Krymas IX – kalnai…
Kalnai visada yra gerai… Gražu buvo ir čia – Karadago draustinyje, kuriame šiandien praleidome 4 valandas.
Pradžia, tiesa, šiek tiek užkniso – pasakė ateiti 8 ryto, tačiau pajudėjome tik 9. Vis ieškojo prie kurios grupės prijungti, o jos buvo pakankamai didelės. Toks truputėlį sovietinis chaosas… O dar privalomas apsilankymas muziejuje, kuriame įkvėpimo pagauta jo darbuotoja pasakojo apie pradžią, apie mokslininkus ir po to apie visus paukščius ir gyvūnus, randamus Ukrainoje… Labai įdomu
Bet atlaikius šį išbandymą, toliau viskas gerai. Kalnai tikrai labai gražūs, turėdamas fantazijos, gali pamatyti ir žmonių figuras bei veidus, ir šunis, ir dramblius, ir net Puškino profilį. O kai atsiveria vaizdas į jūrą ir joje esančias uolas… Nelabai čia ką ir papasakosi, reikia eiti ir žiūrėti.
Tiesa, paskutinioji turo dalis – maždaug 2 km nusileidimas į Koktebelį vėl šiek užknisa, ypač turint galvoje, kad tai vyksta apie 13 val., kai saulė pati karščiausia. Bet nusileidus – siurprizas – jūroje bangos. Vanduo, tiesa, šiek drumstas, bet Austėją ištraukti iš vandens – darbas vertas Titano (kuriuo aš trumpam buvau tapęs dar Eupatorijoje mojuodamas kūju, kuris įvertina tavo smūgį – kaip čia nepasigirsi – aukščiau tebuvo likę du langeliai, iš kurių pats garbingiausias buvo “Bogatyr” O ten tokie raumeningi mojuodavo, mojuodavo ir tik Godzila)
Trumpa išvada – į Karadago kalnyną eiti tikrai verta. Pirmiausia, prisimeni, kad turi raumenis, antra – kai kurie vaizdai iki šiol akyse stovi.
Beje, prisirinkome ten aukštai vietinių čiobrelių, parėję išsivirėme ir gavosi… tikrų tikriausia pelyno arbata. Taip ir nesupratome, ar kokią pelyno šakelę kartu įmetėme į arbatinuką, ar čiobreliai čia pelyniniai.
Dar buvo tokių į mėlynes panašių uogų, kurių skonis – kaip neprinokusių slyvų, pamatėme kaip auga graikiški riešutai ir paragavome gervuogių, kurios dar tik noksta. Beje, bandydamas pasiekti prinokusias, supratau, kodėl rusiškai jos vadinamos “ežovicha” – badosi kaip paklaikusios. Bet tokio dydžio krūmų kaip čia, Lietuvoje tikrai nebuvau matęs. Ir dar kalnuose gubojos auga. Beveik kaip prie Baltijos, tik ne pilkos, o mėlynos. Irgi labai gražu
(3 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
