„Lietuvos rytas“ mane spausdina. Bet honoraro turbūt negausiu:)
Susidūriau su problema.
Šiandien atsiverčiu „Lietuvos ryta“ ir randu… save…
Tiksliau savo tekstą apie permainų koalicijos ketinimus įvesti automobilio mokestį privačioms bendrovėms.
Devintame puslapyje, skiltyje „Tribūna“. Ir dar su nuotrauka.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir reikėtų džiaugtis: didžiausias šalies dienraštis skiria pusę puslapio blogerio įrašui.
Tačiau džiaugtis kažkodėl nesinori, nes esu šiek tiek pasimetęs…
Pirmiausia todėl, kad „Lietuvos rytas“ mane pristato ne kaip blogerį, o kaip BNS vyriausiąjį redaktorių. Šiaip jau čia jokios klaidos, nes pareigos nurodytos teisingai.
Tačiau tekstus bloge rašau ne kaip BNS vyr.redaktorius, o kaip Artūras Račas ir visiškai nenoriu painioti šių dviejų dalykų.
O „Lietuvos ryte“ jokio nuorodos į blogą nėra ir todėl tie, kas apie blogą nieko nežino, gali pagalvoti, kad BNS vyr. redaktorius tiesiog ėmė ir parašė „Lietuvos rytui“. Ir pabandyk po to kam nors paaiškinti, kad taip nedarei… nors tai ir nebūtų joks nusikaltimas.
Bet tai dar pusė bėdos. Daug daugiau klausimų kyla dėl paties teksto. Pirmiausia, dėl pavadinimo, kurį „Lietuvos rytas“, neatsiklausęs manęs, pakeitė („Gelbėtojai nepaliauja stebinti“).
Šiek tiek, labai nežymiai pakoreguotas ir pats tekstas.
Manau, kad tai problema. Nes tai – mano autorinių teisių pažeidimas.
Iš dalies, žinoma, esu pats kaltas. Bloge nėra jokio perspėjimo, kad tekstus iš blogo galima imti ir platinti tik gavus mano sutikimą, kad tekstų be mano sutikimo negalima redaguoti, trumpinti ar kitaip dailinti, kad negalima keisti pavadinimų ir t.t.
Tačiau ar tai neturėtų būti savaime suprantama?
Man atrodo, kad turėtų, tačiau „atrodo“ nėra teisinė sąvoka…
Ir todėl problema išlieka. Ir ji anaiptol nėra mano ar „Lietuvos ryto“ problema. Juk iš tikrųjų tai jokia čia bėda, kad „Lietuvos rytas“ tą tekstą įsidėjo.
Bėda yra būdas, kuriuo tai buvo padaryta. Ir ta bėda, panašu, taps vis labiau aktuali visiems blogams ir apskritai visai interneto erdvei, kurioje autorinių teisių problema yra visiškai nesureguliuota.
Juk, pavyzdžiui, už muzikinių kūrinių grojimą per radiją autoriams yra mokama tam tikra suma, kurią surenka LATGA.
O kuo rašytinis kūrinys skiriasi nuo muzikinio? Juk tai taip pat autorinės kūrybos produktas – Autorių teisių įstatymas tą labai aiškiai nurodo:
Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.
Autorių teisių objektai yra:
knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos
O autorių teisių subjektas:
1. Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.
2. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.
Tai jei yra kūrinys, jei yra autorių teisių objektas ir subjektas, tada:
Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.
O autorinės sutarties tai nėra… Bet gal bus honoraras?:)
Beje, panaršius internete, galima surasti ne vieną ir ne du pavyzdžius, kai autorių teisių įstatymo reikalavimų nelabai paisoma. Čia kalbu ir apie blogus ir apie įvairius interneto portalus.
Kas pradės šią erdvę tvarkyti?
Aš, po liūdnos patirties su VŽ, jau kažkaip nebenoriu…:)
Gal yra norinčių?
P.S. Beje, kol rašiau šį įrašą, gavau žinutę, kurioje prašoma leidimo spausdinti tekstą apie automobilių mokestį.
Leidau.
Ir vėl be honoraro:)
Bet nors nenustebins…