„Saulės broliai“: verta
… Pažįstu moterį – žemaitę, kuri tik sulaukusi 42-ių, pirmą kartą buvo Nidoje…
Aš, būdamas 45-ių, šiandien pirmą kartą buvau gyvos muzikos klube „Tamsta“.
Ir, manau, kad visiškai nesvarbu, kada būna pirmas kartas. Svarbu, kad jis būtų.
„Tamstoje“ šiandien (vakar) grojo „Saulės broliai“.
Grojo gerai. Grojo taip, kad norėjosi klausytis.
Klausytis, kaip dera akordeonas ir trimitas, smuikas ir fleita, gitara ir smuikas.
Derėjo gerai. Tikriausiai todėl, kad smuiku grojo Tadas Dešukas, o trimitu, fleita ir kitais pučiamaisiais (kurių aš net pavadinimų nežinau) – Saulius Petreikis.
„Žemaitijos valsas“ skambėjo labai airiškai, kaip, beje, ir kai kurie kiti kūriniai, o koncerto pabaigoje nuskamėjusi „Lopšinė“ buvo tiesiog atgaiva.
„Tamsta“ buvo pilna, o tai reiškia, kad ne vien zvonkės ir radžiai valdo Lietuvos muziką. Yra vilties…
… Iš pradžių stebėjausi, kodėl koncerte merginų ir vaikinų santykis buvo maždaug 2:10, bet, pamatęs S.Petreikį scenoje, supratau…
Tačiau tai visiškai netrukdė.
O štai klausydamas, kaip dainuoja Donatas Petreikis ( o grojo jis gerai), ne kartą ir ne du mintyse pagalvojau, kad tikriausiai galėčiau sumokėti už jo vokalo pamokas.
Nes man tikrai patiko tai, ką groja „Saulės broliai“. Ir būtų gaila, jei jiems nepasisektų tik dėl to, kad kažkas per anksti nusprendė, kad jau viską moka.
Jau esu tai matęs iš labai arti, ir, manau, kad vien charizmos ir merginų palaikymo nepakanka, kad kūryba taptų tikra muzika. Reikia dar ir juodo darbo. Be jo kūryba baigiasi tik tomis merginomis, kurios alpsta nuo gitaros rankose.
Nepaisant to, „Saulės broliai“ yra gerai.
Rekomenduoju.
Verta.
(9 balsų, vidurkis: 4,11 iš 5)
Loading...
