Artūras Račas

Jei atvirai, tai daugumos tų žmonių man nuoširdžiai gaila. Nes žmogus be vertybių, bijantis išsakyti savo nuomonę, keičiantis ją pagal kažkieno užsakymą ir nuolat šokantis pagal kažkieno dūdelę yra apgailėtinas menkysta, labiau panašesnis į šunį, laukiantį, kol jam numes kaulą, o ne į homo sapiens.

Šito žmogaus man jau negaila ir sutikęs gatvėje net nepasivarginčiau spjauti jo pusėn.

Todėl aš tuos žmones užjaučiu. Daugumai jų turėtų būti labai sunku taip gyventi, kai kurie jų patys tikriausiai supranta, kad jie prarado bet kokį savigarbos jausmą ir orumą, bet, kita vertus, jie to nusipelnė. Tačiau jie gauna atlygį, kuris galbūt daugumai jų yra svarbus ir dėl to atlygio jie pasirengę bet kam.

Kiti puikiai žino, ką jie daro ir vardan ko tai daro, veikia tikslingai ir jiem tie keli šimtai litų per mėnesį nėra tokie svarbūs. Nes jie vykdo užsakymą. Todėl užuojautos jie neusipelno. Tik paniekos.

Tos pačios panieko jie nusipelno, kai veikia visi kartu, nepaisant to, kad jų motyvacija skirtinga. Dar daugiau paniekos iš jų nusipelno tie, kurie supranta, kad tai, ką jie daro yra niekinga ir niekšinga ir net kartais parašo kokią asmeninę žinute, lyg bandydami pasiteisinti, nes jie dar ne visai prarado gėdos jausmą. Bet net jie niekada nepasakys, ką galvoja iš tiesų, nes jiems baisu. Ir šitie galbūt net blogesni už tuos, kuriems svarbiausia yra tie keli šimtai litų.

Štai tų žmonių sąrašas:

1. Linas Slušnys, Lietuvos psichiatrų asociacija – komisijos pirmininkas

2. Inga Abramavičiūtė, Lietuvos žmogaus teisių centras – pavaduotoja

3. Leonas Remeika, Lietuvos regioninių televizijų asociacija

4. Aušvydas Belickas, Lietuvos vyskupų konferencija

5. Marytė Kontrimaitė, Lietuvos žurnalistų draugija

6. Viktoras Trofimišinas, Lietuvos žurnalistų sąjunga

7. Artūras Matusas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

8. Jolanta Mažylė, Lietuvos žurnalistikos centras

9. Liutauras Elkimavičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija

10. Vaiva Žukienė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija

11. Ramutė Šimukauskaitė, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija

12. Tautvydas Musteikis, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija

13. Vidas Mačiulis, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija

14. Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacija

15.  Romas Burba, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija

2012 01 23 šie žmonės (jei galima juos taip vadinti) nusprendė:

8.1. D. Jonikienės skundas dėl įžeidinėjimų Facebook

Daiva Jonikienė teigia, kad BTV žurnalistas A. Užkalnis ir jo palaikymo komanda socialiniame tinklapyje Facebook įžeidinėjo D. Jonikienę, jos pažįstamus ir draugus.

Nuspręsta:

Skundą atmesti ir nesvarstyti, nes tai ne Komisijos kompetencijos klausimas. Komisija vertina tik žurnalistų darbo produktą – konrečias publikacijas ir laidas.

2013 02 18 tie patys žmonės pagalvojo ir nusprendė štai ką:

3. Svarstyta: A. Račo, P. Gražulio, I. Šiaulienės skundai dėl A. Ramanausko publikacijos www.facebook.com

Posėdyje dalyvavo A. Račas. Artūras Račas prašo įvertinti 2012-12-31 socialiniame tinkle www.facebook.com išspausdintą Algio Ramanausko publikaciją “Metų šūdo” apdovanojimai”. Teigiama, kad tai – nei Visuomenės informavimo įstatymo, nei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normų neatitinkantis tekstas. A. Račo manymu, neetiškai pasielgė ir A. Bačiulis bei A. Užkalnis šį tekstą išplatinę savo paskyrose socialiniame tinkle Facebook. Seimo narys Petras Gražulis mano, kad minimoje publikacijoje buvo apšmeižtas miręs kolega Julius Veselka. Lietuvos siacialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė mano, kad publikacijoje komentaras apie premjerą Algirdą Butkevičių yra žeminančio pobūdžio ir prasilenkiantis su žurnalisto etika ir viešo asmens atsakomybe.

Nuspręsta:

1. Vertinti www.facebook.com viešuose profiliuose išreikštas nuomones Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso požiūriu, kadangi tokiu būdu skelbiama informacija yra viešoji informacija, t.y. vieši profiliai, nemokamai prieinami kiekvienam asmeniui su prenumeratos galimybėmis, sukurti su tikslu viešai skleisti savo poziciją ir nuomonę, suburti kuo daugiau prenumeratorių ir sekėjų. Tačiau vertinti tik tuo atveju, kai šių profilių autoriai, t.y. jų skleidžiamos viešosios informacijos rengėjai, yra profesionalūs žurnalistai arba visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėjai. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

2014 11 03 tie patys žmonės (nors mano asmenine nuomone, jie neverti būti taip vadinamais) dar kartą pagalvojo ir priėmė štai tokį sprendimą:

5. Svarstyta: A. Račo skundai dėl komentarų socialiniame tinkle Facebook
Posėdyje dalyvavo A. Ramanauskas, T. Augucevičius. 2014-10-20 posėdžio metu pradėto svarstymo tęsinys. Artūras Račas prašo įvertinti jo atžvilgiu paskelbtus komentarus socialiniame tinkle Facebook: 2014 m. rugpjūčio 22, 25 ir rugsėjo 12 d. A. Ramanausko komentarus, 2014 m. rugpjūčio 22 d. T. Augucevičiaus komentarą.
Nuspręsta:
Nesvarstyti A. Račo skundų Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso požiūriu, tačiau kreiptis į visus viešoje erdvėje pasisakančius žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus, paraginti juos gerbti savo profesiją, vengti nekultūringo asmeninių santykių aiškinimosi viešoje erdvėje, tame tarpe ir socialiniuose tinkluose.

Todėl, jei norite, duosiu jums draugišką patarimą: jei pažįstate bent vieną iš aukščiau paminėtų žmonių, būkite atsargūs. Žinokite, kad tai žmonės be nuomonės, be principų, be vertybių ir pasirengę pakeisti savo nuomonę ir savo įsitikinimus kai tik pasitaikys tinkama proga. Jei reikės – parduos be skrupulų, išmainys į kelis šimtus litų, nes jiems tai įprasta. Jie taip gyvena.

Aš asmeniškai susitikęs kiekvieną iš jų spjausiu jų pusėn, nes jie to yra verti su kaupu.

Išskyrus L.Slušnį, kuris nevertas net to. Jis iš viso nieko nevertas, todėl, manp nuomone, jį geriausiai ignoruoti, kaip upe plaukiantį š. Praplauks ir vėl bus švaru. Nebent išplautų į krantą ir tada jau reikėtų atrasti jam tinkamą vietą.

Norit klauskykit mano patarimų, norit ne. Čia jau jūsų reikalas.

Mano reikalas yra atvirai pasakyti pasakyti, ką galvoju. Nes aš taip įpratęs.

Be to, šitų „žmonių“ veiksmai turi būti įamžinti, kad tie, kurie jų šiandien dar nepažįsta, susipažinę žinotų, su kuo turi reikalų.

(17 balsų, vidurkis: 4,76 iš 5)

Loading...