Instrukcija propagandistams: parengė trenkti kvankos, naudoja pupuliai ir chliupikai

Šie du garbingi SąRaČo nariai yra ypač aktyvūs trektų kvankų parengtos instrukcijos naudotojai. Ta iš kairės savo propagandai skleisti naudoja chliupiką Š.Černiauską, o tam iš dešinės padeda H.Mackevičius , BTV ir ir kiti dundukai.

Šie du garbingi SąRaČo nariai yra ypač aktyvūs trenktų kvankų parengtos instrukcijos naudotojai. Ta iš kairės savo propagandai skleisti naudoja chliupiką Š.Černiauską, o tam iš dešinės padeda H.Mackevičius , BTV ir ir kiti dundukai.

Aš ilgai negalėjau suprasti, kodėl Lietuvos dešiniųjų propagandistų, tokių kaip A.Užkalnis, R.Sadauskas-Kvietkevičius, A.Bačiulis ir į juos basitaikančių chliupikų Š.Černiausko, D.Pancerovo ir kitų tekstai tokie panašūs. Lyg būtų surašyti pagal tas pačias taisykles ir ištaisyti tos pačios Monikos.

Šiandien supratau.

Jie visi iš tiesų rašo pagal propagandistams skirtą instrukciją. Kurią surašė – niekaip neatspėsite – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Taip, taip, ta pati trenktų kavnkų kompanija, kuri pernai paskelbė, kad visi Facebook vartotojai yra  viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

Instrukcija, spėju, parengta jau senokai, nes pati trenktų kvankų kompanija, sprendžiant iš jos sprendimų, jau senokai šia instrukcija vadovaujasi. Tačiau paskelbta ji tik vios prieš kelias dienas.

Skaitykite ir naudokitės:

a) tų pačių minčių, argumentų pastovus kartojimas (lot. ad nauseam). Tos pačios minties pastovus kartojimas veda į tai, kad auditorija pradeda tikėti tuo, kas sakoma, tačiau to neanalizuoja.

b) dezinformacija. Tam tikri faktai perteikiami dezinformuojant visuomenę.

c) priešo demonizavimas. Priemonė pasitelkiama atvaizduoti priešininką arba kritikos objektą kaip nemoralų, negailestingą, nevykėlį. Šiam tikslui dažnai pasitelkiami melagingi (nepatikrinti) kaltinimai, faktų perdėjimas arba falsifikavimas, asmens trūkumų / prasižengimų išryškinimas, parodymas neigiamame kontekste.

d) gražių (jautrių) žodžių, posakių vartojimas. Šių žodžių vartojimas auditorijai paprastai sukelia pozityvias asociacijas, teigiamas emocijas.

e) atrinktos (dalinės) tiesos sakymas.

f) kognityvinis disonansas. Pasireiškia tuomet, kai auditorijos žinios apie pasaulio įvykius nesutampa su pačiais įvykiais.

g) kaltojo („atpirkimo ožio“) suradimas ir įvardijimas.

h) etikečių klijavimas, stereotipai. Priemonės, naudojamos siekiant auditorijai padėti suprasti, paprasčiau įvertinti atitinkamas kategorijas, pavyzdžiui žmonių grupę (propagandos objektą), kuri auditorijai sukelia baimę, neapykantą, pasibjaurėjimą.

i) įvykių (problemų) supaprastinimas. Priemonė aptinkama, kai į sudėtingus klausimus apie politinius, socialinius, ekonominius ar karinius įvykius / problemas pateikiami labai paprasti atsakymai, bendros frazės.

j) neišvengiama pergalė. Priemonė skirta įtikinti auditoriją prisijungti prie tų, kurių pusėje įžvelgiama pergalė, priemonėje dažnai aptinkamas „daugumos“ elementas.

k) perkėlimas (asociacija). Priemonei įgyvendinti pasitelkiami asmenys, simboliai, objektai, kurių pagalba projektuojamas pozityvus arba negatyvus įvaizdis auditorijos akyse.

l) nepritarimo provokavimas. Ši technika naudojama tam, kad įtikinti tikslinę auditoriją pasipriešinti (nepritarti) tam tikrai idėjai, parodant, kad jos šalininkai iš anksto yra itin nemalonūs asmenys (tokiu būdu pasiekiama, kad auditorija nesigilintų į pačią idėją, bet dėmesį nukreiptų į jos šalininkus).

m) mosavimas vėliava. Tai bandymas pateisinti veiksmus / sprendimus remiantis juose glūdinčiu patriotizmu, rūpesčiu nacijos gerove.

n) liudijimai. Priemonė, kurią naudojant svarbios citatos, mokslininkų, ekspertų mintys. Šių liudijimų, citatų reikšmė – paremti propagandines idėjas taip (tam), kad auditorija jas ne tik priimtų, bet ir su jomis susitapatintų – priimtų lyg savo asmeninę poziciją.

o) šūkiai. Propagandos praktikoje atitinka emocinio lygmens kvietimą.

p) baimė, neaiškumas, abejonės. Priemonės, kurių pagalba poveikį auditorijai bandoma padaryti apie kritikos objektą skleidžiant negatyvią / melagingą informaciją siekiant visiškai pakirsti juo pasitikėjimą

r) euforija. Įvykių atpasakojimas, sukeliantis žiūrovui euforijos – pakilaus džiaugsmo (laimės) jausmą.

s) žinių valdymas. Pasireiškia pranešimo poveikiu auditorijai pagal jam skirtą pirmumą (eterio laiką ar vietą) žiniasklaidos kanale.

P.S. Visą tekstą galima rasti čia

P.P.S Trenktų kvankų parengtą instrukciją planuoju papildyti konkrečiais tekstų pavyzdžiais

P.P.P.S. Aš, žinoma, ne teisininkas, bet, mano subjektyvia nuomone, trenktų kvankų parengta vadinamoji „išvada“ teisine prasme yra verta tiek pat, kiek mano Doros kakutis, nes Visuomenės informavimo įstatyme žodžio „propaganda“ ar „propagandinė“ ir su žiburiu nerasite. Bet juk trenktų kvankų į teismą niekas nepaduos.

 

(26 balsų, vidurkis: 4,54 iš 5)
Loading...