Socialliberalai: išgyvenimo taktika

Kai A.Paulausko vadovaujama Naujoji Sąjunga, per 2008 metų Seimo rinkimus surinkusi 45 000 (3,6 proc.) balsų nepateko į Seimą, jau atrodė, kad šį darinį ištiko natūrali mirtis.

Juo labiau, kad pats A.Paulauskas po rinkimų pradėjo intensyviai rūpintis savo profesine karjera, o žmonių, galinčių jį pakeisti, šioje vadinamojoje partijoje niekada tikriausiai ir nebuvo. Socialliberalai visada ir visiems pirmiausia siejosi su A.Paulausku, nes jokių kitų skiriamųjų bruožų šis darinys neikada ir neturėjo.

Artėjančią natūralią socialliberalų mirtį po 2008 rinkimų lyg ir liudijo ir visuomenės nuomonės apklausos, kuriose Naujoji Sąjunga surinkdavo apie 2-2.5 proc.

Tačiau, panašu, kad socialliberalai – o gal tiksliau reikėtų sakyti  A.Paulauskas – pasiduoti dar neketina. Priešingai – naujioji Sąjunga pastarąjį pusmetį demonstruoja stebėtiną aktyvumą, kuris leidžia tikėtis geresnio nei 2008 metais pasirodymo savivaldybių rinkimuose kitąmet, o tendencijoms išsilaikius – galbūt ir sugrįžimo į Seimą 2012-aisiais. 

Niekada neturėjusi aiškios programos ir aiškios ideologijos Naujoji Sąjunga dabar yra pasirinkusi aiškią bandymo sugrįžti į didžiąją politiką taktiką – tiesioginį kontaktą su potencialiais rinkėjais.

Vasarį socialliberalai organizavo parašų rinkimą už referendumą, suteikiantį piliečiams teisę paleisti Seimą ir nors jis baigėsi nesėkme, ištisus tris mėnesius A.Paulauskas ir jo bendražygiai šmėžavo Lietuvos miestuose ir kaimuose, o kelis kartus net pateko į didžiosios žiniasklaidos akiratį.

Kaip partijai, esančiai politikos užribyje, tai gana geras rezultatas. Ypač – turint galvoje tai, kad tikriausiai 99 iš 100 rinkėjų paprašyti išvardyti socialliberalų partijos narius, sugebėtų pasakyti ne daugiau nei vieną pavardę. 

Parašų rinkimo akcija socialliberalams buvo tikriausiai reikalinga kaip oras ir dar dėl vienos priežasties – partinės struktūros išlaikymo. Ketverius metus laukti rinkimų nieko neveikiant – sunku, reikia veiklos. Parašų rinkimas šiam tikslui labai tinka: daug proto ar kokių nors idėjų nereikia, reikia laiko ir kojų. Labai svarbu – nereikia daug pinigų.

Toks savotiškas „team-buildingas“, su prizais laimėtojams ir galimomis sankcijomis tiems, kurie neįvykdė „kvotų„.

Rezultatas gi akivaizdus – pastarosiose apklausose Naujosios Sąjungos reitingas svyruoja apie 4,5 proc., o A.Paulauską vilniečiai net paminėjo kaip galimą sostinės merą.

Paskatinti šios sėkmės, socialliberalai, atrodo nusprendė neišradinėti dviračio ir tęsti žygį valdžios link gerai praminti takeliu. Tai yra, toliau rinkti parašus.

Šį kąrtą – nebe už referendumą, o už dviejų įstatymų pataisas: Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo ir Referendumo įstatymo.

Siūlomos pataisos labai paprastos – leisti pasirašant naudoti daugiau dokumentų ir prailginti parašų rinkimo terminus.

Beveik neabeoju, kad socialliberalams šį kartą pasiseks. Per du mėnesius surinkti 50 tūkstančių parašų turint veikiančias struktūras daugumoje šalies rajonų – tikrai nesunkus uždavinys. 

Šioje vietoje, žinoma, būtų galima pastebėti, kad surinkus parašus, siūlymas keisti įstatymą ir ilginti parašų rinkimo terminą atrodys šiek tiek nelogiškas. Tačiau tai nesvarbu, nes rinkdami parašus A.Paulausko bendražygiai juk siekia ne logikos.   

Jų pagrindinis tikslas – dar mažiausiai du mėnesiai didesnio matomumo. Po to (kai parašai jau bus surinkti), prasidėjus Seimo rudens sesijai, galimybių būti matomiems vėl atsiras, nes Seimas privalės svarstyti piliečių parašais paremtus įstatymus.

Čia jau sėkmė bet kuriuo atveju – jei Seimas įstatymus dels svarstyti, galima dėl to piktintis. Jei svarstys ir atmes – galima piktintis dar labiau. Jei svarstys ir priims – bus galima džiaugtis ir… organizuoti dar vieną parašų rinkimo akciją.

Rezultatas – dar kokie pora mėnesių didesnio dėmesio.

O čia jau, žiūrėk, ir savivaldybių rinkimų kampanija iš esmės prasidės.

J.Paulauskienei šokant LNK, A.Paulauskui sudalyvavus kokiame realybės šou ir kokiose penkiose stiliaus ir gyvenimo būdo laidose, Naujosios Sąjungos reitingai, žiūrėk, netruks peržengti ir 5 proc. barjerą.

Ir socialliberalų mirtis bus laikinai atitolinta.

Reikia pripažinti, visai nebloga išgyvenimo taktika.

(9 balsų, vidurkis: 4.44 iš 5)
Loading...
  • max

    nelabai suprantu social liberalios ideologijos esmės. Social lyg ir kairioji, bet liberal lyg dešinioji. Kaip sakoma – nei žuvis, nei mėsa.

    • lv

      Aktualesnė tautosaka: nei į TVORĄ, nei į mietą…
      Prie parašų rinkimo dar reikėtų pridėti Simulik’o savanorius…

    • nerijus

      max

      silkė :)

    • G.

      SOJA

    • Arturas

      Liberalai – kairieji, konservatoriai – dešinieji. Arba kitu pjūviu, socialistai – kairieji, krikdemai – dešinieji. Kas čia ne aišku?

  • Genpre

    Neaktualu. Nusišalinu.

  • Na tai taip ir yra, kita vertus iki 2012 metų cirkintis greičiausiai neužteks nei entuziazmo, nei energijos. O ir tas 5 proc. barjeras dar nieko labai tokio nereiškia. Tiesiog užtikrina galimybę padalyvauti politiniame turguje, bet kas žino ar 5-6 parlamentarai bus jame nors kiek reikšmingesnis koziris.

  • Andrius

    Man atrodo pamirsote dar ju pasiulyma bausti baudomis tuos kurie nebalsuoja. eterio taip pat gavo tuomet

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, cituoju: „niekada neturėjusi aiškios programos ir aiškios ideologijos Naujoji Sąjunga“, „jokių kitų skiriamųjų bruožų šis darinys niekada ir neturėjo“. Įdomumo dėlei gal kažkas galėtų pavardinti nors tris šiuolaikines ar bent klasikines vakarietiškas politines idėjas propaguojančias, aiškias programas ir ideologijas turinčias politines jėgas, besireiškiančias Lietuvos politinėj padangėj? O galbūt „Naujoji Sąjunga“ yra tipiškas lietuviškos politinės padangės paukštis: kaip ir vadinamoji „Tvarka ir teisingumas“, vadinamoji „Darbo partija“, vadinamieji „socialdemokratai“, vadinamoji „Tautos prisikėlimo partija“, vadinamieji „liberalcentristai“ it t.t. ir panašiai… Skirtumas tik toks, kad vieni sėdi Seime, o kiti šalia jo…

    • mdxacuk

      Džiugu, kad akivaizdžiai augat, nes prie savo vadinamųjų tipiškų paukščių sąrašiuko įžvalgiai neprirašėt konservatorių.

      Kai apie konservatorius sakoma „tradicinė partija“ ir ji priešinama kitoms – „netradicinėms“, daug kas piktinasi ir reikalauja vertinimų lygybės. Esą Tėvynės sąjunga (TS) niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos politinių partijų. O ji vis dėlto išsiskiria.

      • nerijus

        „O ji vis dėlto išsiskiria.“

        Konkretumo. Prašyčiau.

      • austras

        Atsiprašau, bet čia Jūs prie bendro konservatorių vaizdo kažkodėl nepripiešiat tautininko Kazimiero Uokos, tautininko Gintaro Songailos, šeimyninės rango metodininkų Saudargų, Rūtos Rutkelytės, LTSR prokuroro Liudviko Sabučio, „socialdemokrato“, o dabar jau konservatoriaus Rimanto Jono Dagio ir t.t.

        • mdxacuk

          Nesinervuokit, aš pašposinau. Čia citata iš Laučiaus straipsniuko Delfyje.

          Tingiu dabar gilintis, nes vasara trumpa ir skubu pasimėgauti jos malonumais savo dvarelyje. Pabandykit išrutuluioti diskusiją su nerijum, tikriausiai rasit nemažai sąlyčio taškų.

        • austras

          Mdxacuk, nepykit, bet nervuojatės būtent Jūs :) Ir, deja, visuomet, jei tik kas užkabina brangiuosius ir numylėtus „konservatorius“ :)

          • gied

            TS vieninteliai paruošė rimtą programą prieš paskutinius seimo rinkimus. Kaip ir savo nuostatų laikosi ( ne visų, žinoma). Galbūt tai ir pateisinama, sunkiais laikais. Visa bėda yra tame, kad TS nėra viena partija, o 3 junginys, kur skirtumai pradeda lysti.
            Realiai Lietuvoje ir trūksta stiprių ir vientisų didelių partijų, ypač dešinėje.

          • austras

            O aš galvoju kad stiprių ir vientisų partijų trūksta dešinėje, bet ypač kairėje.. Tiksliau pasakius, kairėje jų iš viso nėra…

  • „Ir socialliberalų mirtis bus laikinai atitolinta.
    Reikia pripažinti, visai nebloga išgyvenimo taktika.“ – Beveik bolševikinė taktika – ėjimas į mases. Genialu ir paprasta. Ir patikima.

  • Clear

    Graudžiai atrodo tas Paulauskas ir ta jo „partija“. Graudu stebėti jų pastangas. Dar graudesnis referenumo tikslas…Vienas toks artistas į šį seimą atėjo sumažinti jo per pusę…Ir pažadai išgaravo…Ne koks gyvenimas, Paulauskai, o juk nusipelnęs gyventi geriau…

  • Aciu Arturai, kas pastebite. jusu straipsni naudosime kaip metodine medziaga savo skyriams :)

    linkejimai, Marius

    • Mariau, jei tik padės… O, beje, gal ir honorarą?…:)

      • WU

        „A. Paulauskas: dėkoju visiems, palaikiusiems referendumą ir pasiryžusiems sugrąžinti Lietuvos Respubliką jos piliečiams!“ :)))

      • :) nebent mane savo straipsniuose (blog’o įrašuose) irgi pa’tag’insi :)

        matai, mes niekam nemokam, todėl apie mus ir rašyti/rodyti nelabai nenori.. mano giliu įsitikinimu, meilės ir palaikymo nupirkti negalima ir neįmanoma. Galima užsitarnauti. bet tai ilgalaikis ir daug pastangų reikalaujantis procesas.

        linkėjimai, Marius

        • na, greitai greitai paskaičiavau: nuo Naujųjų metų BNS failų su „socialliberalai“ pavadinime – net septyni. Pagal partjos įtaką, sakyčiau, net labai daug:)

  • pasiduodu… su šiuo argumentu sunku ginčytis..
    kita vertus, klausimas kokia ta mūsų partijos įtaka. kai kurių (mitų) teigimu, niekas nevyksta Lietuvoje be AP žinios ir jis už viską atsakingas :)

    labanakt, Marius

  • kestutis d

    siaip tokia taktika – tiesioginis kontaktas su rinkejais – yra labai paprasta ir labai veiksminga. kai laidojo paksa ir vadino ji politiniu lavonu, butent si taktika padejo jam tapti prezidentu. tokia pacia taktika uspaskicho partija pasidare labai skaitlinga seime. kai kurie pavieniai seimo nariai, palaikydami nuosirdzius ir pastovius santykius su savo rinkejais taip sugeba savo poste prabuti ne viena kadencija (nors itariu, kad taip prakute yra labiausiai buve ideologiniai veikejai).
    stebina kitkas – kad daugelis vis tik bando ‘isradineti dvirati’ ir ieskoti kazko stebuklingo. pvz., kad ir marius, kuriam atrodo, kad jo skyriams tokia zinia yra naujiena ir turi buti panaudota jo skyriu metodinei medziagai (ar cia tik pretekstas susmezuoti siame bloge?) – negi sunku ismokti tokios taktikos stebint kitu saliu politikus, kurie isnaudoja kiekviena galima kontakta balsu medzioklei ir todel puola kontaktuoti su praktiskai bet kokiu zmoniu samburiu, kad tik gautu progos paplepeti, pasirodyti ir apie save priminti?
    antra vertus, jau vis daugiau politiku tokia taktika sekmingai isisavina ir jau rinkimuose matosi labai tiesioginis darbas su rinkejais, neuztikrintus zmogiskus rysius ir zmoniu greit garuojancias simpatijas pakeiciant tvaresniu piniginiu pagrindu bei komfortu, kuris uztikrinamas autobusais

  • kestutis d

    tpfu, velnias, mariau isimk is savo puslapio valatka, netycia paskaiciau, tai vel supykino

  • taip

    Graudus paradoksas: tautos atstovai pradeda aktyviau atstovauti savo rinkėjus tada, kai rinkėjai jų neišrenka – nepaskiria savo atstovais. Gi išrinktieji užmiršta savo pagrindinę pareigą, ir netgi savo rinkėjų atstovavimą pradeda laikyti gėdingu dalyku (pataikavimu masėms ir t.t.).
    Apversti vertybes tampa vis populiariau..

  • Pripažinkime sau paprastą ir visiems gerai žinomą tiesą – NS partijos nepatekimas į Seimą, jų bendražygės ir bendramintės valstiečių partijos pirmininkės K.Prunskienės fiasko, V.Blinkevičiūtės neišrinkimas Vilniuje tautos atsove Seime, kitų socialistų prastas pasirodymas rinkimuose, santykinai nedidelis marginalių partijų vietų skaičius Seime po aštuonerių metų pertraukos atvėrė dešiniesiems kelią į valdžią.
    Tai prilyginu stebuklui. Seime, valstybėje sumažėjo skandalų (išskyrus A,Sacharuko/L.Karaliaus, A.M Povilionienės/K.Uokos), prasidėjo kūriyinis, struktūrinis darbas, pradėtos vykdomos pamatinės reformos, biudžeto pinigai netaškomi į kairę ir į dešinę. Reformoms nepasiduoda tik viena įstaiga – visuominis transliuotojas, neaiški administracijos ir žurnalistų „prie lovio“ apmokėjimo sistema. Dėl to juodas šešėlis krenta ir ant LRT tarybos narių.

  • praeinant

    Čia, kaip Artūrai, potekstė tokia, kad ant lt referendumų kaip ir ryškiai per daug, o visi referеnduotojai būtų daugmaž „svoločiai“…?
    Kažkaip paspartintais tempais ritatės į valdžios olimpą… juk visumoje eilinis pilietis jums darosi tik eilinė „darbo mėsa“?

    Nepykite, tokia aurą (mano suvokime) kuriatės, taika…:)

    • gied

      Norint uztikrinti tiesiogine demokratija, reiketu priversti referendumuose balsuoti visus (na, bent 95%). IMHO referenduotojai ne svolociai, bet jais manipuliuoti yra labai nesunku, priklausomai kaip suformuluotas klausimas.

  • clear

    Fredi*,
    Antra pastraipa.. Čia tu su jumoru, ar rimtai?:)

    • Rašiau labai rimtai ir susikaupęs, suklydau tik rašydamas žymios pedagogės Aušrinės pavardę (Pavilionienė), tačiau tekstas kaip visada gavosi juokingas ir nevykęs.
      Šių dienų aktualija yra beužgimstantis A.Zuoko visuomeninis judėjimas, tai daug aktualiau ir inovatyviau.

  • protezas

    A.Paulausko (ir ypač jo štabo komandos) triūsas turėtų pasiteisinti. Tiesioginis kontaktas su potencialiu rinkėju, nors suėda daug politiko laiko, veikia 100 proc. Ir nereikia kišti ir be to sunkiai sugraibomų lėšų į žiniasklaidą, kurios pranešimai yra ne visuomet efektyvus asmeninių susitikimų su tautiečiais substitutas. Beje, R.Paksas per metus iki pergalės prezidento rinkimuose ištvėrė tris visaverčius susitikimų su rinkėjais turus po Lietuvą.
    Kai dėl pilietinių teisės aktų teikimo Seimui iniciatyvų, tai A.Paulauską apskritai derėtų laikyti šio žanro pradininkų. Jei neklystu, būtent A.Paulauskas (tuomet dar tik kylantis į Lietuvos politinę padangę savo ir savo kolegų portretais nuklijuotu autobusu) pirmasis Lietuvoje pasinaudojo šia Konstitucijos nuostata ir 1999 m. (koks sutapimas – taip pat savivaldos rinkimų išvakarėse!) sukurstė daugiau nei 50 tūkst šalies gyventojų teikti Seimui svarstyti kažkokį įstatymą, draudžiantį parduoti tuometinę „Mažeikių naftą“ ar pan. Žodžiu, piliečių iniciatyvą tuokart Seime buvo išbrokyta, tačiau A.Paulauskas tapo garsus ir (kaip iki jo visiško politinio nuopolio teigė dauguma respondenčių moterų) gražus.. :)
    Taigi, iš visko matyti, kad pasirinkti patikrinti, efektyvūs sprendimai. Nors Fredis* gali pasirodyti esąs teisus: Zuoko intriga gali būti skanesnė :)

  • Smagu matyti čia vykstančią diskusiją, visiems dėkui!

    Visus, kurie nesate susipažinę su socialliberalizmo ideologija – kviečiame užsukti į Naująją sąjungą ir šią spragą „užpildyti“.

    O gerbiamam Artūrui Račui šiandien išsiųsime knygų apie socialliberalizmą ir Naujosios sąjungos programinių dokumentų rinkinį.

    • protezas

      Vadintis socialliberalu (liberalu, liberaldemokratu, konservatoriumi, socialistu ir t.t.) ir išpažinti to paties pavadinimo ideologiją Lietuvoje (o kuo toliau, tuo labiau ir likusiame pasaulyje) yra labai skirtingi dalykai, tad nereikia čia Jūsų „lia lia“.
      Rašydamas, kad Naujoji Sąjunga niekuomet neturėjo ideologijos, A.Račas yra teisus tik iš dalies. Taip, A.Paulauskas pats niekuomet neišmanė savo vadovaujamos partijos pavadinimui pasirinktos ideologijos (klasikine prasme) ir net tvirtino, kad socialliberalai yra dešiniosios pakraipos (dešiniosios my ass!) politinė jėga. Tačiau taip pat tiesa yra tai, kad Naujoji Sąjunga su savo lyderiu priešaky visuomet aiškiai akcentavo ir ištikimai išpažino galios (politinės ir institucinės) ir kapitalo (pinigų) kaupimo ideologiją. Nemanau, kad apie tai rašote savo knygutėse, kurias čia taip mielai brukate :)