Artūras Račas

Šią savaitę buvo užbaigtas pagrindinis Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės pastarųjų dvejų metų darbas. Antradienį – gegužės 27 dieną – (prisiminkite šią datą) Ekonomikos ministras Vytas Navickas iš paties premjero ranku gautu paauksuotu parkeriu padėjo parašą, skelbiantį didžiausio Lietyuvos istorijoje sandorio formalią pabaigą.

Šiek tiek simboliška, kad ant parkerio, kuriuo Navickas padovanojo „Maximos“ šeimininkams 40 procentų Lietuvos energijos sektoriaus buvo išgraviruotas ir Kirkilo parašas. Gal kad visi prisimintų, kas buvo pagrindinis šios amžiaus aferos iniciatorius, o kas tik berniukas pasiuntinukas.

Simboliška beje yra ir tai, kad tas paauksuotas parkeris, kurį vienas kitam dovanojo du mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi asmenys ir kuriuo buvo laiminamas sandėris, visiškai nenaudingas mokesčių mokėtojams, taip pat neabejotinai buvo pirktas už mokesčių mokėtojų pinigus. Tikriausiai iš vadinamųjų reprezentacinių lėšų – taip dabar vadinami mūsų visų pinigai, kuriais „Maximos“ šeimininkų interesams Vyriausybėje atstovaujantys asmenys pamalonina vieni kitus. Kalbu būtent apie asmenis, nes vadinti Kirkilą ir Navicką politikais neapsiverčia liežuvis – tai būtų tas pats, kas pavadinti Žydrūną Ilgauską Lietuvos patriotu, ar Valdą Adamkų moraliniu autoritetu.

Bet žinote kas įdomu. Kolegos, dalyvavę genialaus „Maximos“ šeimininkų projekto formalaus užbaigimo ceremonijoje, pastebėjo, kad toje ceremonijoje nebuvo džiaugsmo. Visi atrodė pavargę, susirūpinę, vengė žiūrėti vienas kitam į akis.

Gal tai ir nenuostabu – juk šiaip ar taip, visi prastūminėję šitą sandorį anaiptol nebuvo kvaili, bent jau vienoje šio sandorio pusėje. Ir bent jau ta pusė aiškiai žinojo, ką daro, kiek tai kainuoja ir kokia bus to projekto grąža, jei jį pavyks įgyvendinti. Ne kokie juokingi 40 ar 76 milijonai litų, kuriuos per ankstesnius panašius sandorius jau pavyko uždirbti įkišus ranką į visų mūsų kišenes. Šį kartą juk kalbama apie 2,5-3 milijardus. Tai suma, dėl kurios galima daug ką padaryti ir daug investuoti – tuštybę tenkinantis paauksuotas parkeris berniukui pasiuntinukui tai kaip savaržėlė pasirašant sutartį dėl paskolos būsto pirkimui.

Tačiau net jei tas parkeris būtų auksinis, o lapai, ant kurių Navickas ir Staškevičius dėjo savo parašus būtų pagaminti iš brangiausio kiniško šilko, tai vis tiek nereikštų, kad amžiaus afera jau baigta. 

Tai, tikriausiai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl to gėdingo sandėrio dalyviai buvo neramūs ir nesidžiaugė.

Jie juk žino, antradienį suraityti parašai buvo tik formalus sandėrio užbaigimas ir kad jie kol kas reiškia tik viena – tai yra, galimybę „Maximos“ savininkams, pardavus procentą ar kitą „Leo LT“ akcijų atsiimti dalį į genialųjį projektą investuotų lėšų – šimtą ar kiek daugiau milijonų litų. Genialusis „Maximos“ projektas visiškai galės bus užbaigtas tik po dvejų metų, kai VP grupės savininkai galės parduoti, tai ką antradienį gavo iš Kirkilo ir Navicko rankų.

Tai jie žino, tačiau tikriausiai vis dar nėra tikri, kad Lietuvoje visi dar dvejus metus ramiai žiūrės, kaip iš jų tyčiojamasi. Jie taip pat dar nėra tikri, ar Arūnas Valinskas, vadinamieji valstybininkai ir vadinamoji nepriklausoma žiniasklaida  pajėgs taip sumaišyti rinkėjų protus, kad po rinkimų koalicijos branduolį ir vėl sudarytų vadinamieji socialdemokratai, o premjeru ir vėl taptų vadinamasis politikas Kirkilas.

Jiems neramu, nes jie jau pamatė, kad dalis Lietuvos nebenori būti amžinai kvailinama. Jiems neramu, todėl kad jie supranta, kad „Leo LT“ sandėriui senaties nebus.

Jiems taip pat neramu todėl, kad sandėrį nutraukus ar pripažinus negaliojančiu, kai kuriems prie jo prisidėjusiems ir žadėjusiems, kad viskas bus gerai teks atsiskaityti. Ir tam paauksuotų parkerių – nesvarbu kieno parašas ant jų būtų – jau nebeužteks. Jie tai žino ir bijo, kad ateityje gali tekti vaikščioti nuolat sukiojantis per petį. Ir žino, kad tai nebus malonu. Aš asmeniškai jiems linkiu, kad jei to sulauktų.

O mums visiems palinkėčiau prisiminti, ką apie Leo LT pasakė įtakingiausio pasaulyje verslo leidinio „The Economist“ ekspertas: šis projektas yra neskaidrus, nepagrįstas finansiškai ir neatitinka nacionalinių interesų.

Prisiminkite tai, kai suksite į Maximą ar Eurovaistinę, prisiminkite, kai kils noras balsuoti už socialdemokratus, valstiečius liaudininkus, Darbo partiją ar liberalcentristus.

Pagalvokite – ar tikrai verta? Ar tikrai galvojate, kad jiems dar negana?

(4 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)

Loading...