, aš Tomo paslaugomis pasinaudoti negalėsiu.  Tomas ir pats subtiliai apie tai užsiminė, tuo dar kartą patvirtindamas savo, kaip labai išsilavinusio, protingo ir, sakyčiau, inteligentiško, asmens reputaciją.

 

Pažiūrėkite kaip grakščiai ir mandagiai Tomas paaiškina, kad mums ne pakeliui.

Pažiūrėkite kaip grakščiai ir mandagiai Tomas paaiškina, kad mums ne pakeliui.

Bet, neabejoju, kad daug kam iš Jūsų Tomo paslaugos bus neįkainuojamos.

Paskubėkite ir galbūt būsite pirmas.

Sėkmės Jums visiems ir Tomui ypatingai. Tikiuosi, kad jis pasieks tai, ko nusipelnė.

(14 balsų, vidurkis: 4,36 iš 5)
Loading...
  • Valdas

    :) Skaičiau ir galvojau, kur čia šuo
    pakastas:)? Ką čia Račas kvailioja? Pasirodo autorius visai nekvailioja- rimtai
    nori padėti vaikinui. Bet aš, deja, prie jo gerų norų prisidėti negaliu. Ir
    štai dėl ko: jei aš nesugebėsiu kritiškai vertinti Tomo kandidatūros, reiškia
    pats Tomas mane laikys debilu, nes, anot Tomo, debilai yra ir tie, kurie
    nesugeba kritiškai vertinti. Išeina taip, kad aš Tomui padėti negaliu, nes jei
    ponaitį vertinsiu nekritiškai ir pasiūlysiu pagalbą, tai jis mane vertins
    debiliškai ir pasiųs račpalaikių baninti:). O bet tačiau kadangi man nelabai įdomus ponaičio Tomo ir autoriaus asmeniniai santykiai, tai geriau iš vis nesikišiu į tą situaciją:)

    • ArturasR

      Jūs beširdis, mielas Valdai. Bet nepykstu. Mano reikalas – pasiūlyti, jūsų teisė rinktis.

      • Valdas

        Širdis, mielas Artūrai, toks dalykas, kad jai neįsakysi. Bent jau taip man tvirtino viena panelė pries 28 metus, tuomet labai nekritiškai ją vertinau… Taigi ponaičio atžvilgiu liksiu kritiškas. Tik pasidžiaugsiu Puoduko pilietiška pozicija. Puoduk, gal iš tiesų tau reikėtų (nuo)stogo kritiko. Arba patvarkyti „važiuojantį stogą“ gal kam reikia? Tuomet analitinis mąstymas ypač veiksmingas

        • Puodukas

          Juk visuomet, Valdai, maloniau samdyti plyteliu klojeją su kritiniu mastymu. bei sienų tinkuotoją su analitiniu mastymu. Juk pasamdyti gera santechniką kainuoja ne pigiau nei programuotoją :)

  • Puodukas

    Jei moketu tinkuot, klot plyteles , klijuot tapetus, dengti stogą- pajamciau į statybas :)

    • ArturasR

      Jis gal labiau praverstų vertindamas klojikų, klijuotojų ir dengėjų kritinį mąstymą ir dalykines savybes. O tai labai svarbu statybose.

  • Lempinas

    Visu pirma, Arturai, tarp jusu su Tomu nera vertybiniu skirtumu. Kiek matau is Tomo analizes, tai skirtumai greiciau lingvistiniai (pvz. Tomas nevartoja padugne ir atmata, bet vartoja zodi debilas visais atvejais). Tomas uzsimena, jog buktai A. Racas pateisina kitaip mastancius, bet man tai panasu i retas isimtis is taisykles (siame bloge bent jau) . Vertybiniu skirtumu ir negali buti, jei Tomas uzaugo sio tinklapio itakoje. Rasau „sio tinklapio“, nes anksciau Racas gal ir buvo kitoks, neteko susitikt anuomet.
    Be to, Tomas jaunesnis zmogus, Racas vyresnis zmogus. Naturalu, kad jaunesni yra agresyvesni, taciau daznas vyresnis zmogus tai supranta ir tiesiog nekreipia demesio, nes tai tik laiko klausimas.
    O be to dziaugiuosi tuo, kad revoliucija valgo savo vaikus. Zinoma, sis tinklapis ne revoliucija, o Tomas nera jos vaikas, taciau lietuviskai smagu yra matyti, kaip jaunuolis kanda i ji maitinusia ranka. Matysim, ar tai privers pagalvoti ir ta ranka valdancia galva.

    • ArturasR

      Mielas Lempinai, jei dar kartą manę įžeisite, pasakydamas kad tarp manęs ir to jaunuolio nėra vertybinių skirtumų, blokuosiu. Įkandimo nejaučiu, bet girdžiu inkštimą.

      • Lempinas

        Nieko prieš, iš principo juk veltui čia rašinėju.
        Veiksmai iš tikro ir yra tas dalykas, kurie iliustruoja turimas vertybes. O jaunuolis teigia, esą išbanino tave. Tad jei išbaninsi mane, tik patvirtinsi mano teiginį.
        Lik sveikas.

  • Izbliondimas

    Blogo šeimininkas nustebo, kai kartą čia parašiau, kad žmogui, kol nesukakojo 60, – jis tėra dar tik pacanas.
    Buvo toks nusistebėjimas, taigi, kad (tai ką) – aš pacanas.
    Taigi, toliau būtų jau man ir negražu rašyti, – nes spardyti tą, kurį sugriūva spardyti jau desėtkas… – ne mano stilius.
    Bet, jei blogo šeimininkas (kuriam dar vis trūksta iki 60 metų), kaip ir kiti tokio amžiaus, nebūtų tas pacanas, – šitai būtų matęs po pirmųjų to vaikino komentarų.
    O pamatė tik tada, kai išdavė jį patį (kai prireikė tiesiog smulkmeniškos teisininko pagalbos).
    Iš kitos pusės, – ar šiandien kitokie nei minėtas vaikinas yra galimi, kai siekiama karjieros. Abejoju. Tad jei kostiumėlis, šlipsiukas, – būkite tikras blogo šeimininke… tai iš to paties tiražo (iš tos pačios spaustuvės pinigėlis, tarsi).

    • Valdas

      Man kažkas su teksto suvokimu. Izbliondinas man neįkandamas riešutėlis.

  • Bobute

    Net nesitiki, kad WU ir p. T. Chochrin yra vienas asmuo…

    • Valdas

      WU- su kuo tai valgoma? Čia tikriausia iš kitos operos tas pats veikėjas?

      • Bobute

        Valdai,
        p. T. Chochrin, anksčiiau pasirašinėdavo WU slapyvardžiu… Buvo šaunus, sveikai mąstantis vaikis… O dabar…
        Taigi, WU ne iš kitos operos, o iš kito laikmečio.

        • Auksinis_kardas

          Ne jis vienas. Ir šiaip, visi čia be penkių minučių geri.

          • Bobute

            Manau, Jūs visiškai teisus.
            Vienok, jaunų žmonių pokyčiai yra ženklūs ir todėl labiau pastebimi. Vyresnių žmonių įsitikinimų, elgesio pokyčiai būna nedideli, nors būna, kad nuo „Staltiesėle Tamstai kelias“ pereinama prie „Užsikrušk negyvai, atmata“ ir etc….

          • Auksinis_kardas

            Tai įdomi tema. Mano manymu, aptariamas asmuo ir anuomet buvo vertas labai panašiai tiek, kiek ir dabar, tik pasaulėjautos defektai ilgainiui darosi vis labiau aiškūs, iliustruoti faktais. Kažkokia absoliutaus tobulumo euforija ir tada atrodė keistai, ir dabar jai nėra vietos. Bet žmogus, matyt, linkęs kažką šlovinti vis dairosi ką. Be to, dargi klysti žmogiška, gali pats gailėtis to, ką padarei klaidingai – tai iš esmės viską keičia. Nepataikaujant, pačiai primesčiau 3 minutes, gal net vieną. Gal čia noras būti sąžiningu sau ir kitiems lemia tuos santykinai nedidelius, bet galiausiai svarbius skirtumus. Hau.

          • ArturasR

            Miela Bobute, sulaukusi tokio garbaus amžiaus, tamsta turėtumėte būti pajėgi suvokti, kad „Staltiesėle tamstai kelias“ ir „Užsikrušk negyvai, atmata“ yra atstumas, o kelio kokybė, siūloma priklausomai nuo prelegento. Mano giliu įsitikinimu, tinkami ir vartotini abu.

          • Bobute

            Auksinasai, Artūrai,
            kad ir kaip bebūtų apmaudu, esu priversta pripažinti, kad judu esate teisesni nei aš.
            Maždaug prieš ketverius metus (tada p. Tomas dar buvo WU, o p. Artūras, jei neklystu, – BNS vadovas) buvo siūlymų duoti į snukį Austrui ir buvo dedama ant Žvaigždėtojo Fredžio (beje, tada man taip ir nepavyko išsiaiškinti būtent ką Artūras ant jo dėjo:)). Taigi, kaip jūs abu teisingai pastebėjot – nei vertė labai pakitusi, nei atstumas didelis… Beje, gilesnės analizės išdavoje galimai pasirodytų, kad ir tarp WU – Chochrin’o nėra didžiulio vertybinio atstumo…
            Vienok, manau, kad reiktų vengti siūlymų „užsikrušti negyvai“ ar bent jau vartoti tik išimtinais atvejais. Kai tai tampa kasdienybe, tai neskanu, o ir posakis netenka net aštrumo.

            Pagarbiai,
            Bobutė

            P.S. Nuoširdus ačiū už komplimentą, mielas Auksinasai. Nudžiuginot mažaraštę kaimo moteriškėlę…:)

          • Valdas

            Bobute, Jūs man patinkat! Tik nežinau ar nustebčiau, jei pasakytumėt, kad Jums visai neįdomu kas man patinka ir kas ne:). Mat šiame puslapyje daug asmeniškų asmenybių

          • Bobute

            Ačiū, Valdai.
            Manau, kad beveik visiems normaliems žmonėms patinka kai juos giria, vertina, pripažįsta ir etc. Pasakymas, kad man visiškai nesvarbu ką apie mane galvoja visi (pabrėžiu -VISI) kiti, manau, tėra šypseną kelianti bravūra ir/ar gynybinė reakcija. Žinoma, yra žmonės ar/ir žmonių grupės, kurių neigiama nuomonė mums yra visiškai (na ar beveik visiškai) nesvarbi. Man visiškai nusispjaut, kad aš nepatinku kokiems nors visiškiems puodukams.
            Beje, Valdai, drįstu pastebėti, kad Jums patinka internetinis personažas Bobutė, o tai ne visai aš…:)
            Seniokiškai pabambėdama galėčiau pasakyti, kad prieš kokį penketą metų čia tikrai buvo daug įdomių asmenybių (galėčiau išatminties išvardinti virš dešimties), o dabar…

          • austras

            Miela Bobute, malonu ir man prisiminti senus laikus… :) Nebėra nei Fredžio, nei Valentino, nei mdxacuk, nei romo, nei WU, nei Kreivarankio, nei Rolando, nei GIGOS nei kitų… Šiaip galvoju, kad račas.lt daug ko neteko dėl to, nes blogo turinį kūrė ne tik p. Račas, bet ir jo komentatoriai. Liko, kiek matau, tik Auksinis Kardas ir Bobutė :) Ir pats p. Račas blogą gerokai apleido, įrašai daug retesni. Paskaitinėju, ką p. Račas parašo, bet komentuoti nebesinori ir man. Linkėjimai :)

          • ArturasR

            Tuoj apsiverksiu. Apsimelavęs Austras nebekuria man turinio.

          • austras

            Kurioj vietoj apsimelavau, gerbiamas Račai? :) Gal tame, kad čia, po tai kai su Jumis atsisveikinau, dar parašiau keletą komentarų? Mea culpa :) O šiaip tai, kiek pastebėjau, Jūsų pastebėjimus facebooke ir kitur labiausiai mėgsta Nerijus. Nieko prieš jį neturiu, bet čia kažkada buvo šiek tiek įdomiau. Ir ne tik dėl Jūsų tekstų.

          • ArturasR

            Mielas Austrai, barstausi galvą pelenais. Atsiprašau, kad nepatenkinu tamstos smalsumo ir kad tamstai nėra įdomu. Tikriausiai turėčiau labiau stengtis.

          • Bobute

            Sveikas, seniai nematytas Austre. Tikiuosi Jums gyvenimas klojasi gerai… Linkėjimai Tamstai.
            Be Tamstos paminėtų, būtinai bučiau paminėjusi Genpre, Regį, Ryti I ir, be jokių abejonių, – Lidą…:)
            Beje, aš čia dabar irgi tik labai retas svečias. Būna, kad mėnesiais neapsilankau… O buvo laikai…:)

          • ArturasR

            Miela Bobute, tamsta teisi – buvo laikai, kai buvote jauna ir graži. Bet juk esate pakankamai protinga, kad suprastumėte, jog nieko nėra amžino ir kad bobutė tai ne tas pats, kas 30 metų jauna moteris. Susitaikykite ir palengvės.

          • Bobute

            Ponas Artūrai,
            skubu Jus nuraminti, jog nedepresuoju dėl savo amžiaus. Senstame visi, beje, ir Jums, toli gražu, jau ne 30…:)
            Vienok, mano galva, Austras yra teisus, kalbėdamas apie ankstesnį Jūsų blogo turinį ir buvusių komentatorių indėlį. Tuo dar kartą įsitikinau paskaitinėjusi archyvą.
            Žinoma, Jūs dėl pokyčių bloge (mano galva,- neigiamų) neprivalote barstytis galvos nei pelenais, nei fekalijomis… Jūs tikrai mums, bent man tai tikrai, nieko neskolingas, niekuo neįsipareigojęs (išskyrus garsųjį laišką Dundukams:))…
            Tai Jūsų blogas, Jūsų gyvenimas, Jūsų sprendimai, Jūsų pergalės, Jūsų pralaimėjimai ir… ir Jūsų klaidos (jei manote, kad tokių buvo. Aš manau – buvo)…

            Pagarbiai,
            Bobutė

          • Rytis_I

            Na, Lida buvo šalta kaip belgė :) O šiaip skrebenti čia pradėjau, kai laisvesnio laiko atsirado, kai krizius nagus parodė, nu gal kojų, dabar žinau :) Gera vieta čia buvo, jauki. Ir net yra, gal. Ačiū Artūrui – šiaip tikrai, išmokau čia labai daug. Nesu rašytojas ir niekada net nebūsiu žurnalistas, o bet tai buvo kažkas… Super. Visgi: niekada, tai yra visada, stengiuosi vengti vietų, kur keikiasi, kur spjaudo ant šaligatvio ir visas kitas, visoks brudas. Jo užtenka realiame gyvenime, nematau reikalo būti virtualus :)

          • Bobute

            Sveikas Ryti I,
            malonu Tamstą matyti…:)
            Prisimenant Lidą, galiu pasakyti, kad, mano galva, ji (tam tikra prasme) buvo šio blogo druska…:)

          • Auksinis_kardas

            AR: Pasirenkama retorika nėra atsieta nuo pasisakančiojo, netgi atvirkščiai: kur kas daugiau teigia apie jį, nei apie aptarimo objektą. Jei stabiliai rinktis ne-kažką, nematoma likimo ranka tvarkosi kaip ir priklauso duotajam atvejui.

            B: Man garbė pažymėti tai, kas pagarbos verta. Asmeniniais vertinimais, aišku. Gal šioje vietoje ir derės pasisakyti, kad kadaise pasitaikė rakčiukas apie tai, kas rašinėja šiuo būtent pasivadinimu. Jis liko omenyje, ligi šiol nepaneigtas, tad kažkiek esu ir jo saistomas.

          • Bobute

            Pritariu Tamstai. Likimas, apvaizda, gyvenimas, Dievas -nesvarbu kaip pavadinsi- dažniausiai atseikėja mums tą, ko nusipelnėm savo veikla ar neveikimu…

            P.S. Apie rakčiuką. Ar tikrai Jums svarbu žinoti kas aš esu?

          • Auksinis_kardas

            Čia vėlgi fundamentalu – Interneto suteikiamas anonimiškumas man atrodo esantis vertinga abstrakcija. Koks skirtumas kas kalba, jei kalba tai, ką mano. Galima priimti arba ne, bet faktas savaime yra. Kartu, tai erdvė manipuliacijoms, jei piktnaudžiauti. Bet šitai nyku.
            Natūralus ir smalsumas – noras išspręsti lygtį su nežinomuoju ;-) Bet nepastebėjau, kad pavardės atsiradimas kažką iš tikro pridėtų. Kokie pvz. DELFIai su savosiomis pastangomis už ausų tempti prie „tvarkos“ suskaidė įdomesnę atsiliepimų erdvę bent į tris nesusisiekiančias, kas yra kvaila.
            Ir dar yra kokie du svarbūs dalykai šiuo klausimu :-)
            Pirmas – šiaip jau velniop virtualumą. Jei jis mus verčia kalbėtis su ekranais, ir per dienas spoksoti į ekrano tunelį, užuot gebėjus su kažkuo nuveikti kažką tikresnio – velniop. Na, ir dar lieka iliuzijos dėl virtualybėse užčiuopto artumo. Visa tai yra atsakymas :-)

            Be to, visai įdomu, kad kaip minėjau, aš žinau, visai kitas klausimas kiek tai atitinka tikrovę.

          • Bobute

            Mano galva, svarbiau ne kas pasakė, o ką pasakė… Taigi, pavardė gali trukdyti vertinant esmę.
            Tarkim prie kokio nors daugmaž objektyvaus teksto apie Rusiją prikabintume skirtingas pavardes. Manau, reakcija, priklausomai nuo pavardės, būtų ganėtinai skirtinga – nuo „ką ten tas Kremliaus agentas tauškia“ iki „koks gilus, teisingas analitinis straipsnis“… :)
            Žinoma, kai anonimiškumu piktnaudžiaujama – blogai, bet juk nėra sunku surasti tą herojų. Galiu drąsiai pasakyti, kad niekada neparašiau to, ko negalėčiau pasakyti žmogui į akis…
            Beje, turiu šiokios tokios patirties šiuo klausimu…:)
            Kažkada seniai (gal prieš kokį dešimtmetį, gal daugiau) A. Zuoko bloge virė gyvenimas – įdomios temos, įdomios (kartais net gilios) diskusijos, įdomūs komentatoriai… Ir kartą p. Zuokas sugalvojo surinkti komentatorius pabendravimui bare… Nuvažiavau, nors kokias viltis į šį susitikimą dėjo p. Zuokas man buvo aišku iš karto… Kaip tikras liberalas p. Zuokas visus nemokamai vaišino alumi. Iki šiol didžiuojuosi, kad už gėrimus susimokėjau pati…
            Susirinkusieji bendraudami bandė išsiaiškinti kas yra kas… Bent jau vardus sužinoti, kaip atrodo… Turiu pasakyti, kad buvau truputi nusivylusi… Komentatoriai, bloge žibėję erudicija, gyvoje diskusijoje atrodė blankiai, nes, kaip supratau, jiems buvo būtinas ponas Googlas… Be to, pasirodė, kad po kai kuriais nikais slėpėsi gana žinomi žmonės, nors jų komentarai, argumentacija bloge buvo skysti, beje, kaip ir gyvenime… Tiesa, kai kurie jų buvo neblogi propagandistai-agitatoriai-demagogai…
            Geriau būčiau nežinojusi…:)
            P.S. vienok, jei Jums labai labai labai smalsu, parašykit mano inicialus ir aš, galimai, išsklaidysiu Tamstos abejones.
            Beje, jei tikrai žinote kas aš, tai parašykit į mano email’ą, nes google’as jį turėtų išmesti įvedus pavardę…:)

          • Valdas

            Pamenu į tą Zuoko susitikimą buvau ir aš kviečiamas. Apgailestavau, kad negaliu nuvažiuoti. Atrodė įdomu pažinti žmones. Su kai kuriais iš jų asmeniškai buvom pradėję susirašinėti. Slikas- tokį slapyvardį dabar prisiminiau… Vėliau Zuoko puslapis kažkaip patižo. Racas.lt kabino labiau. Vienu metu autorius pasiūlė lankytis delfiuose. Aš viešai pasakiau, kad dviejų IP adresų, iš kurių jungdavausi jis nebepamatys. Deja, turiu pripažinti, kad lietuviškoje tinklaraštininkų erdvėje nelabai ką geriau randu, po kelerių metų grįžau. Nors šitas kampelis, mano požiūrių taip pat tižta. Vakar sūnus parodė Greito savirealizaciją. Tai yra saviraiškos turinį ir formas. Nenustebino fekaliniai žodžiai. Tas žmogus, mano supratimu, pats nelabai beskiria kur jis personažas, o kur jis tikras. Nustebino kiek žmonių šypsosi ir džiaugiasi skaitydami apie- atsiprašau pacituosiu iš atminties- bybytes ir subinytes. Gal, pagalvojau, ir todėl saračas visai tikslingas. Ir padugnės su atmatomis dėl to atsiradę… Bet, kad ir kaip bebūtų, palaikau nuomonę, kad ankščiau čia buvo jaukiau ir solidžiau.

          • Valdas

            Bobute, buvo taip: Vienam bičiuliui, su kuriuo praleidžiam daug laiko kartu nusiunčiau racas.lt nuorodą su konkrečia info, konkrečiais Račo argumentais ir aiškia autoriaus nuomone. Mat mano ir draugo požiūris į politinį ir visuomeninį gyvenimą kai kur skiriasi. Kartais padiskutuojam. Po poros savaičių jis pradeda apie tai kalbėti. Žinai, sako, tą straipsnį kur atsiuntei? Na, pamenu- atsakau- o kas? O pats suklūstu ir net pasidžiaugiu.
            -Tai va, kalbėjau su žurnalistais- turiu aš pažįstamų Vilniuje. Iškrenta jis iš konteksto. Seniau buvo kitoks, dabar lyg tai prasigėręs, lyg tai nebepripažintas žurnalistų rato. Lyg tai kažkoks iškritęs iš sistemos…
            -Tai ar skaitei tą info, kur nusiunčiau, tai kaip vertini argumentus ir faktus, o ne autoriaus asmenį?
            -Tai, kad ir nebeskaičiau….
            -Tuomet nėra apie ką kalbėti šioje temoje- atsakiau.

          • Izbliondimas

            O kaip įdomu.
            Tame suėjime buvau ir aš. Bet aš ten nieko nepažinau. O prie mano staliuko sėdėjo du A. Brazausko brolio kursiokai, – tai kai aš jiems pasakiau apie … na apie tokius grybus, kurie vadinami lepšiai… tai tiedu pateikė man labai įtikinamos argumentacijos, kad labai klystu.
            O tame bloge išbuvau beveik nuo pat pradžių, daug metų. Bet kai supratau, kad tolerantiškam A. Zuokui gal buvau per aštrus (tuomet gal gimė toks reikalas, kad vagis ne tik tas, kuris, kaip kišenvagis lenda į tavo kišenę, – bet ir karjierą darantis per žmonių galvas ir t.t. ir pan.), gal taip išsireikščiau, – tai ten karjierą ir užbaigiau, savo noru. Kaip sakoma savęs negalėjau pakeisti (dėl tų vagių klausimo), o ta prasme gerbiau ir to blogo šeimininką.
            Po to buvo dar vienas įdomus blogas (kaip minėjau, jei kur tai lankausi, tai kitur jau ne), bet kai tas žmogus tapo Seimo nariu, – tai toliau ten būti buvo jau ne pagal mano taisykles.
            Na, tuomet atsirado ir šis blogas, – manau, kad buvo tik pradėjęs veikti. Kuriame esu lig šiol.
            Visgi, A. Račas Lietuvoje yra išlikęs žmogumi, kai dauguma Lietuvos nupėdino paskui aviną (dėl tos nelemtos karjieros, dėl galimybės nebūti išsviestu iš lietuviškų barščių ir panašiai). Šiuo kalsuimu gal rytoj pasirodys opusiukas, jei lankotės mano interneto svetainėje, pamatysite.
            Taigi kalba apie tą suėjimą su A. Zuoka. Dar tuomet alkoholio gurkšteldavau (ko jau visiškai atsisakęs 5 metai), – bet kiek pamenu alų tai pats nusipirkau (gal tik damoms tai buvo pafundinta). Man patiko, kad jis pasėdėjo prie kiekvieno staliuko (kai prisėdo prie mūsų, – tai tuomet ir žmona pasirodė, kaip tik. Tai buvo proga pagirti jos grožį, taip sakant iš susižavėjimo, o ne iš mandagumo).

  • Auksinis_kardas

    O bet tačiau, nėr to blogo, kurio neišverstume: jei jaunuolis yra pelnęs populiarių dundukiškų žymenų, štai jau jums gaunasi ir šioks toks įžvalgumas.

  • nerijus

    Pagaliau jaunuolis atsivėrė.

  • Pingback: Dainius Urbanavičius: šaulys, menkysta, tačiau turi ginklų ir todėl pavojingas | Artūras Račas()