Instrukcija propagandistams: parengė trenkti kvankos, naudoja pupuliai ir chliupikai

Šie du garbingi SąRaČo nariai yra ypač aktyvūs trektų kvankų parengtos instrukcijos naudotojai. Ta iš kairės savo propagandai skleisti naudoja chliupiką Š.Černiauską, o tam iš dešinės padeda H.Mackevičius , BTV ir ir kiti dundukai.

Šie du garbingi SąRaČo nariai yra ypač aktyvūs trenktų kvankų parengtos instrukcijos naudotojai. Ta iš kairės savo propagandai skleisti naudoja chliupiką Š.Černiauską, o tam iš dešinės padeda H.Mackevičius , BTV ir ir kiti dundukai.

Aš ilgai negalėjau suprasti, kodėl Lietuvos dešiniųjų propagandistų, tokių kaip A.Užkalnis, R.Sadauskas-Kvietkevičius, A.Bačiulis ir į juos basitaikančių chliupikų Š.Černiausko, D.Pancerovo ir kitų tekstai tokie panašūs. Lyg būtų surašyti pagal tas pačias taisykles ir ištaisyti tos pačios Monikos.

Šiandien supratau.

Jie visi iš tiesų rašo pagal propagandistams skirtą instrukciją. Kurią surašė – niekaip neatspėsite – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Taip, taip, ta pati trenktų kavnkų kompanija, kuri pernai paskelbė, kad visi Facebook vartotojai yra  viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

Instrukcija, spėju, parengta jau senokai, nes pati trenktų kvankų kompanija, sprendžiant iš jos sprendimų, jau senokai šia instrukcija vadovaujasi. Tačiau paskelbta ji tik vios prieš kelias dienas.

Skaitykite ir naudokitės:

a) tų pačių minčių, argumentų pastovus kartojimas (lot. ad nauseam). Tos pačios minties pastovus kartojimas veda į tai, kad auditorija pradeda tikėti tuo, kas sakoma, tačiau to neanalizuoja.

b) dezinformacija. Tam tikri faktai perteikiami dezinformuojant visuomenę.

c) priešo demonizavimas. Priemonė pasitelkiama atvaizduoti priešininką arba kritikos objektą kaip nemoralų, negailestingą, nevykėlį. Šiam tikslui dažnai pasitelkiami melagingi (nepatikrinti) kaltinimai, faktų perdėjimas arba falsifikavimas, asmens trūkumų / prasižengimų išryškinimas, parodymas neigiamame kontekste.

d) gražių (jautrių) žodžių, posakių vartojimas. Šių žodžių vartojimas auditorijai paprastai sukelia pozityvias asociacijas, teigiamas emocijas.

e) atrinktos (dalinės) tiesos sakymas.

f) kognityvinis disonansas. Pasireiškia tuomet, kai auditorijos žinios apie pasaulio įvykius nesutampa su pačiais įvykiais.

g) kaltojo („atpirkimo ožio“) suradimas ir įvardijimas.

h) etikečių klijavimas, stereotipai. Priemonės, naudojamos siekiant auditorijai padėti suprasti, paprasčiau įvertinti atitinkamas kategorijas, pavyzdžiui žmonių grupę (propagandos objektą), kuri auditorijai sukelia baimę, neapykantą, pasibjaurėjimą.

i) įvykių (problemų) supaprastinimas. Priemonė aptinkama, kai į sudėtingus klausimus apie politinius, socialinius, ekonominius ar karinius įvykius / problemas pateikiami labai paprasti atsakymai, bendros frazės.

j) neišvengiama pergalė. Priemonė skirta įtikinti auditoriją prisijungti prie tų, kurių pusėje įžvelgiama pergalė, priemonėje dažnai aptinkamas „daugumos“ elementas.

k) perkėlimas (asociacija). Priemonei įgyvendinti pasitelkiami asmenys, simboliai, objektai, kurių pagalba projektuojamas pozityvus arba negatyvus įvaizdis auditorijos akyse.

l) nepritarimo provokavimas. Ši technika naudojama tam, kad įtikinti tikslinę auditoriją pasipriešinti (nepritarti) tam tikrai idėjai, parodant, kad jos šalininkai iš anksto yra itin nemalonūs asmenys (tokiu būdu pasiekiama, kad auditorija nesigilintų į pačią idėją, bet dėmesį nukreiptų į jos šalininkus).

m) mosavimas vėliava. Tai bandymas pateisinti veiksmus / sprendimus remiantis juose glūdinčiu patriotizmu, rūpesčiu nacijos gerove.

n) liudijimai. Priemonė, kurią naudojant svarbios citatos, mokslininkų, ekspertų mintys. Šių liudijimų, citatų reikšmė – paremti propagandines idėjas taip (tam), kad auditorija jas ne tik priimtų, bet ir su jomis susitapatintų – priimtų lyg savo asmeninę poziciją.

o) šūkiai. Propagandos praktikoje atitinka emocinio lygmens kvietimą.

p) baimė, neaiškumas, abejonės. Priemonės, kurių pagalba poveikį auditorijai bandoma padaryti apie kritikos objektą skleidžiant negatyvią / melagingą informaciją siekiant visiškai pakirsti juo pasitikėjimą

r) euforija. Įvykių atpasakojimas, sukeliantis žiūrovui euforijos – pakilaus džiaugsmo (laimės) jausmą.

s) žinių valdymas. Pasireiškia pranešimo poveikiu auditorijai pagal jam skirtą pirmumą (eterio laiką ar vietą) žiniasklaidos kanale.

P.S. Visą tekstą galima rasti čia

P.P.S Trenktų kvankų parengtą instrukciją planuoju papildyti konkrečiais tekstų pavyzdžiais

P.P.P.S. Aš, žinoma, ne teisininkas, bet, mano subjektyvia nuomone, trenktų kvankų parengta vadinamoji „išvada“ teisine prasme yra verta tiek pat, kiek mano Doros kakutis, nes Visuomenės informavimo įstatyme žodžio „propaganda“ ar „propagandinė“ ir su žiburiu nerasite. Bet juk trenktų kvankų į teismą niekas nepaduos.

 

(26 balsų, vidurkis: 4,54 iš 5)
Loading...
  • edvinas

    Jūs sergat.

    • ArturasR

      Mielas edvinai. Džiaugiuosi, kad tamsta sveikas. Gal pasakytumėte, koks daktaras padėjo jums išgyti?

  • zetas

    malacius, kad A3 veiklos instrukcija i lietuviu kalba isvertei, o tai jau nebe visi pribaltikes fasistai rusiskai skaito.

    • ArturasR

      mielas zetai, iš tamstos raiškos būdo, neabejoju, kad priklausote kategorijai tų, kurie vis dar skaito. Ir žiūri.

  • Vingių Jonas

    P.S. Visą tekstą galima rasti čia

    Ryt balandžio 1 d. – visai nebloga jumoreska iš to „viso teksto“:)). Jei kada dar pasitaikys tokių „visų tekstų“, būtų labai įdomu „rasti čia“ nuorodą. Dėkoju iš anksto:)).

  • Vasius

    Tamsta kad ir pats pažeidžiate kartais porą punktelių. Ir negeneralizuojant veikėjų, kai kurios jų abejonės legitymios.

    • ArturasR

      Mielas Vasiau, nepykite, bet nelabai supratau, ką norėjote pasakyti. Gal pabandykite dar kartą. Žmonių kalba ir prasmingai.

  • Eimantas

    Heh, pagaliau rusu propagandos spargalke vienoje vietoje. Nuosirdus dekui Arturui.

    • ArturasR

      Mielas Eimantai, visada prašom. Naudokitės į sveikatą.

  • yessuz

    O, ziurau Sracas siauteja. Kaip sekasi sudu buti?:)

    • sataniuga

      Yra opcija Jums atsakyti, ja ir naudojuosi. Man įdomu, kiek laiko Jūs sugaišote rašydamas šį savo komentarą?

      • yessuz

        Koias 15 s? O ka?

    • ArturasR

      yessuz, sprendžiant iš šo tamstos komentaro, man sekasi gerokai blogiau nei tamstai. Tikriausiai niekada nepasieksiu tamstos lygio. Todėl nebegrįžkite čia.

      • yessuz

        Kadangi mano burna pilna fekalijų, o vietoj smegenų – Užkalnio knyga, nebeturiu argumentų. Ir išeinu.

        • ArturasR

          Priėmėte teisingą sprendimą. Mes jau pradedame verkti.

  • Romas Sadauskas-Kvietkevičius

    Ačiū

    • ArturasR

      Mielas Romai, naudokitės į sveikatą.

  • sataniuga

    Čia aišku galima ginčytis. Žodžio „propaganda“ Visuomenės informavimo įstatyme ir negali būti, netgi neturi būti, nes propaganda yra daugiau dezinformacija, nei informacija. Užkalnio ir Sadausko- Kvietkevičiaus tekstai skiriasi bent jau tuo, kad antrasis turi savo politinę-dvasinę bazę, kai tuo tarpu Užkalnis rašo bet kaip apie bet ką ir kas blogiausia- nuspėjamai.

  • nemalonus žmogus

    Nagi, užmeskim akį, ar yra rąstas akyje, ar tik lenta. :)
    a) tų pačių minčių, argumentų pastovus kartojimas (lot. ad nauseam). Tos pačios minties pastovus kartojimas veda į tai, kad auditorija pradeda tikėti tuo, kas sakoma, tačiau to neanalizuoja.
    Gerb, Račo atsakymuose nuolat pasikartoja leitmotyvas, kad komentatoriai yra dundukai, nieko nesupranta, neįgalūs diskutuoti su pačiu prelegentu ir tiek neuždirba, na ir pan. Kad auditorija tuo tiki ir neanalizuoja – gali būt ir netiesa. ;)
    b) dezinformacija. Tam tikri faktai perteikiami dezinformuojant visuomenę.
    Šonkauliukai! Tiesa, tai tebuvo nuomonė, bet šitą blogą žmonės ne tik skaito, yra ir tokių, kurie juo tiki. ;) Tokiu atveju, jei Maidanas yra isterija, arti 100 lavonų, o „Berkuto“ žiaurumas tėra reakcija į „isteriją“ (o juk taip gerbiamasis Maidaną iš esmės įvardijote?“), tai greičiausiai ir sausio 13 buvo isterija? ;)
    c) priešo demonizavimas. Priemonė pasitelkiama atvaizduoti priešininką arba kritikos objektą kaip
    nemoralų, negailestingą, nevykėlį. Šiam tikslui dažnai pasitelkiami
    melagingi (nepatikrinti) kaltinimai, faktų perdėjimas arba
    falsifikavimas, asmens trūkumų / prasižengimų išryškinimas, parodymas
    neigiamame kontekste.
    Vakar tai panaudojote. Atsakydamas į mano komentarą. :) „Taip, esu profesionalas, kokiu tamstai, panašu, niekada nelemta tapti […], „Sumokėjo, tiek , kiek reikia ir kiek tamstai tikriausiai niekada niekas
    nemokės. Nes tokių kaip tamsta paslaugų niekam net už dyką tikriausiai
    nereikia. Todėl ir virkaujate visose pakampėse[…]
    f) kognityvinis disonansas. Pasireiškia tuomet, kai auditorijos žinios apie pasaulio įvykius nesutampa su pačiais įvykiais.
    Tikrai taip, ką pripezėjote apie Ukrainą, nelabai sutampa su tuo, ko pilnas internetas.
    g) kaltojo („atpirkimo ožio“) suradimas ir įvardijimas.
    SąRačas. ;)
    h) etikečių klijavimas, stereotipai. Priemonės, naudojamos siekiant auditorijai padėti suprasti, paprasčiau
    įvertinti atitinkamas kategorijas, pavyzdžiui žmonių grupę (propagandos
    objektą), kuri auditorijai sukelia baimę, neapykantą, pasibjaurėjimą.
    Tas pats SąRačas ir nuolat minimi veikėjai, a la Algis Greitai ir Užkalnis. Bičai kaip bičai, tankiai peza nesąmones, tačiau bent jau turi humoro jausmą. ;)
    i) įvykių (problemų) supaprastinimas. Priemonė aptinkama, kai į sudėtingus klausimus apie politinius, socialinius, ekonominius ar karinius įvykius / problemas pateikiami labai paprasti atsakymai, bendros frazės.
    Taip, gerbiamasis, į kievkieną klausimą, o tokių jūsų paties bloge nutinka nemažai, paprastai atsakote ne kokia nors konstruktyvia mintimi, betgi oponento užgauliojimu ir jo protinių galių niekinimu. Aplink vieni dundukai. Paprasta, tiesa? :)
    l) nepritarimo provokavimas. Ši technika naudojama tam, kad įtikinti tikslinę auditoriją pasipriešinti
    (nepritarti) tam tikrai idėjai, parodant, kad jos šalininkai iš anksto
    yra itin nemalonūs asmenys (tokiu būdu pasiekiama, kad auditorija
    nesigilintų į pačią idėją, bet dėmesį nukreiptų į jos šalininkus).
    Taip tendencingai drabstant purvais visus aplinkui, šito metodo taikyti nėra kada. :)
    m) mosavimas vėliava. Tai bandymas pateisinti veiksmus / sprendimus remiantis juose glūdinčiu patriotizmu, rūpesčiu nacijos gerove.
    Jei neklystu, Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie vėliava „mosuoja“ dėl to, kad visgi tai yra Lietuvos, jų tėvynės vėliava. Jums tai nepatinka?
    n) liudijimai. Priemonė, kurią naudojant svarbios citatos, mokslininkų, ekspertų mintys. Šių liudijimų,
    citatų reikšmė – paremti propagandines idėjas taip (tam), kad
    auditorija jas ne tik priimtų, bet ir su jomis susitapatintų – priimtų
    lyg savo asmeninę poziciją.
    Gerbiamasis niekada nieko necituojat? Niekada gyvenime nesat citavęs savo tekstuose, kurie paskutiniu metu kelia įtarimą, kad alga už juos mokama rubliais?
    Niekada niekada? Nu negali būti, kaip gi šitaip, toks išsilavinęs profesionalas…
    p) baimė, neaiškumas, abejonės. Priemonės, kurių pagalba poveikį auditorijai bandoma padaryti apie kritikos objektą skleidžiant negatyvią / melagingą informaciją siekiant visiškai pakirsti juo pasitikėjimą
    Na, čia nėra ką prikišti, bent jau aš nerandu. :) Tačiau…kas gi bijo Užkalnio arba Algio Greitai? Restoranai ir Sniečkaus adeptai, kurie tuoj išmirs? :) O informacija, kurie anys skleidžia, dažnai būna teisinga, ypač jei turi gerą humoro jausmą. ;)
    s) žinių valdymas. Pasireiškia pranešimo poveikiu auditorijai pagal jam skirtą pirmumą (eterio laiką ar vietą) žiniasklaidos kanale.
    Tai štai kame reikalas. Eterio laikas sumažėjo… :) Tai čia yra paprasčiausias pavydas, o aš jau maniau, kad visas šitas Račo cirkas – už rublius. Atleiskite, apsipažinau. Kaip ten reikia pasakyt, kad gautum indulgenciją… atsipRaČau. ;)

    • ArturasR

      Mielas anonime. Ačiū, kad skaitote. Gal padės tamstai tapti žmogumi. Ko nuoširdžiai linkiu.
      Atsiprašinėti tamstai jau per vėlu, nes procesai, panašu, įsisenėję. Tikiuosi, kad prieš pabaigą labai nekentėsite.

  • ArturasR

    Mielas Dariau, atsakymas labai paprastas: mėgstu vadinti daiktus ir reiškinius tikraisiais vardais. O koks gali būti tikresnis vardas A.Ramanauskui nei atmata? Gal galite pasiūlyti ką nors tinkamesnio?
    Kokybės standartus nusistatau pats, o tamstai siūlyčiau atskirti nuomonę nuo fakto.
    Pavyzdžiui, kad A.Ramanauskas yra atmata, yra faktas, o kad G.Reklaičio smegenys aguonos grūdo dydžio – tik nuomonė.

  • ArturasR

    Mielas Vytautai D, labai džiaugiuosi, kad esate toks savkritiškas. Tik, man atrodo, kad sumaišėte Mėnulio fazes, nes tuo metu kai rašėte pilnaties nebuvo.
    Ir šiaip jau niekam neįdomu, kur atlikinėjate savo gamtinius reikalus.

  • Ignitron

    Labai pagelbėtų po pavyzdį prie kiekvieno punkto.

  • Kiek galima, Racai

    Blyn Račai, kuo patapai. Anksčiau dar buvai normalus žurnalistas, o po to pajutai, kad esi stabukas tam tikrai visuomenės daliai ir ėmei vadinti kitus apsimyžusiom prostitutėm.

    Kodėl tu taip nekenti moralinės ir ekonominės pažangos? Bačiulis, Ramanauskas, Užkalnis, Kvietkevičius nori, kad Lietuvoje būtų daug geriau, kad visi būtų konkurencingi ir jie moko runkelius, kad anie stengtųsi, o ne pašalpų reikalautų. Kubilius, Kreivys, Sekmokas, Šimonytė, Juknevičienė apskritai tobuliausi ministrai kokius šalis kada tematė. Vienintelė Grybauskaitė neišsigando Rubikono. O Rokas Masiulis kaip gerai stato terminalą nekreipdamas dėmesio į visokius kremlinus ir skardžius. Ir kad ir kiek tu Račai pyktum, pastatys ir Visagino atominę ir dar daug ką SKAIDRIAI pastatys.

    Atsakyk Račai, kur tu dabar dirbi, ar tik ne runkelis būsi?

    • ArturasR

      Mielas anonime, jei Bačiulis, Ramanauskas ir Užkalnis yra pažanga, tada tamsta esate genijus.
      Kur dirbu ne tamstos reikalas. Taip, esu runkelis, bet tokiu būti geriau nei atmatai, kaip tamsta.
      Šia proga sakau tamstai: ukš iš čia padugne.

  • Marius

    Žiūriu: vėl kvaili komentarai. Pirma, autoriaus, t.y. Artūro Račo straipsnis dviplanis, neaišku ką analizuoti: ar „dešiniaisiais apžvalgininkais“ prisistatančių autorių tipinį rašymo stilių, ar žurnalistų etikos tarnybos inspektorės Zitos Zamžickienės sprendimą. Nėra nei vieno komentaro kuris į tai atkreiptų dėmesį, o jau amsit ir amsit.
    Paanalizuosiu etikos inspektorės sprendimą. Negaliu rašyti apie tai ką nemačiau, todėl pirmų dviejų analizuojamų laidų „Kapkan dlia grupy „Alfa““ per NTV ir laidos „Vremia“ per PBK Lithuania aš nemačiau. Pavadinimus rašau būten taip, nes šiaip tikriniai pavadinimai yra neverčiami. NTV nematau, PBK Lithuania taip pat nematau, nors turiu galimybę žiūrėti orginalą – kanalą Pervyj per palydovinę anteną, bet dėl didelio popso kiekio šio kanalo nežiūriu. Tačiau trečią laidą minimą etikos inspektoriaus – „Vesti nedeli“ – kartais pasižiūriu.
    Deja, bet žurnalistų etikos tarnybos inspektorės Zamžickienės vertinimas yra tikrų tikriausias niekalas. Apskritai jau pykstamasi su sveiku protu. Pažvelkite ką ji rašo: analizuoja Rusijos Federacijos televizijos RTR pranešimus liečiančius ar susijusius su Ukraina. Koks čia Lietuvos Respublikos Žurnalistų etikos tarnybos inspektoriaus reikalas ką viena užsienio šalies televizija rodo apie kitą užsienio šalį? Kas čia per absurdas? Čia ne lietuviškos tarnybos, veikiančiai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir normas, kompetencijai vertinti užsienio valtybės TV veikiančia pagal kitos šalies įstatymus ir normas. Žinot aš galiu žiūrėti ir Al Jazeera, kai rodydavo Press TV kartais ir ją pasižiūrėdavau – tai gal ir šių TV laidas energingoji Zamžickienė įvertintų? Na, pavyzdžiui, Al Jazeera požiūrį į kolonijinę Didžiosios Britanijos praeitį?
    Toliau Zemžickienė vertina kiekvieną siužetą apie Ukrainą rodytą per „Vesti nedeli“. Kiekvieno 7 punktų nebekartosiu, tik kaip akivaizdų neišmanymo pavyzdį galima imti paskutinį punktą. Aš išmanau istoriją ir galiu tik patvirtinti, taip, Krymas istoriškai nuo 18 amžiaus pabaigos buvo Rusija. Kodėl fakto konstatavimas yra propaganda? Taigi: arba Zemžickienės neišmano istorijos, arba pati užsiima propaganda arba/ir vizuomenės angažavimu. Apskritai atkreipkite dėmesį į Zamžickienės akivaizdų šių 7 punktų vertinimą – čia net netinka frazė šališkumas, net nežinau kaip pavadinti neaišku iš kur paimtą įsitikinimą, kad ji žino kokie iš tikro buvo Ukrainos įvykiai, kas už kiekvieno įvykio slypėjo, iš kur ji žino kas ką rėmė, ar nerėmė? Tarsi užsieno politikai nevažiuodavo į Maidaną (ką Graužinienė, Kirkilas, Auštrevičius nebuvo?), tarsi Ukrainos finansinė padėtis nebūtų sudėtinga? Ką ji geriau žino kokios Rusijos prezidento galios? Ką viešosios tvarkos gynimas yra nusikaltimas? Negi Ukrainos pajėgos yra didesnės už Rusijos? Lietuvoje tebuvo vos keli blavūs, be isterijos straipsniai analizuojantys Ukrainos įvykius. Tačiau perskaičius etikos inspektorės vertinimą susidaro įspūdis, kad ji VISKĄ žino. Absurdas!

  • Pingback: Šokėjėlis A.Bačiulis: puikus darbas pagal trenktų kvankų instrukciją | Artūras Račas()