Artūras Račas

Kadangi balandis yra švaros mėnuo, o be to ir Kristus pavasarį prisikėlė iš numirusiųjų ir ateis mūsų visų teisti, nusprendžiau ir aš apvalyti savo sielą. Nebegaliu daugiau kentėti, nebegaliu gyventi be meilės, atstumtas visų protingų ir išsilavinusių žmonių, kurie nuoširdžiai bandė man padėti.

Todėl klaupiuosi ant kelių ir prašau jų visų atleidimo.

Prašau atleidimo iš Dalios Grybauskaitės, kuriai prieš penkerius metus slaptame susitikime Europos Komisijos atstovybėje sakiau, kad ji turėtų balotiruotis, nes į Daukanto rūmus vietoj šlepečių reikia sugrąžinti tikrą prezidentą. Tada tikėjau, kad D.Grybauskaitė būtent ir bus tas tikras prezidentas.

Atsiprašau D.Grybauskaitės, kad per atostogas prie ežero jos asmeniškai pakviestas dirbti LRT Taryboje ir paprašytas pasirūpinti, visuomeninio transliuotojo finansais, dariau tai netinkamu būdu, nes nesupratau, kad visuomeninis transliuotojas jau tada rengėsi būsimam šventam informaciniam karui, kurį D.Grybauskaitė kiek vėliau paskelbė.

Atsiprašau jos, kad naiviai tikėjau, kad politika yra apie vertybes ir principus ir prašiau jos palikti dirbti mane LRT taryboje, kol pasibaigs teismai, kad būsima LRT taryba galėtų išsireikalauti iš A.Siaurusevičiaus duomenų apie tai, kur dingsta už valstybės lėšas perkamos transliacijos, kiek yra mokama buvusiems LRT tarybos nariams už jų sukurtus serialus ir kiek kainuoja laidos, kurių reitingai neviršija 1 procento.

Atsiprašau D.Grybauskaitės, kad nuolat kėliau klausimą, ar ji įgyvendino liustracijos įstatymo nuostatas, nes buvau kvailas ir nesupratau, kad norint vadovauti karui su nekenčiamu priešu, būtina tą priešą pažinti iš vidaus.

Prašau atleidimo iš buvusio savo kolegos Audriaus Matonio. Buvau neteisus sakydamas, kad jis yra prostitutas, parsidavinėjantis už ordinus, nes iš tiesų jis yra Lietuvos žurnalistikos šviesulys, vertas ne vieno, o mažiausiai penkių ordinų. Atsiprašau Audriaus už tai, kad matydamas, kaip jis miega BNS ant darbo stalo, galvodavau, kad jis girtas. Iš tiesų jis miegodavo ten todėl, kad buvo išsekęs nuo nuolatinio darbo Tėvynei ir kovos su priešais, kurie priešinosi Lietuvos energetinei nepriklausomybei ir jos narystei NATO bei Europos Sąjungoje. Atsiprašau Audriaus, jog kažkada man kilo mintis, jog mosuodamas NATO vėliava ir demsakuodamas visus rusų agentus jis taip bando atpirkti savo kaltę už darbą Lietuvos radijo užsienio laidų redakcijoje, kur įsidarbinti be KGB palaiminimo nebuvo galima. Iš tiesų tai jis, kaip ir D.Grybauskaitė griovė sistemą iš vidaus ir jam pasisekė.

Dėl to paties atsiprašau ir Andriaus Užkalnio, kuris buvo gerbiamo Audriaus kolega radijo laidų užsieniui redakcijoje. Man net pačam dabar baisu pagalvoti, kad man galėjo kilti eretiška mintis, jog žmogus, nežiūrėjęs „Keturių tankistų ir šuns“ bei „Septyniolikos pavasario akimirkų“, kažkada buvo KGB užverbuotu šliužu. Atleisk man, Audriau.

Taip pat prašau Tavęs atleidimo už tai, kad nesupratau, kiek daug Lietuvoje yra bukų, kvailų, neverslių žmonių, kuriuos, kaip Tu Andriau, teisingai šiandien parašei, reikia lytiškai skriausti. Geriausiai du kartus į dieną. Nes kaip Tu teisingai sakai, didžioji Lietuvos dalis yra varguoliai, runkeliai, pridurkai, biezdariai, kirmėlės, raganos, kurias reikia deginti, lūzeriai, bailūs pigmėjai, pritvinkę sovietinio tvaiko. Iš tiesų tai juos visus reikėtų sušaudyti, bet kadangi Lietuva keista ir atsilikusi šalis, tai čia to daryti neišeina.

Atleisk man Andriau ir už tai, kad iki šiol nesu perskaitęs nė vienos Tavo knygos. Buvau kvailas, nes galvojau, kad jos tėra grafomano rašliava, skirta siaurapročiams, turintiems tiek pinigų, kad gali investuoti juos į Tavo knygas, tikėdamsiesi pasisemti jose išminties. Klydau ir dėl to gailiuosi. Pažadu jau ryt nusipirkti ir per savaitę perskaityti viską, ką parašei. Du kartus.

Prašau Tavęs, Andriau, atleisti man ir už tai, kad nesupratau, kiek pastangų Tu įdėjai šviesdamas Lietuvos visuomenę verslo klausimais. Tavo puodeliai su užrašu „Duskit pavidolei“, Tavo sugalvoti stringai su Vytimi, Tavo atvirukai ir marškinėliai už 70 litų buvo geriausias pavyzdys kaip sunku būti startuperiu (arba, kaip Tu pats sakai fu*kuperiu) ir savo pavyzdžiu demonstruoti visiems, kad verslas tikrovėje labai skiriasi nuo verslo laikraščio ar FB puslapyje. Atleisk man, nes nesupratau, kad aukojaisi dėl tų, kurie neturėdami nė menkiausio supratimo dėl verslo galvojo jį pradėti. Meldžiu Tavęs, Andriau, būk man atlaidus, nes Tu padarei nuostabų darbą ir Tavo dėka, daug kas, matydamas, kaip sekasi Tau, savo verslo niekada taip ir nepradėjo. Tikiuosi, Tavo šeima dėl to labai nenukentėjo ir žmona vis dar uždirba pakankamai, kad Tavo dukros turėtų ką valgyti ir kuo rengtis.

Dar kartą nuolankai prašydamas Tavęs atleidimo, noriu ištiesti Tau savo ranką ir pasiūlyti pagalbą, jei jos kartais prireiktų: kadangi du iš mano trijų vaikų jau išsikėlė, mano name yra laisvų kamabarių, kuriuose leisčiau pagyventi Tau ir Tavo šemai, jei kartais sugalvotum imtis naujo verslo ir žmonos uždirbamų pinigų nebeužtektų buto nuomai. Mano namas, tiesa, ne Senamiestyje, kaip Tavo butas, bet vis stogas virš galvos.

Prašau atleidimo ir Algio Ramanausko. Šiandien pats nesuprantu, kaip galėjau būti toks kvailas ir nesuvokti, kad visos Tavo, Algi, į eterį išpiltos fekalijos, visi Tavo siautėjimai TV, FB ir visur kitur, tebuvo genialus planas, kurio tikslas – padėti visiems suprasti, kaip žemai galima pulti, kai ambicijos tapti politiku yra neįgyvendinamos, ir kai paskutinė gyvenimo prieglauda yra TV, kurią žiūri apie 3 proc. žiūrovų. Esu kaltas, Algi, nes nesupratau, kad dauguma to, ką darei ir tebedarai buvo susiję su Tavo noru kaip įmanoma labiau sukompromituoti Tavo mylimą TS-LKD partiją. Tau pavyko, Algi, tad atleisk man ir už tai.

Taip pat būk atlaidus ir atleisk man mano kaltę už tai, kad vadinau Tave atmata, tai yra, visuomenei nenaudingu ir žalą darančiu žmogumi. Buvau trumparegis. Nes iš tiesų tik Tavo, Algi dėka, galėjau pamatyti tikrąjį Rasos Juknevičienės, Remigijaus Šimašiaus, Skirmanto Tumelio, Rūtos Vainienės, Haroldo Mackevičiaus ir daugelių kitų žmonių, kuriuos maniau esant padoriais, veidą. „laikindami“ ir šierindami“ Tavo, Algi, fekalinius įrašus, jie atsiskleidė kaip asmenybės, parodė tikrąsias savo vertybes ir moralines nuostatas. Ačiū, Tau Algi ir tikiuosi, kad man atleisi.

Tikiuosi, kad man atleis ir Audrius Bačiulis, kurį aš vadindavau konservatorių propagandistu, mėgstančiu šokti ant stalo. Atleisk man Audriau, kad galvojau, jog šokai ant stalo todėl, kad buvai toks girtas, jog nebesuvkei ką darai. Atleisk man, kad galvojau, jog dauguma Tavo rašinių taip pat buvo parašyti esant tokios pat būklės. Klydau ir dėl to gailiuosi. Nes Tu, kaip ir Tavo bičiulis A.Matonis, esi vertas ne vieno, o penkių ordinų. Jei ne Tavo nuolatinės pastangos šviesti visuomenę (jei neklystu tą dažniausiai darai Šimo bare), mes šiandien tikriausiai net nebūtume NATO nariais, neturėtume elektros ir interneto, kalbėtume rusiškai ir skaitytume vien „Veidą“.

Atleisk man Audriau ir todėl, kad naiviai galvojau, kad padirbus partiniu, žurnalistu būti nebeišeina. Klydau, nes Tavo pavyzdys liudija, jog partinė praeitis, kaip ir D.Grybauskaitei, netrukdo. Nes juk buvusių čekistų nebūna, ar ne? Tavo bendravardis iš LRT ir A.Užkalnis juk tai paliudytų.

Klaupiuosi ant kelių ir prašau atleidimo iš Šarūno Černiausko. Klydau, galvodamas, kad esi „chliupikas“, tai yra menkas ir apgailėtinas žmogelis. Iš tiesų Tu esi didvyris. Nes tik didvyris gali atstatyti savo plačią krūtinę (o Tavoji juk plati) priešams iš Rusijos ir Lietuvos. Tik didvyris gali drąsiai ir nieko nebijodamas (net paties V.Romanovo) demaskuoti Lietuvos politikus, gaunančius neregėtus pelnus iš turimų 2 procentų akcijų ir Rusijos agentus, kurie dėsti tiesas apie Ukrainą ir Baltijos šalis. Tik didvyris gali nebodamas jokių pavojų mesti iššūkį radikalams, kurie mosuoja mūsų aikštėse Rusijos vėliavomis, kitiems, panašu, ignoruojant tokį akibrokštą. Ir tik visiškas didvyris gali nebijoti cituoti pritrenkiančių R.Juknevičienės liudijimų iš už užuolaidos. Atleisk man, Šarūnai, Tu taip pat vertas ordinų. Dar ne penkių, bet mažiausiai trijų.

Prašau atleidimo ir visos TS-LKD partjos, kurią maniau esant atmatų sambūriu, kuriame pirmu smuiku griežia tokie kaip M.Adomėnas ir R.Juknevičienė. Klydau dėl jūsų ir todėl gailiuosi. Nesupratau, kad visi jūsų veiksmai gąsdinant visuomenę Rusijos baubais, bandant ją supriešinti, niekinant tuos, kurie turi kitokią, nei jūs nuomonę, turi labai kilnų tikslą – susinaikinti. Neabejoju, kad per Europos Parlamento rinkimus jau matysime pirmuosius jūsų nelengvo darbo rezultatus, todėl labai prašau man atleisti, kad abejojau jūsų pastangomis.

Atleiskite man ir tie, kurių čia nepaminėjau. Atleiskite man, kad turiu savo nuomonę ir nebijau ją viešai skelbti, atleiskite man, kad kartais būnu kvailas ir priimu sprendimus, kurie nėra naudingi man asmeniškai. Atleiskite, kad vis dar domiuosi tuo, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. Atleiskite, kad domiuosi ir tuo, kas vyksta žiniasklaidoje. Žinau, kad kai kam iš jūsų tai nepatinka, todėl prašau atleidimo.

Tikiuosi, kad atleisite man ir už tai, kad žmones, kurie ateina čia arba į mano FB puslapį ir savo komentarus pradeda nuo diagnozės, fekalijų ar klausimo, už kiek parsidaviau, kartais pavadinu dundukais ar atmatomis. Neturėčiau taip daryti, nes su tokiais iš viso nereikėtų bendrauti. Atleiskite man už tai, kad esu kvailas ir naviai galvoju, kad kai kurie dundukai dar gali tapti žmonėmis, tik reikia jiems truputį padėti. Tikriausiai klystu.

Prašau atleidimo ir už tai, kad vis dar gyvenu, kad turiu namą, vikšunį ir blogą. Atleiskite, nes dar rengiuosi šiek tiek pagyventi, nepaisydamas S.Tumelio pasiūlymo pačiam viską užbaigti. Tikiuosi atleidimo už tai, kad dar noriu pamatyti Lietuvą gražesnę, švaresnę ir šviesesnę, kur žmonėms nebijo savo ir kitų žmonių nuomonių, kurioje politikai galvoja ne tik apie save ir savo reitingus, kurioje naujienos nėra viena apie eismo įvykius ir petruškevičių gimtadienius.

Žodžiu, tokią Lietuvą, kurioje mano vaikams gyventi bus dar geriau nei man.

Atleiskite man už tai.

(44 balsų, vidurkis: 4,73 iš 5)

Loading...