Artūras Račas

Mano senelis – Juozas Laurynas – savo stalo stalčiuje laikė Lenino ordiną. Ne todėl, kad jis jam buvo brangus, o todėl, kad jam jį kažkada davė. Nepaisant to, kad viena iš jo dukterų 25-ius metus praleido Komių autonominėje respublikoje.

Mano senelis savo gyvenimą baigė name, kurį jis pats pasistatė, berods, 1928-aisiais ir iš kurio neišsikėlė, net tada, kai gyvenviečių kūrimo laikotarpiu, jam buvo atjungę elektrą ir buldozeriu suvartę kelius. Dauguma jo kaimynų išsikėlė, o jis liko ir rūkė kumpius viralinėje. Ten pat varė naminukę, aiškindamas man, kad verda veršiukui buzą. Aš jam dėkingas už tai, kuo šiandien esu.

Druskininkų merą R.Malinauską aš pažįstu ir su juo sveikinuosi, tačiau pirmiausia susipažinau su jo tėvu Viliumu Malinausku. Pastarasis, jei neklystu, kažkada buvo kolūkio pirmininku, tai yra, tuo, kuris tokius kaip mano senelis, stengėsi suvaryti į gyvenvietes. Žmonės sako, kad V.Malinauskasbuvo kiek kitoks kolūkio pirmininkas nei kiti ir darė tai ypatingu būdu, bet aš to negaliu paliudyti, nes nežinau.

Tai – Viliumas Malinauskas. Žmogus, Lietuvai davęs daugiau nei 2000 R.Sadauskų-Kvietkevičių, A.Matonių, A.Kubilių, M.Adomėnų ir D.Grybauskaičių.

Bet vieną dalyką aš žinau tikrai: Viliumas Malinauskas, kaip niekas kitas yra vertas Druskininkų garbės piliečio vardo, nes niekas kitas neprisidėjo prie Druskininkų plėtros labiau nei jis.

Ir todėl šiandien, skaitydamas R. Sadausko-Kvietkevičiaus,  apgailėtiną, pavydo ir savo nepilnavertiškumo kupiną paskvilį, jaučiu pareigą pasakyti, kad tokie suskiai kaip R.Sadauskas-Kvietkevičius, kuris pasijuto žvaigžde, kai jo rašliavas pradėjo skelbti delfiai, yra neverti net nukirpto kairės kojos V.Malinausko nago.

Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Pirmą kartą su V.Malinausku susitikau kokias 1994-6 metais. Tiksliai neatsimenu, nes tai buvo seniai.

Bet labai gerai prsimenu pirmą įspūdį. Ten buvo toks metalinis angaras, kuriame buvo rūšiuojami grybai. Buvo gal lapkritis, o gal gruodis, bet tame angare darbuotojai ir darbuotojos vaikščiojo su marškinėliais trumpomis rankovėmis, nes ten buvo šilta. Tuo metu tai buvo neįprasta. O dar labiau neįprasta buvo, kad tie marškinėliai buvo balti.

V.Malinauskas yra įdomus žmogus ir kažkuo panašus į mano senelį, nes sako tai, ką galvoja. Tada, prieš beveik 20 metų, stovėdamas pelkėje jis man sakė, kad padarys sovietinių skulptūrų parką, kuris kainuos milijoną litų. Sakė, jau yra pradžia ir rodė man kelias gulinčias Lenino galvas ir vieną Džerzinskį.

Aš, nenorėdamas būti nemandagus, pritariamai linksėjau galva, nors buvau be botų ir galvojau, kad jau būtų gerai grįžti, nes mano batai leidžia vandenį. (Pažadu paieškoti nuotraukų iš to pirmo susitikimo, nes tikrai žianu, kad fotografavau).

Po to pirmo pokalbio su V.Malinausku, kiekvieną kartą, kai tik būdavau šalia Druskininkų, nuvažiuodavau į Grūtą. Ir kiekvieną kartą nustebdavau, nes pamatydavau, kaip pelkė nyksta ir vietoj jos atsiranda parkas. Nepaisant to, kad jau tada konservatorių ciucikai kėlė orgijas, o Lenino ir Kapsuko skulptūrų autoriai pradėjo reikalauti honoraro už savo šlovingą kūrybą. Aš tada apie tai rašiau, o R.Sadauskas-Kvietkevičius ne, nes tada užsidirbinėjo gyvenimui iš ne visai legalioss žemės sklypų prekybos. Nes delfiai tada dar nebuvo žiniasklaida, o R.Sadauskas-Kvietkevičius dar nebuvo „dešinysis apžvalgininkas“. Tfu.

Druskininkai tada buvo miręs miestas, garsėjęs tuo, kad jame buvo daugiausiai narkomanų. Ir dar Valstybės tarnautojų tobulinimo centras, kuriame kartais būdavo rengiami seminarai.

Kai Grūto parkas, nepaisant konservatorių ciucikų lojimo, pradėjo veikti, jis tapo traukos centru. Nes nieko panašaus, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje nebuvo. Apie tą parką rašė visos didžiausios pasaulio naujienų agentūros ir visa „vakarų“ spauda. Visi turistai, atvykdavę į Lietuvą, važiavo į Grūtą ir kartais norėdavo likti Druskininkuose. Tačiau ten tuo metu tebuvo trys kavinės ir du viešbučiai.

Galima, žinoma, ginčytis, tačiau aš manau, kad būtent V.Malinauskas, jo grybų ir uogų verslas bei Grūto parkas buvo tas impulsas, kuris pradėjo Druskininkų atgimimą. R.Malinauskas, vandens pramogų parkas ir visa kita buvo gerokai vėliau. Bet anksčiau nei žemės sklypų prekiautojas R.Sadauskas-Kvietkevičius.

Man nepatinka R.Malinausko tvora ir jo leidžiamas laikraštis, tačiau man dar labiau nepatinka tokie suskiai kaip R.Sadauskas-Kvietkevičius. Nes tik visiškas suskis gali sau leisti abejoti, ar V.Malinauskas yra vertas Druskininkų garbės piliečio vardo.

Ir tik visiškas suskis ir menkysta gali parašyti tai, ką savo paskvilyje parašė R.Sadauskas-Kvietkevičius:

Seni skandalai nekurstomi galėtų ir užgesti ar vos rusenti, bet Druskininkų valdžiukė sugeba pamaitinti šalies žiniasklaidą naujais. Šviežiausias kilo vos prieš kelias dienas, kai Druskininkų garbės piliečiu socialdemokratų daugumos Druskininkų savivaldybės taryboje balsais buvo paskelbtas Druskininkų savivaldybės mero R.Malinausko tėvas Viliumas Malinauskas. Formaliai prikibti lyg ir nėra prie ko, įstatymai nepažeisti, nes meras nuo svarstymo nusišalino, o sprendimą priėmė Tarybos dauguma. Neįsivaizduoju, kuria kūno dalimi mąstė šito titulo suteikimo sumanytojai, bet taip stengdamiesi įsiteikti merui jie padarė jam sunkiai įsivaizduojamo dydžio žalą. Vos spėjo pasibaigti Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis, kai naujienų agentūra BNS išplatino apie tai pranešimą, kurį skirtingais pavadinimais įsidėjo dauguma naujienų portalų. Pavyzdžiui, didžiausią skaitytojų auditoriją turinčiame „Delfi.lt” ši žinutė pavadinta: „Druskininkų mero tėvas paskelbtas garbės piliečiu”. Skaitytojų reakciją galime sužinoti paskaitę jų komentarus. „O meras Brežnevo pavyzdžiu savęs mylimo dar niekuo neapdovanojo?” – čia dar vienas iš švelnesnių.

Man asmeniškai labai apmaudu, kad tas suskis savo rašliavoje remiasi BNS vardu. Tačiau manęs visai nestebina, kad jis mini delfius ir jų komentatorius. Nes jie vienas kito verti.

Tačiau aš bandau įsivaizduoti, kuria kūno dalimi mąstė R.Sadauskas-Kvietkevičius, kai vapėjo apie žalą Druskininkams. Ir mano spėjimas yra, kad tai buvo ta dalis, kurios nepridengtos normalūs žmonės viešai nerodo. Ir V.Malinauskas niekad nerodytų, nes jis yra 7777 kartų vertesnis Druskininkų garbės piliečio nei R.Sadauskas-Kvietkevičius. Dėl vienos paprastos priežasties – V.Malinauskas turėjo įdėją ir ją įgyvendino, nepaisant tokių, kaip R.Sadauskas-Kvietkevičius, lojimo. Savo iniciatyva ir savo lėšomis. O R.Sadauskas-Kvietkevičius pradėjo loti tik tada, kai susipyko su R.Malinausku (kuris man taip pat nelabai patinka) ir nebegalėjo misti mokesčių mokėtojų pinigais.

Ir būtent todėl aš visada paduosiu ranką V.Malinauskui ir išgersiu su juo bokalą alaus (ir ne tik) ir niekada nesėsiu už vieno stalo su R.Sadausku-Kvietkevičiumi, kurį dar visai neseniai maniau esant padoriu, bet delfių „šlovės“ suklaidintu žmogumi.

Dabar taip jau nebemanau, nes mano akyse R.Sadauskas-Kvietkevičius yra tiesiog menkysta sklypų prekeivis, apakintas pavydo ir nesugebantis vertinti realybės.

O V.Malinauską aš nuoširdžiai sveikinu su pelnytu Druskininkų garbės piliečio titulu. Nes jis jo nusipelnė su kaupu ir, nepaisant to, kad buvo kolūkio pirmininkas yra tikras žmogus ir primena man mano senelį.

(35 balsų, vidurkis: 4,31 iš 5)

Loading...