Sausio 13-ąją prisimenant …
…Neseniai čia skaičiau, kad Vilniuje taksi bendrovės neišgyvena… Degalai brangūs, mokesčiai per dideli, tarifai per maži.
Pirmadienio vakare, apie 19 val. bandžiau išsikviesti taksi.
Pirmiųjų penkių skambučių rezultatas buvo toks pats: „šiuo metu nieko neturime, na, gal per kokią valandą“.
Susikaupiau ir paskambinau į „Martono taksi“. Žinau, kad brangiau, bet važiuoti reikia. Atsakymas tas pats: nieko negalime pažadėti.
Skambinu draugui ir prašau pasakyti, kokius žino taksi numerius.
Pasiūlo 1866.
Atsakymas: po 6 minučių rudas „Mercedec“. Atvažiavo po 8.
Važiuodamas galvojau: jei jau toms taksi bendrovėms taip blogai, kodėl jos nedirba? Rudo „Mercedec“ vairuotojas paaiškino: „Martono taksi“ automobiliai stovi oro uoste ir laukia dar nesusidūrusio su lietuvišku taksi užsieniečio, o kitose bendrovėse paprastomis savaitės dienomis po Vilnių važinėja 3 automobiliai. Jei nuvažiuoji į Kirtimus, važiuoti paimti kliento į Saulėtekį vargu ar apsimoka.
Tada supranti, kad ne mokesčiai ir ne degalai svarbiausia…
O kuo čia dėta sausio 13?
Šiandien, važiuojant į darbą prieš mane važiavo taksi automobilis. Priklausantis bendrovei „Translota“, iškvietimo numeris 1477.
Kadangi jau esu žinomas „stukačius“, tai nurodysiu ir automobilio valstybinį numerį: T07909.
Šiaip jis nebūtų visiškai įdomus, jei po juo nebūtų puikavęsis užrašas CCCP, kuriam iš kairės buvo raudona vėliava, o iš dešinės – kūjis ir pjautuvas.
Štai tada kažkodėl pagalvojau apie sausio 13-ąją…
20 metų praėjo, o tuometinė meilė ir neapykanta nedingo …
Ir dar pagalvojau, kad numeriu 1477 niekada neskambinsiu.
(11 balsų, vidurkis: 4,45 iš 5)
Loading...
