Moldova – deja vu

Nuo trečadienio esu Moldovoje… Šilta čia, ir vynas skanus ir nebrangus. Pastarieji du aspektai primena Krymą…:)

Tačiau visa kita – ne. Kai važiavome iš Kišiniovo į Soroką, žvalgydamasis aplink kažkaip pajutau, kad kažką panaaus esu jau matęs: vežimai su arkliais, kurkurūzų laukai, neužmatomi plotai nedirbamos žemės… Žinote, apie ką pagalvojau? Ogi apie Kubą.

Tiesa, nėra čia pakelėse iš baltų akmenukų išdėliotų užrašų „Viva Revolution“ ir „Viva Fidel“, bet nuo Lietuvos taip toli… O juk tik 18 metų prabėgo…

Bendraujant su vietos politikais ir jų klausantis – vėl deja vu: pamačiau mus prieš 15 metų. Tik mes tada buvo jų vaidmenyje – skundėmės, aiškinome, kaip mūsų nesupranta ir kaip mums nepadeda, nors mes labai norime į Europą…

O viskas labai paprasta – Moldova nuo Europos taip pat toli kaip Lietuvos socialdemokratų partija nuo socialdemokratinės ideologijos…

KIta vertus, keista, bet supranti, kad mes, lietuviai, jau galime ką nors ko nors pamokyti. Įdomus jausmas…

Ir URM bei TSPMI įdirbis Moldovoje tikrai jaučiamas. Tiesa, nežinia, ar iš to bus konkrečių rezultatų, nes pasiklausius pasakojimų apie vietinę valdžios sistemą ir prezidentą Voroniną, supranti, kad demokratija čia labai santykinis dalykas.

Bet kuriuo atveju įdomu. O kokie čigonų namai Sorokoje… Negalėjau pafotografuoti, bet buvo, kas tai padarė ir nuotraukomis pažadėjo pasidalinti. 1990-1993 nameliai Tarandėje ir Zujūnuose tik vaikų žaidimai palyginti su tuo, ką galima pamatyti ant Sorokos vadinamojo Čigonų kalno…

(11 balsų, vidurkis: 4.27 iš 5)
Loading...