Artūras Račas

... Šiandien, po LRT tarybos posėdžio viena žurnalistė manęs klausė, kaip aš vertinu tai, kad LRT Taryba dažnai rengia uždarus posėdžius. Atsakiau, kad taip pat, kaip ir anksčiau: vienareikšmiškai blogai. Bet nieko negaliu padaryti. Sprendimus dėl uždarų posėdžių priima LRT taryba balsavimu ir nepaisant to, kad visada balsuoju prieš uždarus posėdžius (nes manau, kad LRT, kaip visuomeninė ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma institucija neturi ko slėpti), mano balsas kaip to šuns... Tad šiandien truputį pavėlavęs (turiu pasiteisinimą - atostogauju) vėl patekau į uždarą ...

Finansų ministrė I.Šimonytė svarstant 2011 metų biudžeto projektą Seime atsako į J.Ramono klausimą apie tai, kada Lietuvoje baigsis krizė:

Yra ekonominė krizė, yra finansų krizė ir yra smegenų krizė. Dėl pirmųjų dviejų pabaigos esu pakankamai optimistiška...

24 iš pirmo žvilgsnio yra nedidelis skaičius... Kita vertus, jei kalbėtume apie metus, tai yra daugiau nei pusė mano iki šiol nugyvento gyvenimo... Tada 24 atrodo ne tiek jau mažai. Ir tikriausiai svarbiausia yra tai, kad visi tie 24 metai buvo kūryba. Kūryba, kurioje kuria abu. Gal ne visada vienu metu, gal ne visada tą patį. Nes kažkuriuo metu vienas gali būti pavargęs, kitas - užsiėmęs kažkuo kitu ar paprasčiausiai neturėti įkvėpimo. Ne visada, žinoma, išeidavo šedevrai, bet tikrai buvo nepakartojamų momentų. Ir jų tikrai buvo ...

Aš kartais nesuprantu, kodėl šiaip jau solidūs žmonės kartais dėl nežinomų priežasčių ima ir viešai nusišneka. Štai, pavyzdžiui, LLRI ekspertas Ž.Šilėnas, šiandien komentuodamas žinią apie Pietų Korėjos bendrovės pasitraukimą iš atominės elektrinė projekto lygina G.Kirkilo ir A.Kubiliaus vyriausybės veiksmus ir sako:

Juk ankstesnė valdžia sulaukė daug kritikos dėl to, kad kone slapta vykdo strateginius energetikos konkursus ir projektus, kad per menkai apie juos nušviečia visuomenę. Ši kritika buvo pagrįsta. Gaila, bet šiandieninėje situacijoje mes matome lygiai tą patį

... "Condeza de Leganza" 1998 metų, mandarinai, riešutai, rūkytas upėtakis, vynuogės... malkos krosnelėje. Taip prasideda trumpos atostogos. Savaitė dviese, be žmonių, be susitikimų, be exel'io... Jau vien tai gera proga švęsti. Bet netikėtai atsirado ir dar viena. Už "Subaru Forester". Man tas automobilis visada patiko, bet šiandien įsitikinau, kad jis tikrai geras. Jis nepavedė, kai iš priekio atvažiuojantis "Ford Focus" nusprendė mus taranuoti ir kai pasitraukus į dešinę, nebeliko, kur trauktis. Mintyse dar šmėkštelėjo mintis: gal išsisukau... Ir iš karto didelis BUM... Smūgis buvo stiprokas, bet "Subaru Forester" liko stabilus. ...

Trečiadienį, kaip ir žadėjau,  žiūrėjau "Žurnalisto tyrimą". Ta dalis apie energetiką man ne visiškai patiko. Kažkodėl pasirodė, kad laidos autoriai vis dėlto turėjo savo išankstinę nuomonę apie nagrinėjamą problemą... Šiek tiek suabejjau ir dėl komentuojančiųjų santykio ir jų argumentų. Juk žurnalistas turėtų ne tik išklausyti, bet gal ir pasitikrinti, ar tai, kas sakoma, remiasi kokiais nors argumentais. Keista buvo matyti ekrane ir Ž.Šilgalį - man kažkodėl atrodo, kad jo vieta "Stiliuje", Gyvenimas yra gražus" ir panašiose laidose. Tai, beje, patvirtino ir jo komentaras. Tačiau antra ...

Reklama iš esmės yra geras dalykas. Sako, ji net gali padėti padidinti pardavimus. Ypač - kai reklama išmoninga, sąmojinga, traukia dėmesį. Tačiau kartais reklama būna ir šiek tiek juokinga. Ir ne dėl to, kad taip sumano jos kūrėjai, o dėl atsitiktinumų. Kartą jau esu atkreipęs į tai dėmesį. Vakar, bevartydamas "Delfi" puslapius taip pat pastebėjau įdomių reklamų. Viena, pavyzdžiui, siūlo, kaip kovoti su pinigų nuvertėjimu: Kitoje - Ūkio ministerija nurodo, kaip geriausiai pradėti verslą: