Nacionalinio verslo ypatumai
Dabartinė valdžia visą laiką mus tikino, kad jos pastangomis Lietuvoje verslui sudarytos puikios sąlygos. Dėl to esą negalima didinti pelno mokesčio, draudžiama net kalbėti apie progresinius pajamų mokesčius ir tiesiog būtina apmokestinti turtą ir automobilius. Ir dar kuo skubiau įsivesti eurą, kad verslo sąlygos būtų dar geresnės.
Kai kas tuo tikėjo ir pritariamai lingavo galva. O ir kaip netikėsi: juk statistika rodė, kad bendrasis vidaus produktas Lietuvoje augo sparčiau nei visoje Europoje, įmonių pelnai didėjo geometrine progresija, statybų tempai buvo gerokai didesni už gimstamumo rodiklius, o pagal parduotų naujų automobilių skaičių pasivijome Estiją.
Už visa tai šią savaitę vietoj pagyrų – lyg šlapiu skuduru per veidą: pasirodo, Lietuvos, kaip verslui palankios šalies reputacija viena prasčiausių Europoje, o palankiai Lietuvą, kaip verslo šalį, vertina vos 5 proc. šalies gyventojų.
Keista, ar ne? Greičiausiai tyrėjai pasirinko netinkamą metodiką. Juk Lietuvoje verslui iš tikrųjų sukurtos tokios sąlygos, kokių tikriausiai nėra nė vienoje kitoje normalioje valstybėje.
Ar žinote, pavyzdžiui, kitą valstybę, kurioje policininkai laisvu nuo tarnybos metu tarnybiniu automobiliu gali padirbėti vietoj taksi. Ir ne kaip „dušmanai“, o civilizuotai, pagal iškvietimą.
O ar žinote, kur dar, išskyrus Lietuvą, siekiant skatinti kaimo turizmą, šiam verslui sudarytos tokios sąlygos, kad juo, kai negaudo šnipų ir buvusių KGB bendradarbių gali užsiimti Valstybės saugumo departamento pareigūnas. Viena ranka liustruoja, kita – sodybą paežerėje nuomoja. O telefono sąskaitas, kuriuo interesantai skambina, valstybė apmoka. Nes telefonas – tarnybinis.
Aš bent jau kitos tokios valstybės, kur perfrazuojant mano kartos žmonėms gerai žinomą tekstą, „taip laisvai kvėpuotų verslininkai“ nežinau. Todėl, priešingai nei kai kurie kiti, visiškai nesistebiu kai kurių verslininkų polėkiais ir fantazija.
Pavyzdžiui, pernai plačiai nuskambėjusios „Rubicon group“, dėl kurios šiandien, matyt, visiškai nekaltai užsipuolamas populiariausias vilnietis Artūras Zuokas. Man, pavyzdžiui, visiškai neatrodo keista, kad sukūrus verslininkams Lietuvoje rojų, ši grupė prieš porą metų sugalvojo padovanoti vilniečiams universalią pramogų areną ir vandens parką. Ir dar šeimos laisvalaikio centrą ir centrinį parką prie jų pastatyti.
Visai nenuostabu, kad Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė tokius ketinimus įvertino palankiai ir sutiko nemokamai šiam tikslui skirti maždaug 150 litų vertą 60 hektarų plotą. Iš pradžių – perduodama savivaldybei šį sklypą valdyti pasitikėjimo teise, o vėliau – nuosavybėn. Tiesa, dėl visa ko įrašydama, kad tai yra „kitos paskirties žemė, naudojama Vilniaus pramogų parkui ir universaliai arenai statyti ir eksploatuoti“.
Gavusi sklypą „Rubicon group“ ilgai nedelsė ir atlikusi visus reikalingus skaičiavimus, pradėjo statybas.
Kur nors kitur, ne Lietuvoje, jokia bendrovė tokių statybų nebūtų pradėjusi, nes „Rubicon group“ atlikti skaičiavimai rodė, jog investicijos į „Siemens“ areną sieks 33 milijonus litų, o pati arena per 10 metų atneš 20 milijonų nuostolių. Vandens parkas, tais pačiais skaičiavimais grupei kainuotų 37 milijonus investicijų ir minus 30 milijonų per dešimtmetį. Šeimos pramogų parkas – atitinkamai 30 ir 20 milijonų, Centrinis parkas – dar 10 ir 25.
Viską suskaičiavus, gaunasi minus 205 milijonų. Bet kurioje kitoje valstybėje, kur verslui sąlygos ne tokios palankios, tokio projekto nesiimtų net šiek tiek kvoštelėjęs verslininkas, tačiau „Rubicon group“ jo ėmėsi.
Vardan tos Lietuvos ir vardan mūsų gerovės, nes juk negalėjo žinoti, kad savivaldybė po kiek laiko spjaus į Vyriausybės nutarimą ir pradės svarstyti, kaip būtų galima palengvinti verslo sąlygas ir dalį pramogų parkui skirto sklypo panaudoti ne poilsiui ir laisvalaikiui, bet gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų statybai.
Ką ten žinoti – negalėjo net to tikėtis, nes dar pernai savivaldybė išplatiname pranešime aiškiai nurodė, jog Vyriausybės jai perduotas žemės sklypas „nėra ir nebus perduotas statytojo nuosavybėn, o galiojantis teritorijos detalusis planas ir sutartis užtikrina, kad sklype būtų statomi ir įrengiami tik pramogų parkui eksploatuoti reikalingi statiniai“.
Tačiau šiemet savivaldybė „Rubicon grupę“ maloniai nustebino, nes ėmė ir pasiūlė panagrinėti galimybę nedidelę dalį iš Vyriausybės gauto sklypo – vos kiek daugiau nei 20 hektarų – apstatyti gyvenamaisiais namais ir komercinės paskirties statiniais.
„Rubicon“ su tokiu pasiūlymu sutiko ir greit suskaičiavo, kad 10,2 hektaro užstačius gyvenamaisiais namais, ji gautų apie 160 mln. litų pelno, o iš 10,66 hektaro komercinės paskirties zonos galėtų prisidurti dar maždaug 100 milijonų.
Dabar beliko nedaug – pakeisti Vyriausybės savivaldybei perduoto sklypo paskirtį ir „Rubicon“ investicija į mūsų visų gerovę nebebus nuostolinga.
Paties „Rubicon“ skaičiavimais, leidus prie „Siemens“ arenos statyti gyvenamuosius namus ir biurų pastatus, bendras investicijų balansas į pramogų parką taptų teigiamas, tiesa „Rubicon“ per 10 metų teuždirbtų varganus 21 mln. litų. Tiesa, jei kartais „Siemens“ arenos ir Vandens parko nuostoliai kasmet būtų mažesni nei 5 mln. litų, kaip „Rubicon“ planuoja, tas pelnas galėtų būti keliais, keliolika ar net keliasdešimt milijonų didesnis.
Tačiau tada Lietuva, verslo požiūriu, jau nebebūtų unikali valstybė.
(2 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
