Ar jau laikas priešintis? Manau – taip
Minčių tiek daug, kad net nežinau, kaip jas visas teisingai sudėlioti. Bet viena žinau tikrai – tai, kas šiandien įvyko Lietuvoje yra labai blogai ir dar kartą patvirtina, kad buvau teisus, sakydamas, kad dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė daro neatitaisomą žalą Lietuvai ir septynmyliais žingsniais stumia ją atgal į praeitį, iš kurios po to grįžti bus labai sunku.
Apie tai, kas įvyko šiandien, tikriausiai jau visi girdėjote. Generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atliktos kratos 9 asmenų namuose. Kai kurie tų žmonių – Vaidas Lėkštutis, Milda Bartašiūnaitė, Giedrius Grabauskas – yra šiek tiek žinomi, apie kitus kol kas nebuvo pranešta.
Tačiau žinoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Valstybės saugumo departamento iniciatyva ir kad jo esmė „antikonstitucinių grupių kūrimasis ir veikla“.
Aš, prisipažinsiu, kai tai sužinojau – nepatikėjau. Ir ne tik todėl, kad pirmieji tai pranešė „Delfi“, kurie pastaruoju metu turi vis mažiau bendro su žurnalistika. Nepatikėjau, nes iki šiol buvau šventai įsitikinęs, kad nepaisant to, kad D.Grybauskaitė savo mentalitetu ir labai artima V.Putinui, Lietuva niekad netaps panaši į Rusiją. Nepatikėjau, nes, laikiausi nuomonės, kad Lietuva demokratijos ir sveiko proto keliu nuėjo taip toli, kad net D.Grybauskaitė su G.Grina, padedant Monikai Garbačiauskaitei, Audriui Siaurusevičiui ir kitiems, nėra pajėgūs grąžinti mūsų atgal.
Ir žinote ką? Nepaisant to, kas šiandien įvyko, vis dar tikiu, kad taip nebus ir kad Tautinės giesmės nepakeis „The Beatles“ daina ir kad Lietuvoje atsiras jėgų, kurios neleis D.Grybauskaitei tapti Lietuvos Raudonaja uoga.
O kas gi vis dėlto šiandien įvyko, galite paklausti jūs. Atsakysiu – šiandien Lietuvoje įvyko pasikėsinimas į konstitucinę santvarką. Tačiau pasikėsino į ją ne M.Bartašiūnaitė, G.Grabauskas ar V.Lėkštutis. Pasikėsino tie, kurie skatino pradėti ikiteisminį tyrimą, tie, kurie priėmė sprendimą jį pradėti ir tie, kurie šiandien vykdė kratas.
Asmenis, pas kuriuos šiandien buvo atliktos kratos, galima vertinti įvairiai. Man vieni iš jų atrodo tiesiog kvaili, kiti – nesusipratę, treti – radikalūs, beveik užribyje esantys žmonės. Nepaisant to, visi jie, kaip Lietuvos piliečiai, turi teises, kurias garantuoja Lietuvos Konstitucija.
Ir, nepaisant, ar tai kam nors patinka, ar ne, ar tai ką nors piktina, nervuoja, kelia niežulį ar viduriavimą, visi tie žmonės turi teisę turėti savo nuomonę ir laisvai ją reikšti. Ši teisė apima ne tik teisę garbinti D.Grybauskaitę, džiaugtis R.Šimašiaus išrinkimu į Vilniaus merus, balsuoti už konservatorius ar Darbo partiją, tačiau taip ir teisę šlovinti Rusiją, pritarti Krymo okupacijai, vadinti Lietuvą JAV koloniją (jei norite, galite vadinti ir Mozambiko ar Abchazijos kolonija).
Konstitucijos garantuojama minties ir žodžio laisvė kiekvienam Lietuvos piliečiui garantuoja dar daugiau – teisę būti nepatenkintu savo valstybe, joje vykdoma socialine, ekonopmine ir užsienio politika, kritikuoti bet kurią valstybės instituciją, bet kurį valstybės tarnautoją, lyginti Lietuvą su bet kuria pasaulio valstybei ir visam pasauliui skelbti, kad tas palyginimas yra ne Lietuvos naudai.
Konstitucija nedraudžia rengti piketus prieš NATO, prieš Europos Sąjungą, ar prieš JAV, lygiai taip, kaip nedraudžia piketuoti prie Rusijos ambasados, prieš V.Putiną, Jungtines Tautas, Pasaulio banką ar „Greenpeace“.
Lietuvos piliečių Konstitucija neįpareigoja būti už ar prieš skalūnus, už ar prieš žemės pardavimą užsieniečiams, už ar prieš euro įvedimą, už ar prieš šauktinių kariuomenę. Konstitucija leidžia žmogui rinktis ir turėti savo nuomonę visais klausimais. Ir dar garantuoja teisę tą savo nuomonę išsakyti.
Konstitucija – nenustebkite, bet tai tiesa – taip pat nedraudžia reikšti nuomonę už pinigus. Lietuvoje dar nėra įstatymo, įpareigojančio registruotis „užsienio agentu“ kaip Rusijoje, nors, neabejoju, Daukanto rūmuose tam pritarų. Konstitucija nedraudžia nuomonę – kad ir kaip ji blogai apie Lietuvą atsilieptų, kad ir kokiomis lėšomis ji būtų finansuojama – platinti ir skleisti įvairiais būdais, įskaitant skrajutes, plakatus, naujienų portalus ir televzijas.
Svarbu ir tai, kad nei Konstitucija, nei joks Lietuvos įstatymas (kuris šiaip jau negali būti aukščiau už Konstituciją, nors dabar bandoma mus įtikinti priešingai) nenumato bausmių už kvailumą, acto garinimą, plaukų lako naudojimą, mintis, kurias sukelia besimeldžiantis musulmonas, keikimąsi rusiškai, sprendžiant savo psichologines problemas, grafomaniją, žurnalistų tapimą propagandistais, žurnalistines etikos nesilaikymą ir daugelį kitų dalykų.
Todėl šiandien turime labai aiškiai suvokti, kad tikrieji mūsų valstybės priešai yra ne žmonės, turintys kitokią, nei mes, nuomonę, o tie, kurie šiandien bando mus įtikinti, kad nuomonės – tegul daugeliui mūsų ir nepriimtinos, atgrasios, prorusiškos, antilietuviškos ar dar kokios tik pageidaujate – turėjimas yra antikonstitucinė veikla.
Pasakysiu dar daugiau – gali būti, kad vien tai suvokti jau nebepakanka. Gali būti, kad jau ateina tas laikas, kai reikia pradėti priešintis, nes tai daryti mus įpareigoja Konstitucija, nurodydama, jog „kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“.
„Bet kam“ šiuo atveju reiškia, kad tas „bet kas“ gali būti ir prezidentė ir valstybės saugumo departamentas ir generalinė prokuratūra.
Pamenate, kaip žurnalistai, po slaptos VSD pažymos nutekinimo iš prezidentūros ir brutalios atakos prieš BNS žurnalistus (kuri savo stiliumi buvo labai panaši į šiandieninę ataką prieš kitaminčius), rinkosi prie STT pastato ir gynė žurnalistų teises ir laisves?
Šiandien reikėtų daryti tą patį.
Ir tai nereikštų, jog giname M.Bartašiūnaitę, G,Grabauską ar V.Lėkštutį. Tai tik reikštų, jog suvokiame, kad reikia ginti save, kad rytoj mūsų neištiktų toks pat likimas.
(20 balsų, vidurkis: 4,60 iš 5)
Loading...
