Meluojantis premjeras
Šią savaitę turiu dvi naujienas, tačiau, kaip visada, viena jų gera, o kita – ne.
Pradėsiu, žinoma, nuo blogosios: mūsų premjeras Algirdas, trečias pagal populiarumą tarp visų šalies politikų, yra melagis.
Kai kas gali pasakyti, kad tai jau seniai visiems žinoma, dar nuo tų laikų, kai prieš keletą metų jis melavo esąs Kaune, nors tuo metu šventė Babykino gimtadienį Rusijos sostinėje.
Tačiau tada Algirdas nebuvo premjeras ir tas melas toks beveik šventas buvo, siekiant apginti savo privatų gyvenimą nuo įkyrių žurnalistų.
Šį savaitę viskas buvo kiek kitaip: Algirdas apgaudinėjo ne žurnalistus, o savo rinkėjus, kurių dauguma neabejotinai klausosi Lietuvos visuomeninio radijo.
Interviu šiam radijui jis sakė: „Aš už tai, kad būtų kuo mažiau pakeitimų mokesčių sistemoje, nes mes esame valstybė, kurioje mokesčiai patys mažiausi Europoje ir aš noriu, kad visi tai atsimintų“, – sakė premjeras.
Negaliu abejoti premjero nusiteikimu nedaryti pakeitimų mokesčių sistemoje – partija, kuriai vadovauja Algirdas, jau nuo seno yra žinoma kaip stabilumo šalininkė ir reformų priešininkė.
Tačiau kalbėdamas apie mažiausius mokesčius Europoje, premjeras akivaizdžiai pamelavo – sunku juk būtų patikėti, kad turėdamas per tokią ilgą politiko karjerą ir po trejų metų darbo Vyriausybėje jis iki šiol nežino tikrosios padėties.
O padėtis yra tokia, kad bent jau remiantis Europos Komisijos, Austrijos Ekonominių tyrimų instituto bei tarptautinės konsultacijų bendrovės „Deloitte and Touche“ duomenimis, Europoje yra ne viena ir ne dvi valstybės, kuriose taikomi mažesni, nei Lietuvoje tiesioginiai ar netiesioginiai mokesčiai.
Mažiausiai tokių yra kalbant apie pelno mokestį – mažesnis nei Lietuvoje, jis yra tik Airijoje (10-12,5 proc., priklausomai nuo veiklos srities), bei Estijoje, kur reinvestuojamas pelnas iš viso neapmokestinamas. Latvijoje jis toks pat kaip Lietuvoje – 15 procentų.
Jei premjerui Lietuva – tik verslas, tada būtų galima teigti, kad jo melas buvo labai švelnus.
Tačiau, jei Lietuva apima ir tuos, kurie gyvena iš atlyginimo, situacija atrodys visiškai kitokia, nes pajamų mokestis Lietuvoje vienas didžiausių visoje Europoje. Tiesa, vėlgi pirmiausia reikėtų kalbėti apie tuos, kurie gauna mažiausias ir vidutines pajamas, nes visoje Europoje tokios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu.
Mūsų kaimynės Latvija ir Estija, kurios, kaip ir Lietuva, pajamų mokesčio nediferencijuoja, tačiau ten jo tarifas yra atitinkamai 25 proc. ir 26 procentai. Rusijoje dar geresnė situacija, ten visos pajamos apmokestinamos 13 proc. tarifu.
Einant gilyn į Europą, pirmiausia galime žvilgtelėti į Lenkija: ten metinės pajamos iki 31 tūkst. litų apmokestinamos 19 proc. tarifu, o nuo 31 tūkst. – 63 tūkst. litų pajamų tenka mokėti 30 procentų.
Čekijoje iš maždaug 1000 litų atlyginimo išskaičiuojama 15 proc. pajamų mokestis, nuo 2000 tenka mokėti 20 proc., nuo 3000 – 25 proc., o didesniems atlyginimams taikomas 1 proc. punktu mažesnis nei Lietuvoje pajamų mokestis.
Airijoje pajamos iki 8000 litų apmokestinamos 20 proc. tarifu, didesnėms taikomas 40 proc. pajamų mokestis, Prancūzijoje – pajamos iki 1225 litų neapmokestinamos, pajamoms iki 2400 taikomas 6,83 proc. tarifas, pajamoms iki 4250 litų – 19,14 proc. tarifas ir tik pajamos viršijančios 6870 litų apmokestinamos didesniu nei Lietuvoje – 37,38 proc. tarifu.
Panašiai yra Suomijoje, kur didesnis nei Lietuvoje tarifas (35 proc.) taikomas tik kai mėnesio pajamos viršija 15800 litų, Portugalijoje (34 proc.) kai pajamos didesnės nei 4509 litų ar Austrijoje (41 proc.) kai pajamos didesnės nei 6270 litų. Net JAV, kurią Lietuvos politikai dažniau nei ES yra linkę imti pavyzdžiu, 33 proc. mokesčio tarifas taikomas tik pajamoms didesnėms nei 33700 litų.
Panašius skaičius būtų galima vardyti ir toliau, tačiau nėra prasmės, nes nė vienas nepatvirtina premjero teiginių.
Nepatvirtina jų ir duomenys apie socialinio draudimo mokesčius – nei mokamus darbdavio, nei išskaičiuojamus iš darbuotojo. Visų jų vardyti, matyt, neverta, pakanka paminėti, kad, pavyzdžiui Estijoje iš darbuotojo išskaičiuojamas 1 proc. (Lietuvoje – 3 proc.), o darbdavys, pavyzdžiui Slovėnijoje ar Didžiojoje Britanijoje moka atitinkamai 16,1 proc. ir 12,8 proc. – tai yra dvigubai mažiau nei Lietuvoje (31 proc.). Tiesa, premjero pateisinimui reikia pasakyti, kad yra ir valstybių, kuriose šie mokesčiai didesni, nei Lietuvoje – pavyzdžiui Vengrijoje ar Prancūzijoje. Ir kartu paminėti, kad minimali pensija Lietuvoje mažiausia visoje ES.
Ieškant argumentų premjero viešai sakomai neteisybei pagrįsti dar būtų galima žvilgtelėti į netiesioginius – pridėtinės vertės bei akcizo – mokesčius. Deja, vaizdas tas pats, nes Lietuva anaiptol nėra ta šalis, kurioje šie mokesčiai mažiausi. Priešingai – šių mokesčių statistika byloja premjero nenaudai: Europos Komisijos duomenimis, 2002 metais netiesioginių mokesčių dalis bendroje mokesčių naštoje Lietuvoje buvo viena didžiausių visoje ES ir sudarė 43,5 proc. visų surenkamų mokesčių. Didesnė ta dalis buvo tik Airijoje – 43,7 procento.
Tokia štai statistika. Šiek tiek liūdna, nes susipažinęs su ja, gali kaip Ostapas Benderis pasiūlyti bet kam pirmam mesti akmenį, jei drįs teigti, kad premjeras antradienį kalbėdamas per radiją nemelavo.
Galima guostis tik tuo, kad tame pačiame interviu premjeras pranešė ir gerąją šios savaitės naujieną – pažadėjo, kad šiemet mokesčiai tikrai nebus didinami. Žinoma, jei vėl nesumelavo.
(Dar neįvertinta)
Loading...
