Poko.lt
… Laiškas pasivijo mane prieš einant miegoti – berūkant paskutinę cigaretę ir tikrinant orų prognozę, naiviai tikintis, kad ryt galbūt bus šilčiau…
Perskaičiau, pažiūrėjau ir atsakiau telefonu, nes baisiai užpykau, kad neradau vieno iš savo mėgstamiausių tinklaraščių…:)
Bet miegoti taip ir nenuėjau.
Vėl įsijungiau kompiuterį ir parašiau http://poko.lt
Nes man labai norėjosi pasidžiaugti ir pašokinėti kartu su tais, kurie šį vakarą užbaigę projektą džiaugėsi ir šokinėjo už daugiau nei tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus.
Jie džiaugėsi ir šokinėjo tikriausiai todėl, kad poko.lt pagaliau startavo, o aš džiaugiausi todėl, kad jie turi idėjų ir noro bei gebėjimų jas įgyvendinti.
Ir dar džiaugiausi, kad ta idėja susijusi su Lietuva.
O bet tačiau kadangi Lietuvos blogosferos korifėjų senbuvių, korifėjų ir žvaigždžių esu vieningai pripažintas kaipo visiškas nuoboba ir marginalas, nesuprantantis tikrojo humoro ir nesugebantis rašyti aktualiomis lietuvių kalbos vartojimo, knygų rašymo, maisto ragavimo, cigarų rūkymo, Azijos tautų papročių, rusiško kino ir kitomis aktualiomis temomis, tai apimtas tik man vienam suprantamo džiaugsmo, dar ėmiau ir surašiau pusę puslapio pastabų ir priekaištų.
Kad patvirtinčiau savo reputaciją, tskant.
Suprantu, kad tai nėra pati geriausia reklama Poko.lt, tačiau mano neišvystytas humoro jausmas man kužda, kad tai , kas tikra, pavyzdžiui, lietuvių kalba, egzistuoja nepriklausomai nuo reklamų ar dundukų bandymų paneigti tikrovę.
Poko.lt, mano subjektyvia nuomone, taip pat yra tikra.