Krymas XIV: Kaip ir viskas…
Na va, kaip ir viskas. Vėl Simferopolio oro uostas, vėl įprasti veidai, kuriuose nėra šypsenos ir restoranas, kuris dirba iki 18 val…
Automobilis atiduotas (nors kažkokiu būdu sugebėjau jį išsinuomoti iki 13 dienos, o šiandien tai 15…), lagaminai sukrauti, išsimaudęs vis dar gali sėdėti balkone tik apsyvyniojęs rankšluosčiu ir mėgautis šviežiais migdolais (na, labai jau man jie skanūs).
Beje, apie viešbutį – “Gostinica Profilaktorij” – iš išorės labai primena seną daugiabutį Naujininkuose, tik įėjimo duris plastikinės. Kaina: 20 litų žmogui. Už šią sumą gauni du kambarius po dvi lovas, tualetą su kriaukle ir veidrodžiu (tačiau be rozečių) ir dar dušą (taip pat su veidrodžiu), kuris man labai priminė tuos laikus, kai tarnavau sovietinėje armijoje. Tačiau vanduo karštas….
O išvažiuojant iš Gurzufo šiandien buvo bangos. Tokios, kurios verčia iš kojų. Arba nuplauna atgal, jei guli ant kranto. Kažkokios kitokios nei Baltijoje, bet visai malonu.
Dar maloniau būtų, jei tame pliaže būtų daugiau vietos. Kartais net stebiesi – kaip jie visi išlieka tokie ramūs, nes apie kokią nors asmeninę erdvę net minties negali būti: tarpai tarp žmonių pliaže – daugiausiai 30-40 centimetrų. O kartais net tiek nėra.
O šalia – kažkokios vakų sanatorijos pliažas, kuriame erdvu erdvu, tačiau ten tik su leidimais.
Ir dar šalia privatus pliažas Baltasis namas, įėjimas į kurį kainuoja 25 litai žmogui. Ir tai valstybėje, kuriame minimalus atlyginimas – 250 litų, o vidutinis – apie 1000 litų… Ir kurioje kartais susidaro įspūdis, kad kas antras tave lenkiantis automobilis yra “Mitsubishi Outlander”, kas trečias – “Nissan X-trail“, o kas ketvirtas – “Lexus” džipas.
Tačiau bendras įspūdis – į Krymą važiuoti verta. Gal tik labiau kiek anksčiau vasarą arba kokį rugsėjo mėnesį. Bent jau tokiems kaip man, kuriems karštis virš 30 – šiek tiek per daug.
Aš dar grįžčiau….