Artūras Račas

Šios savaitės pradžioje kolegos elektroniniu paštu atsiuntė ištrauką iš „Radio Show“ – joje Algis Ramanauskas (Greitai) ir Rimas Šapauskas (Budulis) aptarinėja skandalą, kilusį po to, kai vienoje Lietuvos radijo laidoje nuskambėjo daina apie nušautą premjerą Algirdą.

Aptarinėja taip, jog minėta dainelė, palyginti su jų pokalbiu, atrodo lyg nekalti vaikų žaidimai. Cituoti šio pokalbio neišeina, nes citatas galėtų atlaikyti tik išviečių sienos: iš premjero išsityčiojama vartojant anatominius terminus, jis viešai išvadinamas vagimi, kliūva ir jo sutuoktinei Kristinai.

Kadangi gerai informuoti šaltiniai teigė, jog šis pokalbis taip pat pateko į eterį, buvo galima tikėtis, kad Lietuvoje vėl kils didelis skandalas. Ne mažesnis, nei buvo po anos dainelės per Lietuvos radiją, kai du žurnalistai buvo nušalinti nuo laidos, premjeras reikalavo viešo LRT vadovų atsiprašymo, o politikai garsiai kalbėjo apie pašlijusią žurnalistų etiką

Tačiau premjeras tyli. Nei piktinasi, nei atsiprašymo reikalauja. Tyli ir visi kiti: pozicija, opozicija, etikos inspektoriai ir šiaip mėgėjai paauklėti ir padiskutuoti apie tai, kas gera ir kas ne.

Niekaip nesuprantu kodėl: ar nušauti premjerą Lietuvos visuomeninio radijo eteryje yra blogai, o kokio nors kito radijo bangomis jau galima? O gal viskas priklauso nuo to, kas šauna: niekam nežinomi jauni žurnalistai ar „žvaigždės“.

O gal viską lemia žanras: gal pakanka pasakyti, jog dabar bus humoras ir tada jau gali visus šaudyti, vadinti vagimis ir kitaip linksmintis?

Aš, prisipažinsiu, tokio humoro nesuprantu, tačiau premjeras, jei tyli, matyt, supranta. Be to, nelabai juk išeina ir piktintis, nes vienas iš besityčiojančių – Algis – beveik savas žmogus. Jis kaip ir Algirdas, priklauso vienai iš partijų, kurios Lietuvoje vadinamos tradicinėmis. Ir visai nesvarbu, kad šiandien ta partija opozicijoje, o Algirdas – vadovauja valdančiajai koalicijai. Juk dirba tai išvien ir iš esmės taip pat. Tai ko pyktis?

Nelinkęs Algirdas pyktis ir su prezidentu Valdu, kuris šią savaitę viešai premjerą pažemino ir parodė, kas valdo valstybę. Pirmadienio rytą paskelbė premjeras, kad Vyriausybėje sveikins pasaulio čempiono titulą antrą kartą iškovojusį savo asmens sargybinį Virgilijų Alekną, tačiau vėliau teko dūlinti į prezidentūrą, nes paspausti čempionui ranką tuo pat metu panoro ir Valdas.

Spaudė kartu, ir dar dovanomis apdalijo – kad visi matytų, kaip jiems rūpi šalies sportas.

Galėjo, pasinaudoję proga, ir „Gazprom“ ultimatumą Lietuvai aptarti – juk ne kasdien privačios Lietuvos bendrovės akcininkai viešai reikalauja keisti Lietuvos įstatymus, nurodinėja, kokius sprendimus turi priimti valstybės institucijos kartu grasindami, jog nepaklusus, už dujas teks mokėti gerokai brangiau.

Panašu, neaptarė ir neaptarinės. Prezidentui dujų problemos, atrodo, nelabai rūpi, prisiminęs, jog jo sritis – aplinkosauga jis išvažiavo į Kauną paspartinti biologinio valymo įrenginių statybos. Be to, vienam priimti sprendimus sunku, o patarinėti greitai nebebus kam – spaudos tarnybos vadovas Marius Lukošiūnas išvyksta dirbti į Maskvą, o pagrindinis patarėjas politikos klausimais Darius Gudelis – mokytis į Ameriką. Buvęs vyriausiasis patarėjas Raimundas Mieželis taip pat padėti nebegalės – į verslą patraukė ir savo investicijų bendrovę Lietuvoje įsteigė.

Teks premjerui vienam rūpintis, kaip pasiekti, kad ir „Gazprom“ sotus būtų ir senas bendražygis Bronislovas Lubys sveikas liktų. Mat pastarojo norai, jau įrašyti Gamtinių dujų įstatymo projekte, kurio Seimas ketino imtis rudenį, šiek tiek kertasi su „Gazprom“ reikalavimais.

Atrodo, premjeras yra labiau linkęs šokti pagal „Gazprom“ dūdelę. Jis jau paskubėjo viešai pareikšti, jog minėtas įstatymas yra blogas, o dar visai neseniai spaudusi jį priimti Europos Komisija, neva pakeitė savo nuomonę ir dabar galiojančiame įstatyme nebeįžvelgia Europos Sąjungos direktyvų pažeidimų.

Galiu suklysti, bet drįsiu spėti, kad tokią premjero poziciją lemia niekaip nesibaigiančios buvusio ministro Viktoro problemos dėl aukštojo išsilavinimo.
Pranešus, jog prokuratūra Valstybės saugumo departamento prašymu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Viktoro diplomo, jis iš esmės atsidūrė beveik tokioje pačioje situacijoje kaip buvęs prezidentas Rolandas Paksas.

Gal net blogesnėje, nes Rolandas jau aiškiai žino, kad nei Prezidentu, nei Seimo nariu, nei ministru jis jau niekada negalės būti. Tuo tarpu Viktoras – nei pakartas, nei paleistas: ikiteisminis tyrimas, kaip teigia prokurorai gali trukti ilgai, o kaip jis baigsis, niekas šiandien Lietuvoje pasakyti negali, nes dauguma atsakymų – Rusijoje.

Greičiausiai todėl Viktoras ir nusprendė nedalyvauti lapkritį vyksiančiuose rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Kėdainiuose: juk puikiai supranta, kad ikiteisminis tyrimas, jei labai reikės, gali pasibaigti ir lapkričio mėnesį.

Šioje vietoje jau būtų galima kalbėti ir apie naują Lietuvos partinės sistemos raidos etapą: po Liberalų demokratų partijos Darbo partija bus antroji, kuriai vadovaus žmogus, negalintis aktyviai dalyvauti politikoje. Panašu į nepolitines partijas?

Tiesa, kai kam gali kilti klausimas, o kaip Viktoro politinė karjera susijusi su Algirdo pasikeitusia pozicija dėl dujų įstatymo. Ogi viskas gana paprasta: juk būtent Viktoras buvo vienas pagrindinių naujo dujų įstatymo iniciatorių ir rėmėjų. Šiandieninė padėtis ir neaiškumas dėl ateities gerokai sumažina Viktoro įtaką priimant sprendimus ir proporcingai padidina Algirdo galią.

Rezultatas greičiausiai bus palankus „Gazprom“, o tai reiškia, kad kaina, už kurią „Lietuvos dujos“ perka dujas iš „Gazprom“, laikinai (maždaug dvejus metus – iki Seimo rinkimų) nedidės, tačiau dauguma vartotojų, išskyrus gyventojus, iš „Lietuvos dujų“ jas pirks brangiau nei iki šiol.

Iš pirmo žvilgsnio, dauguma mūsų dėl to neturėtų pergyventi, tačiau pirmas įspūdis dažnai būna klaidingas, nes galų gale pabrangusias įmonių išlaidas kompensuoti vis tiek teks mums visiems: perkant brangesnius maisto produktus, daugiau mokant už kitas Lietuvos įmonių gaminamas prekes, karštą vandenį ar šildymą.

Laimėtojas bet kuriuo atveju bus tas pats: arba sėkmingai Algirdo vyriausybės privatizuota bendrovė „Lietuvos dujos“ arba sėkmingai tos bendrovės privatizavime dalyvavusi ir daugiau nei trečdalį jos akcijų valdanti „Gazprom“.

Tiesa, pirmuoju atveju, kurį linkęs paremti Algirdas, keletas milijonų iš „Lietuvos dujų“ uždirbto pelno dividendų pavidalu pateks į biudžetą ir prieš rinkimus galės būti padalyta, pavyzdžiui, per Vyriausybės rezervo fondą.

(4 balsų, vidurkis: 2,75 iš 5)

Loading...