Literatūros ir žurnalistikos dermė: ką melžia čigonai?
Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos žiniasklaida pastaruoju metu bulvarėja ir geltonėja. Taip jau yra ir vargu ar ką nors labai čia galima pakeisti. Gal net ir nereikia – tikriausiai toks yra šiandieninės visuomenės poreikis.
Tačiau pagal Visuomenės informavimo įstatymą visai Lietuvos žiniasklaidai – tiek bulvarinei, tiek rimtajai – galioja tos pačios taisyklės ir tie patys reikalavimai.
Pavyzdžiui, nekurstyti rasinės ir tautinės neapykantos, atskirti faktą nuo komentaro ir pan.
Bet gal galioja ne visiems?
Štai, pavyzdžiui, yra tokia „Sostinės“ žurnalistė Sandra Trinkūnaitė.
Spalio 4 dieną ji parašė straipsnelį, pavadintą „Čigonai vėl nori malkų už dyką“. Toks labai vaizdingas straipsnelis, bet gal spręskite patys.
Štai toks straipsnelio „lead’as“:
„Kirtimų taboro čigonai ir šiais metais siekia numelžti Vilniaus valdžią. Šiuo metu jie lieja ašaras, kad valdžia jiems vėl, kaip ir pernai, nupirktų malkų.“
Iš esmės klasika: kas, kada, ką daro, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis.
Žiūrėkime toliau:
„Tik prasidėjus rudeniui čigonai jau suskubo rūpintis, kaip pasiruošti žiemai, kad nuo šalčio negautų galo savo lūšnose“.
Vėl viskas kaip ir gerai: vien tik faktai ir jokių komentarų…
O štai dar viena citata:
„Praėjusiais metais čigonai, iš savivaldybės išmelžę kietojo kuro, vietoj padėkos dar ir akis drąskyti pradėjo jie buvo nepatenkinti, kad malkos buvo nupirktos ir atvežtos“.
Tikriausiai taip ir buvo išmelžė, o paskui draskė. Gaila, kad Sandra neaprašė, kaip po to atrodė savivaldybė. Gal pagailėjo jautrių skaitytojų?..
O vainikuoja viską tokia spalvota lentelė, kurioje pateikiama informacija apie savivaldybės teikiama pagalbą romų bendruomenei. Ji vadinasi taip: „Čigonu būti apsimoka“.
Prisipažinsiu, kadangi pačios Sandros sutikti neteko ir iki šiol apie ją nebuvau nieko girdėjęs, galvojau, gal ji kokia ką tik pradėjusi dirbti I kurso studentė.
Google.lt tokias spėliones paneigė. Sandra, pasirodo, baigė mokyklą dar 2008 metais, o „Sostinėje“, kaip rodo geitas žvilgsnis per google rezultatus dirba jau mažiausiai 2,5 metų.
Žodžiu, jau patyrusi žurnalistė, galima sakyti…
Nors ką gali žinoti. Gal kada nors kaip Filomena Taunytė gaus J.Tumo-Vaižganto premiją „už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos dermę kūryboje“.
Juk iš esmės tai Sandros rašinys apie čigonus „Sostinėje“ arčiau literatūros nei žurnalistikos. Literatūra, tiesa, būna įvairi.