Nuotolinės studijos #12: Etikos kodekso ir Lietuvos Konstitucijos panašumai, „laidos“ ir „idėjos“

Žinau, senokai nerašiau, bet, suprantat, atostogos, krepšinis, obuoliai, vynuogės, pomidorai. Žodžiu, nebuvo kada.

Jei šitą žmogų pavadintumėte stora violetine beždžione, kuris dar yra alkoholikas ir psichopatas ir neaišku, kokios spalvos skystimėlis, tai visa tai būtų etiška. Tik tai reikėtų padaryti "laidoje" ir kad visi suprastų, jog tai buvo "idėja"

Jei šitą žmogų pavadintumėte stora violetine beždžione, kuris dar yra alkoholikas ir psichopatas ir neaišku, kokios spalvos skystimėlis, tai visa tai būtų etiška. Tik tai reikėtų padaryti „laidoje“ ir kad visi suprastų, jog tai buvo „idėja“

Bet dabar, kai sultys išspaustos, vynas fermentuojasi, krepšinis prie pabaigos, vėl pradėsiu rašyti. Dažniau.

O šį kartą, mielieji mano, apie tai, ko visus jaunus žurnalistus visuose universitetuose moko: apie profesinę etiką ir „laidas“.

Etikos kodeksą, neabejoju visi esate perskaitę, tad kaip ir visi viską žinote. O bet tačiau su tuo Etikos kodeksu panašiai kaip su mūsų Konstitucija. Pastaroji, jei dar nežinojote, yra ne tik tekstas. Dar yra ir dvasios. Tekstą mato tik paprasti žmonės, tokie kaip jūs ir aš, o štai su dvasiomis pasikalbėti pavyksta tik išrinktiesiems, kurių paprastai yra ne daugiau nei devyni. o žinomiausi jų atstovai iki šiol buvo E.Kūris ir D.Žalimas.

Bet apie jų antgamtiškus sugebėjimus jau esu nemažai rašęs, tad čia nesikartosiu, be to, ir nagrinėjama tema šiandien kita – etika.

Tai va, Etikos kodeksas iš pirmo žvilgsnio tėra tik rašytų taisyklių rinkinys, apibrėžiantis tam tikrus reikalavimus viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų platinamai informacijai. Nes iš tiesų tai Etikos kodekse kaip ir Konstitucijoje irgi yra dvasių, kurias mato tik pateptieji – tokie kaip Linas Slušnys iš psichiatrijos, Liutauras Elkimavičius iš asociacijos ar Aušvydas Belickas iš Vyskupų konferencijos. Dėl pastarojo šiaip jau tai net suprantama.

Pabendravę su tomis dvsiomis L.Slušnys, L.Elkimavčius, A.Belickas ir kiti jų draugeliai padaro štai tokias išvadas: „laida nėra žurnalistinis kūrinys ir neturi nieko bendro su faktų atskleidimu ar skirtingų nuomonių reiškimu, todėl vertinti etikos kodekso požiūriu yra sudėtinga. Laida yra vertintina kaip politinis šaržas, politinė satyra. Laidoje kalbama apie viešus asmenis, kritika ir išsakomos idėjos jų atžvilgiu gali būti aštresnės“

Taigi, nors Etikos kodeksas ir Visuomenės informavimo įstatymas kalba apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, L.Slušnys, pasikalbėjęs su dvasiomis, kalba apie „laidą“. Tipo, laida tai toks daiktas, kuris nesusijęs su viešaja informacija. Panašiai kaip dviratis arba kunigo sutana.

O nei dviratis, nei sutana su faktais ir nuomonėmis tikrai niekaip nesusiję. Dvasios ir L.Slušnys bei L.Elkimavičius čia visiškai teisūs. Nes juk ir dviratį, ir sutaną vertinti etikos požiūriu tikrai būtų sudėtinga. Viskas aišku, ar ne?

Važiuojam toliau. Etikos kodeksas ir Visuomenės informavimo įstatymas reikalauja, kad viešosios informacijos rengėjai, negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų etiką. Norėdami suprasti, apie ką kalbame, užmeskime akį į įstatymą ir pažiūrėkime, kas yra nuomonė:

visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Kaip ir aišku, ar ne? Požiūris, mintys, komentarai.

Bet štai dvasios L.Slušniui ir L.Elkimavičiui pakuždėjo, kad tai yra „išsakomos idėjos“. O idėjos, kaip patys suprantate, tai ne mintys, ne komentarai, ne požiūriai ir net ne pastabos. Na, panašiai kaip vanduo ne skystis, o medis ne augalas.

Tai suprantate, tos „idėjos“, kurios nėra nuomonės, gali būti „aštresnės“. Nes taip sako kvankų dvasios.

Na, pavyzdžiui tokio aštrumo:

„Linas Slušnys yra alkoholinis psichopatas, violetinė beždžionė su glušo pavarde“

arba

„Aušvydas Belickas yra bažnytinė šliundra, kuri nieko nepeš“

arba

„Liutauras Elkimavičius yra stora beždžionė ir skystimėlis, dar neaišku kokios spalvos“

Juk tai ne nuomonė, o tik idėjos, kurios vertintinos, kaip šaržas, todėl vertinti etikos kodekso požiūriu aukščiau nurodytus teiginius būtų sudėtinga.

Tačiau visa tai turi būti pasakyta arba parašyta „laidoje“, o ne paskleista viešosios informacijos rengėjų. Nes laida, kaip jau išsiaiškinome su dvasiomis, „nėra žurnalistinis kūrinys“ ir laidoms jokia etika negalioja.

Sėkmės jums, mieli studentai, kuriant „laidas“ ir jose reiškiant savo „idėjas“.

Jei kartais kur nors gatvėje sutiktumėte L.Slušnį, nesijuokite iš jo garsiai ir viešai. Užjauskite. Nes bendravimas su dvasiomis vargina.

Iki kito karto

(8 balsų, vidurkis: 5,00 iš 5)
Loading...
  • Vytenis

    Vertinti tą Ramanausko kuriamą mėšlą pagal Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą reiškia pripažinti, kad tai turi kažką bendro su žurnalistika. Gal geriau nereikia