Artūras Račas

Neseniai žiniaskladoje buvo pasirodžiusi informacija, kad Lenkijos Katalikų bažnyčia šiemt pirmą kartą paskelbė, kiek lėšų ji surenka iš tikinčiųjų kaip aukas. Suma gana įspūdinga – 2012 metais tikintieji Lenkijos Katalikų bažnyčiai paaukojo 6 mlrd. zlotų, tai yra, apie 4,75 mlrd.

http://www.prosebeforehos.com/political-ironing/06/19/catholic-church-hypocrisy/

litų.

Iš karto kilo mintis – jei lietuviai tokie patys geri katalika kaip lenkai (o būtent taip mums bandoma įteigti), tai, lyginant gyventojų skaičių, Lietuvoje bažnyčia iš tikinčiųjų aukų turėtų surinkti apie 400 mln. litų. Vidutiniškai 556 000 litų per metus vienai bažnyčiai arba 467 000 litų vienam dvasininkui. Žinoma, parapijų dydis Lietuvoje skirtingas, tad tikriausiai skirtingos yra ir bažnyčių pajamos – juk neabejotinai Vilniaus arkikatedra aukų surenka gerokai daugiau nei kokia Betygalos ar Josvainių bažnyčia.

Be to, visiškai neaišku, ar lietuviai katalikai bažnyčiai aukoja taip pat kaip jų tikėjimo broliai lenkai.

Todėl sugalvojau suskaičiuoti. Visi duomenys juk žinomi, ar ne? Kiek katalikų Lietuvoje – žinome, kiek žmonių miršta, tuokiasi, gimsta  – taip pat. Paslaugų (atsiprašau, aukų vidutinės kainos taip žinomos): santuoka ir laidotuvės – 250 litų, krikštynos – 100, mišios – apie 50 litų.

Tad imkime ir suskaičiuokime, kiek gi pernai Lietuvos katalikai sumokėjo bažnyčiai už jos teikiamas paslaugas.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais buvo registruota 8767 katalikų bažnytinių santuokų. Dauginam iš vidutinės 250 litų kainos. Gaunam 2  191 750. Beje, bažnytinių santuokų skaičius sudaro gerokai mažiau nei pusę visų 2012 metais sudarytų santuokų (20 660) kas, netgi turint galvoje, kad kai kam tos santuokos nebuvo pirmosios, verčia suabejoti viešai skelbiamu skaičiumi neva 77,3 proc. lietuvių yra katalikai.

Bet tai smulkmena, todėl skaičiuokime toliau ir eikime prie laidotuvių. 2012 metais pagal katalikiškas apeigas buvo palaidota 32 389 Lietuvos gyventojai. Dauginam iš tų pačių oficialiai paskelbtų 250 litų. Gaunam 8 097 250 litų.

Šioje vietoje būtina pastebėti, kad mirtis ir katalikybė yra gerokai labiau suderinami dalykai nei katalikybė ir santuoka. Mat minėti 32 389 mirusieji sudaro 79,1 proc. nuo visų 2012 Lietuvoje mirusių žmonių. Tai yra, beveik 2 procentiniais punktais daugiau nei pagal 2011 metų surašymą. O tai, savo ruožtu reiškia, kad maždaug du proc. mirusių Lietuvos gyventojų buvo laidojami pagal katalikų apeigas, nors jie galbūt ir nebuvo katalikai. Man asmeniškai tai dar kartą patvirtina, kad turėsiu testamente aiškiai įrašyti, kad kryžiai ir sutanos mano laidotuvėse nepageidaujami jokia forma.

Bet čia, žinoma, nukrypimas. O grįžtant prie Katalikų bažnyčios pajamų už paslaugas prie laidotuvių tikriausiai būtina įskaičiuoti ir dvejas mišias, kurias tikri katalikai visada užsako: po keturių savaičių ir po metų. Taigi 32 389 reikėtų dauginti iš dviejų ir iš vidutinės, oficialiai paskelbtos 50 litų kainos. Gauname 3 238 900 litų.

Dar liko krikštynos. Jų 2012 metais, Statistikos departamento duomenimis, buvo 28 890. Dauginam iš vidutinės 100 litų kainos. Gaunam 2 889 000 litų. Vėlgi – kaip ir mirčių atveju, tenka konstatuoti, kad katalikais Lietuvoje gimsta gerokai daugiau nei statistiškai yra katalikų. 2012 metais pagal katalikų apeigas pakrikštyti vaikai sudarė apie 94,8 proc. visų tais metais gimusiųjų. Žinoma, čia galimi tam tikri neatitikimai, nes vaikai ne visada krikštijami tais pačiais metais, tačiau skaičius vis tiek įspūdingas.

Dabar belieka suskaičiuoti: 2  191 750 plius 8 097 250 plius 3 238 900 plius 2 889 000. Gaunam 16 416 900.

Palyginti su pradžioje įvardytais spėjamais 400 mln. litų – labai mažai, ar ne?

Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad čia tik suskaičiuojamos ir oficialiais duomenimis pagrindžiamos pajamos. Dar tikriausiai reikėtų pridėti pajamas už pirmosios komunijos paslaugas, pajamas gaunamas už mišias, aukojamas per mirties penktąsias ar dešimtąsias metines, pajamas, surenkamas iš tikinčiųjų, kurie dalyvauja krikštynose, vestuvėse ar laidotuvėse, pajamas už salių, esančių prie bažnyčių, nuomą.

Nekalbu jau apie Bažnyčios pajamas iš vadomo nekilnojamojo turto bei biudžeto tiesiogiai ir netiesiogiai (per draudimą ir mokesčių lengvatas) skiriamas lėšas.

O kodėl iš viso apie tai kalbu? Ogi todėl, kad vis dar galvoju, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia yra parazituojanti, neskaidri ir neatskaitinga organizacija.

Normalioje valstybėje taip neturėtų būti.

P.S. Šia tema jau esu rašęs prieš porą metų, tačiau nuo to laiko niekas nepasikeitė. Šį kartą taip pat išsiunčiau užklausą Lietuvos Vyskupų konferencijai. Apie atsakymus būtinai informuosiu.

(10 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)

Loading...