Skiriama Romui ir Leokadijai

… padariau klaidą…

Kai rašiau, kad premjeras viešai pažadėjo viešai skelbti apie kiekvieną savo susitikimą.

Ir kad klausyti šio pažado reikia nuo 4 minutės.

Atsiprašau. Ypač Romo, Leokadijos ir V.Valentinavičiaus.

Klausyti reikia nuo 10 minutės.

Net nežinau, kaip čia man taip pasirodė.

Bet kompensuodamas savo klaidą, tą pažadą dar ir iššifravau.

A.Perednis: Premjere, na dėl to saulės šviesos įstatymo, jūs paminėjote Jungtines Valstijas, galbūt nuo savęs galit pradėti ir viešinti kiekvieną savo susitikimą darbotvarkėje, ką per dieną darot.

A.Kubilius: Be abejo, kad taip, matyt ir bus vienas iš pirmųjų žingsnių, kad tikrai parodyti pavyzdį ir manau, kad ir visiems ministrams tai būtų vienas iš pirmųjų dalykų, ką turėtume pradėti daryti.

A.Perednis: Tai šitą viešai įsipareigojate?

A.Kubilius: Taip.

(4 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Trakimas

    Dviračio žyniose kažkada buvo toks zakristijonas Zalieska,kuris į visus klausimus atsakydavo:“Taip-nieeeee“:)

  • Dainius

    Tiesiog išryškėjo Valentino demagogija.

    • Valentinas

      Kadangi šia tema apskritai nebuvau pasisakęs, tai skelbiu tave Dunduku. Varyk pas Užkalnį arba Rokiškį. Ten tokiems kaip tu vieta.

      • Dainius

        Ačiū už patarimus, tačiau kaip nepavadinsi jus dunduku, jei Račas jūsų pasisakymą ir citavo. Jei jus nesusekat minties, tai dar ne pretekstas kitą vadinti dunduku ar kur nors varyti. Savo ruožtu varykit kur norit, o geriau kuo toliau.

        • Dainius

          Plius žiūriu kažkokia tendencija išryškėjo apsiskelbusių pranašų, skelbiančių verdiktus ir turinčių misija atlikti siuntimus. Kažkokia didybės manija, pats laikas būtų gydyti simptomų stadijų, jei tai tik pakaltinami dalykai.

          • Dainius

            Plius, ponas Valentinai, aš su jumis kiaulių neganiau, tad prašau manęs netujinti.

          • Valentinas

            Račas citavo Valentiną?
            Gal nuorodėlę?

          • Dainius

            Nepavyksta dėl techn. galimybių įkelti nuorodėlę po Jūsų prašymu, tai teikiuosi tai padaryti čia, aukštėliau. Tikiuosi pamatysite: http://racas.lt/premjero-patarejas-v-valentinavicius-paaiskina/

          • Valentinas

            Pasirodo neskiri anoniminio komentatoriaus Valentino, nuo premjero patarėjo Valentinavičiaus. Gali nebesinervuoti, nesi dundukas, o viso labo neišsimiegojęs išsiblaškęs anoniminis komentatorius. Labanakt.

          • Dainius

            Nemanykit, kad mane sunervinote. Nesusireikšminkit. Ačiū už diagnozę ir patarimus, bet verčiau žiūrėkite savęs ir patarimus pasilaikykite sau. Nes jie nieko verti.

          • Valentinas

            Patarimas „išsimiegoti“ yra vertas labai daug, bet pasilaikysiu jį sau :)

    • Sejanus

      Iš šalies žiūrint, tai vaizdas kaip turgaus bobelių, rankinukais besitvatyjančių… vien todėl, kad Valentinas Dainiaus žinutę prisitaikė sau, o Dainius skyrė ne jam, pasirodo :)

  • Tomas

    Na, cia viskas labai skaidru ir aisku. Premjeras viesai isipareigojo galbut tureti pradeti daryti.

  • romas

    Gerb. Artūrai, bet Jūs savo įraše „“Sunshine”… (A.Kubiliaus meilė Tėvynei: žodžiais, o ne žygiais…)“ davėte nuorodą į intervių „Verslo žiniose“ („2011 metų kovo 9 dieną premjeras A.Kubilius interviu “Verslo žinioms” teigia:“). Tame interviu ( http://www.verslozinios.lt/index.php?act=mprasa&sub=article&id=32573 ) nėra Kubiliaus įsipareigojimo registruoti susitikimų su interesų grupėmis. Negerai gaunasi, kai padabinate epitetais žmones, kurie yra suklaidinti Jūsų paties duotų nuorodų.

    • mielas Romai, aš juk sakiau, jog atsiprašau. Atmintis paveda, ne viską prisimenu.

      Ir suprasiu, jei nenorėsite pareikšti nuomonės apie premjero pažadą.

    • romas

      Šitame interviu yra įsipareigojimas viešinti savo darbotvarkę. Nežinau, ar ji iki šiol buvo paslaptis, jei kas nors teiraudavosi. Čia Jūs žinote geriau. Skaitant atsakymą Valentinavičiui supratau, kad Jus su dienotvarke supažindino, bet suklaidino, nes neteisingai informavo. Mano nuomone, vien tik dienotvarkės viešinimas yra nepakankama priemonė, nes dienotvarkė yra sudarinėjama su sekretoriatu, todėl ji ir taip nėra visiška paslaptis. Sprendžiant iš Kreivio pažymos, būna ir kitokių kontaktų. Nenormalu, kad Kreivys galėjo nutylėti savo susitikimus, kurių metu gavo įvairių nepadorių pasiūlymų.

      • mielas Romai, aš kartais tikrai nesuprantu, ar tamsta rimtai, ar taip puikiai apsimetinėjate. Ir kartu atsiprašau, kad sulaužiau savo pažadą. Daugiau nebelaužysiu. Sėkmės tamstai jūsų tikėjime.

      • romas

        Nesupratau, kas negerai. Perednis juk siūlo viešinti kiekvieną žingsnį darbotvarkėje, o Kubilius pasižada, kad tai bus vienas iš pirmųjų žingsnių. Premjero dienotvarkė yra sudarinėjama su sekretoriato vadovu. Rašiau, kad nežinau, ar ji yra paslaptis, bet sprendžiant iš to, kad Jus su dienotvarke supažindino, bet suklaidino (gal ir piktavališkai), ta paslaptis neturėtų būti labai didelė. Jei vis tik dienotvarkė yra paslaptis, tada aš esu už tai, kad ji paslaptimi nebūtų kuo greičiau. Kubiliaus įsipareigojimas Žinių radijuje nuskambėjo. Didesnė problema yra kontaktai ne pagal dienotvarkę. Jūs tai irgi pastebite ir aš su tuo visiškai sutinku. Kaip viešinti ne dienotvarkėje esančius susitikimus? Turėtumėte aiškiau išreikšti savo mintį, nes ne visai suprantu. Ar Jūs įtariate, kad Kubilius nuslėpė nuo sekretoriato savo susitikimą po pietų, nors buvo susitikimą suplanavęs iš anksto? Turėjo ką slėpti? Du skirtingi dalykai yra nesąžiningumas ir atsainumas. Kuriuo prasižengimu, iš šių dviejų, Jūs kaltinate premjerą?

  • leokadija

    ačiū.
    Bet „matyt ir bus vienas iš pirmųjų žingsnių, kad tikrai parodyti pavyzdį ir manau, kad ir visiems ministrams tai būtų vienas iš pirmųjų dalykų, ką turėtume pradėti daryti“ nereiškia: šiandien aš pradėsiu daryti.
    Tegu kiekvienas klausytojas pats nusprendžia, kada ir ko po šio pasisakymo jie tikisi iš premjero ir ministrų.
    Aš sprendžiu kitaip, nei jūs, p. Račai. Todėl toliau nesutinku su priekaištais, kuriuos reiškiate ankstesniame įraše. Juk nebūtina VISŲ čia užsukančių įtikinti savo teisingumu – tai ir neįmanoma. Negaiškite.
    Troškiniai netroškinti laukia… Ir Rimanto Žyliaus įrašas / atsakas jums vis dar nepakomentuotas…

    • miela leokadija, juk ne pirma diena čia ir puikiai žinote, kad aš pats sprendžiu, kas ir kur manęs laukia. Ne… reikalas man nurodinėti.

      O R.Žyliui viską parašiau ir daugiau nelabai turiu ką pridėti. Kol kas laukiu, kol jis pataisys deklaraciją, deklaruos galimus interesų konfliktus, kaip to reikalauja įstatymas ir ką jis buvo pamiršęs padaryti. Bei paskirs atsakingą pareigūną, kuris įvertins, ar jis viską teisingai padarė. Aš tai dar paskirčiau ir pareigūną, kuris prižiūrėtų, ar tas pirmas pareigūnas teisingai įvertino, ar R.Žylius viską teisingai padarė. Ir dar būtų galima ombudsmeną, kuris įvertintų, ar tas antras pareigūnas teisingai prisžiūri, ar pirmas pareigūnas teisingai vertina ar R.Žylius teisingai viską deklaruoja. Su galimybe apskųsti vidaus auditui.

      Beje, nežinau kodėl klaidingai manote, kad stengiuosi tamstą kuo nors įtikinti. Esu gana pragmatiškas ir nesiimu neįmanomų dalykų. Nemanau galįs priversti aklą matyti, o kurčią – girdėti. Tiesa, iki šiol manau, kad tiek aklas, tiek kurčias turi gebėjimų mąstyti. Ypač – kai žino faktus.

      • Gintautas

        Artūrai, su sarkazmu dėl compliance officer tai kiek perlenkėte. Labai daug didelių organizacijų tokius turi ir tai ypač aktualu mūsų sąlygomis, kur iš posto gali atleisti „kilus abejonės šešėliui“.

      • aušra maldeikienė

        GA (rašau ne valentinui ir ne leokadijai, jeis suprantate, ką noriu pasakyti),
        Man kažkodėl ir buvo labai juokinga, kad saulėlydžio aušroje bus skiriamas biurokratas matyt kažkaip ypatingai prastai išsilavinusiems ministrams ir kitiems ūkio ministerijos pareigūnams padėti pildyti deklaracijas. Kol vyras buvo deklaruojantis savo interesus aš sutaupydavau Lietuvai pinigų — užpildydavau visas jo deklaracijas be jokio vargo. Tiesiog, nereikia meluoti, kad turi, jei turi. Antra reikia kaupti kvitelius ir namie jų sumas perkelti į tam tikrus langelius sugebant atpažinti skaičius , pvz. skirti 5000 ir 25000 ir pataikyti į tarpelius. Šiaip užtenka kokių 5-6 klasių išsilavinimo.

        • Fredis*

          Pas mus darbe irgi dirba buhalterė, kuri labai gerai moka pataikyti į tarpelius, skiria 5000 nuo 25000 ir tuo labai didžiuojasi. Dar ji labai stebisi kodėl jos darbdaviai tokie kvaili. Va, valdytų ji įmonę, tai rezultatai būtų geresni…
          Pastebėjimas – labai abejoju ar savo deklaracijas Vaclav Havel, Nicolas Sarkozy ar Barack Obama pildo patys.

        • Bobutė

          „… bus skiriamas biurokratas matyt kažkaip ypatingai prastai išsilavinusiems ministrams … padėti pildyti deklaracijas. Kol vyras buvo deklaruojantis … aš …užpildydavau visas jo deklaracijas … Šiaip užtenka kokių 5-6 klasių išsilavinimo.“

          Kažin ar tai, kad tas vyro deklaracijas pildėte Jūs, o ne tas paskirtasis biurokratas, jau leidžia daryti išvadą apie jo išsilavinimą? :)

          • Jei atminia neapgauna, tasai vyras atsistatydino, nes nesugebėjo paaiškinti: kas mokėjo už jo apsistojimą viešbutyje, Maskvoje.

          • Rytis I

            p, Aušra skaito normaliu, kai žmona pildo vyro deklaraciją. Tokiu būdu, net sutaupomos valstybinės lėšos. O taip galėtų elgtis beje ir daugelis ministerienių, bo matome akivaizdų lėšų švaistymą dešimtkart perrašomoms deklaracijoms.

          • Bobutė

            Matot, p. Ryti I,

            man pasirodė, kad besityčiodama iš kitų, ji labiausiai pasityčiojo iš savojo…

            P.S. Normaliausia būtų, jei kiekvienas pildytų savo deklaracijas pats… Tada bent žinotų kas ten parašyta…:)

          • Rytis I

            Na gal išsityčiojimo užmačių dar nematau vienok ir vidinis tos šeimos reikalas. Tiesiog normalus rūpestis antrąja puse, vertas pagyrimo ir gal net VTEK sunorminimo. Jei kiekvienas vyras mokėtų pats užsirišti kaklaryšį neabejotinai galėtų reikalui esant jį nusirišti. Praktika kužda kitaip.

        • gre

          Ponia Aušra, man jau darosi irgi juokinga, bet gal tik dėl to, kad aš humoro jausmą savotišką turiu. Skaitau aš straipsnį apie „atitikties“ pareigūną lryte, o ten rašo, kad jo darbas taip pat bus „stebėti, kaip skirstomi pinigai“, ne vien deklaracijas pildyti. Jei nerandat to straipsnio, tai sakykit, aš pasidalinsiu nuoroda su Jumis.

        • Gintautas

          Tai ta proga paklausiu – o kodėl tuomet Jūs vyrui deklaracijas pildydavot, jei penkių klasių išsilavinimo pakanka? Jei sakysit, kad jis turėjo svarbesnių užsiėmimų – būsite visiškai teisi…

        • Šiaip Čiūvas

          labai rekomenduoju pasigooglinti „compliance officer responsibilities“ ir paanalizuoti ką veikia tokie darbininkai privačiose korporacijose, o po to pabandyti suprasti kaip tai projektuoti į interesų konfliktų minimizavimą. Gal tada atšoks noras bandyti teigti, kad p. Eugenijui išsilavinimo trūko deklaracijom pildyti ;)

  • Unsubscribe sitam blog’ui ir nemokejimui pripazinti savo klaidu.

    • nesvarbu

      Audriau, neskubėkite su tuo unsubscrib`u. Šio blogo autoriaus darbo režimas tiesiog yra labai įtemptas, visokios klaidos galimos.

    • mielas Andriau, ačiū tamstai. Tikiuosi, nebeužsuksite.

  • lakunas

    A.Račas nurodė:
    1) 2011 metų kovo 15 dieną 18 val. A.Kubilius Vilniaus advokatų kontoroje „Lawin“ dalyvavo diskusijoje apie energetiką su neįvardijamais verslininkais;
    2)2011 metų kovo 15 dienos premjero A.Kubiliaus oficiali darbotvarkė baigėsi 14 valandą;
    3)po susitikimo „Lawin“ premjeras galimai dar nuvyko į uždarą susitikimą su A.Avuliu, R.Dargiu ir G.Žiemeliu padiskutuoti apie nekilnojamojo turto sektorių, o po to galimai užsuko į privačią diskusiją apie alkoholio akcizų politiką, kurioje dalyvavo “MG Baltic”, “Vilniaus degtinės”, “Anykščių vyno” ir “Švyturio” vadovai.
    Kyla klausimai:
    1) kur buvo premjeras 2011 metų kovo 15 dieną nuo 14 iki 18 val;
    2) ar 2011 metų kovo 16 dieną premjeras laiku atvyko į darbą po galimai užtrukusių galimai įvykusių susitikimų su A.Avuliu, R.Dargiu ir G.Žiemeliu ir po dar vėliau galimai įvykusios diskusijos apie alkoholio akcizų politiką;
    3) ar Račui dar kada nors dar „šviečia“ pusryčiai su premjeru?

    • nesvarbu

      Komentaras pašalintas – A.R.

      • lakunas

        Ačiū:) Tik gal patikslinsite, kas yra „forminis“? Čia kokia geresnė, ar prastesnė kvailių rūšis? :)

        • nesvarbu

          Ai,čia tai ta, kur prie geresnių.

          • lakunas

            Stengdamasis, kad geresniųjų rūšiai būčiau priskirtas pagrįstai bei šiek tiek nuogąstaudamas, kad neįžeisčiau nesvarbu, patikslinu: neturintiems humoro jausmo pirminiame poste reiktų skaityti tik paskutiniąją eilutę. Atsiprašau.

    • Trakimas

      Taigi:)Vis mažiau įtakingų bei garbingų piliečių nori pusryčiauti su premjeru.Ir dėl to tikrai kalti ne artėjantys rinkimai.

    • gre

      lakune, aš panašų klausimą taip pat buvau uždavęs A. Račui prie „Sunshine“ įrašo. Atsakymo kol kas nesulaukiau, mat galimai svarbiau yra įtikinti žmones savo teisumu daug rėkiant (šiuo atveju gal jau koks 3 įrašas Sunshine law tematika apie tą patį pasižadėjo/nepasižadėjo), nei leist susigaudyt tautai kas čia meluoja, o kas ne.

      • Jonas III

        Ar manote, kad šis jūsų komentaras geriau leido susigaudyt tautai kas čia meluoja, o kas ne?

  • Arnas Klivečka

    Taip,kas yra baisiausia,kad visi i suns dienas dedat tuos,kurie nors siek tiek iesko tiesos.Kas yra baisia siandien isgirdau apie ziliaus-specialiai mazaja raide-galimus atsakomuosius veiksmus,ir kazkodel pasidare nebebaisu.Ir kodel reikia bijoti PADUGNIU.

    • romas

      Arnai, niekas nededa į šuns dienas ieškančių tiesos. Kai yra siūloma nepasitikėti kažkuriuo politiku, turėtų būti visiškai aišku, kuo jis prasikaltęs. Artūras nepatenkintas Kubiliumi. Tai normalu – žmonės būna vieni kitais nepatenkinti. Nenormalu, kad dalis skaitančių blogą išsineša žinią, kad Kubilius niekuo nesisikiria nuo Brazausko ir Kirkilo. Gal ir tikrai yra taip, bet juk negaliu remtis vien tik Artūro įtarimais. Reiktų kažkokių faktų. Man svarbu žinoti, ar padėtis valdžioje darosi vis blogesnė, ar yra kažkoks progresas. Su Žylium visiškai tas pats. Kodėl turėtume remtis vien tik tamstos nuomone apie jį? Duokit kompromatą ir spręsim.

      • Valentinas

        dar reikėtų aiškaus atsakymo į klausimą, kodėl „kompromatą“ apie Žylių Arnas Klivečka paskelbė tik tada, kai jo pavardė iškilo kaip galimo kandidato į ūkio ministrus, o ne tada kai Arnas sužinojo apie smerkiamus veiksmus. Ir dar, būtų gerai, jei nesunku, sužinoti Arno nuomonę kodėl jo žodžiais, neparemtais jokia faktine medžiaga reikėtų tikėti labiau nei Žylio žodžiais.
        O pabaigai, norėtųsi Arno Klivečkos patikinimo, kad tais laikais, kai jis buvo ne metalistas, ne pankas ir ne rokenrolistas, jis visada ir visais atvejais koncertus, pasirodymus ir renginių vedimus atlikdavo sąžiningai apiformindamas sutartinius santykius ir sąžiningai sumokėdamas priklausančius mokesčius. Užtektų tik vieno vienintelio sakinio:
        „Aš nei už vieną koncertą ar diskoteką negavau juodais“ ir man to užtektų.

        p.s.
        Dar norėtųsi sužinoti kaip apiformintas Klivečkos darbas Baltijos televizijoje ir kokius jis moka mokesčius.

        • mielas Valentinai, su visa pagarba drįsiu pastebėti, kd tokie reikalavimai iš anaonimo skamba šiek tiek dundukiškai. Jei prisistatytumėte Arnui vardu ir pavarde, nurodytumėte savo darbovietę ir paviešintumėte savo pajamų deklaraciją, tada suprasčiau. Dabar gi… tamsta gi ne popiežius ir ne karalius. Tad kodėl kas nors turėtų prieš tamstą atsiskaitinėti ir patikinėti.

          • Valentinas

            Mielas Artrai,
            Drįstu pastebėti, kad jūs neteisus. Arnas Klivečka atsistojo į teisuolio pozą ir viešai kaltina kitus. Aš kaip jo informacijos naudodojas turiu teisę žinoti ar Arnas Klivečka yra patikimas informacijos šaltinis ar ne. Tai visiškai nesusiję su tuo, kad aš anonimas. Be to, tai svarbu žinoti ne tik man, bet visiems Lietuvos žiniasklaidos vartotojams.

          • Fredis*

            Arnas K. viešai gyrėsi, kad rūko kontrabandines cigaretes, o vienas labiausiai vertinamų politikų yra A.Zuokas.

        • Rytis I

          „Kompromatas“ pasirodo, tapęs įdomus ir aktualus plačiajai publikai. Juk nestebina tai, kad STT domisi viceministru, būsimu ministru, kodėl gi reiktų atimti tą domėjimąsi iš eilinių miestelėnų?

      • aušra maldeikienė

        gerb. Romai, ką man bebasakotų apie inkviziciją, aš esu tikintis žmogus, tad ir jūs galite tikėti p. Kubiliui. Čia pasirinkimo klausimas. Vis dėlto daugybė veiksnių lemia šalies sėkmę ir tai, ar verta investuoti į jos bendroves. Infliacija ir palūkanų normos, vartotojų išlaidos ir verslo pasitikėjimas labai svarbūs trumpu laikotarpiu. Vis dėlto ilgu laikotarpiu šalies turtėjimas ar stagnacija priklauso nuo tuo, ar tinkamas jos gyventojų, kapitalo ir idėjų derinys. Jei šie dalykai deramai susieti, trumpo laikotarpio svyravimai nebus itin didelė bėda. Bet ar tai Lietuvos pavyzdys?
        Dėl mažo gimstamumo lygio, visuomenės senėjimo ir tragiškos emigracijos Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų skaičius traukiasi. Mažėjantis darbingų gyventojų skaičius riboja tai, kiek gali pagaminti ekonomika. Esminiai dalykai, kurie lemia, kiek tie darbuotojai produktyvūs — kapitalas, idėjos, teisinė ir kultūrinė aplinka. Vien pernai netekome 2,6 proc. savo žmonių, darbo našumas sumažėjo (!), apie kažkokias naujas itin efektyvias idėjas negirdėti. Vien norint kompensuoti darbo jėgos praradimą, būtinas ypatingas produktyvumo šuolis, nes liekant dabartinėms tendencijoms gresia smukimas žemyn. Bet gal premjeras rašys ne tik naujas ekonomikos, bet ir matematikos knygas?

        • romas

          Gerb. Aušra, nepastebėjau vakar Jūsų komentaro.
          Stebitės, kodėl tikiu Kubiliumi? Iš esmės tikiu žmonėmis, kol jie nepriverčia nuomonės keisti. Man nėra tokio sindromo, kad visi valdžioje – vagys. Taip pat manau – nenormalu galvoti, kad buvimas valdžioje automatiškai žmogų sutepa. Todėl man Kubilius, Valentinavičius ir dar daugelis valdžioje yra visai padorūs žmonės, kurie stengiasi daryti darbą kiek sugeba geriausiai. Sugebėjimai, aišku, – kitas klausimas. Politikoje iš viso sunku realizuoti asmeninį profesinį išmanymą, todėl labai daug žmonių, atėjusių į valstybės tarnybą iš privataus verslo, kur rodė gebėjimus atlikti darbą, būdami valstybės tarnautojais gebėjimus kažkokiu būdu praranda. Tai – nenuostabu, nes politikoje reikia elgtis ne taip, kaip atrodo protingiausia kokiam nors profesionalui (patarėjui pvz.), bet taip, kaip susitariama.
          Kitas momentas – mūsuose priimta nuolat viską vertinti momentiniame pjūvyje. Kai pažiūri į Lietuvą ir palygini su Europa, iš tiesų vaizdelis – nekoks. Tačiau juk galima žiūrėti į Lietuvą kaip į vyksmą. Galima lyginti su savo pačių praeitimi ir spręsti, ką matom: progresą, regresą ar stagnaciją. Nėra padoru, jei iš tikro yra progreso požymių, nuolat pilti purvu dėl to progreso besistengiančius. Tai nereiškia, kad reikia nematyti nesąžiningų žmonių, bet yra nesąžininga dezorietuoti visuomenę, nesant rimto pagrindo. Iš tokių pozicijų vertinu ir Račą. Beje, man atrodo, kad kartais už jo veiksmų irgi slepiasi asmeniniai interesai. Bet čia man atrodo ir gal nepasitvirtins :)

          • suomis

            Idomu. Visi kalba apie progresą, bet niekas jo nematė. Čia kaip su komunizmu, septynesdešimt metų statė, statė, bet apart kalbų apie jį daugiau nieko ir nėra.

          • Jonas III

            Romai, paties retorika 1:1 atitinka Kubiliaus pasisakymus. Užuot šimtus kartų kartojus, jog vyksta pertvarka, atsigauna ūkis, ekonomikos kilimas įgauna nevaldomą pagreitį, korupcijos lygis nystamai krenta, …, žymiai efektyvesnis poveikis dundukų sąmonei būtų kokius 4 kartus pakartotojant vieną-kitą tuos teiginius pagrindžiančius faktus.

          • romas

            suomi, tamsta įsivaizduojate kažkokį galutini tikslą – t.y. svajojate apie kažkokius gyvenimo standartus. Paprastai žmonių svajonės yra panašios į horizontą, kurio, kad ir kaip greitai eitum, neįmanoma pasiekti. Taip yra todėl, kad gyvenimas pasiūlo vis naujų galimybių, kurias norisi realizuoti. Jūs neužsirašėte prie dešimt ar dvidešimt metų, ko norėtumėt, todėl abejoju ar atsimenate.
            Depresija (kalbu apie nuotaikas), kuri tvyro virš Lietuvos, yra ne kas kita kaip viešos informacijos pasekmė. Tai – uždaras ratas, iš kurio sunku išeiti. Depresija skatina depresyvią informacijos sklaidą, o ši sklaida nuolat palaiko depresiją.

          • romas

            Jonai, progresas gali būti ne visose srityse. Netgi gali būti taip, kad vienose srityse yra progresas, o kitose riedame atgal. Aš kalbu ne apie tai, kad reiktų žiūrėti į situaciją tik pozityviai. Juk galima žiūrėti ir kiek įmanoma labiau objektyviai. Ar ne?

          • suomis

            Bet tame ir yra visa esmė, kas GALI IR TURI(PRIVALO) išaiškinti piliečiams, kokia reali yra situacija. O ką mes dabar turim. Tik kažkieno burimą iš kavos tirščių. Jei Kubilius sako, kad ekonomika auga o relybė tau ir man rodo toliau vykstanti regresą, tai kuo man pasitikėti, savo akimis ir protu ar Kubilaus užkalbėjimais.

          • Jonas III

            Romai, visiškai sutinku, kad negali būti tik balta ar tik juoda. Bet aš šneku apie tai, kad kad reikia konkretinti pasisakymus: tas ir tas balta, o tas ir tas juoda, ką privalu nuspalvinti. Tuos faktus (jų gi ne begalybė), galima kartas nuo karto pakartoti. O neapsiriboti abstrakčiais pasakymais, kad gyvenimas kasdieną šviesėja ir tai vis kartoti , nepagrindžiant jokia informacija.
            Galbūt daugiausiai nuveikta energetikos srity. Bet ir čia reikėtų aiškinti, ar tikrai nepriklausomybė mažėja. Teoriškai pradėjo veikti rinka. Bet praktiškai išliko vienintelis tiekėjas Rusija, o tarpininkas neaiškus – lyg tai Garbaravičių klanas.

          • romas

            suomi, bendri šalies rodikliai gali neatsispindėti konkretaus asmens gyvenime. Aišku, augimą galima įvairiai matuoti. Jei matuosime su geriausiais prieškriziniais laikais, tai augimo nėra, bet jei stebėsim procesą, tai ekonomika jau nebekrenta, o auga.

          • nerijus

            Įtariu, kad romas ir Valentinas gauna priedus prie savo atlyginimo iš LLRI?..
            Ar Jums moka už komentarų rašymą šiame tinklaraštyje?..

          • Trakimas

            nerijus labai įžvalgus:)Dar daugiau-šie ponai tikriausiai turi savo PR IĮ ir tarpusavyje net konkuruoja dėl „šeimininkų“ iš TSLKD dėmesio bei pinigų:)

          • Valentinas

            Gerbiamas Artūrai,
            Ar paliksite šių dviejų ponų komentarus kaip paminklą jų kvailumui ar ištrinsite kaip nepriimtinai įžeidžiančius?

          • suomis

            Aš nekalbu konkrečiai apie save, bet stebint aplinką KURIOJE gyvenu, aš nematau tų, taip išliaupsintų pokičių. Vienas pokytis yra, bet jis liūdina, tai tuštėjanti aplinka ir itariu, kad ir man teks papildyti tų, tuštėjančių gretas. Kodėl aš taip kalbu. Todėl, kad man gyvenant Švenčionių rajone matosi tokia situacija, kuri neturi nieko bendro su Kubiliaus užkalbėjimais. Gali būti, kad aš kažko nežinau, kad ir tokiame, užkaltame rajone, kaip Švenčionių kažkas pozytivaus vyksta, bet aš apie tai negirdėjau. Rajono laikraštis manau praneštų. Nes kiek man yra pažystama rajono laikraščio redakcijos komanda, jie jau pro bet kokią naujieną nepraeina pro šoną.

          • Fredis*

            Stebėti aplinkos neužtenka, aplinkoje reikia veikti.

            ……… Dabar prasidės zirzimas, kad veikimui nepalankūs įstatymai, biurokratija, kontroliuojančių institucijų gausa, dideli mokesčiai……

          • nesvarbu

            suomi,“…nes kiek man yra pažYstama rajono laikraščio redakcijos komanda…

          • suomis

            Štai aš, turiu biznio idėją, bet manau, kad Lietuvai kol kas ji neaktuali, nes žmonės šiuo metu neturės pinigų ir jų prioritetai yra kiti. Mano idėja, manau pasiteisintu, gal būt skandinavijoje. O po to jau čia. Šiuo metu darau eksperimentus.
            Arba štai, užmečiau akį į Vidmantų geoterminį grežinį. Tai juk ten aukso kasyklos, bet reikalai ten kokiam stovy. Itariu, kad nieko toliau nepadaryta ta linkme, negu matome iš jų tinklapio.

          • suomis

            Taip, taip ten ir daugiau klaidų yra tik čia man truputi trukdorašyti, tai taip ir gaunasi. :) Prašau atlaidžiau žiūrėti ir nesikabinėti. O už pastebėjimus dėkingas.:)

          • nerijus

            „Gerbiamas Artūrai,
            Ar paliksite šių dviejų ponų komentarus kaip paminklą jų kvailumui ar ištrinsite kaip nepriimtinai įžeidžiančius?

            Lai palieka. Geriau būti kvailiu, nei malūnu ir LLRI pakaliku.

            Kur įžeidimas?..Aš tik klausiu, o Jūs galite atsakyti arba ne.
            Kai Jūs įžeidinėjate kitus, tai viskas tvarkoje- Artūro pagalbos nereikia, o kai paliečiamas Tamstos „ego“, tai gink janutiene- nevalia. Neliečiamųjų kąsta.
            Cukrus nesibaigė?..
            Tai gaunate ar negaunate iš LLRI?..

          • romas

            Nerijau, šiandien, per patį galvos traumų supratimo dienos vidurį, jaučiuosi traumuojamas į galvą. Kartais ir žodžiais galima labai rimtai sužeisti :)

          • nerijus

            Valentinai

            Bent kartą paskaitykite ką rašinėjate ir padarykite išvadas- neberašyk demagogijos ir beletristikos vien dėl to, kad rašyti. Ir, aš pažadu, kad netrikdysiu Jūsų proto ir jo sugebėjimų.
            Visos Jūsų rašliavos primena LLRI šutvės paistalus ir nieko daugiau. Kaip, beje, ir romo.

            Kas būtų jeigu būtų?..

          • nerijus

            romai

            Teletabija, kažkokia ir aš apie Jūsų šventę pagalvojau.

            http://www.delfi.lt/news/daily/Health/sekmadieni-pasauline-galvos-traumu-supratimo-diena.d?id=43373611

          • Fredis*

            nerijau, už pinigus čia dirbu aš vienintelis, gale metų su manimi atsiskaito pats Valentinavičius, o Valentinas savo švietėjiškus traktatus rašo vedinas altruistinių paskatų. Šviečiamasis ir auklėjamasis darbas yra labai naudingas visuomenei. nerijau, skaityk ir įsidėmėk ką rašo Valentinas ir gautos žinios Tau gali labai praversti ateityje. Patarimas – į viską žvelk kritišku, tačiau geranorišku žvilgsniu ir be reikalo neįžvek klastos ir sąmokslo ten kur jų nėra.

          • nerijus

            romai

            Jūs daug daugiau protų sužeidžiate, kai rašliavojate kaip koks LLRI kontoristas. Neplaukite jaunimui smegenų…

          • nerijus

            Fredi*

            Laukus reikia tręšti mėšlu, o ne Žmonių smegenis.
            Kam Jūs, Valentinas ar romas dirba- man visiškai paksui.
            Tik man įdomu: ar dirbate?..Negi sunku atsakyti?..

          • romas

            Nerijau, jei manote turėčiau kalbėti, kas tamstai patinka, tada turėtumėt išleisti kokią knygelę apie pageidaujamų kalbų turinį. Gal tada ir pasistengčiau kartais tamstai patikti. Dabar gi kalbu taip, kaip galvoju.
            Nors galiu keletą frazių iš bendro išsilavinimo:
            1. Mes gyvenam Kubilistano CCP
            2. Valdžia išvarė žmones iš Lietuvos
            3. Kubilius sugriovė Lietuvą ir apvogė pensininkus.
            Dar žinau keletą, bet pasiliksiu kitam kartui.

          • Rolandas

            Siūlau suteikti Nerijui vyriausio sąmokslo teorijų specialisto vardą. Nusipelnė žmogus.

          • Valentinas

            Nerijau, o kuo tau neįtiko LLRI?

          • WU

            Valentinai, nerijus ten kai aplikavo – negavo darbo. Tai dabar nuoskaudą jaučia ir galvoja, kad jūs su romu užimat jo vietą. Tokia realybė, visi linkę mąstyti, kad vieno asmens sekmė yra kito nesekmės pagrindas..

          • Valentinas

            O į kokią poziciją jis galėjo pretenduoti? Vainienės vairuotoju?

          • nerijus

            Šimašiaus asmeniniu tardytoju…

          • Rytis I

            Oho, savaitgalis Romo ir Leokadijos tema buvo rekordiškai produktyvus. Pilnatis nepraėjo veltui :)
            nerijau, kodėl taip save nuvertinate? Nejau bendravimas su Tamsta toks kenksmingas, jog turi būti mokama kompensacija? O šiaip nemanau, kad kas ryžtųsi mokėti už čia išsakytas mintis. Na gal po centą už mintį. Mokėtų daugiau, jei rašinėtų visišką mėšlą.

        • dzyvai

          Gerb. Aušra,

          Teigiate kad darbo našumas Lietuvoje sumažėjo. Kadangi esate mokytoja, suprantate ekonomiką ir dirbate švietimo sistemoje, kaip siūlote padidinti darbo našumą švietime: mažinti mokytojų skaičių, jų atlyginimus, ar kokį kitą būdą pasiūlytumėte? Gal jūsų pasiūlytas būdas sustabdytų, o ne didintų, mokytojų emigraciją?

      • Rytis I

        Norom ar nenorom, bet Žylius JAU klaidino visuomenę, teigdamas, jog bendrovės, kuriose turi akcijų, nedalyvauja konkursuose. Dėl „Klaipėdos naftos“ dalyvavimo pradėjo abejoti pats, na atseit jam reikia pasitikslinti (suprask kad taip). Viceministras pasirodo nežino pakankamai elementarių šalies ekonominio gyvenimo faktų? Gerai, tarkime, kad norint pasitikslinti, reikia dar tapti ministru. Dėl HP nedalyvavymo konkursuose taip pat kaip šakėmis per vandenį, jau citavau, kad buvo pranešimai apie neva jos laimėtus konkursus. Tad visdėlto klausimas gana konkretus – jei iš tikro dalyvavimas konkursuose yra faktas, kodėl naujai iškeptas ministras pradeda savo kadenciją klaidindamas mus bei Prezidentę? Beje, tokiu atveju nesuprantama ir STT tarnautojai, kurie užsiima ne vien korupcijos faktų atskleidimu, o ir jos teisine prevencija. Visdėlto jie nei puse žodžio neužsimena apie GALIMĄ konfliktą. Švarus ir viskas. Suprantu, gali neturėti konkrečių įrodymų, bet konflikto galimybė šiuo atveju pakankamai reali. Kas bus, jei sakykime dabar KN ar HP puls aktyviai dalyvauti ES pinigų sąvinimęsi – ministras paliks savo postą ar skubės parduoti akcijas? Bijau, kad nei viena nei kita nėra realu.
        Dėl Kubiliaus. Dar prezidentės inauguracijos metu buvo paskelbtas tautai inkritęs širdin pažadas – „be populizmo ir korupcijos“. Taip, galima tai suprasti kaip siekiamybę, o tačiau visdėlto naivioji tautos dalis vis dar laukia, kada pažadas bus įvykdytas. Nešališko stebėtojo nuomone, korupcija galimai galėjo sumažėti, bet tai greičiau kaip spyruoklė susispaudė ir tapo labiau organizuota, rafinuota. Na o kadangi visokie kitokie smulkūs pažadai iki šiol nevykdomi – reiškia ir populizmas neišnyko…

        • Gintautas

          Ryti, HP kompanija, kurioje Žylius turi niekingai mažą skaičių akcijų, turbūt net nežino, kur yra Lietuvoje, jau nekalbant apie konkursus (čia kiek perlenkiant, žinoma). UAB HP Lietuva akcijų jis neturi. Paaiškinkit, prašom, kaip jis galėjo visuomenę klaidinti? :) O akcijų turėjimas tam ir yra deklaruotas, kad Jūs galėtumėte sekti padėtį ir jei HP ar KN „puls aktyviai dalyvauti ES pinigų sąvinimęsi“ skelbti pavojų.

          • Rytis I

            Jei HP nežino, kur yra Lietuva nebūtinai reiškia, kad p. Žylius nežino(jo) ką veikia HP Lietuvoje. Suprantu, akcijas turi UAB HP, gal be „Lietuva“. Didelis skirtumas? O klaidinti galėjo teigdamas, jog nei UAB HP, nei kitos sietinos bendrovės nedalyvavo JOKIUOSE konkursuose. Belieka pasakyti – dalyvavo taip ar ne :)

          • Gintautai, o Jūs ar bent žiūrėjote į Žyliaus deklaraciją? Ten, gi, nurodytas UAB HP LIETUVA juridinio asmens kodas, kurio akcijas, kaip tik, ir turi ministras… Nejaugi ir čia „apsiriko“ deklaruodamas? Kam toks ministras, jei negali paprastų dalykų padaryti – deklaruoti savo turo ir interesų (su kieno nors pagalba ar be jos – nesvarbu)?

          • gre

            Simai, gal galėtumėt pasidalint nuoroda? VTEK’e neradau, o ką esu girdėjęs tai yra štai: „VTEK 2009 metais pateiktoje deklaracijoje R.Žylius nurodė, kad yra bendrovių „Hewlett Packard Company“ (JAV), „Klaipėdos nafta“ ir „Sveiki produktai“ akcininkas. Akcijų kiekis deklaracijoje nenurodytas, tačiau R.Žylius BNS informavo, kad jam priklauso 7,97 proc. „Sveikų produktų“, 0,058 proc. „Klaipėdos naftos“ ir 0,00003 proc. tarptautinės „Hewlett Packard Company“ akcijų.“
            Nuoroda http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/r-zylius-ketina-papildyti-vtek-pateikta-interesu-deklaracija-338991?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed

          • Šiaip, ji buvo Artūro straipsnyje apie nauja Ūkio Ministrą… Bet dabar kažkodėl ta nuoroda nuveda kitur… Štai ji, pasigrožėkite, dar nepataisyta :D
            http://vtek.lt/vtek_deklaracijos/deklaracija.php/?&id=10106

          • Trakimas

            Oho:)Žylius ,pasirodo,buvo LEO lt stebėtojų tarybos narys?:)

          • gre

            Simai, na mano nuomone tai ten padaryta klaida. Bet čia nereiktų daryt iš musės dramblio, nes Registrų centre apie kompaniją „Hewlett-Packard Company“ (JAV) duomenų visai nėra (kas yra normalu).

          • Rytis I

            webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:jmIKaABuTQMJ:vtek.lt/vtek_deklaracijos/deklaracija.php/%3F%26id%3D10413

          • Jūs pasiremiate aklu tikėjimu. Aš – faktais kurie viešai prieinami. Na, parašytas Lietuvos įmonės kodas… Kai ištaisys savo klaidas, patikėsiu, kad tai klaida. Kol kas niekas nieko netaiso. Ir, matyt, nesiruošia. Be to, kaip žmogus užsienyje dirbęs vadovaujantį darbą, nesuprantu tokio asmens skyrimo į tokias pareigas. Jei jis lygioje vietoje padaro tokias klaidas, kurios aukšto lygio politikui (toks turi būti ministras) yra neatleistinos, tai kaip jis vadovaus vienai iš pagrindinių ministerijų? Su tokiu žmogumi, sakau nuoširdžiai, nepiktai, neičiau į žvalgybą, nes neaišku ką dar gali netyčia pridaryti. Be to, konservatorių didžiausia yda, kurią po truputį bando atskleisti A. R., yra ta, kad anie ne ką geresni už visus buvusius ir jų žodžiai prasilenkia su darbais. Na, tai jau labai prastos politikos pavyzdys. Galima netgi teigti, kad nauja politikų karta, kuri jau ateina, yra itin neprofesionali ir jiems tikrai reikia dar mokintis ir mokintis… Tiesa, niekaip negaliu suprasti dėl kokių priežasčių A. Kubilius pradėjo prastinti savo politiko įgūdžius. O gal tai ne politika kalta, o bloga komunikacija su žmonėmis? Tikėtina, kad taip ir yra, nes politika ir komunikacija (viešieji ryšiai) yra neatsiejami dalykai. Bet blogai, kad dabartinė dauguma nesuvokia, kad ne visada ryšiai atsvers realius darbus.

          • gre

            Simai, nesiremiu aš aklu tikėjimu, pats matau klaidą deklaracijoje. Ar Jūs eitumėt į žvalgyba su juo – čia jūsų reikalas. Kitam galbūt labai svarbu ar žmogus gramatinių klaidų nedaro, jums svarbu klaidos deklaracijose. Na bet nenukrypkime nuo temos šiais skambiais pareiškimais. Ši klaida nėra vienareikšmiška, nes prašoma įrašyti Juridinio asmens kodą, kai šis nė neegzistuoja. Pats asmeniškai nesu susidūręs su tokia problema ir nežinau, ar buvo galima šį laukelį palikti tuščią (savo laikais deklaracijas pildydavau su Abby FormFiller programa, kuri neužpildytus laukelius rodydavo kaip klaidas, nežinau ar kas pasikeitę šiuo metu)? Nieko neginu, tačiau kaip ir Jūs, noriu remtis faktais, o šios detalės man trūksta.

          • Bet gi laiko turi ir turėjo pataisyti, patikslinti deklaracija. Tokie vaikiški veiksmai neatleistini tokio lygio politikui, ministrui. Juk neseniai už tokias pačias klaidas (o gal ir ne klaidos), atstatydino viena ministrą. Negi sunku patikslinti deklaraciją? Dingtų visos dviprasmybės.

          • gre

            Prieš tai nurodytame šaltinyje R. Žylius teigė, kad ruošiasi atnaujinti deklaraciją, o dabar tariasi dėl jos su teisininkais, kaip viską tvarkingai įforminti, kad nekiltų diskusijų. Straipsnis pasirodė prieš 2 dienas, t.y. ketvirtadienį.

          • Rytis I

            Įdomu, ką jau teisininkai šiuo atveju gali padėti…

    • gre

      Gerbamas Arnai Klivečka,
      bandydamas suprasti ar zilius ir Žylius yra tas pats asmuo, prisiminiau tokią seną patarlę: „Gerbk kitus taip, kaip norėtum, kad jie tave gerbtų“.
      Nemandagu iš mano pusės Jums šitaip sakyti, bet manau, kad padorumo ir pagarbos kitam nė vienam iš mūsų pasimokyti nebus per daug.

    • Rolandas

      Gerb. Arnai, laidoje pažadas kovoti iki paskutinės eterio minutės nuskambėjo tikrai griausmingai. Bet Valentino prašymas pateikti faktus visiškai logiškas. Be faktų minėta įspūdinga kalba labiau panaši į tostą.

    • nesvarbu

      Komentatorius Arnas Klivečka apie naują ūkio ministrą:“…PADUGNIU“, palaukite, kokiu pagrindu konkretus žmogus-p.R.Žylius, šiame bloge yra vadinamas padugne?

      Arnai, viena yra kokį anonimą dunduku išvadinti, o visai kas kita konkrečiam žmogui viešai drėbti, kad jis yra padugnė.

      Kas svarbiausia net nebandant savo žodžius-kaltinimus kaip nors konkrečiai pagrįsti, apsiribojant tik „buvau susidūręs su jo GALIMU lobizmu vienos kompanijos atžvilgiu…“. Vien žodis GALIMU ko vertas…

      • nerijus
        • suomis

          Pasiūlyčiau, tsiversti alko puslapį. Ten Zeppelino straipsnis, iš kojų verčiantis.

          • mielas Suomi, na, nesuprantu aš tamstos. Nuoroda į tą straipsnį jau kokios trys dienos kabo šiame tinklaraštyje, o jūs siūlote eiti į kažkokį alką…:)

          • suomis

            Atsiprašau. Greičiausiai neatkreipiau dėmesio.

  • Fredis*

    Komentaras pašalintas – A.R.

  • Arnas Klivečka

    Neturiu ko slept.“Amicus“laikais visi dirbom VU kulturos klube ir tikrai visi mokejom kazkokius sovietinius mokescius.Del ziliaus-tikrai buvau susidures su jo galimu lobizmu vienos kompanijos atzvilgiu ir tikrai laimejom.Dabar gi tas ukio min gal proteguos tai pries ka mes sugebejom laimeti TEISETAIS IR TEISINGAIS budais.Ir isties nebaisu,bet ziauriai apmaudu ir daznai beviltiska……

    • romas

      O nėra visokių ten slaptų linijų pranešti spec. tarnyboms? Juk Žylius praėjo jų filtrus. Gal būtų nepraėjęs, jei būtų bent įtarimų.

      • suomis

        Nejaugi, jūs toks naivus?

        • romas

          Dėl ko naivus? Ir ten žulikai sėdi?

    • Šiaip Čiūvas

      Arnai – su visa derama pagarba, gal galima nuorodas ir visa kita? Čia žurnalistų neršia daugiau nei kirminų ant… (na, suprantam visi kur)… todėl jei yra faktų (jie net ir šiuose komentaruose praverstų, ką jau kalbėt apie įrašuose), būtų lengviau atskirti rimtį nuo nevisiškos rimties.

    • Gintautas

      Arnai, lobistinę veiklą apibrėžia lobistinės veiklos įstatymas. Jūsų nematau registruotų lobistų sąraše, todėl Jūsų veikla gali būti vertinama kaip nelegalus lobizmas. O tam yra ATPK straipsnis :)
      Pas mus labai dažnai mėgstama skirti, kad yra blogieji lobistai ir gerieji kovotoaji už teisybę. Čia kaip tarybiniais laikais – pas juos yra šnipai, o pas mus – žvalgybininkai.

  • Arnas Klivečka

    Ir dar,BTV esu idarbintas LEGALIAI ir moku visus pagalISTATYMUS priklausauncius mokescius.Dabar reiketu riebiai nusikeikt abejojantiems

    • lakunas

      Teatleis man perskaitysiantys: man šįvakar mielas viskis su kola. Įdomu, kam pirmenybę teikia Arnas?

      • Rolandas

        Neatleisiu, p.lakune, bo viskį gerti su kola tai lyg alų gerti su
        apelsinų sultimis.

    • Šiaip Čiūvas

      visiškai legaliai įdarbinimas yra darbo sutartis. Visos kitos formos yra neįdarbinimas. Čia šiaip ;)

  • Arnas Klivečka

    Ir dar,kodel,visgi,nera tikejimo,o tik kazkoks itarinejimas,kad mums visiems-toms plunksnos ar eterio „ziurkems ,tik ir rupi kazka apsmeizt ir apdergt…….

    • romas

      Nu bet pati laidos idėja yra paremta ant sąmokslų. Reiškia, kad Lietuvos padangėje artimiausiu laiku nenusimato jokių properšų. Yra laida, privalo būti ir sąmokslų. Ar ne?

  • Arnas Klivečka

    lakunai SNAPSUI

  • Arnas Klivečka

    Beje,Valentinai,viska galit suzinot sodroi arMI

  • Fredis*

    Mokytoja Aušra apie vyriausybės veiklą:
    „…ir ekonominė politika, paremta žmonių išvarymu“. Gal galite pagrįsti savo teiginį?

  • Fredis*

    „…apie kažkokias naujas itin efektyvias idėjas negirdėti. Vien norint kompensuoti darbo jėgos praradimą, būtinas ypatingas produktyvumo šuolis“.
    Kas trukdo žaviai energingai Mokytojai generuoti „naujas itin efektyvias idėjas“. Išsilavinimo, sugebėjimų, noro ar dar kažko? Kodėl už mus tai turi padaryti kažkas kitas?

    • bn

      Ger. Fredi aš rinkėjas ir renku tą kuris sugeba ir turi galimybę
      „generuoti itin efektyvias idėjas“, nes net prižada per rinkimus.
      Mokytojos pareiga mokinti ir aiškinti tai kas žinoma ekonomikos moksluose. O kažką generuoti prisižada politrukai(politikai).

      Paskutiniu laikotarpiu pastebėjau, kad valdžiažmogiai randa pasiteisinimą atsikirsdami oponentams, „o ką pats padarei kad to nebūtų“. Kai mane deleguos rinkėjai ir aš prižadėsiu, kad darysiu taip,o ne kitaip aš nekelsiu klausymo, kad kžkas tui ką tai dryti už mane.

  • Trakimas

    „Vien norint kompensuoti darbo jėgos praradimą, būtinas ypatingas produktyvumo šuolis”.Čia ponia Aušra yra visiškai teisi,Fredi.Kubiliaus politika išvarė žmones į užsienį ir atėmė iš jų darbą,todėl Kubilius, tikriausiai, turi pasiruošęs stebuklingą idėją?Todėl ir klausia-gal Kubilius turi kažkokį stebuklingą variantą,jei taip užtikrintai griauna?

    • Fredis*

      Teisi tai teisi, bet tokius rašinėlius kaip ponia Mokytoja rašo bakalaurai universitetuose. Nematyti kokybinio minties šuolio…., o dėl premjero, kurį bandoma pavaizduoti kažkokiu puspročiu, „griovimo“ darbų ekonomistai tarpusavyje nesusitaria. Tai ką daro vyriausybė vieni apžvalgininkai vadina būtinais darbais, o kiti jau du metus rėkia apie įvykdytą kažkokią baisią „naktinę“ reformą. Kiek pamenu esminis reformos įvykis buvo PVM padidėjimas nuo 18% iki 21% ir sumažintas pelno mokestis nuo 20% iki 15%.

      • Trakimas

        Pamiršai akcizą kurui,kuris šios rūšies energiją pabrangino 2 kartus arba 100 proc. Akcizai rūkalams ir svaigalams,sudavė smūgį BVP ir biudžetui,nes už šias prekes dabar ne tik kad nesurenkamas akcizas,bet ir PVM-juk jų nebeperka legaliai.O kur dar machinacijos su verslo liudijimais,kai nieko neuždirbęs žmogus,jau turi sumokėti apie 400 lt.per mėnesį?O kur PSD duoklė?Kur pelno mokesčio sumažinimas ?Visa tai komplekse su atimtom pensijom ir nedarbo draudimo išmokom,kosminiu mokesčiu už mokslą ir t.t.,ir išvaro žmones iš Lietuvos.

        • Fredis*

          Dėl akcizų padidėjimo, „PSD duoklės“, verslo liudijimų kontrolės sugriežtinimo ir tarifo pabranginimo Mokytoja Aušra nėra tokia kategoriška, kad tai buvo lemiamas veiksnys, paskatinęs darbingus žmonės važiuoti dirbti ten kur jiems atrodo geriau.
          Visi moka tik konstatuoti….

          • Trakimas

            Taip-aplinką pablogino visas kompleksas padrikų Kubiliaus veiksmų.PVM padidėjimą galima kompensuoti padidinus min. atlyginimą,nes dabartinis neatspindi kuriamo produkto.O produktą kuria darbuotojas-nėra žmogaus -nėra ir produkto.Supaprastintai galima sakyti ,kad BVP turi tiesioginį ryšį su žmonių skaičiumi.Jei Lietuvoje stovėtų kosminių laivų gamybos fabrikas ir tuos laivus eksportuotų,tai šaliai naudingas produktas būtų tik ta pridėtinė vertė,kuri buvo paskleista tarp tuos laivus gaminančių darbuotojų.Gamyklos savininkas 1000 kartų didesnį pelną pasiimantis ir išvežantis nežinia kur-jokios naudos tai teritorijai ir jos žmonėms neduoda,išskyrus pridėtinės vertės dalies paskleidimą atlyginimų pavidalu.:)Trumpai.Jei fabrike sukurta raketa,kuri parduota už 1 milijardą,tačiau darbuotojams sumokėta tik 1 milijonas,tai tik toks produktas ir liks šalyje jos gerovei kurti.

          • suomis

            Išeina, kad kuo didesnis eksportas, tuo didesni nuostoliai. Nes pridedant didesnes energijos sąnaudas brangiai raketai pagaminti ir gaunant mažas įplaukas į biudžetą, nėra kaip investuoja į energijos šaltinių atpiginimą. Kas, ilgainiui priveda prie bendros degradcijos. Tai yra, kad čia didinama dykra.

        • Šiaip Čiūvas

          Eureka! BVP lemiamą smūgį sudavė akcizai svaigalams ir rūkalams. Būtinai reikės išanalizuoti šį reiškinį. Šviečiasi Nobelio premija.

    • romas

      Trakimai, keista, kad esant pas patį šiokiam tokiam ekonomikos išmanymui,sugebate taip blogai analizuoti padėtį Lietuvos ekonomikoje. Jūs visiškai nematote, kokios yra nedarbo ir ekonomikos nuosmukio Lietuvoje priežastys. Bedarbystė krizės sąlygomis turi padidėti, bet tokia staigi ir didelė bedarbystė negali atsirasti šiaip sau. Čia ne įmonės sumažino apyvartas, bet kai kurias ūkio šakas ištiko griūtis. Pažiūrėkit, kas griuvo ir kokios iš tikro to priežastys. Tai svarbu ne todėl, kad reiktų kaip nors pateisinti Kubilių, bet kad reiktų Lietuvai išmokti gyvenimo pamokas.
      Šios vyriausybės taip pat negalima pateisinti, bet krizės pradžios ir vyriausybės darbo pradžios sutapimo laike, būnant sąžinigu, negalima laikyti nei krizės,nei tokio krizės mąsto priežastimi.

      • Trakimas

        Taip.Dėl dvigubai pabrangusio kuro ėmė masiškai bankrutuoti vežėjai,labai pablogėjo smulkių degalinių padėtis,dėl tos pačios priežasties nepaprastai pabrango statybos ir t.t.Dėl nesurenkamo PVM ,net du ketvirčius visa Lietuva pirkti visko važiavo į Lenkiją,tokiu būdu šalis negavo milijardų ir t.t.Kuo čia dėta „pasaulinė krizė“?Pasaulinė krizė šalių BVP nusmukdė po 5-6 proc.O štai Kubilius Lietuvos BVP sugebėjo nusmukdyti 18 proc.

        • romas

          Trakimai, vežėjai gali piltis degalus užsienyje. Jie taip ir daro dažnai. O tarptautinių pervežimų verslas per krizes visada turi susitraukti, nes sumažėja krovinių. Krizės sąlygomis tokia šalis kaip Rusija stengiasi padėti savo šalies vežėjams, todėl daro įvairių kliūčių kitų šalių pervežimo paslaugų įmonėms. Jei atsimenate, ji atidarė didžiulį terminalą Peterburge ir stengiasi nukreipti krovinius ten. Tuo pačiu stebėjome krovininių automobilių kamščius prie sienos su Rusija. Beje, manau, kad ne vežėjai labiausiai augino mūsų ekonomiką iki krizės ir ne jie labiausiai griuvo.
          Teisingai nustatyti mokesčius yra svarbu. Dizelino akcizo sumažinimas sumažino ir pajamas į biudžetą, kaip ir prognozavo Šimonytė. Aš Šimonytės kompetencija tikiu.

          • Trakimas

            Nesupratau ,romai?Jei manote,kad degalus piltis užsienyje yra nieko blogo,tai kodėl tuomet dirbti užsienyje -blogai?:)Ponia Aušra ir aš Tamstai aiškinu-kodėl,o Tamsta savo varot,nes net nesiruošiat suprasti,ką Jūmim aiškina išmanantys žmonės.Dizelino akcizas SUMAŽINO pajamas į biudžetą-akcizo ir PVM už kurą pajamų planas buvo slapta „koreguojamas“ keletą kartų,ką patvirtino valstybės kontrolės išvados.Pernai metų ataskaita yra viešai skelbiama ir prieinama.

          • romas

            Trakimai, aš nesakau, kad yra gerai, kai degalus pilasi užsienyje, bet akcizo sumažinimas nebūtinai reiškia didesnes pajamas į biudžetą. Mokesčio tarifas turi būti toks, kad biudžeto pajamos būtų maksimalios. Tai labai svarbu, kai valstybė skolinasi savo biudžeto deficitui padengti. Jūs netikite finansų ministerijos sugebėjimu skaičiuoti ir be reikalo. Faktiškai valstybė per krizę funkcionavo stabiliai: vykdė savo įsipareigojimus, tvarkingai mokėjo atlyginimus, pensijas ir išmokas.

          • romas

            Beje, visai nusimušėm nuo minties. Jūsų teiginys buvo, kad vežėjų verslą sužlugdė akcizai kurui. Nežinau, ar Maldeikienė galėjo irgi panašiai teigti. Aš atrėmiau, kad vežėjai daug degalų pilasi užsienyje. Kuro kaina niekaip negalėjo būti pagrindine krovinių pervežimo verslo susitraukimo priežastimi.

  • Fredis*

    Trakimai, neteko girdėti, kad aukštų technologijų įmonėse darbuotojams mokėtų minimalų atlyginimą.
    Diskusija vėl grįžta į seniai išdiskutuotą jos užuomazgą – mokėkime pensininkams didesnes pensijas, o valdininkams ir viešąjam sektoriui – atlyginimus ir šalis suklestės…:)

    • Trakimas

      Taip,Fredi:)Tavo galvoje mintys sukasi ratu ir nuolat grįžta į išeities tašką.Truputį praplėsk akiratį,pasimokyk matematikos,pabendrauk su išmanančiais žmonėmis gal,kąžinau:)?Suprantu,kad Tau sunku perkainoti savo „vertybes“-tačiau tik tokiu būdu galėsi judėti į priekį ir bręsti kaip asmenybė:)

      • Trakimas

        Labai paprasta suvokti,kad atlyginimai ar pensijos mokami iš gautos pridėtinės vertės.Jei įmonė gavo 1 milijoną pridėtinės vertės,tačiau savo darbuotojams skyrė tik 10 proc. jos,o 1 savininkas pasiėmė 90 proc. jos,tai šaliai ir bendruomenei tai nėra naudinga ir trumpame ,ir ilgame periode.Nepamirškime,kad darbą savininkas „pirko“ rinkoje,kurioje dėl valdžios veiksmų atsirado 350 000 bedarbių ir jie praktiškai „nieko nekainuoja“,todėl ta pati valdžia turi tramdyti tokią padėtį,nustatydama tos darbo jėgos minimalią kainą,kad jos kuriama pridėtinė vertė jai būtų ir grąžinta,nes būtent ši „jėga“ ir didžioji masė iš tų 10 proc. dar mokės PVM,GPM,akcizus,sodros ir t.t. mokesčius,kurie bus naudojami visuomenės reikmėms-vystymuisi,švietimui,keliams ir t.t.
        Apibendrinus ,reik pasakyti,kad „didinimas“ nėra „iš niekur“-tai tiesiog tas pats to gauto milijono racionalus ir teisingas PERSKIRSTYMAS,kai savininkas iš 1 mln. jau gaus 50 proc. ir jo darbuotojai taip pat gaus 50 proc.Savininko 50procentai to milijono garantuotai išvažiuos ar bus sumokėti už kokią užjūrio prabangos prekę,o štai tie 50 proc. milijono,kuriuos gaus darbuotojai-liks šalyje ir bus panaudoti šalies gerovės kūrimui.

        • stellar penny bun

          @Trakimai,

          Neužsiiminėkite demagogija. Valdžia yra mažiausiai atsakinga, kad šių metų kovo mėnesio pradžioje Lietuvoje buvo 302 tūkst. žmonių neturinčių profesijos. Ir dėl to pirmiausia jie turėtų
          padėkoti patys sau, kad savu laiku nesistengė, neįdėjo pakankamai pastangų mokydamiesi amato. Kita vertus, daugeliu atvejų jų tėvams taip pat buvo vis vien ar jų atžalos stengiasi įgyti profesiją ar laiką leidžia vėjais.

          • Trakimas

            Visi šie žmonės profesijas turi,nes iki Kubiliaus „reformų“-darbą turėjo ir sėkmingai triūsė savo ir šalies labui.Jei manote,kad valdžia turi kažkaip bausti už nebūtas nuodėmes-taip pat klystate.Valdžia turi kurti palankią aplinką,o to ji nedarė ir nedaro,ką rodo objektyvūs BVP ir kiti duomenys.Bedarbystė ir emigracija didėja,kaip ir valstybės skolos,gerovė smunka,ekonomika traukiasi.:)

          • stellar penny bun

            Lietuvos prozininkas Vincas Krėvė rašė, kad amatą mokėdamas, duonos nemaldausi… Pradedu įtarti, kad tamsta esate žmogus be profesijos.

          • lv

            Trakimas galėtų išsiblaivyti. Ir palyginti kitų (panašaus geopolitinio arealo) valstybių BVP tenkantį vienam gyventojui, per visus tuos vystymosi, krizės laikotarpius. Nu stačiai mes gilioj uodegoj, nu stačiai…
            Ir dėl to kaltas Kubilius…
            Aš jau pradedu suprasti, ką norėjo pasakyti Einšteinas…

          • Trakimas

            Nu teip.Visą tą „vystymosi laikotarpį“ dar šiaip taip laikėmės,tačiau paskutiniai du „kubilizmo“ metai yra tragedija.Aš nesu nusistatęs prieš „konservatorius“ kaip tokius.Mane liūdina jų veiksmai,neišmanymas,o apie korupciją net nekalbu.Jie niekuo nesiskiria nuo socdemų.

  • Šiaip Čiūvas

    Skiriama Trakimui.

    http://verslas.delfi.lt/business/article.php?id=36369603

    štai toks paveikslėlis yra tų >300 tūkstančių, kurie kvalifikuojasi kaip aktyviai ieškantys darbo. Faktiškai mes vėl grįžom ten, iš kur atėjom – struktūrinė bedarbystė. Skolinimosi ir investavimo bumas pagelbėjo ją užmaskuoti, bet kaip matome ji niekur nedingo. Pavyzdys iš gyvenimo: buves bendramokslis dirba cecho viršininku gamykloje (baldų). Iš apytikriai 400 gamyklos darbuotojų tik apie 100 gali dirbti nekvalifikuotą darbą. Visi likę turi turėti profesinį išsilavinimą ir svarbiausia – dirbti kompiuteriu. Nes net pačios elementariausios jų staklės – pilnai kompiuterizuotos. Algas moka padorias (2000+), darbo turi sočiai (paskutinį pusmetį dirba ir savaitgaliais už kuriuos be abejo moka dvigubai). Norinčių dirbti eilės stovi, bet jie neturi iš ko rinktis, sakė kad jei bent vienu pirštu sugeba rinkti klavišais tekstą, ima ir tokį rizikuodami įrangos sugadinimu… Tai čia apie mūsų kvalifikuotus bedarbius kurie bumo metu dirbo pagal kvalifikaciją.
    Kalbant apie Kubiliaus nuopelnus pasaulinei ekonomikos krizei, norėčiau visgi paklausti, kas gi buvo kaltas dėl Graikijos krizės? Kodėl pvz. Latvija kreipėsi į TVF pagalbos? Kodėl ta pati stabilumo tvirtovė (mūsų žiniasklaidos akyse) Estija biudžetą pjovė 2008 metais du kartus? Matyt iš anksto išsigando Kubiliaus atėjimo į valdžią :) Be abejo klaidų buvo, bet tamsta žiūrite visiškai ne ten kur esmė – verslas ir vartotojai ne mokesčių reformos išsigando, o jos įvedimo tempo ir mąsto (savaitė-dvi). Jei būtų duota laiko bent pusmetis, nebūtų buvę tokio psichologinio šoko ir nebūtų smukęs pasitikėjimas valstybe kaipo tokia. Bet visada lengva kalbėti kad bubilius kybys, o kai reikia dirbti – paprastai nėra kam.
    Dėl emigracijos be abejo ekonomika kentės, bet Airijos pavyzdys rodo – tuščia vieta ilgai neužsibūna. Mes į Airiją, airiai į Australiją/Zelandiją. Didžioji tautų migracija, vadinas ir belieka tik dėkoti galimybei ieškoti geresnio gyvenimo kitur, nes galima emigraciją būtų sustabdyti vienu mostu – atsiskiriam nuo ES ir nebeišleidžiam nei vieno darbingo (kaip belarusijoj). Iš kitos pusės tamstos pamąstymai apie Kubiliaus varymo į emigraciją politiką kelia įtarimus, kad turite polinkių į selektyvią amneziją, nes žmonės emigravo iš Lietuvos dar gerokai iki Kubiliaus politikos. Kur ten – žmonės emigravo ir tarpukario laikotarpiu – iš mano močiutės brolių(4 vaikai) du dėdės išvyko gyventi į Argentiną (50% emigracija šeimoje!), iš kurių vienas netgi tapo pramonininku (turėjo varžtų fabriką), tais laikais buvo visiškai normalu ieškoti geresnio gyvenimo kitur, kodėl mūsų laikais tai tapo blogiu?
    Nepaisant aukščiau išdėstytų erezijų, norėčiau paklausti – o ką patsai siūlote? Mielai aptartumėm pačio mątymą ir idėjas, palygintume su Kubiliaus ir galbūt padedami p. Mokytojos sudarytume keleta analitinių modeliukų viešam įvertinimui.

    • Trakimas

      Šiaip Čiūvas-Tamstai siūlau daugiau nebegerti alaus,grįžti namo ir išsiblaivyti.:)Šis Tamstos rašinėlis yra šūkių,nuogirdų ir „ką matau-tą dainuoju“ -kratinys.Jau vien tai,kad Tamsta atsainiai kalbate apie emigraciją,liudija apie elementarų ekonomikos neišmanymą.Kad airiai ar ispanai emigruoja-jokia bėda,kol lietuviai ar rumunai viršija darbuotojų emigraciją iš valstybės.:)Atvykstančių turi būti daugiau,nei išvykstančių-tuomet emigracija nėra jokia problema.Į USA,UK ar Airiją atvyksta keliais kartais daugiau darbingų žmonių,nei iš jų išvyksta,todėl jie sukuria PAKLAUSĄ viskam-nuo naujų ar senų būstų iki maisto,drabužių ir transporto priemonių,todėl verslas turi kąč veikti ir stengiasi šią paklausą patenkinti,taip duodamas darbo tiems patiems imigrantams,o sau uždirbdamas pelną.:0)

      • Šiaip Čiūvas

        Dėkoju už pasiūlymą, bet sunku juo pasinaudoti, nes esu ir namie ir alaus negėręs. Primygtinai siūlau dar kartą perskaityti ką parašiau, bandant suprasti. Jei nepadės – atleiskite už sutrukdymą.

      • Trakimas

        „kol avykstantys lietuviai ar rumunai viršija darbuotojų emigraciją iš valstybės(Ispanijos,Airijos)“-norėjau pasakyti.Negirdėjau,kad į Lietuvą net vietnamiečiai veržtųsi.
        Tai kalbėti apie kažkokias aukštas technologijas yra visai nevietoj-pirmiausia reikia takurti bent įmanomas darbo ir gyvenimo sąlygas,padaryti Lietuvą patrauklia DARBUI šalimi,kad specialistai važiuotų į Lietuvą,o ne iš jos.

    • Jonas III

      1. Progresiniai mokesčiai.
      2. NT mokestis.
      3. Turto mokestis.
      4. Mokesčių mažinimas emigruojančių kategorijai.
      5. Mokesčių didinimas neemigruojančių kategorijai.
      6. Atlyginimų mažinimas dažniausiai nedarbingumo pažymėjimus gaunančioms kategorijoms (biudžetinėse įstaigose).
      7. Remti Europos lėšomis ne kas šeštą įmonę, o gal būt visas, tik šešis kart mažesniais kiekiais.

      • Trakimas

        8.Progresiniai mokesčiai VISOMS pajamoms.(pelnui-ypač)
        9.PVM mažinimas,nes jį moka didžioji šalies gyventojų dalis.Didelis PVM ,mažina vartojimą ir tuo pačiu-paklausą,kuri ir yra verslo variklis.
        10.Akcizo energetiniams resursams mažinimas,nes tai stabdo ekonomikos kilimą.Beje-PVM maistui yra tam tikras „akcizas“ žmogų „varančiai“ energijai:)
        11.Įmones remti reikia ne ES pinigais,o palankia įstatymine aplinka,kuri leidžia verslą pradėti be didelių investicijų,o nesėkmės atveju-per mokesčius nenubaudžia iniciatyvos.

        • Jonas III

          10 – ginčytinas. Reikia skatiti energijos taupymą.
          11 – įmonės remiamos iš atskiro stalčiaus, kurį reikia ištuštinti, tik paskirstymas turi būti skaidrus

          • Trakimas

            10.Skatinti reikia ne „energijos taupymą“,o jos racionalų panaudojimą.Nes dabar 350 000 neturinčių darbo žmonių taip pat „taupo energiją“.Energiją reikia ne „taupyti“,o „taupiai naudoti“,kuriant pridėtinės vertės vienetą.Uždedant mokesčius „energijai“,kurie po to iššvaistomi įvairaus plauko „kreivių“-dar neracionaliau,jei ne nusikalstama Tautos atžvilgiu.
            11.Įmonę remti pinigais yra tas pat ,kaip tuos pinigus išmesti.Įmonė turi patenkinti PAKLAUSĄ,todėl ją(įmonę) remti galima tik seime kuriant protingus įstatymus,kurie leidžia KIEKVIENAM Lietuvos piliečiui atsiskleisti,realizuoti savo gebėjimus,planus ir lūkesčius:)

          • Trakimas

            Dar norėtau pridurti.Strategiškai mąstantis valstybininkas nesapnuoja apie tai,kaip kažkada jo šalis taps „aukštų “ technologijų valstybe.Jei nėra tokių potencijų dabar-reikia imti tai,ką turi.O turi 350 000 bedarbių.Jei žmogus turi žemės,bet neturi traktoriaus-jis rankomis sodins svogūnus arba česnakus ir stengsis iš to sukurti pridėtinę vertę.Jei tie 350 000 yra „nekvalifikuoti“-tuomet valstybė,turėdama milijoną Ha alstybinės žemės,privalo jiems pasiūlyti ją dirbti ir su laiku ją įsigyti pvz.Žmonės gaus kapitalą ir viltį-galės ,kas norės ,nagais ją gremžti ir auginti česnakus,braškes ar runkelius.Nepamirškime,kad Vilkyščių pieninė eksportuoja daugiau ,nei visos Lietuvos IT įmonės kartu sudėjus.)Ar bent girdėjome panašių pasiūlymų iš vyriausybės?Ne.Žmonės terorizuojami ir stumiami dirbti už nieką-už centus,o tai emigraciją dar labaiu didina.

          • Trakimas

            Jei žmogus neturi darbo-jo kvalifikacija yra visiškai nesvarbi.Jei tik įmanoma sukurti ir gauti pridėtinę vertę.Štai nekvalifikuotas bedarbis tuoj pat ims dirbti taksistu,jei kuras kainuoja ne 5,o 2 litus ir jei nėra papildomų sunkinančių sąlygų taxi automobilio markei,senumui,spalvai,verslo liudijimas nekainuoja tūkstančių ir pan.Nekvalifikuotas žmogus ims prekiauti skudurėliai ar mėsa,jei tik verslo sąlygos tam bus palankios.Ne nuo kasos aparatų prasideda verslas:)Kasos aparatas yra jau paskutinė grandis,kad apskaičiuoti kuriamo produkto vertės dalį,skiriamą bendriems reikalams-valstybei.Tačiau,jei valstybei nereikia produkto dalies-ji jo kūrimą užgniauš jau pačioje pradžioje-reikalaudama iš bedarbių dar primokėti po 200 lt.už „orą“-net nesukurtą pridėtinę vertę,perkant verslo liudijimą.:)

          • Taupyti Lietuvoje energiją bepasmiška. Kiek sutaupysi tiek ją pabrangins.

        • Šiaip Čiūvas

          Ar aš 8 punkte užuodžiu norą bausti daugiau uždirbančius nei mano koks nors trenktas socialistas esantis valdžioje? Jei taip – tarkim esu kapitalistas, norintis statyti gamyklą, klausimas būtų: kodėl tai reikėtų daryti Lietuvoje, jei šalia yra šalys su nebaudžiamaisiais mokesčiais?

      • Linas Pl.

        4-5 būtų sunkiai įgyvendinamas. Mokesčiai nėra nustatomi tokiu tikslumu. Be to tokie sprendimai prasmingi tik taikyti nepriklausomiems verslininkams. Tarkime mokslininkai, be kitų, yra linkę išvažiuoti. Bet ką galėtų būti mokesčių didinimas mokslo įstaigoms?

        • Linas Pl.

          Bet ką galėtų būti mokesčių didinimas mokslo įstaigoms? :)
          Ta prasme! Koks galėtų būti mokesčių mažinimas mokslo įstaigoms?

      • Šiaip Čiūvas

        smagu matyti įdomius punktus, bet visgi primenu sąlygą – reikia sudaryti sąlygas sukurti 300+ tūksta darbo vietų, į kurias pretenduoja tame tarpe 150+ tūksta žmonių be kvalifikacijos, 100+ tūkst yra 10 metų iki pensijos o kompiuteriais moka naudotis tik 100+ tūkstančių. Kuo jiems pagelbėtų progresinis ar NT mokestis sunkiai suvokiu, todėl norėčiau platesnio pristatymo apie šių priemonių teigiamą poveikį nedarbo problemai prie esamos bedarbių struktūros.

        ps. ir dar būtų labai įdomu sužinoti pagal kokius požymius atskirsim emigruojančią nuo neemigruojančios kategorijų :)
        pps. turiu priminti, kad ES paramai gauti yra tam tikri kriterijai, kuriuos dažnai sugalvojam ne mes, juolabiau kad nors ir pavadinimas sako kad tai parama, tai visiškai nėra tas pats kas labdara (kaip mūsų spaudoje bando pateikti).

        • Linas Pl.

          Spręskime dalimis.

          Kažkiek išmanau apie kompiuteriją. Ta proga pasvarstykime apie „kompiuteriais moka naudotis tik 100+ tūkstančių“.

          Apklausa gal buvo atlikta visai teisingai. Tačiau kas iš to? Dalykas tas, kad kompiuteriu atliekami labai skirtingo lygio darbai. Kasininkė parduotuvėje irgi „naudojasi kompiuteriu“. Kasos aparatas yra ne kas kita kaip šiek tiek užsiūtas kompiuteris. Vėlgi kompiuteriu naudojasi ir sistemų programuotojas, kurio darbe reikia žinių įgūdžių o dar ir proto.

          O kompiuteris yra tam, kad palengvintų mūsų darbus. Labai daug darbų atliekamų su kompiuteriu yra lengvai išmokstami. Ne sunkiau negu išmokti atlikti kažkokius veiksmus gamykloje prie konvejerio takelio. Ir tokiom sąlygom tas skaičius, 100 tūkst., nėra toks baisus.

          • Šiaip Čiūvas

            bijau kad 70% kurie nurodė kad nemoka naudotis kompiuteriu, visgi galvoje turėjo kompiuterį kaip universalų darbo įrankį, o ne POS sistemą.

        • Jonas III

          Mokesčiai – tai biudžeto pajamos. Jeigu biudžetas bus netuščias, tai galima paremti ir tas sritis, kur ir nekvalifikuota darbo jėga reikalinga. Ar būtina mums bulves, pomidorus, agurkus, obuolius įsivežti iš Lenkijos, Olandijos?
          O emigrantus suskirstyti į kategorijas ar labai sudėtinga? Amžius, išsilavinimas, profesija.

          • Trakimas

            Ne nuo tos vietos imate „samprotauti“:)Mokesčiai yra konfiskuota dalis sukuriamo produkto.Todėl visas dėmesys turi būti skiriamas produkto kūrimui,o jei mokesčiai jam nepakenks-galima juos rinkti.Tačiau,jei mokesčiai mažina produkto kūrimą-jie turi būti atšaukti ,derinami ir t.t.,kol bus priimtini ūkio subjektui,kuriančiam patį produktą.

          • Šiaip Čiūvas

            na, turėjom laikus kai jis buvo netuščias, ir jei gerai atmintis veža, niekas nieko nerėmė. Ir šiaip abejoju, ar žemės ūkis mus išgelbės – nebent surasti kokią itin stebūklingą nišą, pvz. nuo ekologijos nuprotėjusiems skardinavams auginti rankomis glostomus ir be trašų augintus pomidorus po 20€/kg. Ir tai dar klausimas ar apsimokės prie mūsų klimato.
            Tuo tarpu dėl emigrantų skirstymo tamsta patikslinkit – visiškai nebesuprantu, kokius mokesčius bus galima diferencijuoti kokiems „emigruojantiems“ ir „neemigruojantiems“. Nes aš asmeniškai nematau jų kaip vienalytės masės – turiu savo tarpe ir rimtų specialistų išvykusių, kurie dirba rimtose kontorose ir emigravo ko gero daugiau dėl profesinio tobulėjimo galimybių, turiu porą pažįstamų merginų kurios iš meilės ištekėjo užsienin ir išvažiavo, nors nevargo, turiu ir atvirkštinį variantą – pažįstamą mergičką vedęs švedas čia atsikraustė ir nesiruošia grįžt. Žodžiu visokių atvejų būna, nebūtinai „neturėjo ko ėsti ir bėgo nuo bado“, nors neabejoju, kad tokių atvejų hipotetiškai gali būti dauguma. Bet vėlgi – kaip išskirti tokius „rizikingus“ nuo „nerizikingų“ apart kriterijų kaip pajamos ar darbas, neįsivaizduoju, kitas dalykas jei jau prakalbom – su tais pačiais progresiniais irgi neaiškumas, kokios turi būti rėžių „kopėčios“, nes tai kas siūloma dabar pvz. Syso, tai yra baudžiamasis tarifas 120K+/ann, o apačioje prasideda tarifo augimas prie visai nedidelių pajamų. Ir net jeigu laiptelius susidėliotume kiek įmanoma teisingus, klausimas kokie būtų teisingi tarifai – ar baudžiamieji, ar pvz. ištaisytume socdemų populizmo rezultatą, turėdami galvoje 6% PSD atskyrimą nuo GPM sudėliotume 15-27% tarpus, neapmokestinamą minimumą pakėlę iki minimalios algos? Ir čia nesileidžiant net į politines diskusijas, klausimų yra daugiau nei valandos ar dviejų trukmės tyrimui ;)

          • Linas Pl.

            Su emigrantais yra taip. Mokesčiai nėra taip smulkiai skirstomi!

        • Linas Pl.

          „Valstybė niekaip neparūpins darbo vietų ~300 tūkstančių žmonių, kurie neturi išsilavinimo arba nenori dirbti išvis.“

          Tokiu atveju išeitų, kad yra tokia padėtis ir viskas. Maždaug, galima tik apgailestauti. O čia dar nekalbama apie paslėptą nedarbo lygį, būtent apie tuos, kurie gauna akivaizdžiai nebetikrą minimumą. Tie žmonės irgi, įtariu, nėra labai patenkinti. Kai kada gal net labiau nepatenkinti už bedarbius.

          Tuo tarpu sudėjus vienus su kitais, ar nesudaro kartais nepatenkintieji jau darbuotojų rinkos dalyvių daugumos? (Dėl šito gal kas nors patikslins) Ir tokiu atveju negi valstybė neturi čia kokios nors pareigos? Palyginkime pagaliau su kokiomis nors nelaimėmis, kad ir dabartine Japonijos. Yra tikra nelaimė, kad ir ne gamtinė. Susidėjo gi viskas. Šešėlinės „rinkos“ ir valdiškos prekybos sistemos patirtis iš taryb. laikų. Nelanksti politika po 1990 metų. Politinė krizė nuo pat 1998 metų (Lietuvoje). Pasaulinė ekonominė krizė. Atskiro žmogaus ar net šeimos atžvilgiu tokie sutapimai niekuo nesiskiria nuo gamtinių nelaimių. Ir kažin kaip čia išeina guostis, kad „mūsų visuomenė yra tokia“.

          Panašiai kaip kad jeigu japonai tik žiūrėtų į sugriautą pakrantę ir Fukušimos elektrinę ir guostųsi: Tokia jau yra mūsų gamta. Vyriaustybė turi pareigą; ne vien apsimetinėti, kas viskas yra gerai.

          • suomis

            Pritariu. Kodėl niekas nepagalvoja, kad tie trys šimtai tūkstančių bedarbių yra resursas, kuris yra paspiriamas nereikalingas daiktas. Kartą Kirkilo paklausė: – Kodėl nenaudojami savo gamybos šoviniai? Nes neapsimoka. Jei visos šalys vadovautusi tokia logika, būtų totalus atsilikimas. Imperinės valstybės vykdo ir nuostolingus projektus, kurių naudą sunku pasverti finansiškai. Mes esam per daug įaugę į žemę. Mes galim būti gerais ūkininkais, bet „užkariautojais“, kaip sakoma – ни дано. Nesugebame strateguoti. Štai viena mergaitė, baigusi tekstilės technologiją, kažką iš know-how naujo pasiūliusi lietuviško tekstilės verslo atstovams, nesulaukė jokio dėmesio. Ir ką, ji nuvyko į Japoniją o ten ją sutiko išskėstomis rankomis. O kas čia bujoja? Visokie, uspaskich.

      • Linas Pl.

        Dar – dėl 7. O ar tas įmanoma, laikantis visų direktyvų ir kt.?

        • Jonas III

          Manau, kad direktyvos turi kažkokį lankstumą. Vienaip parama buvo skirstoma prieš 3-4 metus, laisviau dabar.
          Sutinku, kad trūksta šioje srityje viešumo, aiškumo, skaidrumo. Kuo, aišku, nė viena partija nesuinteresuota.

          • Šiaip Čiūvas

            turiu nuliūdinti – yra gana griežti kriterijai paramos sričiai, panaudojimo būdams, savo dalies finansavimo daliai ir t.t. Bet kam duoti neįmanoma.

    • Trakimas

      Dar nepaminėjote Islandijos:)Visa Islandija yra apie 230 000 žmonių.Tai-kaip Panevėžys.Ir kodėl ji bankrutavo?Islandija,Latvija-yra tokie „miestai valstybės“ ,kurioms problemų pridarė bankai-MONOPOLININKAI.Estija yra Suomijos „prefektūra“,todėl čia visai kitos problemos ir jų sprendimo būdai.Apie Graikijos „krizę“ girdėjau tik iš konservatorių propagandos,tačiau masinės emigracijos iš Graikijos nėra ir nebus,o tai yra svaikos ekonomikos pamatas.Jei graikų pensininkui ir atims 200 eurų iš 1600 eurų pensijos-tai nebus tragedija:)

      • Šiaip Čiūvas

        šiuo atveju būtų įdomu platesnės argumentacijos kuo bankai padėjo Latvijai bankrutuoti? Dažnai tai girdžiu, bet įdomūs būtų konkretūs skaičiai ir argumentai, nes kol kas nei vieno įtikinamo neišgirdau, tik pasaką, kad viskas buvo labai gerai kol davė ir pasidarė blogai kai nustojo (lyg labdarą butų dalinę), nes su Islandija tai visiškai aiškus reikalas, o štai dėl Latvijos – nelabai. Estijos, kaip Suomijos prefektūros statusas – labai netikėtas posūkis. Gal galima plačiau kaip tai pasireiškia? Aš ten dažnai būnu (kartą per mėnesį) ir turiu pastebėti, kad lyginant su 2000 metais ten dabar suomių beveik nebesimato net ir vizualiai :) Tiesa himnų melodijos identiškos.
        Kalbant apie Graikiją, tai net nežinau,ar čia yra konservatorių propagandos vaisius, bet joje 4 ketvirtį užfiksuota 14,2% bedarbystė , sovereign debt siekia 125% nuo BVP, vyriausybės obligacijų reitingai „junk“ (mėšlas), ir ES kartu su TVF patvirtina 95 milijardų eurų gelbėjimo paketą (šio paketo dydis keliolika kartų viršija mūsų biudžetą). Airija taip pat mažai kuo skiriasi. Vienintelis džiaugsmas jiems – turi eurą ir juos priversti gelbėti vokiečių pensininkai. Mes euro neturim ir visiems daugmaž nusišvilpt kaip mes išsikapanosim. Klausimas kaip jiems seksis toliau – vienas dalykas išvengti griūties, kitas dalykas tvarus ekonominis gerbūvis – jie gali protestuoti kiek nori, bet ir darbo vietos nyks ir pensijos mažės iki realių lygių.

        • Trakimas

          Parexas buvo monopolizavęs Latvijos rinką,todėl parexo problemos atsiliepė visoms ūkio šakoms.Tokio pat scenarijaus sulaukė Islandija.Kai indėlius,kreditus,apyvartines lėšas tvarko viena institucija-tuomet jos problemos tampa viso ūkio problemom.Kas tce neaišku?

          • Šiaip Čiūvas

            nežinau kaip ir ką jis ten buvo monopolizaves, bet jo valdomo turto dydis 2008 metais sudarė nepilnus 13%, užėmė antrą vietą (http://www.sydbank.de/inc/pdf/landerapporter/latvia.pdf), todėl šita versija nelabai įtikina, ypač kai didesnę dalį turto valdė skardinavų bankai ir buvo stabilūs kaip briedžiai :)

  • Justas

    Trakimai ,
    matau , kad jūs be diskusjų , visu 100% pritariate metodams , kuriuos Jonas III siūlo tam , kad Lietuva taptų būtent DARBUI patrauklia šalimi ?

    • Trakimas

      Džiaugiuosi,jei Jonas III pritaria mano išsakytoms mintims.Galvotas vyras tuomet tas JonasIII:)

  • gied

    Lietuvoje nedarbo tarp išsilavinusių žmonių beveik nėra. Tą žino bet kas, kas bandė daryti atrankas į darbo vietą. Ne iš vieno pažįstamo girdžiu, kad dauguma atėjusių jau turi darbą ir ieško kito arba labai mažai ką sugeba. Tuo įsitikinau ir pats. Berclays irgi verkia, kad nėra Lietuvoje specialistų.
    Valstybė niekaip neparūpins darbo vietų ~300 tūkstančių žmonių, kurie neturi išsilavinimo arba nenori dirbti išvis. Įdarbins visus valstybinėse įmonėse? Lieps verslui toliau statyti namus, kas parūpindavo darbo prieš 5 metus? Lieps verslui užsiimti ekonomiškai nenaudinga veikla, kai parsisiųsti tuos pačius gaminius iš Kinijos, Rusijos ar net EU yra pigiau? :)
    O IT darbo vietos yra labai mobilios. Verslas kuriasi ten, kur pigiau. Ar Lietuvoje pigiau su ~15% pajamų (ir vėliau GPM jei LT gyventojas) ar Airijoje (12.5%)? Be to, ten anglų kalba kito lygio. Va todėl Airijoje ir kuriasi įmonės ir yra darbų. Beje, darbuotojų mokesčiai ten irgi mažesni, bent iki t.t. lygio.
    O apie legendas apie vidaus vartojimą kuris kažką pakeis galima išvis patylėti. Vien perskirstant pinigus ir nieko neeksportuojant stovėsime toje pačioje vietoje kur esame dabar.

    • Trakimas

      Prajuokinot.:)Vilniaus savivaldybėje dirba apie 1000 „išsilavinusių“ žmonių.Tačiau jų išsilavinimas būtų nulio vertas,jei jiems tektų sukurti pridėtinę vertę:)Azote taip pat dirba apie 1000 žmonių,tačiau čia „išsilavinimo“ kaip tik ir nereikia,o sukuriamas produktas yra milijardai litų:)

      • Šiaip Čiūvas

        Po etatų mažinimo ten buvo likę berods nepilni 700 žmonių. Iš kitos pusės p. Maldeikienė visada teigė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat kuria vertę, tai kodėl gi nepriimti dar 1000, visiems geriau bus! ;)

      • Trakimai.
        Paklausičiau Jūsų, kokia dalis iš įprastos DUONOS (ne išskirtinės kokybės) kepalo, priklauso ŽEMDIRBIUI, kaip gamintojui.
        Manau, – viena riekutė. O visas kitas riekutes, manau pagamino , ne žemdirbiai (galima ir sąrašiuką, pradedant darželiu, mokykla, mokslo institucijomis, sveikatos apsauga, chemikalų, technikos gamintojais, krašto apsauga, policija, Prezidentūra, Vyriausybe, Seimu ir dar dešimtys, be kurių šito kepliuko juk ir nebūtų).
        Tas pats su bet kuo. Tame tarpe tas pats ir su Jūsų paminėta gamykla…

        Manau blogai yra, kai žmonėms dar tai iki šiol nėra aišku.
        Kaip ir tai, kad neteisingai gal, pavyzdžiui naudojamas toks labai populiarus terminas „mokesčiai“.
        Ar kad valstybei, kuri uždirba daugiausiai (akcizas, PVM ir pan.) niekas nepriklauso atlikti.
        O dar kvailiau, tai jau Rusijoje, kad Valstybė viską turi atlikti… mat jie nei prie ko, mat nedirbo, nedirba ir nedirbs, – lai vastybė parduoda mūsų gamtos išteklius, kaip lig šiol, ir aprūpina mus… kaip tas, kuris po medžiu sėdi ir laukia, kada bananas jam nukris į koserę…

        • suomis

          Į šį klausimą geriausiai atsakė Avyžius „Sodybų tuštėjimo metuose“. Paskaitykite, kai turėsite laiko.

    • Trakimas

      Įdomus atvejis su „eksportu“.Pirmiausia,mes „eksportuojame“ 200 000 žmonių į UK,o jau po to „eksportuojame“ varškę į tą pačią UK,kurią perka būtent tie patys neturtingi emigrantai,nes britai perka olandišką ar prancūzišką:)Tačiau juk mes tą pačią varškę puiokiausiai galėjome parduoti čia-viduje,darbo davę ne tik jos gamintojams,bet ir pardavėjams-kavinėms,restoranams,užeigom,degalinėms?:)

      • suomis

        Malačius, teisingai mastai. Yra čia tokių veikėjų, a la Geitsas, kuris yra kartą nusišnekėjęs. Pasakęs: – „Pasaulis gali nieko negaminti – viską pagamins kompiuteriai“. Vėliau žmogelis susiprato, kad nesamonę suskėlė, daugiau nekartojo.

      • Šiaip Čiūvas

        o bet tačiau apie varškę – UK niekas nežino kas tai yra, todėl vargu ar britai perka olandišką varškę. Teko beviltiškai blaškytis prieš kelis metus jos ieškant parduotuvėse.

        • Trakimas

          Aš „varške“ vaizdingai pavadinau betkokius pieno produktus:)Galvokite,kad tai -sūriai:)

    • Linas Pl.

      “Valstybė niekaip neparūpins darbo vietų ~300 tūkstančių žmonių, kurie neturi išsilavinimo arba nenori dirbti išvis.”

      Tokiu atveju išeitų, kad yra tokia padėtis ir viskas. Maždaug, galima tik apgailestauti. O čia dar nekalbama apie paslėptą nedarbo lygį, būtent apie tuos, kurie gauna akivaizdžiai nebetikrą minimumą. Tie žmonės irgi, įtariu, nėra labai patenkinti. Kai kada gal net labiau nepatenkinti už bedarbius.

      Tuo tarpu sudėjus vienus su kitais, ar nesudaro kartais nepatenkintieji jau darbuotojų rinkos dalyvių daugumos? (Dėl šito gal kas nors patikslins) Ir tokiu atveju negi valstybė neturi čia kokios nors pareigos? Palyginkime pagaliau su kokiomis nors nelaimėmis, kad ir dabartine Japonijos. Yra tikra nelaimė, kad ir ne gamtinė. Susidėjo gi viskas. Šešėlinės “rinkos” ir valdiškos prekybos sistemos patirtis iš taryb. laikų. Nelanksti politika po 1990 metų. Politinė krizė nuo pat 1998 metų (Lietuvoje). Pasaulinė ekonominė krizė. Atskiro žmogaus ar net šeimos atžvilgiu tokie sutapimai niekuo nesiskiria nuo gamtinių nelaimių. Ir kažin kaip čia išeina guostis, kad “mūsų visuomenė yra tokia”.

      Panašiai kaip kad jeigu japonai tik žiūrėtų į sugriautą pakrantę ir Fukušimos elektrinę ir guostųsi: Tokia jau yra mūsų gamta. Vyriaustybė turi pareigą; ne vien apsimetinėti, kas viskas yra gerai.

  • nesvarbu

    Ne į temą. Šiandienos profsąjungų mitingas Vilniuje.

    http://www.lrytas.lt/-13005276711298640963-mitinguotoj%C5%B3-nei%C5%A1judino-nei-kar%C5%A1tos-kalbos-nei-dainos-papildyta-14-val-nuotraukos-video.htm

    austro žodžiai;“ alkanas vargšas – revoliucionierius“. Beje, spėju, kad austras ne tas su šalmu.

    Demokratija.

    • nesvarbu

      Nerealūs tie LR žurnalistai,kerta iš koto jų rašiniai apie tą profsąjungų mitingą, paklausykit:

      „12 val. 40 min. Pareigūnai praneša, kad mitingas vyksta sklandžiai. Buvo sulaikytas vienas protestuotojas, kuris viešai vartojo alkoholį. Jis nuvežtas į policijos nuovadą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis su mitingu nesusijęs:D

      12 val. 32 min. Protestuotojų minia Gedimino prospektu žygiuoja ramiai, labiau primindama laiduotuvių procesiją nei mitingą.:DDD

      • Linas Pl.

        Kad ne tik žurnalistai. Pas mus dabar viskas taip. Kaip per nekenčiamo žmogaus laidotuves. Juoktis nei padoru, nei išeina. O verkti – irgi neprisiversi.

    • nesvarbu

      Labai taikliai į tai reagavo PM A.Kubilius:“Jos (profsąjungos)padėję parašus. Dėl to protestuoti – taip išeina, kad protestuojama prieš savo pačių sprendimus. Jos reikalauti turėtų iš savęs!!, nes pasirašė Nacionalinį susitarimą.“

      Pastebėsiu, jog čia Kubilius kalba apie tas tris presąjungas (iš keturių), kurios šį farso mitingą organizavo, kurių vadai kasmet iš valstybės biudžeto savo pačių gi algom, reprezentacijom, kavai, kelionėms ir etc. kiekvienais metais gauna nemažiau nei 3 500 000 litų!

      • Norėčiau paklausti. O Jūs ar skaitėte tą Nacionalinį Susitarimą, kuris galiojo tik iki 2010.12.31??

        • nesvarbu

          Simai, skaičiau. Ten būtent ir kalbama apie 2009 -2010 m.m. sprendimus,kur kišeninės profsąjungos pasirašė, kas neaišku? Tad Nacionalinio susitarimo galiojimas iki 2011 m. yra tik formalus.

      • Valentinas

        Laukiu nesulaukiu kol Klivečka padarys laidą tema:
        „Profsąjungos“ Lietuvoje – atstovauja darbuotojams ar yra priedanga jos vadukų bizniams?

  • vaterlo

    Akcizai svaigalams, rūkalams. O kam išvis reikalingi rūkalai? Dėl to, kad daug kas papratęs dar nuo paauglystės „kietai“ atrodyt? Kad tėtis rūkė ir visas kiemas rūkė, o man atprast neina, nervinuos ir pati ranka tiesias? Užtai ir valstybei „atprast neina“? Čia ekonominis argumentas? Gal gyventojų rūkymas valstybei atneša daugiau naudos nei žalos? Jei Lietuvoje oficialiai rūkoma, nelabai suvokiu apskritai egzistavimo tokios institucijos, kaip Sveikatos apsaugos ministerija. Ką ir vardan ko ji beveikianti? Svaigalai dar bent tinka vaistams, tik vėl gi, kaip gali funkcionuoti valstybė, turinti tokią socialinės apsaugos sistemą, kad svaigalus puikiausiai urmu įperka gyvenantieji iš socialinių pašalpų. Įdomiausia, kad jei iš socialinės pašalpos tu negersi, o, tarkim, kokiu nors stebuklingu būdu atsidėsi į banką, tavo palūkanos atitinkamai mažins tavo pašalpą ateityje. Išvada? Gerti. Na, galima ir valgyti. Tik jokiu būdu ne taupyti, o jei taupyti, tai tik juodais!

    Iš tos pačios temos, kaip čia Lietuvai neišlaidauti ir dar į kojinę padėti, kodėl uždūsta visi alternatyviosios energetikos projektai? Jei ir yra koks judėjimas, tai kartais net neaišku, ar du žingsniai pirmyn, vienas atgal, ar atvirkščiai.
    Pasidomėjus, rodos, suspaustu oru varomais automobiliais, galima rasti informacijos, kad šalyje X „naftinių“ automobilių gamykla Y pavadinimu džiugiai, skubiai ir brangiai nupirko iš kūrėjų šios naujos, dar iki galo neištobulintos technologijos patentą su pažadu ateity esą paleisti naują produktą į rinką, bet realiai tam, kad uždusintų naują idėją pačioje jos užuomazgoje.
    Ar Lietuvoje su vėjo jegainėmis, antrinių žaliavų perdirbimu ir šiukšlių panaudojimu šilumos ūkyje nevyksta panašūs dalykai?

    Na ir dar apie krizę. Kur valstybės rezervai tokiems atvejams? Šalies ekonomistams ekspertams nebuvo aišku, kad ir kada ji bus? Man ir be ekonominio išsilavinimo buvo aišku, nors tikrai kortomis nebūriau ir Nostradamo nepropaguoju. Mane vienas ekonomistas kvailino, kad krizių, kaip ciklinio ekonominio reiškinio, dėsningumas pasaulyje esą dėl milijono veiksnių išsiderinęs, raida neprognozuojama. Įdomu tikrai tuomet būtų patyrinėti, iš kur tai žinojau aš – gal esu koks neatrastas genijus? (Minėtas ekonomistas nutilo tada, kai valstybės rezervo pasigedo ką tik inauguruota Lietuvos Prezidentė.)
    Tiesa, girdėjau versiją, kad nebuvo kaip rezervo sukaupti, nes maždaug „liaudis reikalavo didesnių atlyginimų, pensijų, išmokų ir pan.“ Bobučių pasakos, ir tiek.

    @stellar penny bun – dėl amato mokėjimo ir duonos nemaldavimo. Oi, kaip slidu su ta liaudies išmintim… Ar esat kada girdėjęs iš nusikaltėlio – žudiko ar vagies, lūpų: „Kas nenusidėjęs, meskit į mane akmenį“? Tai parodo tikrąjį tokių frazių dvilypumą. Kas į kurią pusę nori, į tą pasuka – priklauso tik nuo kalbėtojo užmačios ir intelekto.
    Parašėt, atleiskit, absoliučią nesąmonę. Įsivaizduokit, žmogaus kvalifikacija aukšta. Jis nenori kurti verslo, tačiau nori dirbti samdomą darbą. Jo gyvenamojoje vietovėje jam nieko nepasiūlo (per aukšta kvalifikacija), emigruoti jis nenori (o gal visi turi norėti?). Sostinėj jis gautų darbą greitai, tačiau ar visi privalo grūstis sostinėje? Ir kas gero tuomet iš to, kad provincijoje nebelieka specialistų? Negana to, provincijoje pasitaiko darbų valstybės tarnyboje, bet ar į juos įmanoma patekti ne per pažintis? Yra labai geras ir primityvus mechanizmas, kurį mačiau veikiantį savo akimis, kaip per viešą konkursą į valstybės tarnybą iš daugybės pretendentų priimamas iš anksto numatytas pažįstamas. Taigi minėtasis žmogus nusvyla nagus ir čia.
    Tai ką jam daryti?
    (Aukščiau sudėliota kompiliacija iš man žinomų faktų – neklausiu apie jokį konkretų žmogų, kaip galėtų pasirodyti; tiesa, kai kas ir iš asmeninės patirties.)

    Trakimai, šioje diskusijoje palaikau jus. Keista, kad jums taip daug tenka aiškinti, o yra kas vis nesupranta, ką norite pasakyti.:)

    • Trakimas

      Nesupratau,ką Tamsta turite omeny,kalbėdamas apie „rezervą“?Jūs pageidavote,kad valstybė sukauptų grūdų,makaronų ir kitokias atsargas ar serveriuose „rezervuotų“ piniginių ženklų simbolius?:)

      • vaterlo

        Linksmai jūs su su tais makaronais.:) Jei jau makaronais, tai reiktų ir sūrio užsitarkavimui antvirš.
        O šiaip aš valstybės rezervinį fondą į „rezervą“ sutraukiau.:)

        Ar rimtai taip neaiškiai parašiau, ar čia jūsų lengvas sarkazmas, nes manote, kad rezervas, atsiprašau, rezervinis fondas buvo nekauptinas, neįmanomas kaupti ar neskirtinas skaudiems krizės padariniams bent kiek sušvelninti?

        • Trakimas

          „Rezervą“ aš suprantu kaip atsargas to,kas bus sunaikinta ar nepagaminta.Todėl ir kalbu apie makaronus.O jūs kalbate apie makaronų vertės matavimo ir paskirstymo priemonę-pinigus?:)

          • vaterlo

            Taip, kalbu būtent apie makaronų paskirstymo priemonę – pinigus! Jau minėjau, kad jei tų pinigų būtų užtekę ir fermentiniam sūriui paskirstyti – juo geriau.:)

            Bala nematė, ateity verčiau ilgėliau patraškinsiu klaviatūrą, bet parašysiu kaip dera „rezervinis fondas“…

          • Trakimas

            Iš kur tuomet tas sūris?Turėjot omeny pasiskolintus pinigus,kurie paskirstytų pasiskolintą sūrį iš Amerikos?:)

          • Trakimas

            Mes priartėjome prie „nušvitimo momento“:)Kubilius ėmė „taupyti“ atsiskaitymo priemonę,tuo trukdydamas ir stabdydamas pačio produkto kūrimą.Makaronų pritrūko ne dėl to,kad jie staiga dingo,nes tapo nebereikalingi vartotojui,o dėl to,kad nesant atsiskaitymo priemonės-ūkio subjektai ėmė mažinti arba iš viso nutraukė jų gamybą dėl veiklos beprasmiškumo:)Dėl dirbtinės atsiskaitymo priemonių stokos,tapo beprasmė makaronų gamyba.Ir taip-visose šakose-dėl to atsirado tiek bedarbių ir tik dėl to ūkis smuko katastrofiškai.Kalti asmeniškai Kubilius,Šemeta,Šimonytė ir seimo dauguma.Taškas.:)

          • romas

            Trakimai, kodėl taip sudėtingai mąstote? Nei kiek ne blogesnė išeitis būtų piginti makaronus :)

          • Trakimas

            romai,man pačiam sau „mąstyti“ yra paprasta ir lengva:)Nejau iš šalies tai atrodo „sudėtinga“?

    • Šiaip Čiūvas

      „Kur valstybės rezervai tokiems atvejams? Šalies ekonomistams ekspertams nebuvo aišku, kad ir kada ji bus?“

      kad krizė bus visiems buvo aišku išskyrus politikams, kurie bet kokiais būdais bandė įsiteikti rinkėjams. Galiu parodyti ne vieną ekonomistų (ypač aktyvus ta tema buvo Kuodis) straipsnį apie perspėjimus dėl fiskalinės drausmės ir anticiklinės biudžeto politikos. Kaip žirniai į sieną… Net geriausiais metais nesugebėjo nedeficitinio biudžeto suformuot.

      • vaterlo

        Mano klausimas apie „nežinančius“ ekonomistus ir buvo, deja, daugiau retorinis… Puikiai suprantu, kad iš tikrųjų visiems buvo aišku. Net stebėtina, kaip lengvai iki šiol praeina tokie primityvūs manevrai, kai beveik vienu metu įrodomi du tarpusavy priešingi dalykai, tokie kaip „esu ekonomikos specialistas“ (kai tai tvirtinti man palanku) ir „krizės niekaip negalėjau nuspėti“ (kai palanku šitaip). Atrodo diametraliai priešingi dalykai, bet kiek žmonių patiki (patikėjo/dar patikės) abiem kartu.

        • Trakimas

          Krizės įveikiamos ne „pasyviais“ rezervais,o aktyviais veiksmais-kaip tai darė Vokietija ir Lenkija-ekonomikos skatinimu-įliejant į rinką pinigus,juos „devalvuojant“ ,suteikiant lengvatas vartotojams,teikiant lengvatinius kreditus verslui,mažinant mokečius ir t.t.Tokiu būdu sulaikant ekonomikas nuo katastrofiško kritimo.O kritimas visuomet iššaukia nedarbą, masinę emigraciją,paklausos kritimą,verslo susitraukimą dėl to ir t.t.:)Ugnis yra gesinama ugnimi,nes kitu atveju nebus išsaugota net dalelė „miško“.

          • Šiaip Čiūvas

            atsiprašau, bet tos ekonomikos nebuvo perkaitusios, todėl ir jų smukimas buvo mažesnis. Be to reikėtų pastebėti kad jų ūkio struktūra gerokai skiriasi nuo mūsiškės.

          • Trakimas

            „Perkaitimo“ kriterijų yra daugybė.Tačiau SPRENDIMĄ dėl to ar ekonomika „perkaitusi“,priima vyriausybės.:)Jei žaidžiate forexe,tai tikriausiai suprantate,kad kriterijų kažkokiam sprendimui -nėra.Per anksti pradėjus „šaldyti “ ekonomiką-galima prarasti milijardus,tačiau tai vis viena neišgelbės nuo didžiulio kritimo ,kai kažkas atsitiks.iš esmės stabdyti ekonomikos augimą nėra racionalu(nors apsidraudžiant-tai būtina).Geriausias variantas yra ne stabdyti ekonomiką,o laiku įsikišti,kai pasirodo jos kritimo ženklai.Todėl Kirkilo rimti ekonomistai nekaltintų,nors jam vadovauti buvo lengva.Kubilius turėjo parodyti ,ką sugeba tuo momentu,kai ekonomika pasuko žemyn.

          • suomis

            O man atrodo, kad ekonominio pakilimo laikotarpiu, reikėjo litą paleisti lasvam plaukiojime. Tai būtų amortizavę kainų burbulus, kurie ir sprogo. Ko pasekoje ir gavosi kietas nusileidimas.

          • Valentinas

            Būna ekonomikų, kurias ne tik nereikia gelbėti, bet reikia specialiai negelbėti. Tokia buvo prieškrizinė Lietuvos ekonomika, kurios esmę galima apibūdinti taip:
            gigantiška mašina skirta įsisavinti švedų bankų ir ES pinigams prabangos ir gero gyvenimo atributų pirkimo priemonėmis. 20 nepriklausomybės metų rezultatas – iškreipta, iškrypusi „ekonomika“ kurios geriausia analogija tai asocialas pasiėmęs greitą kreditą, nusipirkęs už jį televizorių ir picą į namus ir taip sukūręs gerą gyvenimą sau ir ekonomiką visuomenei. Tokia ekonomika yra įmanoma tik iki tol, kol ateina metas grąžinti skolą. Raginimas skatinti tokią ekonomiką pinigų įliejimais „kaip Vokietijoje ir Lenkijoje“ yra tolygus raginimui duoti pinigų asocialui, kad jis galėtų ir toliau pirkti picą ir nusipirktų DVD grotuvą. Trumpai sakant, toks skausmingas susitraukimas buvo vienintelis neišvengiamas būdas pereiti krizę, nes gangrenuojančios ekonomikos dalys turėjo numirti ir atsikurti turi produktyvios dalys. Deja, skausmingą susitraukimo procesą lydi skaudūs socialiniai kataklizmai, kurių vienas iš pavyzdžių yra Maldeikienės keikiama emigracija. Tačiau, nereikia pasiduoti Maldeikienės demagoginiam patosui „Kubilius išvaro jaunimą iš Lietuvos“ (gal Maldeikienė galėtų nurodyti kur ir kada buvo susėdę Kubilius, Masiulis, Babravičius ir Valinskas ir sprendę klausimą kaip išvaryti jaunimą iš Lietuvos) ir žiūrėti realiai. Vien tik ekonomikos susitraukimas ir socialinių išlaidų mažinimas nėra pakankama priežastis paaiškinti emigraciją, nes Estijoje tokio masinio reiškinio nevyksta, nors susitraukimas yra panašus. Mano nuomone, problema slypi giliau ir rodo, kad tautoje yra pažeistas bazinis išgyvenimo instinktas. Esame pikta, agresyvi, nesolidari, linkusi vogti ir sukčiauti tautelė. Mes negerbiame vieni kitų ir kaip teisingai dainavo Samas – „Lietuvis lietuviui vagis“. Visi atvažiavę iš svetur stebisi išskirtiniu agresijos visuomenėje lygiu. Šiomis dienomis vienas laisvas menininkas, lietuvis, gyvenantis JAV buvo šokiruotas, kai Maximos parkinge atbuline eiga ant jo užvažiavo mašina ir vairuotojas, vietoj to, kad atsiprašytų, užsipuolė, kad anas apibraižė jo mašiną. Daugumas išvažiuojančių pabrėžia kad didžiausias skirtumas yra „žmonių santykiai“. Būtent ši visuotinė neapykanta vieni kitiems, kai darbdavys nekenčia darbuotojų, o darbuotojas darbdavio ir yra pagrindinis faktorius lemiantis tokį emigracijos lygį. Teiginys, kad dėl to yra kaltas Kubilius ar dabartinė valdžia yra demagogiškas, nes kalti yra visi. Nežinau nei vienos visuomenės grupės, kuri išlaikiusi moralinį stuburą ir galėtų teigti, kad yra sąžininga. Neatsiranda lyderių, kurie galėtų vesti išgijimo link. Morališkai degradavę daugumas: politikų, verslininkų, darbuotojų, profsąjungų, žiniasklaidos, dvasininkijos, pensininkų ir kt. Todėl, prieš kaltinant kažką konkrečiai, reikėtų pažiūrėti į save ir į savo aplinką ir pabandyti pradėti nuo savęs.

          • austras

            Gerbiamas Valentinai, perskaičiau Jūsų manifestą, kurio leitmotyvas – „visi morališkai degradavę, tačiau tie visi kažkodėl kaltina Kubilių“ ir prašyčiau čia pat įvardinti bent jau kelis „morališkai degradavusius“ PENSININKUS ir kaip tas jų „moralinis degradavimas“ pasireiškė. Kaip suprantu, žodis PENSININKAI šiuo atveju ypač svarbus, nes žmonės yra degradavę ne kaip kokios kitos socialinės grupės atstovai, o būtent kaip PENSININKAI.

            Priešingu atveju leisiu sau pagalvoti, kad „morališkai degradavusiais“ PENSININKAIS Jūs laikote tuos, kurie garsiai skundžiasi, jog jų pensijos yra per nelyg mažos, kad galėtų oriai pragyventi. Pratęsdamas mintį leisiu sau pagalvoti, jog „morališkai nedegradavę“ PENSININKAI tai tie, kurie tyliai sėdi savo kamputyje ir džiaugiasi, jog jiems sumažino pensijas arba šnibžda sau po nosimi: „na dar tuputį, dar šiek tiek pakentėsiu, gal dar ateis ta geresnė ateitis, gal bent mano vaikams“. Sakyčiau, aiški aliuzija į Orvelo „Gyvulių ūkio“ arklį, kuris išėjęs į „užtarnautą poilsį“ buvo išvežtas į gyvulių skerdyklą.

            Aišku, tai tik mano hipotezė ir aš manau, kad sąžiningas komentatorius Valentinas čia pat ją paneigs, papasakodamas kur jis įžvelgė socialinės žmonių grupės, vadinamos PENSININKAIS „moralinį degradavimą“.

          • gre

            Gerbiamas mielas Valentai, dėl emigracijos priežasčių išaiškinimo visiškai su Jumis sutinku. Pradėkime gerbti vieni kitus pagaliau!

          • gre

            Ponas austre, jei galima įsiterpsiu aš. Man skaitant straipsnį pensininkai kažkaip neužkliuvo, bet gal ir ne vietoje jie buvo pavartoti. Neabejoju, kad Valentinas turi argumentų, kodėl juos paminėjo, bet atmetus tai ir įsigilinus į straipsnio esmę, ar jis nebuvo teisus? Galima ieškot priekabių ir visada jas atrast, bet tuomet pamirštame svarbiausius dalykus.

          • austras

            Žinot, pone gre, asmuo, kuris kaltina PENSININKUS jų „moraliniu degradavimu“, turėtų prieš tai bent jau pabandyti pragyventi iš vidutinės lietuviškos pensijos tarkim vienerius kalendorinius metus, tarkim standartiniame vieno kambariuko bute, susimokant mokesčius už butą, perkant maistą bei drabužius, o taip pat bent jau mėnesinį bilietą viešajam transportui (jeigu Vilniuje tai su 50 procentų nuolaida). Tai jis turėtų daryti stoiškai, kaip ir priklauso „nedegradavusiam“ pensininkui.

            Tuomet jis iš tiesų turėtų teisę postringauti apie moralinę PENSININKŲ degradaciją, tik su vienu JEIGU. JEIGU gyvendamas tokiomis sąlygomis jis iš tiesų nesijaustų degradavęs. Tik šiuo atveju ne morališkai, žinoma.

          • Trakimas

            Užuojata Valentinui:)Šeštadienio „linksmybės“pačiame įkarštyje?:)

          • Valentinas

            Mielas Austrai, visų kitų fone, pensininkų moralinis degradavimas nėra toks ryškus, todėl sutikčiau su tavo nuomone, kad čia aš persiūdžiau įtraukdamas juos (tačiau nedasūdžiau neįtraukdamas kultūrinio elito, akademinės bendruomenės ir konkrečiai istorikų gildijos). Pagrindinis mano priekaištas pensininkams yra toks:
            Valstybė, kurioje gyvename yra jūsų gyvenimo vaisius. Jūs gaunate tokias mažas pensijas todėl, kad:
            a) nesugebėjote sukurti tokios ekonomikos, kuri uždirbtų jums didesnes pensijas
            b) nesugebėjote taip išauklėti vaikų, kurie uždirbtų jums didesnėms pensijoms.
            Moralinis degradavimas neatsirado iš niekur, juolab tai nėra progresinių mokesčių buvimo ar nebuvimo pasekmė.
            Dar norėčiau pabrėžti, kad aš neteigiu, kad VISI yra morališkai degradavę. Yra nemažai pensininkų, kurie sako, kad dabartiniai sunkumai palyginus su sunkumais pokario metais ar sunkumais tremtyje yra niekas. Jie ramiai reaguoja į keliolikos litų pensijos sumažinimą suprasdami, kad dabar toks metas, kai visiems privaloma spaustis. Ir atvirkščiai, poziciją, kad „pensija yra mano nuosavybė“, „valdžia mane apvogė“ laikau morališkai ydinga.

          • Trakimas

            Pensininkai kalti tik ta dalimi,kuria prisidėjo prie dabartinės valdžios išrinkimo.O valdžia dėl to ,kad buvo išrinkta-neturi keršyti pensininkams.Nemokšos valdžioje yra stichinė nelaimė-kaip cunamis ar žemės drebėjimas.

          • suomis

            Atleiskit Valentinai, bet tai ką jūs parašėt, kviapia demagogja. O jūs nemanote, kad tie žmonės, kurie emigravo, tai potencjaliai verslūs žmonės. Tai žmonės nebijantys rizikuoti, bet tapę nereikalingais(neišnaudotas resursas) ir tik dėl nemokšiškos politikos(tiek Kubiliaus, tiek buvusių valdžių) buvo priversti palikti šalį.
            Labai paprasta apkaltinti visus, dėl savu nemokšiškų, bet ir kriminalinių sprendimų. Taip, visuomenė yra netobula, bet ir kitos visuomenės ne ką geresnės. Mūsų piliečiai tikrai ne blogesni nei kiti, mes dar turime sveiko agresyvumo, kuris verslui yra labai reikalingas. Pasakyčiau, kad galėtume būti dar agresyvesni. Sakyčiau, pats didžiausias mūsų peilis yra atomizuotumas. Kova visų su visais. Ir šioje vietoje, mūsų valdžių, yra pati didžiausia kaltė. O niekas taip neatomizuoja, kaip valstybėje taikomi dvigubi standartai. Teisingumo badas, gresia valstybės griūtimi. Aišku jūsų žodžiuose yra racijos, bet viskas panašėja į Piro „pergalę“.

          • Valentinas

            Suomi,
            Važiuoti dirbti į Angliją statybose nėra jokia rizika. Rizika yra kurti verslą Lietuvoje.
            Trakimai, tavo cypimas primena ligonį, kuriam gydytojai išgelbėjo gyvybę skubiai padarydami operaciją, tačiau pykstantį, kad jie paliko nelabai gražų randą.

          • suomis

            Na VALENTINAI čia tai jau virš visko. Jei pensininkus jau kaltinate, kad jie nesukūrė TOOOOKIOS ekonomikos, tai tada reikia kaltinti Vytautą Didyjį, kad jis nenugalėjo prie Mėlinųjų Vandenų ir kad Lenkija prisijungė mus o ne LDK Lenkiją.

          • Valentinas

            Aš nekaltinu, aš jiems priekaištauju. O kodėl jie neturėtų būti atsakingi už dabartinį jovalą? Daugumas dabartinių pensinikų dalyvavo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo pradiniuose darbuose. Tame tarpe ir jie sukūrė sistemą, kurioje mes gyvename.

          • austras

            Valentinai, pritariu Jūsų pastraipai apie „persūdimą“. Tačiau nepritariu Jūsų tolesniems argumentams. Konkrečiai šiems: „Jūs gaunate tokias mažas pensijas todėl, kad:
            a) nesugebėjote sukurti tokios ekonomikos, kuri uždirbtų jums didesnes pensijas
            b) nesugebėjote taip išauklėti vaikų, kurie uždirbtų jums didesnėms pensijoms.“
            Nepritariu šiems argumentams, todėl kad jie kvepia dabartinių pensininkų kaltinimu. Fundamentalus klausimas būtų – ar pensininkai kalti dėl tų dviejų „nesugebėjote“, kuriuos Jūs jiems pasakote? Aš manau, kad tai yra objektyvių, o ne subjektyvių priežasčių visuma. Objektyvioms priežastims (komunistinės sistemos egzistavimui, perėjimui iš komunistinės sistemos į kapitalistinę, 1990 metais įvykusiai revoliucijai, pagaliau laikotarpiui, kuriame dabartiniams pensininkams buvo skirta gyventi) t.y. objektyviai tikrovei įtakoti dabartiniai pensininkai, nepaisant savo subjektyvių norų neturėjo pakankamų objektyvių galimybių. Ir jų pensija, kurią jie šiandien gauna nėra objektyvus teisingas atlygis už tai, ką jiems pavyko nuveikti. Jeigu tas atlygis nėra teisingas, tuomet NIEKAS negali uždrausti jiems teisingai piktintis, jog jų pensijos teužtenka tik egzistencijai pratęsti, t.y. vegetavimui. Žvelgiant objektyviai, jų pensija, tiksliau jos dydis nėra jų nuosavybė, tačiau ne jie yra kalti, kad gyveno ir dirbo sisteminių revoliucijų metais.

          • suomis

            Matote Valentiai, pats racionaliausias priėjimas prie reikalo, kai SUPRANTI, kad yra toks resursas koks yra ir vertiesi su tuo ką turi. Ir resursas Lietuvoje buvo ir yra neblogas (klimatas minkštas, žmonių dauguma raštingi, Europos centras). Ko trūksta? O trūksta kiaušių, daugiu nieko. Kiaušių valdžiai.

          • austras

            Valentinai, kaip ten bebūtų, daugumas dabartinių pensininkų produktyviausius savo gyvenimo metus nugyveno komunistinėje sistemoje. Iki pat 1989-1990 metų jie nežinojo, arba žinojo tik dalinai, kad gyvena „nežmoniškoje totalitarinėje sistemoje“. Toks „žinojimas“ atėjo tik vėliau. Kartu su šiuo „žinojimu“ atėjo ir absoliutus ekonominis kolapsas pirmaisiais nepriklausomybės metais. Jis buvo objektyvus (perėjimas iš komunistinės į kapitalistinę sistemą negalėjo praeiti neskausmingai). To skausmingo perėjimo pasekmės, jaučiamos net praėjus dvidešimčiai metų. Žmonės nėra kalti dėl to, kad gyveno revoliucijų metais.

          • Valentinas

            Austrai,
            Akivaizdu, kad šalies sėkmė priklauso nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių faktorių visumos. Sėkmingų šalių pavyzdys rodo, kad net ir po sisteminių revoliucijų galimas pozityvus kursas. Be to, reikia suprasti, kad ideologinė valstybės kūrimo kryptis yra ne svarbiausias faktorius. Yra sėkminga socialdemokratinė Slovėnija ir sėkminga libertarinė Estija. Esmė yra visuomenės brandumas ir sugebėjimas suorganizuoti save. Tarkime Estijoje policininkai neima kyšių, tačiau tai visiškai nesusiję su Estijos liberalia ekonomikos kryptimi. Būtent todėl, dabartiniai pensininkai yra atsakingi už visuomenės startinės būsenos, po sisteminių pokyčių, kokybę. Tuo metu jie buvo labiausiai subrendusi, daugiausiai turinti įtakos visuomenės dalis. Jie nesugebėjo padaryti sėkmingo starto. Jie nesugebėjo išvengti politikos ir monopolistų simbiozės. Jie nesugebėjo atlikti liustracijos. Jie nesugebėjo panaikinti nomenklatūros įtakos (nemaža dalimi jie ir buvo nomenklatūra). Jie nesugebėjo sukurti solidarumo paradigmos, nesugebėjo sukurti verslumo paradigmos, nesugebėjo sukurti jokios modernios tautos tapatumo paradigmos. Jų išauginti ir išauklėti vaikai moka jiems tiek, kiek sugeba mokėti. Arba vagia ,arba bėga iš šalies. Todėl sakyti, kad pensininkai yra neatsakingi už tai kas vyksta šalyje yra neteisinga.
            p.s. sakydami „pensininkai“ mes turime omenyje abstrahuotą socialinę grupę. Frazę naudojame panašia prasme kaip istorikai sako „buržuazija“, „valstiečiai“, „proletoriatas“. T.y. sakome, kad jie kalti ne ta prasme, kad konkrečiai nusikalto, o kad istorini požiūriu, kaip socialinė grupė padarė klaidų, kurių pasekmes jaučia dabar.

          • Auksinis kardas

            Kad būtų lengviau suprasti kodėl nėra gerai, ir kaip galėtų būti, praverstų paskaityti šiandien lryte ir berods DELFI matytą Donaldos Mieželytės straipsnį apie tai, kur ir kaip keliauja prakaitu suneštos į ligonių kasas lėšos. Turiu pripažinti, kad ir mano vaikui kliuvo keletas brangių (ir abejotinai veiksmingų) reabilitavimo procedūrų, už kurias tikrai nemokėčiau iš savos kišenės. Štai šita metamorfozė, kai susispaudus įmokami mokesčiai virsta srauniai savais keliais išvarvančiais lėšų upeliais, yra viena iš vertų dėmesio. Ir kontrolės.

            Paminėti pensininkai irgi neša įnašą į susijusias (ir dažniau beprasmiškas, nei prasmingas) sveikatinimo pastangas savo gausiu laisvalaikiu užpildydami riboto pralaidumo sveikatos įstaigas. Turėtume pripažinti faktą, kad kūnai susidėvi, ir tai pakeisti sveikatos apsauga yra bejėgė. Tai čia imant siaurai. Žiūrint plačiau – pensininkai yra tikra visuomenės dalis, ir jos papratimai, nuostatos, įtaka vaikams ir anūkams betarpiškai atsispindi tame, kokia ši visuomenė yra. Ar ji pajėgi atsitiesti, kaip šiomis dienomis taikliai paminėta užtikrintai atsitiesiančios Japonijos kontekste. Ar ji „tik mato pinigėlį“, kaip kitur spaudoje šiandien dailiai guodžiasi žavioji Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Atsitiesimui kiek platesnis akiratis tiesiog būtinas.

          • austras

            Sakykime taip, Jūsų argumentuose yra tiesos. Tačiau vienareišmiškai sakyti „nesugebėjote“ reiškia neatsižvelgti į tas objektyvias kliūtis, kurios iš tiesų buvo. Ne viskas priklausė vien tik nuo „sugebėjimų“ ir Jūs tai, manyčiau, suprantate.

          • suomis

            Mielas Valentinai, mes iš principo su jumis nesiginčijame, bet jūs žiūrite labai idealistiškai. Mūsų visuomenė nenukrito iš dangaus tokia. Ją suformavo istorija ir laikas. Ir mes esame toks molis, koks esame. Klausimas ar mes mokame ir sugebame(turime politinės valios) tuo resursu pasinaudoti, ar kaip akli kačiukai atsiduodame likimui. Čia iš tos operos, – kas būtų, jeigu būtų.

          • Valentinas

            Suomi,
            Rezultatai rodo, kad neturime resursų. Visada kyla klausimas nuo ko pradėti? Atsakau: nuo žiniasklaidos. Nekorumpuota, kompetetinga žiniasklaida yra būtina sąlyga sėkmingai šaliai dėl dviejų priežasčių:
            1. išgaudo korupcijos ir nekompetencijos atvejus.
            2. vykdo visuomenės savireflekcijos funkciją. Per žiniasklaidą visuomenė apmasto save. Kai žiniasklaida yra iškrypusi, tada išsikreipia ir visuomenės suvokimas apie realybę ir pradeda eiti tokie argumentai kaip:
            „valdžia varo jaunimą iš Lietuvos“.
            Tačiau stebėdami vienintelio žiniasklaidos Don Kichoto Račo beviltišką kovą už žiniasklaidos skaidrumą, nekyla jokio pagrindo optimizmui.

          • Valentinas

            Beje Austrai,
            Polinkis emigruoti ieškant lengvesnio gyvenimo nuo pat 19 amžiaus buvo būdinga tautos savybė. Ką apie tai mano istorikai?

          • Rytis I

            Prieš keturis-tris penkmečius verslas Lietuvoje bujojo, nereikėjo tuomet ieškoti „nišų“ ar kimšti smegenis nuobodžiais marketingas. Tiesiog reikėjo neatsilikti. Visdėlto užsiimti juom ne kožnas drįso. Inciatyvos nepakako, reikėjo kažko tapatinačio su kovotoju, gal net gladiatoriumi. Visur buvo savi „rebiatos“. Miestai ir miesteliai knibždėt knibždėjo spalvoto plauko bendziūgų gaujomis, reketininkų eilės karaliavo turguose bei prie bent kiek pastabesnio ofiso. Ir turbūt ikšiol nieks nesuskaičiavo, kiek veiklių, drąsių žmonių tada dingo miškuose, išnyko dūmuose ar prapuolė užsieniuose. Kiek sužalotų ir paliegusių gyvena dabar, tyliai šnerpščiantys tamsiose merdinčiųjų pakampėse.
            Beje, tos paprašainykų eilės pabaigoje visada stovėdavo valdininkai. O laikai pasikeitė. Bandytėliai nunyko, išsipjovė, likusieji surimtėjo ir apsišlipsavo. Į eilės pradžią praslinko įstatymų kūrėjai, politikai, mokesčių kalkuliuotojai, komunalininkai ir kitos.. gaujos.
            Ir štai Valentinas ištaria taip pažįstamą ir tiek sykių girdėtą, revoliucinais karinio nepo laikais nutrintą bei jaunystės perkentėtą frazę – „Rizika yra kurti verslą Lietuvoje“. Na panašiai.
            Reiškia viskas kartojasi. Nestovi vietoje, bet sukasi ratu, keičiasi veidai bei gaujų uniformos. Nors keista girdėti tai tuomet, kai valdžia ne vien išrinktųjų rankose, valdžia mūsų Laisvės šauklių rankose. Na, gal kažkam tai formalumas, bet gal ne visiems…

          • austras

            Gerbiamas Valentinai, Lietuvos istorijos mokslas, jei leisite atsakyti į Jūsų klausimą, socialines bei psichologines emigracijos priežastis paliečia minimaliai . Tam reikėtų truputį aukštesnio mokslo lygio. Be to, akivaizdu, kad šiandien tai nėra prioritetinis valstybės užsakymas. Niekam nemalonu nagrinėti savo silpnumo priežastis. Užtat kalbėti apie šlovę ir garbę yra valstybiškai ideologizuoto lietuviško istorijos mokslo pašaukimas. Drįsčiau pasakyti, kad svarbiausias Lietuvos valstybės užsakymas istorikams imant dvidešimtą amžių buvo Adolfo Šapokos istorija. Savotiškas ideologinis pasiteisinimo aktas, kuriuo bandyta atskleisti, kokie didingi mes buvome ir kodėl šiandien (Smetonos laikais) esame tokie nacionalistai, o kartu ir kodėl taip „pelnytai“ nekenčiame lenkų.

          • suomis

            Valentinai, mūsų resursai yra žmonės, ne iškasenos, šiaip jau. Bet jūsų pesimizmas muša man per smegenis. Su tokiu požiūriu mes toli nenueisim. :)

          • suomis

            Austrai, turiu su jumis nesutikti. Lietuviui dabar reikia kuo dažniau kartoti, kad jis pats geriausias, nes ta saviplaka jau taip už…iso, net nesuprantu kažkoks patologinis mazochizmas susimaišęs su debilizmu.

          • suomis

            Gal nuskambės kiek drastiškai, bet mes SERGAM liberastine tolerancija. Kas labiau primena, ne liberalumą, bet infantilumą.

          • Komersantas

            Na ir pažėrė Valentinas išminties perlų… Nors griūk negyvas.

          • nerijus

            Auksinis karde

            Kam neša mokesčius gaunantis pensiją- dirbantis pensininkas?..

          • austras

            Valentinai, štai Lazutka ištraukė daug lentelių apie Lietuvą, siūlyčiau atkreipti ypatingą dėmesį į tris:

            BVP pokyčiai posovietinėse šalyse (proc., pastoviomis kainomis)

            Šalis 1991 1995 2007
            Turkmėnija 100.0 65.4 188.9
            Estija 100.0 76.0 166.0
            Azerbaidžianas 100.0 41.5 157.0
            Kazachija 100.0 68.9 148.7
            Baltarusija 100.0 66.1 140.9
            Latvija 100.0 60.9 138.1
            Uzbekija 100.0 82.5 132.0
            Lietuva 100.0 61.5 123.7
            Armėnija 100.0 45.9 119.1
            Rusija 100.0 65.4 106.8
            Kirgizija 100.0 56.6 98.7
            Tadžikija 100.0 43.5 89.5
            Gruzija 100.0 35.8 74.1
            Ukraina 100.0 52.4 73.3
            Moldova 100.0 47.3 65.0

            Bendrasis vidaus produktas per 16 metų nuo 1990-ųjų pakilo 23 procentais. Tai tikrai nedaug. Kokios priežastys? Pagrindinė – objektyvus ekonominis kolapsas, apėmęs VISAS buvusios SSRS bloko valstybes tarp 1991-ųjų ir 1995-ųjų (o, iš tiesų, kolapsas prasidėjo ne 1991-siais, jei prisimintume). Ir Lietuva čia nei geriausia, nei blogiausia. (Jei kalbėsim apie dabartinių pensininkų sugebėjimus…)

            Ypatingai svarbus rodiklis yra perkamoji gyventojų galia. Ir štai lentelė:

            Vidutinio neto darbo užmokesčio perkamoji galia Lietuvoje (galimų nusipirkti prekių kiekius)

            Produktai 1990 1995 2008
            Jautienos kumpio, kg 146 51 86
            Kiaulienos kumpio, kg 128 44 125
            Virtos dešros, kg 112 45 100
            Pieno, l 1119 346 895
            Sviesto kg 86 36 93
            Kiaušinių 10 vnt. 204 129 400
            Juodos duonos kg 1003 336 379
            Degtinės l 14 25 43
            Benzino 95, l 727 364 442

            Išvada – jautienos, kiaulienos, virtos dešros, juodos duonos bei benzino 2008 metais (o tie metai dar su teigiamu rodikliu, tik prasidedant krizei) galėjome nusipirkti mažiau nei 1990-siais. Drįsčiau teigti, kad per 18 nepriklausomybės metų (šios dienos rodikliai būtų dar prastesni) gyventojų perkamoji galia statistiškai sumažėjo.

            Ir trečias svarbus rodiklis…(leisiu sau pacituoti viską)

            Reikia turėti galvoje, kad ne tiek daug išaugus ekonomikai, gerokai išaugo pajamų nelygybė. Ją išreiškiantis Gini koeficientas Lietuvoje išaugo nuo 0,26 iki 0,36. T.y. jeigu prieš du dešimtmečius pajamų diferenciacija Lietuvoje buvo artima dabartinės Čekijos, Austrijos, Švedijos visuomenėms, dabar tapo panaši į Uzbekijos ar Moldovos. Šiuo požiūriu posovietinėje erdvėje nėra geriau.

            Pajamų nelygybės (Gini) koeficientas posovietėse ir kai kuriose kitose šalyse

            Šalis Gini Metai
            Estija 31.4 2009
            Lietuva 36.0 2005
            Rusija 42.2 2009
            Latvija 36.0 2005
            Baltarusija 27.9 2005
            Kazachija 26.7 2009
            Azerbaidžianas 36.5 2001
            Ukraina 31.0 2006
            Turkmėnija 40.8 1998
            Armėnija 37.0 2006
            Gruzija 40.8 2009
            Uzbekija 36.8 2003
            Moldova 37.4 2007
            Kirgizija 30.3 2003
            Tadžikija 32.6 2006
            Kinija 41.5 2007
            Čilė 52.4 2009
            Vokietija 27.0 2006
            Čekija 26.0 2006
            Portugalija 38,5 2007

            Šaltinis: https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2172.html

            Taigi, Lietuvoje ne ką didesnės nei 1990m. nacionalinės pajamos pasiskirstomos gerokai netolygiau. Todėl tegul nestebina labai prieštaringas gyventojų požiūris į gerovės pasikeitimus. (Pridėčiau daugybės analitikų žviegimą apie tai, kad visuomenėje trūksta vienybės. Iš kur bent vienybės tendencijoms, kai pajamos paskirstomos taip, kaip Trečiojo pasaulio šalyse). Nesėkmingieji vartoja mažiau, nei prieš du dešimtmečius, sėkminguosius piktina vien tik bandymas lyginti šiandienos gyvenimo standartus su sovietmečio pabaiga. Taip, žvelgdami nuo savo varpinių teisūs ir vieni, ir kiti. Svarbu, (…) kad artėtume prie sėkmingųjų ES šalių ne tik nacionalinių pajamų dydžiu, bet ir jų pasidalijimu tarpusavyje.

            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rlazutka-zvelgiant-is-posovietines-puses-lietuva-labai-sekminga-salis.d?id=43297051

          • austras

            Artūrai, man truputį keista, kodėl komentarus su nuorodomis pas Jus sulaiko… gal bandot apsisaugoti nuo netinkamų… :) Kai galėsit, tai „ištraukit“ tą mano komentarą. Dėkui.

          • mielas Austrai, jau esu sakę – daugiau nei viena nuoroda – nebepraeina. Jūsų teisė stebėtis, bet juk žinote…:)

            Bet jau ištraukiau

          • austras

            Manau, kad Gini koeficientas galėtų būti taikomas Lietuvs ir kitų šalių partijų praktinei politinei veiklai apibūdinti. Štai laikotarpyje tarp 1999 ir 2005 metų Lietuvos Gini koeficientas padidėjo nuo 34 iki 36. Tuo metu šalį valdė Brazausko ir Pakso vyriausybės. „Socialdemokratai“ ir tuometiniai „liberalai“. Iš jų „socialdemokratų“ laikotarpis – 4 metai. Ką turime?

            Socialinė diferenciacija tik didėjo.

            Remiantis Gini koeficientu tuo pačiu metu socialinė diferenciacija mažėjo Vokietijoje (valdė, daugiausia, socialdemokratai), Didžiojoje Britanijoje (valdė leiboristai), Austrijoje (valdė įvairios politinės jėgos), Švedijoje (valdė socialdemokratai), Norvegijoje, Nyderlanduose, Belgijoje.

            Tuo pačiu metu Kroatijoje Gini išliko tame pačiame lygyje, kuriame koeficientas 2009 metais buvo Danijoje.

            O dabar pažiūrėkime į Braziliją, Boliviją, Kolumbiją, Lesotą, Namibiją, Čilę. Į jas mes lygiuojamės, padidinę savo Gini koeficientą nuo 26 iki 36.

            Venesuela, kurią nuo 1998 metų valdė Hugo Čeavesas per vienuolika metų sumažino savo Gini koeficientą 8.5 punkto. (1998 buvo 49.5, o 2009 – 41).

            Lietuva savo Gini koeficientu t.y. socialinės diferenciacijos lygiu tarp Europos šalių lenkia – Austriją, Baltarusiją, Belgiją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Kroatiją, Kiprą, Čekiją, Daniją, Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Islandiją, Italiją, Kazakhstaną, Kosovą, Liuksemburgą, Maltą, Juodkalniją, Nyderlandus, Norvegiją, Lenkiją, Rumuniją, Serbiją, Slovakiją, Slovėniją, Ispaniją, Švediją, Šveicariją, Ukrainą. Iš viso socialinės diferenciacijos lygiu Lietuva lenkia 34 Europos šalis (t.y. atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų pas mus yra didesnis). Iš tų 34 aplenktųjų 24 priklauso Europos Sąjungai.

            Lietuvą savo Gini koeficientu lenkia – Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Izraelis, Makedonija, Moldova, Rusija, Turkija, Portugalija. T.y. tose 9 Europos šalyse socialinė difenciacija dar didesnė nei Lietuvoje.

            Esam viename lygyje su Latvija.

          • austras

            Galutinė išvada – pagal savo visuomenės socialinę diferenciaciją, t.y. pagal atotrūkio dydį tarp vargšų ir turtingųjų Europos Sąjungoje Lietuvą drauge su latvija lenkia tik viena šalis – Portugalija. Mano požiūriu, GINI rodiklis yra svarbiausias nepriklausomos Lietuvos pastarųjų 20 metų istorijos PASIEKIMAS. Nei viena kita Europos Sąjungai priklausanti šalis per pastaruosius 20 metų taip sąmoningai sparčiai nedidino savo turtingųjų atotrūkio nuo vargšų. Ir dar, mano subjektyvia nuomone, nei vienoje kitoje Europos sąjungos šalyje per tą laikotarpį nebuvo taip sistemingai keikiamas XIX mažiaus teoretikas Marksas. Nors būtent Marksas apie kai kuriuos Lietuvos PASIEKIMUS galėtų nemažai pasakyti.

    • suomis

      Visa problema tame, kad pas mus nėra supratimo kas yra VALSTYBĖ ir kam ji reikalinga. Čia, daugiau turėtų reikštis filosofai, bet viešojoje erdvėje jų beveik nesigirdi.

      • Linas Pl.

        Įtariu, kad jie reikštųsi net per daug. Pati viešoji erdvė turbūt nėra tokia be kliūčių.

        • suomis

          Jei televizijos ar radijo žurnalistai, savo nagrinėjamai temai, pasikviestų ne tik profesionalus, bet ir po filosofą, tai laidos nagrinėjamai temai išeitų tik į naudą. Nes dažniausiai temos taip užtrinamos, kad suprasti ir patys prelegentai nebesupranta. Laidos metu filosofas nustato gaires geriau nei žurnalistas. Tai ypač gerai matosi, kaip filosofo trūksta, Perednio, Savukyno laidose.

          • Linas Pl.

            Sutinku.

            Apskritai reikia keisti visą vadybos tvarką. Sunku, bet reikia.

          • Valentinas

            Šiogeris ir Vasiliauskaitė abu yra filosofai. Bielskis ir Donskis yra filosofai. Kurį reikėtų kviesti?

          • Valentinas

            Mantas Adomėnas ir Arvydas Juozaitis yra filosofai. Kurie iš jų galėtų geriau sustyguoti diskudiją?

          • suomis

            Aš suprantu, kad tai komiška, bet kodėl ne. Tarkim klausimas – Ar reikalinga Lietuvai atominė elektrinė? Laidoje dalyvauja akademikas Vilemas, žurnalistas Rokas ir Bielskis. Ir ką, manau diskusija nenukentėtų, nes ir taip diskusijos užtrinamos.

          • suomis

            Aš aišku, šaržuoju. :)

          • Linas Pl.

            Filosofų, o įskaitant ir išvardintus, išsilavinimas gali padėti. Tik sąlyga, kad būtų tikras noras spręsti svarstomus klausimus. Jeigu kalbama tik dėl pramogos ar pelno, filosofas nesijaus naudingas ir reikalingas.

            Turėtume tam sukurti kažkokias sąlygas. Aš, pavyzdžiui, paskutiniu metu vis seku Medalinsko rengiamus forumus (Facebook’e „Visuomeninis diskusijų forumas Tauta-piliečiai-valstybė“ arba http://www.youtube.com/user/ForumasLietuva ).

            Gal atsiras kas nors iš jų. Žinoma, tam reikia tam tikrų sąlygų. Diskusijų forumas turi tapti tikrai diskusijų forumu, ne tik skundimosi ir tuščio plepėjimo, ir t. t. O jei ne iš jų, tai neabejotinai dar kas nors panašaus kursis vėliau.

          • nerijus

            Arvydas Juozaitis:

            Pasileidusios rinkos institucija. Jis Kalbėjo apie LLRI.

        • vaterlo

          Arvydas Šliogeris savo laiku bandė kurti partiją. Iš šykščių užuominų atrodo, kad pasibjaurėjęs ir pasitraukęs.

          Žurnalistas Valentinas Mitė tada rašė, cituoju:
          „Vėliau ši intelektualų partija perėjo į biznierių bei karjeristų rankas – intelektualų klubas užsidarė, ir nereikia dėl to įsižeisti. Bet vis dėlto kodėl Šliogeris ir kiti intelektualai leido, kad taip įvyktų? Patys užleidę vietas politiniams karjeristams, dabar galime tik gailiai verkti, jog Lietuvoje yra toks politinis elitas, kuris mums ne prie širdies.“

          Dėl to, „kodėl leido“ ir kaip „patys užleidę vietas“. Tokio žurnalistinio pamąstymo tas pats lygis, kaip kam nors, besiskundžiam Maximos siekiu žūtbūt išlaikyt monopolį, atsakyti: „Nepasakok, kad niekad Maximoj neperki. Jei perki, tai pats kaltas, kad Maxima išlaiko monopolį“.

          O kai tų rimtų filosofų tiek ir tėra Lietuvoj, tai ir vienas, nebenorintis nieko bendra turėti politika, yra daug.

          • suomis

            Į politiką jie gali ir neiti, bet svarbiais tautai klausimais netgi privalu būtų pasisakyti. Ir kuo garsiau.

          • Linas Pl.

            „intelektualų klubas užsidarė, ir nereikia dėl to įsižeisti“ Čia mat pats Mitė lyg ir nejaučia jokio nuostolio. Maždaug, buvo kažkuo ne tuo, kuo turėtų būti.

      • Kam reikalinga valstybė? Man atrodo, klausimas ganėtinai naivus. Valstybė reikaliga tam, kad valdžiažmogiai apsirūpintu save ir savo vaikus bei gimines sočiaim gyvenimui, o jei dar liks tai ir visuomenei numes kauliuką.

    • Linas Pl.

      Jūsų yra geras pavyzdys apie bedarbį. Norėjau kažką panašaus rašyti į gied mintį, kad „Lietuvoje nedarbo tarp išsilavinusių žmonių beveik nėra.“. Bet tas vienas pavyzdys yra geresnis už 10 mano samprotavimų.

      • vaterlo

        Kam nors vis tiek dar turėtų užkliūti mano žodžiai, kad žmogaus gyvenamojoje vietovėje jam nieko nepasiūlo.:) Taip ir laukiu replikos, o kas čia jam ką turi pasiūlyt, tegu eina per duris, beldžiasi ir ieškosi, baisiai jau mandras specialistas, kad negali. Arba tegu ieškosi nekvalifikuoto prastai apmokamo darbo, jei jau neturi už ką valgyti, pasipūtėlis nelaimingas…

    • Valentinai,
      bet nereikėtų pamiršti ir tokias 20 metų planuojamas ir įgyvendinamas programas (nebūtinai tiesiogiai finansuojamas… galinga buvo/yra ir tai, kai net nebūtinai buvo/yra skatinama, pakanka kai buvo/yra užmerkiama reiškiniui akys): pratinimo meluoti, vogti, žudyti (na kai vis perskaitome, kad nužudė jau 6 ar 10 kartą išeistas iį kalėjimo žudyti… aha karpo tūlas tautietis, vanasi galima, ir nebūsi nusmeigtas…).
      O… net ir tai, kai puslaukinės genties visuomenės piramidės padui leidžiama rinkti įstatymų leidėjus (kurių surašyti įstatymai, kaip žinia, vėliau yra visiems privalomi), formuoti valdžiukes, nuo viršaus iki seniūnijos ir t.t. ir pan, tame tarpe skirstyti miljardus… kurie per trumpą laiką sunaikino šalį (kai žemę, viską valdo kelios šeimos (1000_, o kiti – samdiniai, bedarbiai, emigrantai ir jau imigrantai (deja, kol kas jiems čia nepatrauklu, net iš ten, kur… valgyti ir atsigerti nėra).
      O yra kas daro, ir dar kaip, ir be atlygio Lietuvai, bet patikėkite… slėgimas veikia, kaip kelių ašigalių ledynų kalnai, kurie šluoja čia Lietuvoje tai, kaip šapelį.
      Bet vistiek daro ir žino kaip, tad ir padaro.
      Netikėkite, kai sako, kad Lietuva neturi strategijos.
      Tokia yra, su veiklos rodikliais, jie visiškai yra įgyvendinami.
      Bet apie tai žiniasklaidoje nerasite… kadangi ir tokio daikto Lietuvoje nerasite.
      Užbaigsiu optimistiškai, – mes tikrai lamėsime.
      Valentinas perka prekybos tinkle tik tai, – kas veda Lietuvą į laimėjimą. Tai žinau (tarp kitko tą omega 3 šaltinį būtinai prieš vartojimą sumalkite, kavamale, Valentinai).
      O kiti tautiečiai, – tai yra tie, kas ją žudo… nes mano tas jo balsavimas pinigine prekybos taške, yra svarbus tik jo pilvui… jis net nesuvokia, kad toks jo balsavimas pinigine prekybos taške, iš tikrųjų, biskį yra svarbiau, – jis naikina Lietuvą.
      Valentinai, labai sumaliau čia…, kaip įprasta internete ir neredaguoju (sakoma, kad tai internete daryti tiesiog yra ne padoru ar net ne mandagu…).

      • Valentinai, dar dėl 9:13
        Pensininkai gali save kaltinti tik dėl to, kad neišmokė savo vaikų vogti, plėšikauti, kad mokė doros.
        Kas išmokė pritaikyti prie sistemos, šiuos 20 metų, – šiandien klęsti, gyvenimas verda kaip rojuje.
        O dėl pokario galima pasakyti tai, kad jis buvo baisus, žudynės vyko negailestingai čia. To nebuvo pas kaimynus…
        Bet, kaip teigiama tokio baisumo, kaip dabar,

      • Valentinai, dar dėl Jūsų komentaro 21:13
        Tėvai gal kalti tik tuo, kad neišmokė vaikų vogti, plėšikauti, kad mokė doros.
        Šioje sistemoje klęsti būtent tie, kurie yra išmokinti gyventi šioje sistemoje.
        O dėl pokario… jis buvo ir brolžudiškas, be viso to, ką kiekvienas žino. Gal tuo išsisikyrė Lietuva iš kitų.
        Bet šiuo metu, kaip teigiama, vagystės, plšikavimai, degradacija pasiekusi tokį laipsnį, kokio nebuvo per pačius Lietuvai baisausius laikmečius.
        Sparčiai vyksta polerizacija ne tik tarp vagių ir dorų žmonių, turto atžvilgiu.
        Moralės, dvasingumo taip pat.
        Visuomenės piramidėa apačia ir viršus, – adekvatūs dalykai Lietuvoje patapo… o to niekada nebuvo, musėt.

        • Atsiprašau, pradėjus rašyti, tiesiog pradingo tekstas, tad buvo jo kartojimas.
          Atsiprašau, baisai jis nevykęs… tad savo apsirodymą šiandien užbaigiu.

        • Tiesa

          Atsižvelgiant į tai, kaip lengvai savo pinigėlius telefoniniams sukčiams atiduoda, tai tikrai matosi ko savo vaikus mokė.

  • vaterlo

    Suomi, pafantazuosiu.:) Manau, tas privalumas filosofui tiesiog žmogiškai apkarsta… Jis turbūt pagalvoja, jau tiek yra pasaulyje visko išmintingai pasakyta, ar klauso kas? Klauso tie, kuriems kaip tik klausyt nebūtina, nes jie ir taip žino, o tie, kam būtina, neklausys vis vien. Neįkrėsi jėga į smegenis.
    Kiek Lietuvoje laiko save praktikuojančiais katalikais, ar bent 10 procentų iš jų supranta, kas parašyta Biblijoje?
    Nepatinka Biblija, tepaskaito Dostojevskį. Nepatinka grožinė literatūra, tepaskaito senovės istorijos vadovėlį – gi žmogiška prigimtis nepasikeitė, tai ir istorija kartojasi…
    Nepatinka knygos išvis, tepažiūri filmą, kad ir rusų „Meistrą ir Margaritą“. Na, jei ir to nežiūrės…
    Bet blogiausia, kad, būna, ir paskaito, ir pažiūri – ir nieko nesupranta. Prisiminiau posakį, rusiškai geriau skamba: „Duraku zakon ne pisan, esli pisan, to ne chitan, esli chitan, to ne ponjat, esli ponjat, to ne tak“.

    Turbūt todėl filosofai šiandien ir linkę patylėti, nors laiduot už juos negaliu.

    P.S. Jei kam pasirodytų, kad parašiau prorusiškai, ir jei mane dar apkaltintų nostalgija TSRS. Užtikrinu, nėra tokios emocijos.:)
    O šedevrai išvis yra bendražmogiški. Garbė juos sukūrusiems.

    • suomis

      Viskas yra gerai, bet ir filosofas valgyti nori ir jegu jis nenori filosofuoti, aišku jis gali eiti pvz. griovių kasti arba užsiimti kitu visuomenei NAUDINGU darbu. Čia jau kaip kam.

    • Linas Pl.

      Vaterlo, norit, apkaltinsiu nostalgija TSRS-gai, meile Rusijai ir dar kuo nors :) Sako, yra toks psichologinis pratimas.

      O jei rimtai, tai tie, kurie kaltina kitus, patys mažiausiai prisideda prie mūsų reikalų sutvarkymo. Pirmiausia tokiu elgesiu patys pripažįsta idėjinės diktatūros būtinumą. Antra, nekuria jokio naujo politinio mąstymo, palikdami mus būtent su senu – taigi tarybiniu. Tai ar reikia kreipti į juos daug dėmesio?
      Juo labiau atsiprašinėti jų už tą, ko NEDAROTE ?

    • Kiek metų dar reikės daryti tokius prierašus, kaip čia aukščiau padaryta apačioje teksto,… kai papeiksi amerikonus ir pagirsi rusus…
      Kad atsiprašau, iš tikrųjų aš myliu amerikonus ir nekenčiu rusų… bet, atsiprašau, pasiaiškinu tik, kad ten kur jie visa galva yra aukščiau amerikonų, man Biblija neleidžia meluoti…
      Gal tol, kol turėsime kritinę masę asabų, ant kurių dviejų kojų, – užkabinta kramė, kurios pasamonė žino ką daro (kada būti komunistu, kada būti fašistu, kada būti kairiuoju, kada dešiniuoju (nors pastarųjų dvejų, manau Lietuvoje nei vieno niekas nėra matęs)…

  • Atsiprašau, čia buvo atsiliepta į vaterlo komentarą… jam visiškai neprieštaraujant…

    • vaterlo

      Panašu, kad išties visiškai neprieštarauju – nei jums, A. G., nei Linui, nei suomiui – mane komentavusiems.:) Mano atsiprašymas (nors žodžio „atsiprašau“ lyg ir nerašiau, bet sutinku, kad bendra mano post scriptum’o nuotaika būtų suvokta būtent taip) pridėtas šypsantis nuoširdžia šypsena ir būtent su aliuzija į tai, ką, jūs, A. G., ir parašėte – apie tuos rusus ir amerikonus. Ačiū, kad išplėtojot mano mintį ir mane teisingai supratot.:)

  • Valentinas

    Man šiuo metu daug labiau rūpi Hilary Clinton žodžiai, kad Lietuva dalyvauja koalicijoje prieš Libiją. Būtų įdomu sužinoti kokiu būdu ir kaip. Ir dar įdomu kodėl Lietuvos žiniasklaidai tai neįdomu.

    • suomis

      Girdėjau, kad Lietuvos indėlis į šią akciją yra transporto lėktuvo nusiuntimas humanitariniams kroviniams pristatyti.

      • Valentinas

        Ooooo, tai gal pasiseks, įtiksime Obamai ir pagaliau Grybauskaitė gaus audienciją Baltuosiuose rūmuose!

  • nerijus, kaip ir austras – nėra laisvi žmonės. Dešinės sėkmė jiems asocijuojasi su asmenine nesėkme ir jie savo pralaimėjimą priima labai skausmingai. Aš džiaugdžiausi jeigu sėkmingus žingsnius darytų bet kuris bet kurios ideologijos ministras pirmininkas.

    • nesvarbu

      Teigtina, jog į vieną eilę statyti austrą ir tokį personažą kaip nerijus nėra teisinga. Tai būtų nepelnyta garbė pastarajam. Su austru galima nesutikti, tačiau jis yra intelektualas. Bandyti tai nuginčyti beprasmiška.

      Tuo tarpu nerijus yra intelektualumo priešingybė,toks primityvus, tipinis vien juslinio pažinimo atstovas, kuris išorinio pasaulio dirgiklius suvokia kūno jutimo organais, tačiau nesugeba tokių suvokinių komponuoti į bendras protingas prasmės sąsajas ir reaguoja į juos tik instinktyviai, emociškai.

      • Gal ir taip – nerijus galėtų numirti už Muammarą Gaddafį ir Libijos suverenitetą, o austras tikriausiai būtų sukilėlių pusėje.

        • nerijus

          Kinijos ekonomika „ūgtelėjo“ iš 3- iosios į 2- ąją vietą.
          Vienintelis būdas ją sustabdyti: riboti naftos gavybą.

          Kažkada, kai Atėnai kūrė demokratiją, sistema buvo paremta: kas „valdo“ grūdus (javus)- tas valdo situaciją (kitus).
          Šių laikų sistema: kas valdo naftą- tas valdo Pasaulį. Niekas nesikeičia, o keičiasi tik būdai…
          Ir dar pridurčiau: kas valdo pinigus- tas valdo Pasaulį.
          Pinigai taps ta vertybe, per kurią bus galima kontroliuoti tada, kai neliks naftos.

        • nerijus

          Fredi*

          Keisčiausia yra tai, kad, kai Rusija bombardavo Gruziją, tai jokios JTO rezoliucijos nesigirdėjo. Paamsėjo ir nurimo.

          • suomis

            Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį.

      • Trakimas

        O man tai dauguma čia veikiančių personažų yra panašūs:)

        • Šiaip Čiūvas

          ir dar pridurk kad tavo prezidentas yra R. Paksas. Mes suprasim :)

        • Trakimas

          Daugumos čia veikiančių personažų svajonės taip ir neišsipildys,nes jų herojus jau niekada ir netaps Prezidentu,nes „išardė kolūkius“-emocijos „paėmė viršų“.:)

          • suomis

            Čia tai geras. : DDDDDDDD

          • Šiaip Čiūvas

            tamsta preziumuojate, kad čia visi išskyrus patį norėtų liandzbergį prezidentu matyt? Nežinau kuo remiatės, bet manes prašom į tą sarašą netraukt – man ne tik liandzbergiz, bet ir dauguma konservatorių yra antipatiški.

          • Trakimas

            Nu teip.Kažkodėl man kilo tokia emocija.Gal šie personažai galėtų patvirtinti arba paneigti šią mano „prezumpciją“?

          • Valentinas

            Tavo emocijas reikia ne tvirtinti/paneigti, o tirti moksliniais metodais.

          • Trakimas

            Ką gi,džiugu Valentinai,kad Tamstos leksikone atsirado žodis „mokslas“.Esate teisingame kelyje.:)Siekite žinių,nenuleiskite rankų ir kada nors tai jūmim bus į naudą:)

      • nerijus

        Neįtikėtina, kaip vienas čia komentuojančių reiškia savo mintis:
        noriu persti, bet užsi*erdęs nesuprantu ar apsiši*au ar apsitrie*žiau.
        Neįtikėtina. Kokia proto gyslų raiška. Naujasis Cvirka, sakyčiau.

        • Valentinas

          Nerijau, nesinervuok, tavo emocijos irgi gali būti įdomios moksliniu požiūriu. Tiesa, ne taip įdomios kaip Trakimo, bet galėtum būti kontrolinėje grupėje.

          • Trakimas

            Labos nakties,Valentinai:)Išgerk ramunėlių arbatos su pyragu,jei duonos neturi ir saldžių sapnų:)

          • nerijus

            Valentinai, aš ne apie Jus…

          • suomis

            Gerai kolegos laikas eiti miegot, ryt nauja savaitė prasideda. Laikas būtų ir p. Račui įsikišti ir nutraukti šiuos niekur nevedančius ginšus . Tikėkimės bus nauja tema, bus apie ką pasiginčyti. Kaupkit jėgas ir samojus.

          • Suomi, šiai pastabai labai pritariu. Deja, vakar neradau laiko.

            Ateityje visiems siūlau panašių diskusijų nepradėti ir vertinti ne komentuotojus ar jų savybes, o jų išsakomas mintis.

            Valentinai, mano supratimu, tamsta irgi neretai rodote blogą pavyzdį.

          • Valentinas

            O aš apie tave. Atsiprašau, bet eilinė sąmokslo teorija, kad karinė operacijoje Libijoje yra būdas stabdyti Kiniją, eilinį kartą parodė, kad esi …, ech net nenoriu to vėl kartoti. Vienintelis kuo gali pasiguosti, kad nesi kvailiausias komentatorius.

          • nerijus

            Valentinai

            Tarybų sąjungos, viena iš griūties priežasčių ir pati reikšmingiausia: JAV susitarimas su arabų Šalimis dėl naftos piginimo. Nafta atpigo ir TSRS sumažėjo surenkamas biudžetas, nes kaip dabar, taip ir tada- Rusija gyveno naftos, dujų eksportu, o ne importu.

            O „perversmai“ prasidėjo ne nuo Libijos, Valentinai.

            p.s. manęs nereikia guosti, nes man nusispjauti į anoniminių valentinų postringavimus apie krienų dydžius.