Pasitinkant trečiuosius…

Na, štai – dar vieneri metai tinkle.

Google Analytics šiam momentui rodo:

1.342.011 apsilankymų
370.687 unikalių lankytojų
3.399.899 perskaitytų puslapių
vidutiniškai 3 min. 53 sek. praleistos čia užėjus

(Jei kartais ekspertams, kurie skaičiuoja geriau, šie skaičiai nepatiks, galiu pasakyti, kad Gemius mėnesio rodikliai iš esmės sutampa su Google Analytics duomenimis).

1500 įrašų, 58 873 komentarai.

Tokia sausa statistika.

O kalbant ne apie statistiką, tai antrieji metai tikriausiai buvo sunkesni.

Ir vis dažniau kildavo klausimas, ar racas.lt  tikrai yra tai, ko aš norėjau. Sakydamas „taip“, meluočiau. Galbūt galėčiau sakyti – kartais…

Todėl visai tikėtina, kad trečiaisiais metais manęs čia bus mažiau.

Nes įtariu, kad tai ir buvo didžiausia klaida.

(10 balsų, vidurkis: 4,30 iš 5)
Loading...
  • Ar buvo norėta pasakyti, kad bus mažiau įrašų, ar tiesiog mažiau A.Račo indėlio komentaruose?
    Prižiūrint tokią svetainę jau vien kiek laiko surija komentarų moderavimas. Jeigu laikytume, kad autorius paskaito kiekvieną komentarą (kitaip negalėtų įvertinti, ar komentaras tinkamas) ir kiekvienam komentarui skiria po 30 sekundžių (o galbūt šis skaičius ir didesnis, nes A.Račas dažnai ir pats dalyvaudavo diskusijose), tai moderuojant komentarus iš viso buvo sugaišta 490 valandų per du metus – o tai yra 30,625 dienų po 16 valandų, arba kitaip tariant 1/24 (4,16%) viso autoriaus dviejų metų laiko. O kur dar laikas, skirtas straipsnių rašymui… Šis projektas tikrai reikalauja nemažai jėgų.

  • Simas J

    O kokio racas.lt norėjote?

  • Genpre

    Artūrai,
    Jūsų dažnas buvimas čia pamalonina daugelį, daugeliui suteikiat unikalų šansą žinomo (daugelio gerbiamo)žmogaus ne tik paklausti, bet net gauti suprantamą atsakymą, kas šiais laikais itin reta. Tai ir lemia racas.lt populiarumą. Tačiau yra ir piktnaudžiaujančių Jūsų buvimu čia.
    Kita vertus, nujaučiu, jog tai Jums asmeniškai kainuoja ne tik milžinišką kiekį kilokalorijų, bet ir esat priverstas „apvaginėti“ šeimą, draugus laiko atžvilgiu. Ir ne tik.
    Pastebėjau dar vieną dalyką: racas.lt kai kam siejasi su šviesesne, geresne Lietuva. Tai jau daug. Ar tai įpareigoja? Tikriausiai taip.
    Kiekvienas savo kelyje prieinam kryžkelių. Veiklūs, energingi, drąsūs, sąžiningi gyvenime turi rinktis, ko gero, dažniau, nei kiti. Ir ne visada būna paprasta. Sakyčiau, retai būna paprasta.
    Sėkmės.

  • Komentaras pašalintas A.R.

  • Slyvanosis

    Happy Birthday to You!!!
    …kažin kur skaičiau, kad tinklaščio brendimo laikotarpis, kaip šuns: septyniskart spartesnis už žmogaus; žengiat į pilnametystę, pilną pagundų ir iššūkių…
    Go ahead!!!

  • Rolandas

    Šis blogas man lyg rytinė kava – neišgėrus – savijauta nekokia.

  • viktoras

    nepalikite mūsų…

  • Sėkmės tau, Artūrai, ir šiais ir dar kitais metais. Mažiau ne viusada reiškia blogiau :-)

  • Marius

    Man gerbiamas, Artūrai, jūsų blogas yra gaivaus oro gurkšnis protui. Tvyrančiame demagogijos, užsakomųjų straipsnių, šališkų nuomonių, valdžios pliurpalų liūne jūsų blogas leidžia suprasti kas kaip ištiesų yra.
    Mano diena prasideda peržiūrėjus populiariausius portalus, kaip taisyklė jie suerzina (vyraujantis aimanuojantis tonas varo į neviltį) ir surenku racas.lt kad suvokčiau kas gi vyksta. Būtų išties, bent man, gaila jei jūsų blogas nustotų būti pildomas.

  • Sakote, kad blogas gavosi ne toks, kokio norėjote. O gal pernelyg daug iš jo tikėjotės?

  • Nu jo… Praktiškai, portalas. Sveikinimai. Beje, gal čia tik pas mane vieną, bet tos lenteles ar dar kažko dešiniam šone nematau. Išbandžiau visas tris naršykles, kuriomis naudojuosi – Opera, Mozilla ir Google Chrome.

    • Aliau, ryte dešiniame kamputyje buvo visas tortas, kaip ir priklauso gimtadieniui :) dabar liko tik trupiniai (nuoroda) :)

      • Supratau. Reiškia, pavėlavau.

  • Nuoširdžiausi sveikinimai! Nesvarbu kiek, svarbu kad būtumėte su savo požiūriu ir pozicija!

  • A.G.

    Ryte namuose tortas dar buvo, – o dabar matau, kad jau sušveistas, tik balta staltiese.
    Linkiu pasiekti 50 žvakučių ant torto… ir kad aš savo akimis jų pamatyčiau dar bent 10.

  • nerijus

    Šia proga prisiminiau šį multfilmą ( tuomet jie taip vadindavosi ):

    http://www.youtube.com/watch?v=rX7TUWRfUlc&feature=related

    ir žymius Karlsono posakius ( 0: 32 ):
    – Mažyli, tu man melavai.
    M. – Kodėl?
    – Kad tau septyneri.
    M. – O kiek?
    – Tu sveri aštoneriem… :)

    ir dar…
    Tokia proga tikrai verta sukirsti didžiulį gimtadienio tortą su penkiasdešimčia žvakučių. Arba, geriau, kaip pasakytų Karlsonas, – penkiasdešimt tortų su viena žvakute!

    Visiškai sutinku su Rolando nuomone:

    „Šis blogas man lyg rytinė kava – neišgėrus – savijauta nekokia.“

    p.s. laukiam įrašo apie Prezidentės Metinį pranešimą :)

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, norėčiau paklausti, o ko Jūs tikėjotės? Kuo racas.lt turėjo virsti? Argumentuotų diskusijų klubu? O iš kur imti argumentų, jei daliai žmonių jų apskritai nereikia?

  • A.G.

    Dar.
    Manau, kad šis blogas palaipsniui taps inteligentų pašnekesių klubu.
    Iš vienos pusės, jei čia būtų ne kūrybingų žmonių svetainė, o blogo įniršio vieta (gal nuskriausiatam atsikeršyti ar pan.), – ji būtų nepriimtina vien sveikatos požiūriu. Nes toks požiūris liepia nutraukti bet kokius santykius su aplinka, iš kurios sklinda panieka, pagieža, blogis. Kas kita kūrybingas ginčas, kai jame nebūtinai vien pozityvūs sakiniai…
    Tam tikras periodas nebuvo išvengiamas. Kai vieni norėjo išlupti į dienos šviesą tą inteligentijos dalį, kuri prislopinusi kitą jos dalį (ne tik su kita nuomone, naudinga Lietuvai, bet bailesnius, abejingesnius) galėjo siautėti (kaip kokie 1917 m. bolševikėliai), kol Lietuvoje neliko, kaip tas sakė, „akmens ant akmens“. O, – kai kiti (užhipnotizuoti tų inteligentų – „bolševikėlių“, tikėdami jais kaip stabais…) – reiškėsi būdais… (galop vertais savęs).
    Tas manau turės pasibaigti. Nes temos išsemtos.
    Labai kūrybingų diskusijų gal greit ir nereikia tikėtis, bet… ne šventieji puodus lipdo, kaip tas sakė. Visvien sava (sąlyginai, nes žmogus gyvena tarp žmonių), kad ir nekokia kūrybinga mintis, manau 100 kartų geriau nei kokia kūrybinga, bet
    „peistyta“ (kaip tas sakė, šimtąjį kartą sukdamas sau galvą svarstymu… va šita žuvis didesnė, bet 5 rub. O Va šita 3 rub., bet maženė. Bet va šita…).
    Čia tik šiaip sau, vietoje cigaro…

  • mdxacuk

    Aš spėju, kad p. Račas nesitikėjo, kad jam teks prisiimti auklės pareigas ir nuo ryto iki vakaro darbuotis su šluota. Jei galima būtų mechanizuoti trynimo procedūras, gyvenimas ryškiai palengvėtų.

    Bet aš iš viso laikau, kad blogai yra beviltiškas žanras ilglaikėj perspektyvoj. Laikyt blogą yra blogiau, negu laikyt šunį. Esi nuolat pririštas, turi nuolat juo rūpintis, kasdien šerti, vedžioti, arba šuva galų gale pastips. Tiesą sakant, anksčiau ar vėliau pastips bet kuriuo atveju – tada žmogus ir pajus tikrąjį gyvenimo džiaugsmą ir laisvės pojūtį, net jeigu tai buvo labai mylimas šunelis.

    Žodžiu, tai gali būti tinkama pramoga pensininkui arba šiaip virtualios realybės maniakui. Bet normaliam žmogui tikrai yra prasmingesnių užsiėmimų, negu nuolat kariauti su tau nepažįstamais anoniminiais dundukais, kurie darosi pramogą iš tavo vargo. Bet dundukams galų gale atsibosta ir jie dingsta, atsiranda kiti, o tu turi toliau vienas tempti savo jungą.

    Manau, kad pratempti dvejis metus tokiom mėgėjiškom sąlygom ir ribotais resursais yra neblogas pasiekimas. Bet kiek tai įmanoma tęsti ir vardan ko?. Galima tolydžio mažinti aktyvumą, kol galų gale pasidarysi niekam neįdomus ir viskas nunyks savaime. Galima čempioniškai šlovės zenite pasakyt, kad buvo smagu, bet užteks. Kad šiais laikais koks nors blogas galėtų virsti profesionaliu portalu su samdomais darbuotojais turbūt iš viso utopija, net jeigu kas nors to ir užsimanytų. Gal galima kam nors visa tai parduot? Gal ne tuoj pat, o pratempus iki geresnių laikų?

    • +
      Labai realistiškos mintys šiame komentare išdėstytos.

    • … mano vilkšunė vardu Dora…

      O dundukai išties pamažu dingsta. Būtent tai ir suteikia džiaugsmo ir šiek tiek vilties.

    • Jonas III

      „Bet normaliam žmogui tikrai yra prasmingesnių užsiėmimų“ – įdomu, kokia veikla mdxacuk-o vertybių skalėje užima pirmąsias vietas?

  • Su gimtadieniu !
    Mums racas.lt labai patinka. Ir skaityt yra ką, ir mums srauto pageneruoja :) Todėl tauta (ir mes) neleisime būti čia retai.

  • Turit didelę auditoriją, o ko reikia žurnalistui, kuris nori būti/yra tikras žurnalistas, analitikas, ieškantis tiesos? Auditorijos ir reikia. Kad žmonės matytų, jog ne vien filadelfijai-žurnalizmo apsišaukėliai rašo ir mulkina skaitytojus.

    Šio blogo sėkmė yra unikumas ir kaip jau kažkas minėjo tai netgi ne tik blogas, o šiek tiek ir portalas. Aš jūsų vietoje ne tai, kad lankyčiaus rečiau, o dargi ir vystyčiau, kas pradėta – gal rimtai pavyktų ateityje ir rimtą nuosavą portalą padaryt :)

  • Smilga

    Skanus buvo tortas…. :)

  • Alisa

    Kartais savęs klausiu: kas motyvuoja, ko tikiuosi aš, kas nepatinka. Galiu tik nuspėti, kas motyvuoja.. Sunkiai sekasi neberašyti, o būti išgirstam – svarbu.

    Tai, kas verčia čia sugrįžti, – tikėjimasis brandžios nuomonės apie Lietuvos įvykius. Gaila, apie pasaulio įvykius nekalbama, o blogas, kuriame būtų analizuojami ir pasaulio įvykiai, man rodos, turėtų paklausą.

    Kas nepatinka – tai smulkmeniški straipsniukai bei asmeninių sąskaitų suvedinėjimas. Kartais tai apjuodina ne tik puslapį kaip visumą, bet ir tuos gerus straipsnius, kurie, kaip minėjau, verčia sugrįžti.

    Kartais Lietuvoje įvyksta tikrai svarbūs ir dėmesio verti įvykiai, bet jie čia būna neapžvelgti. Tuomet būna gaila, ir šiaip sunku pagauti sistemą, kada straipsniai rodosi. Kartais ilga tyla, o kartais byra vienas po kito. Kadangi vasara ant nosies, straipsnių mažės (nuojautos iš praėjusios vasaros). Suprantama, juk rašymas čia visgi yra „užklasinė“ veikla.

    Iš tiesų blogas – tai atsakomybė ir pareiga, ne tik malonumas. Ypač, jei skaičiuoji apsilankymų bei įrašų skaičių. Ta prasme, tai tam tikras įsipareigojimas skaitytojams. O kaip kitaip?.. jei jau pradėjai..

    Jūsų blogas man atrodo kaip tarnystė. Lietuvai ir jos žmonėms.

  • Ausra

    Skaitau gan senokai si bloga. Beveik, niekada nekomentuoju. Bet butu gaila, jei autorius imtu ir sustotu. Nes nelabai yra kas daugiau ir skaityti.

  • Karolis Jachimavičius

    Aš pasikartosiu: koks būtų BNS puslapis ir kaip pasikeistų BNS vaidmuo, jeigu kai kurie komentarai būtų publikuojami ten? Galbūt BNS uždirbtų daugiau nei pardavinėdama naujienas :) O kas būtų, jeigu BNSą uždarytų – išlystų, kokio profaniškumo yra didieji Lietuvos portalai. Och, kad tas BNS-as pakeistų verslo kryptį arba bankrutuotų :))

  • Regis

    Ko gero viena mėgstamiausių vietų internete. Kokybiškos diskusijos, įdomūs požiūriai ar nuomonės ir santykinai mažai šlamšto.. Kas iš to tinklaraščio autoriui? Sunku paprastai ar greitai atsakyti. Manau kol kas rankose visos galimybės toliau vystytis ir su laiku pasiekti save išsilaikančio portalo lygį (ne tik piniginiu požiūriu) arba galima tyliai ramiai viską numarinti. Aišku, kad kažkuriuo permainų keliu visgi reikės eit. Tikėkimės, kad viskas bus gerai, racas.lt išgyvens ir eis į priekį.

    Su gimtadieniu!

  • Nedraugas

    Manau, ryžtas dialogui su skaitytojais yra nepaprastai prasmingas monologinės autoritetinės lietuvių kultūros fone. Kad ir koks sunkus jis būtų. Tuo atžvilgiu ši svetainė yra didžiulis laimėjimas. O laimėti – retai būna klaida.

  • Benedikta Vaivadaitė

    Sveikinimai! Ir jeigu galite rašyti, rašykite tiek pat, nemažiau. Mes gi skaitome :)

  • Ačiū visiems už gerus žodžius, kritiką ir patarimus. Ir ačiū, kad skaitote.

  • Clear

    Artūrai, neišeik…Na, būk dažniau:)). Patinki tu man…

  • ooo

    Kai kas mano, pagal kokia struktūra keliami įrašai, kodėl tokie, ne kitokie? Taigi, žmogiškasis faktorius – kas domina, kas aktualu, kas būtina anot tinklaraščio autoriaus – tas čia pakliūna. Ir periodiškumai, cikliškumai – taigi nuotaikos analogiškai ne visada vienodos. Advokatavau neprašytas, bet kiti atrodo nesupranta, jei klausia.

    Manau, kad jei autorius įkeltų DONATE nuorodą, motyvacija bent kiek pakiltų, gal nežymiai, visgi. Įdirbis turi būti atlygintinas, kadangi tinklaraštis neprastas. Tie kas kava sugeba nupisipirkti, kas už internetą sumoka, kam tai apskritai svarbu – gali per menesį keliais litais ir pasidalinti, jei rašo panašius į AČIŪ komentarus.

    O tuo atveju, kai visgi laiko trūkumas, nematymas perspektyvos, kitos priežastys yra kliutis tinklaraščiui gyvuoti, tai prašymas nesustoti ką darote TA linkme, bent kol kas.

    • Genpre

      DONATE. Man visai patiko. Kas tai būtų? Pasipelnymas? Uždarbis? Elgetavimas? Sveikintinas dalykas? Aš turiu savo nuomonę, bet Artūrai, gal vertėtų šitą ooo mintį iškelti, kaip atskirą temą? Pas Jus čia lankosi asmenų, turinčių galvą ne ką prastesnę už Jūsiškę. Kodėl nedavus joms „mankštos“ ? :)

    • mielas (a?) ooo, motyvacija iki šiol nebuvo matuojama kava ar tortu. Ir, tiesą pasakius, nenorėčiau, kad taip kada nors būtų. Kita vertus, galiu atvirai prisipažinti, kad kažkur giliai viduje bijau sulaukti tos dienos, kai būčiau priverstas išbandyti tokią galimybę. Kažkodėl jaučiu, kad net kavai (kurios aš vartoju gana daug) neužtektų:)

      Todėl ir džiaugiuosi, kad iki šiol galiu ją gerti už savus.

      Bet ačiū.

      • Genpre

        O kas sako, kad paskui gersit ne už savus? Būtumėt šiek tiek pats sau darbdavys (duodantis sau darbo, o darbas dažniausiai būna apmokamas). Problema slypi kitur. Pvz.: tema „Ko prezidentė nepasakė“. Jeigu būtų viską pasakius, ką būtumėt rašęs? Taigi, ar netektų procentėlį kitą DONATE’ųjų „atsegti“ Grybauskaitei?
        Nežinau, ar turite priešų. Paprastai, ten kur pinigai, ten ir intrigos. Priešai netruktų tuo pasinaudoti …

  • WU

    Artūrai, į straipsnį „Ko prezidentė nepasakė“ neleidžia įeiti ir komentuoti. Rašo:
    Nieko nerasta

    Deja, bet kad ir ko ieškojote, to čia nėra

    • WU, atsiprašau… Techninės problemos kažkokios buvo. Bet džiugu, kad ne man vienam nesimiega:)

      Beje, kaip tik skaitinėju apie referendumą…

  • Rytis I

    Kaip visada, „ant torto“ nespėjau.
    Sveikinu Artūrą. Sąžiningai, teko retkarčiais net stebėtis Tamstos užsispyrimu ir kantrybe. Sveikinu beje visus – tokius kaip ober, under, kinder dundukus, visas lailas, Fredį, nerijų, Rolandą, be abejo ir Valentiną, visus, kurių nepažįstu – už jų stebėtiną ištikimybę šiam diskusijų klubui, kaip ten sakoma – „kad jūs esate…“ Tai jau kažkokia visuma, neatsiejama nuo įrašų – nebent pats Artūras perkirs tą virkštelę… Manau, tai jau ne blogas – klubas, Pub’as, retkarčiais virstantis alubariu su grupuočių peštynėmis, politiniais sąmokslais ir asmeninėmis intrigomis, o kažkam kaip nekenčiamas darbas, – savaitgalį bedirbą už šventinę dieną, – bet šiaip visada svetingas ir palankus pro šalį einantiems:) Šiaip, turbūt negaliu objektyviai vertinti:) Geriausiū!

    • Ryti I, ačiū. Negalėjau susilaikyti neatsakęs, nes kažkada mano rožinė svajonė buvo būtent pub’as. Kur atėjus su tavim pasisveikina, kur visada gali būti vienas, jei tau reikia, kur barmenas neklausdamas įpila. Ir susimokėti kartais gali rytoj…

      • A.G.

        Dėl pabų.
        Nežinau kaip Lietuvoje, nes alkoholio nevartoju, bet labai linksmai tie pabai nuteikė matant juos Londone (na kokia čia naujiena, žinoma,, bet čia apie tą pabų įspūdį…) – kai matai kostiumuoti, šlipsuoti vyrai, miesto centre, iš kart po darbo eina ciūgliais į pabą. O šiltą dieną, jie visi būriai stovi, ir vos ne kiekvienoje gatvėje. Tikrai kažkas gražaus… ir nemanau, kad jų šeimos nukenčia – vyrai pabendrauja valandėlę… ir kokie atėjo, tokie išsiskirstė (kaip sakoma langai lieka sveiki…).

    • nerijus

      Ryti I

      Tiesiog, dėkoju už nuomonės toleravimą, kad ir kaip ji miestelėniškai skambėtų.
      Dėkoju už tamstos pakantumą ( beje ir Artūrui ) kitaminčiam- miestelėnam ;)

      p.s. kai žmogus niekina kitą požiūrį, tai pašnekovą „puola“ epitetais. Taip dažnai nutinka valentinams, mdxacuk’ams ir fredžiams, ir, kartkartėmis, narcizams.
      Nieko, tai pagydoma ;)

      Kiekvienas, šiame tinklaraštyje, parašytas komentaras kuria jo vertę.

  • ooo

    Supratau. Patikėjau, kad to nebus šiame tinklaraštyje. Dar truputį apie tai ko nebus šiame tinklaraštyje :) Nepaaiškinau, tai dabar.

    Pagrindžiantis pavyzdys, vienas iš skaitomiausių tinklaraščių http://www.nezinau.lt autorius, VU KF lektorius priglaudė Flattr sistemos mikromokėjimų nuorodą, žinodamas, kad ne ką tegaus. Tai daugiau statistinis žaidimas, ne pragyvenimo šaltinis. Jokia ne išmalda. Kavos ekvivalento ĮVERTINIMAS. Na nebent kava Kopi Luwak tipo :)

    Flattr pradėjo veikti šių metų pradžioje, ji kiek kitokia nuo įprastųjų DONATE. Nereikalauja daug laiko suvedant duomenis. Tiek gal ir gana.

  • clear

    Vauuuu, Artūrai,kaip gražu čia apie tą rožinę svajonę…:). Aš irgi taip norėčiau.

  • Kiek jūsų bus – tiek, bet skaityti jus beveik visada įdomu. Su tinklaraščio gimtadieniu ir tolimesnių vertingų minčių :)

  • Artūrai,truputį pavėluotai, bet labai labai sveikinu pasitikus trečiuosius tinklaraščio gyvavimo metus! Nors pas jus komentuoju retokai, bet landžioju ir landžioju, nes čia tikrai įdomu, verta lankytis. Norėčiau palinkėti neišsenkančios kantrybės narpliojant įvairiausius politinius neaiškumus bei mažiau pykčio vadinamiesiems dundukams :)

    • nerijus

      Gerai, kad Artūras nevykdo užsakomųjų komentatorių trynimo/ „baninimo“, tai daro nepriklausomai ir tik savo nuožiūra.
      Šaunu, kad čia toleruojamas kitoks požiūris ir/ ar nuomonė į gyvenimą ir jo, dulkėtame kelyje, duobes…

  • vos ne ištvermingiausias Lietuvos tinklaraštininkas, nes su politika daug kantrybės reikia…

    Šiaip jaučiasi, kad Artūras bloge nori aptarti vos ne visus pagr. įvykius, ir taip jau du metus iš eilės. Galbūt tai ir yra pagrindinė problema, kad norisi parašyti viską, tačiau laikui bėgant, tie iniciatyviniai straipsniai duoda savo, vis gi, čia rašai ne už honororą, o galima sakyti „už dundukų komentarus“, kurie ne visada pozityvumu trykšta.

    Tokio pobūdžio blogą, kuriame aptarinėjamos politinės temos, valstybės gyvenimas ir pan aš asmeniškai rekomenduočiau kurti keliese, būtų puiki mažo blogo reikarnacija į kažką kitokio, nes šis įrašas tik parodo, kad entuziazmas laikui bėgant slopsta, bet autoriui linkime kuo didžiausios sėkmės trečiaisiais metais, galbūt jis vis dėl to apsigalvos?:)