Artūras Račas

Šiandien vienas toks sienlaikraštis skelbia „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio komentarą apie mokesčius.

Komentaras labai taiklus ir, nors jame iš esmės nėra nieko naujo, manau turėtų būti perskaitytas daugelio žmonių. Nes kartais susidaro įspūdis, kad nesusišnekama dėl nežinojimo. O čia – tiesiog trumpas pradžiamokslis.

O bet tačiau kadangi tą sienlaikraštį dėl jame dirbančių šokius ant stalo mėgstančių politinių propagandistų ir reklaminių straipsnių kiekio skaito mažiau žmonių nei jų užsuką į šį tinklaraštį, manau bus naudinga, kai kurias N.Mačiulio mintis pacituoti.

Kad geras dalykas nedingtų, tskant…

****************************

Ne kartą minėta problema – neadekvačiai didelis darbo jėgos apmokestinimas – diskusijoje apie mokesčių sistemą lieka nuošalyje. Šiuo metu gaunančiajam 3200 Lt atlyginimą („ant popieriaus“) neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas, todėl jis sumoka 15 proc. pajamų mokestį, 6 proc. sveikatos draudimo mokestį ir 3 proc. socialinio draudimo mokestį „Sodrai“. Dėl to dirbantysis (vadinkime jį vidurinės klasės atstovu) namo parsineša 2432 litus. Tačiau darbdaviui tokia darbo vieta kainuoja daugiau – nuo bruto darbo užmokesčio jis papildomai dar moka 31 proc. „Sodrai“, todėl tokios darbo vietos kaina siekia 4198 litus. Taigi, 58 proc. viso darbo užmokesčio fondo atitenka dirbančiajam, o 42 proc. mokesčių ir socialinių įmokų pavidalu pasiima valstybė.

[…]

Nesvarbu, kokia suma sumokama „Sodrai“, visi apdraustieji gauna tokią pačią sveikatos apsaugą ar teisę į socialinę pašalpą ateityje. Tai rodo ir pats šios išmokos terminas „pašalpa“ – į ją žiūrima ne kaip į užtarnautą draudimo išmoką, o kaip į valstybės suteikiamą malonę (už kurią turbūt reikėtų padėkoti).

[…]

Daug ar mažai yra tie 42 proc. „nugnybami“ nuo darbo užmokesčio fondo? „Eurostato“ duomenimis, keliose Europos valstybėse ši dalis yra didesnė: Belgijoje valstybei atitenka 49,7 proc., o Prancūzijoje – 46,5 proc. darbo užmokesčio fondo. tačiau pasaulyje yra pažangių valstybių, kurios darbo pajamas gerbia daug labiau. Pavyzdžiui, Šveicarijoje ši mokesčių našta siekia tik 18 proc., JAV – 27,2 proc., Jungtinėje Karalystėje – 28,5 proc.

[…]

…Toks vaidmuo (kompensuoti prarastas biudžeto pajamas, jei būtų didinamas NPD – A.R.) turėtų tekti turto mokesčiui. Būtent šis mokestis, priešingai nei progresyvus darbo pajamų apmokestinimas, nemažintų paskatų dirbti ir kurti, tačiau labiausiai paveiktų didžiausią turtą turinčius gyventojus – ko, kaip suprantu, siekia siūlantieji progresinius mokesčius. Turto mokestis turi svarbų pranašumą progresinių pajamų mokesčių atžvilgiu: apmokestinamas ne vertės kūrimas, o mėgavimasis darbo vaisiais (hedonizmas). Taip pat šiuo mokesčiu apmokestinami ir tie gyventojai, kurie niekada nėra gavę oficialių pajamų, bet turi labai daug prabangaus turto. Mokesčių vengimą toleruojančioje šalyje svarbu ir tai, kad išvengti šio mokesčio sudėtinga: automobiliai ir nekilnojamasis turtas yra registruojami, jų vokelyje nepaslėpsi.

„Veidas“

(2 balsų, vidurkis: 1,50 iš 5)

Loading...