Nuotolinės studijos #5: apie statistinius duomenis ir jų interpretavimą

Sveiki, mano mieli studentai. Aš atsiprašau, kad čia tokia pauzelė išėjo, bet, suprantate, rinkimai, pavasaris, o dar Klaipėda buvo

www.scottbot.net

www.scottbot.net

pasikvietusi (nes Vilnius nusprendė, kad aš galiu vietinius studentus iš doros kelio išvesti ir garbingus KF svečius priversti bėgti neatsisukdamus). Žodžiu, buvau užsiėmęs, bet grįžtu.

******************

Šį kartą kalbėsime ne apie politiką. Ir ne apie propagandą. Ir net ne apie delfius. Aptarsime darbą su duomenimis, sugebėjimą juos suprasti ir juos aprašyti. Ir pamatysime, kad klaidas daro net pati profesionaliausia Lietuvoje žniasklaidos priemonė – mano buvusi darbovietė.

O buvo taip. Praėjusią savaitę perskaičiau, kad esu kažkoks visiškai ne vidutinis (na, iš esmės tai aš tą jau seniai žinojau) ir kad esu toks, net daugiau nei du kartus. Nes gyvenu santuokoje jau 27, kai vidutiniškai Lietuvoje santuoka trunka 13,2 metų. Na, bent jau jei tikėtume lrytas.lt, kaunodiena.lt., balsas.lt, ekonomika.lt ir, deja, BNS, nes būtent pastarieji ir buvo pirminis naujienos šaltinis.

Kaip gi taip atsitiko? Ogi labai paprastai – žurnalistas, rašęs naujieną, buvo paprasčiausiai neatidus ir neteisingai interpretavo Statistikos departamento pranešimą spaudai skirtą Šeimos dienai.

Nors tame pranešime viskas buvo labai aiškiai parašyta:

2012 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė Lietuvoje sudarė 13,2 metų. 2012 m. šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) išsituokusių porų santuokoje buvo pragyvenę beveik 10 metų, 14 procentų išsituokė antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 5 procentai – pragyvenę santuokoje ilgiau nei 25 metus

  Aiškiai todėl, kad rašoma ne apie visas santuokas, o tik apie „buvusias“.

Taigi, tikroji žinia yra ta, 13,2 metų Lietuvoje vidutiniškai pragyveno tos poros, kurios galiausiai išsiskyrė.

Todėl aš vis dėlto tikriausiai nesu toks jau labai išskirtinis. Nes pagal tą patį Statistikos departamento pranešimą, susituokusieji Lietuvoje sudaro 39 proc. visų gyventojų, o šeimų Lietuvoje, pagal surašymo duomenis, buvo daugiau nei 770 tūkstančių. Neabejoju, kad tarp jų yra labai daug tokių, kurių santuoka trunka daug ilgiau nei manoji.

Todėl teisingas naujienos pranešimas galėjo būti, kad santuokoje gyvena beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų arba, jei norėtųsi, kad būtų labiau sexy, pavyzdžiui, „Lietuvos moterys užsieniečius sutuoktiniais renkasi beveik 3 kartus dažniau nei vyrai“ (kas, beje, yra tiesa).

Tačiau kažkam pritrūko atidumo, o kažkam – truputėlio fantazijos, todėl ir gavosi kaip su Karlsonu, kuris niekur neišskrido.

Kita vertus, Statistikos departamentas vidutinės santuokos Lietuvoje trukmės neskelbia ir net nežinia, ar tokius duomenis turi. Bet  panašu, kad nė vienam iš žurnalistų ar redaktorių, prisilietusių prie minėtos naujienos, net nekilo mintis pabandyti tai išsiaiškinti.

Todėl aš skelbiu namų darbą: tą, kuris išsiaiškins ir apie tai parašys, pakviesiu pietų „Neringoje“.

Iki kito karto.

(12 balsų, vidurkis: 4,83 iš 5)
Loading...
  • Valdas

    Įdomi užduotis. Ar pripažinsite tik statistiškai patikimus ir reikšmingus duomenis? O gal rasiu kokio nors sociologijos magistro diplominį darbą ta tema, arba kokio nors „zakso“ vedėja pakviesiu į pigesnį restoraną, tokiu būdu „padarydamas biznį“:)

    • ArturasR

      Normalioje naujienoje duomenys turi būti patikimi, aiškiai nurodant iš kur jie gauti.