Artūras Račas

Savaitraštis 15min 2013 03 22

*****************

alfa.lt nuotr.

Šią savaitę Lietuva buvo atsidūrusi prie keistoko pasirinkimo slenksčio: reikėjo rinktis tarp galimybės ateityje gauti kelias dešimtis milijardų litų pajamų ir kvailybės, kurią geriausiai įkūnijo ilgametis Seimo narys Algimantas Salamakinas.

Jį pamačiau vienos televizijos reportaže apie šiuo metu vykstančias diskusijas dėl skalūnų dujų gavybos Lietuvoje, ir jis, žinoma, pasisakė prieš.

Tai nenustebino, nes kuo dar gali nustebinti žmogus, 2009 metais, per patį krizės įkarštį pareiškęs, jog jam priklauso “padoresnis” automobilis ir to padoresnio automobilio nuomai per ketvirtį išleisdavęs 7500 litų? Tuo metu, kai buvo atsakingas už kitų Seimo narių etiką ir moralę.

Nustebino iš esmės kita: kolegos, kurie išleido į eterį A.Salamakino kvailybes, niekaip jų nepakomentuodami, tuo lyg ir leisdami suprasti, kad tai, ką sako A.Salamakinas, yra tiesa.

O A.Salamakinas pasakė štai ką (cituoju iš atminties): “Ar Lietuva gavo kokios nors naudos iš naftos išgavimo? Negavo. Todėl ir skalūnų dujų privačioms bendrovėms nereikia leisti išgauti. Tauta tegul naudojasi gėrybėmis, o ne privačios kompanijos”.

Būtų gražu ir beveik už širdies griebtų. Jeigu nebūtų taip nemokšiška ir kvaila.

Nes teigti, kad Lietuva negavo jokios naudos iš naftos išgavimo, arba, kaip sako A.Salamakinas, gėrybių, gali tik visiškas salamakinas.

Tuo įsitikinti net nereikia didelės išminties ar kokių nors specialių žinių. Pakanka pažiūrėti viešai prieinamus valstybės biudžeto įstatymus ir jų įvykdymo duomenis. Ir pamatysime, kad vien pernai į biudžetą buvo sumokėta 35 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio. Palyginti su visu biudžetu, žinoma, nelabai daug, bet kita vertus, net A.Salamakinas turėtų sugebėti suskaičiuoti, kiek “padoresnių” automobilių už tuos 35 milijonus būtų galima nupirkti salamakinams. Tiesą pasakius, tai iš esmės už tuos milijonus tie automobiliai ir yra perkami, tik A.Salamakinas ir į jį panašūs tikriausiai iki šiol to niekaip nesugeba suprasti, nes turbūt galvoja, kad biudžetas atsiranda tik dėl to, kad jie už jį balsuoja.

A.Salamakinas ir kiti į jį panašūs, kurie Seime nusprendė siūlyti maždaug metams stabdyti  skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje, taip pat tikriausiai nesupranta, kad nauda iš privačių bendrovių Lietuvoje išgaunamos naftos ateina ne vien per naftos ir dujų išteklių mokestį, sumokamą tiesiai į valstybės biudžetą.

Yra dar pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamo turto mokesčiai, kuriuos tos privačios, naftą išgaunančios bendrovės moka. Be to, tose bendrovėse dirba Lietuvos piliečiai, gaunantys atlyginimą ir sumokantys pajamų, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tų Lietuvos piliečių, dirbančių naftą išgaunančiose įmonėse yra keli šimtai, o jų atlyginimai dažniausiai yra didesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje.

Ar visa tai nėra nauda Lietuvai? Ne salamakinams atsakymas lyg ir turėtų būti akivaizdus.

Bėda ta, kad sprendimus priima salamakinai. Ir, kaip nebūtų keista, būtent jie šiandien galbūt verti kelių dešimčių milijardų litų. Tų pačių milijardų, kurių mes arba, kaip sako A.Salamakinas, tauta gali negauti dėl kvailų sprendimų.

Bet gal Lietuvai nereikia tų dešimčių milijardų litų, nes ji turi A.Salamakiną? Juk iš jo tai nauda akivaizdi, ar ne?

Belieka tikėtis, kad Vyriausybė nuspręs kitaip, nepaklausys salamakinų ir priims sprendimus, kurie iš tiesų bus naudingi tautai, o ne tiems, kurių svarbiausia nauda – važinėti padoresniu automobiliu.

A.Salamkinas tada galės pasiimti kastuvą ir kartu su kitais salamakinais eiti kasti gėrybių tautai. Gal tada iš jo bus naudos.

(20 balsų, vidurkis: 3,10 iš 5)

Loading...