Prezidentės pirmasis veto: aukštai pakelta kartelė
Prezidentės puslapis
Labai gražu ir jausminga.
Mažiausiai plius 3 proc. kitoje visuomenės veikėjų populiarumo reitingų lentelėje.
Taip tikriausiai būtų galima apibūdinti pirmąjį labai konkretų prezidentės D.Grybauskaitės veiksmą – jos veto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo daliai, kuri numato nuo rugsėjo 1-osios sumažinti paskirtas ir jau mokamas motinystės pašalpas.
Ir argumentai labai teisingi: „įstatymas pažeidžia tų mamų, kurioms pašalpos jau paskirtos ir mokamos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius, menkinamas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir teise.
Sutinku su prezidente visu 100 procentų.
Ir tikiuosi, kad prezidentė bus vienodai teisinga ne tik mamoms, bet ir visiems Lietuvos piliečiams ir kad artimiausiu metu šalies vadovė pateiks įstatymo projektą, siūlantį atšaukti sprendimą mažinti „Sodros“ įmokų pervedimus į privačius pensijų fondus. Nes anas sprendimas taip pat pažeidžia įgytas teises ir teisėtus lūkesčius ir išskiria asmenis, kurie savo laiku priėmė savarankiškus sprendimus ir savo ateitį susiejo su privačiais pensijų fondais, o ne valstybės socialinio draudimo sistema.
Taip pat stebiuosi, kodėl vetuodama motinystės išmokas mažinantį įstatymą, prezidentė nevetuoja įstatymo, mažinančio valstybės tarnautojų darbo užmokestį.
Ar pastarieji neturi teisių į atlyginimą ir teisėtų lūkesčių?
Aš asmeniškai manau, kad turi. Tad kodėl, kalbėdama apie sprendimų „sistemiškumą“, „konstitucinį proporcingumą ir teisinį tikrumą“, prezidentė laikosi nuomonės, kad tai galioja tik mamų atžvilgiu?
O kaip dėl pridėtinės vertės mokesčio didinimo? Ar verslui konstitucinis proporcingumas ir teisinis tikrumas negalioja?
Mamų teisėti lūkesčiai svarbu, o verslo teisėti lūkesčiai neturi jokios reikšmės? O gal stabili mokesčių sistema nėra teisėtas lūkestis?
Be to, prezidentė, panašu, šiek tiek nenuosekli, nes dar prieš tris mėnesius ji garsiai svarstė, jog motinystės išmokos Lietuvoje per didelės:
Kalbėdama apie siūlymus trumpinti motinystės/tėvystės atostogas, D. Grybauskaitė pripažino, jog „Europoje niekas taip daug ir taip dosniai nemoka“. Tačiau ji atkreipė dėmesį, jog sutrumpinus šias atostogas išaugtų nedarbas. „Ar pjauti dvejus metus? O gal geriau palikti, bet pjauti išmokas?“ – svarstė D. Grybauskaitė.
Žinoma, situacija per tris mėnesius šiek tiek pasikeitė.
Tačiau juk tartis su frakcijomis ir derinti o ne vetuoti Seimo sprendimus D.Grybauskaitė žadėjo dar visai neseniai.
Įdomu, kokius argumentus valdančioji koalicija pateikė prezidentei atmesdama jos poziciją dėl motinystės pašalpų mažinimo? O gal jokių argumentų niekas neprašė?
Bet kuriuo atveju pirmasis prezidentės veto palieka šiek tiek dviprasmį įspūdį.
Šalies vadovės dėstomi argumentai teisingi ir priimtini, ypač svarbios yra D.Grybauskaitės nuorodos į teisėtus lūkesčius, proporcingumą, sistemiškumą ir pasitikėjimą valstybe.
Tačiau žiūrint į bendrą foną, kažkodėl neapleidžia įspūdis, kad prezidentei (ar jos komandai) labai norėjosi veiksmo ir buvo nuspręsta pasirinkti patį lengviausią kelią: veto, kurio ekonominė reikšmė labai maža, o (teigiamas) atgarsis visuomenėje – tikėtina – labai didelis.
O taip norėjosi to „sisteminio“ sprendimo: pavyzdžiui, siūlymo kad visiems Lietuvos pensininkams būtų mokama tik viena pensija.
Būtų solidaru ir niekas nebūtų išskirtas.
O kol kas belieka tik pasidžiaugti, kad prezidentė gana aiškiai įvardijo kriterijus, kuriais vadovaujasi, verrtindama Seimo priimtus įstatymus.
Jie – labai teisingi ir kartelė pakelta gana aukštai.
Svarbu, kad ji tokiame pačiame aukštyje liktų ir ateityje.
(8 balsų, vidurkis: 3,75 iš 5)
Loading...
