Ukrainos klausimu: kuo skiriasi keptų šonkauliukų mėgėjai nuo ES gerbėjų?
welovelocalgovernment.wordpress.com
Pastaruoju metu čia manęs daug kas klausinėja, ką aš galvoju apie įvykius Ukrainoje. Tai nusprendžiau imti ir pasakyti, nors žinau, kad tai daug kam nepatiks.
O galvoju aš štai ką: man nepatinka ta egzaltuota isterija, tos visos vėliavėlės, mašinytės, Lietuvos Dalios dovanojamos šlepetės ir baltų konservatoriškų pirštinių mitingai.
Man nepatinka vietiniai patriotai, kurie nė velnio neišmano apie Ukrainą, o vaizduojasi esą didžiausi ekspertai.
Ir dar labiau man nepatinka, kai visame tame kontekste kalbama apie „demokratiją“ ir „vakarietiškas vertybes“.
Nes Ukraina, mano subjektyvia nuomone, tai tas pats, kas Afganistanas, Iranas ar Irakas. Ar Somalis.. Visas tas šalis vienija būtent bandymas įdiegti vakarietiškas vertybes ir pagal jas konstruojamą demokratiją.
Dar viena tokia šalis buvo Gruzija, dėl kurios prieš penkerius metus visokios baltos pirštinės ir tada dar kitokios šlepetės taip pat alpo, mitingavo ir rėmė. Plojo katučių, kai Miša iš Olandijos savo lėktuvu S.Stone vizito proga 30 000 rožių skraidino ir tylėjo, kai jis kišo savo oponentus į cypę.
Bet kaip tik Gruzją pirmiausia ir prisiminiau, stebėdamas tą dabartinę isteriją dėl Ukrainos. Ir noriu čia jums pateikti trumpą citatą iš tokios naujienų agentūros „Reuters“ laikaskalės (jei ne snukiaknygė, pats niekaip nesugalvočiau kaip išversti „timeline“) apie Gruzijos ir Rusijos karinį konfliktą:
August 2008 – Georgian forces attack South Ossetia’s capital Tskhinvali to re-take the breakaway region. Russia says its troops were responding to the assault and Georgia’s Saakashvili says t…he two countries were at war.
Georgian forces pull out after three days of fighting. Russia says its troops control most of Tskhinvali.
Galėčiau ir dar daugiau visko pacituoti, bet tie, kas ne isterikai ir be baltų pirštinių ir patys viską žino. Kaip ir apie masinio naikinimo ginklus Irake (pamenu kaip toks A.Matonis vienoje TV laidoje net springdamas aiškino, kiek daug ten jų yra) O juo labiau kalbame ne apie Gruziją ir ne apie Iraką, o apie Ukrainą. Ir ten diegiamas „vakarietiškas vertybes“.
O situacija tokia. Man, kaip pakankamai demokratiškos šalies piliečiui demokratija patinka. Ir aš, žinoma, nesiginčysiu, kad Ukrainoje jos gerokai mažiau nei Lietuvoje. Gal šiek tiek daugiau nei Irake, bet mažiau nei toje pačioje Gruzijoje po to kai Miša praėjusį lapkritį susivyniojo savo meškeres.
Korupcijos ten daugiau nei Lietuvoje, bet gal šiek tiek mažiau nei Somalyje.
V.Janukovyčius yra valdomos demokratijos atstovas. Iki V.Putino jam dar , žinoma, tolokai, laikaskalėje jis būtų jis kažkur tarp A.Lukašenkos ir D.Grybauskaitės. Tiesa, Vitioko biografija, priešingai nei Dalios kaip ant delno – du kartus teistas, tikras komunistas, juodo diržo neturi. Bet čia, žinoma, smulkmenos.
O Ukrainoje šiandien šaudo ir ten žūsta žmonės ir man dėl to labai liūdna. Nesvarbu, ar tie žuvę yra iš „Berkut“ ar iš UDAR. Ar iš pozicijos, ar iš opozicijos.
Egazltuoti isterikai šioje vietoje, žinoma, puls klykti ir taškytis seilėmis kalbėdami apie valdžios susidorojimus ir mals kitą š.., bet leisiu sau priminti, kad šaudė visai neseniai ir Lietuvoje. 2009-aisiais. Tada egzaltuoti isterikai kažkodėl tai neklykė ir neaimanavo dėl baisios valdžios. O aš tada skaiua, kad taip ir reikia, nes valdžia tam ir turi būti, kad neleistų bet kokiam dundukui ar gezui daužyti parlamento langų.
Valdžia dar yra tam, kad paimtų K.Uoką ir P.Gražulį už pakarpos, kai šie lipa per tvorą ir stumia ant policininkų arba kad tiesiog išneštų pastarąjį, nors jis gailiai šaukia „Už Lietuvą vyrai“. Nes visi supranta, kad P.Gražulio Lietuva truputį kitokia, ne dauguma mūsų ją įsivaizduoja.
Bet aš čia šiek tiek nukrypau nuo esmės, kuri yra labai paprasta: kaip Lietuvoje, taip ir Ukrainoje valdžia turi teisę malšinti protestus, kurie peržengia įstatymų numatytas ribas. Geriausia, žinoma, kai tai yra daroma vandeniu ar ašarinėmis dujomis, bet kartais, kaip ir Lietuvoje, tenka pašaudyti (kadangi Lietuvoje, kaip minėta, korupcijos mažiau nei Ukrainoje, tai čia šaudoma guminėmis kulkomis, nes jos pigesnės).
Ir ne tik Lietuvoje. Lygiai taip pat būtų šaudoma ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje ir demokratjos tvirtovėje Amerikoje, jei pievelėje prieš Baltuosius rūmus ar prie Vašingtono paminklo kas nors sugalvotų pasikepti šonkauliukų ant atviros ugnies kaip Maidane ir visus atėjusius policininkus siųstų ant trijų raidžių ir apmėtytų juos akmenimis ar savadarbiais Molotovo kokteiliais.
Žmogaus teisių gynėjai, žinoma, aimanuotų kaip mūsų baltos pirštinės dabar, tačiau dauguma suprastų, nes toks valdžios darbas. Ginti tvarką. Ir nesvarbu, ar tą tvarką laužo keptų šonkauliukų mėgėjai ar Europos Sąjungos gerbėjai.
Taip, taip. Tiems, kas neskaito Užkalnio knygų, tikriausiai jau dašuto, kad čia ir priėjome, kaip sakoma, finalinę destinaciją ir raktinį punktą.
Nes visi juk žino, kad tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, vyksta dėl Europos Sąjungos. Dėl to, kad Vitiokas nepasirašė asociacijos sutarties. Nes vova jam pasakė, kad jei pasirašys, bus šakės ekonomikai (ir Vova, jei ką, buvo iš esmės teisus).
Bet ar kas nors pabandė ramiai išsiaiškinti, kodėl Vitiokas, tai yra, Janukoyičius (jis yra Ukrainos prezidentas, o ne Kazachstano, jei skaitote Užkalnio knygas) tos sutarties nepasirašė? Ne klykti „Kaip jis galėjo?“, „Koks jis blogas!“, „Kur demokratija?!“, o pažiūrėti į faktus. Ramiai ir demokratiškai.
Pirmiausia, pavyzdžiui, prisiminti, iš kur atsirado V.Janukovyčius? Ogi, iš esmės iš V.Juščenkos, kuriam Vitiokas pralaimėjo rinkimus 2004-aisiais (čia kai Lietuvoje kitas šlepečių mėgėjas valdė) ir kurį tas pats V.Juščenka 2006-aisias paskyrė premjeru, nes su J.Tymošenko niekaip neišėjo susikalbėti. Beje, verta prisiminti ir tai, kad po 2004 metų prezidento rinkimų, kuriuos V.Janukovyčius po pakartotinio antro turo pralaimėjo, jis pats atsistatydino iš premjero posto, nors tada situacija buvo panaši į dabartinę. Vėliau jis aiškono, kad taip padarė todėl, kad norėjo išvengti kraujo praliejimo, nors tuo, žinoma, nebūtina tikėti.
Bet važiuojam toliau. O toliau buvo 2010 prezidento rinkimai, kuriuose V.Janukovyčius antrame ture nedidele persvara laimėjo prieš J.Tymošenko. Julia ten visokius skundus rašė, bet jie buvo atmesti, tai todėl paskui Lietuvos Daliai teko ją kalėjime lankyti.
Dar vėliau buvo parlamento arba kaip jis ten vadinasi Verkhovna Rada rinkimai. Visai neseniai – 2012 metų spalį. Žinot kokie buvo rezultatai? Vitioko partija gavo 30 proc. rinkėjų balsų ir 41,56 proc. kėdžiū toje Radoje (nes ten rinkimai, kaip ir pas mus vyksta pagal mišrią sistemą). Dar 13 proc. balsų ir 7 proc. kėdžių gavo komunistai.
O žinote, kiek procentų ir kėdžių gavo V.Klyčko UDAR? Ogi atitinkamai 14 ir 9.
J.Tymošenkos opozicinis Tėvynės blokas gavo atitinkamai 25,5 ir 23 proc.
Skaičiuoti mokate? Tai suskaičiuokite ir pažiūrėkite, kas gaunasi.
Rinkimai, žinoma, gal nebuvo tokie demokratiški, kaip pas mus Lietuvoje, tačiau Ukrainos Konstitucinis teismas jų rezultatų nekeitė, o Vakarų demokratijos šalys jokio pasipiktinimo dėl rinkimų eigos neišreiškė. Išeitų, kaip ir beveik demokratiškai viskas vyko, ar ne.
Tai tada gal pažiūrim, ką turim: demokratiškai išrinktas prezidentas (Vitiokas) – turim. Demokratiškai išrinktas parlamentas (Vitioko partija ir komunistai sudaro daugumą) – turim. Demokratiškai išrinkto prezidento ir demokratiškai išrinkto parlamento sudaryta vyriausybė ir premjeras – turim. Ar ko nors trūksta iki demokratiškai išrinktos ir tautos mandatą turinčios valdžios? Kaip ir ne. Na, nebent šlepečių.
O jei valdžia demokratiškai išrinkta ir turi tautos mandatą, tai ką ji turi daryti? Būtent. Vaikyti visus, kurie nori išsikepti šonkauliukų ant pievelės prieš prezidentūrą ar parlamento pastatą. Nes, kaip jau minėta, valdžios pagrindinis uždavinys yra užtikrinti tvarką ir įstatymų laikymąsi. Panaudojant visas turimas priemones. Kad ir kaip mums nemalonu tai būtų.
Ir būtent tai ir yra tikroji demokratija. Žiauri, nemaloni, kruvina, su aukomis. Deja. Bet tokia ji daug tikresnė nei ta, kuri yra Afganistane ar Irake.
Ir kai yra tikra demokratija, visai nesvarbu, kas mėto plytas į parlamento langus: šonkauliukų mėgėjai, tie, kuriems nepatinka, kad už autorinius reikia mokėti „Sodrai“, tie, kurie už referendumą dėl žemės pardavimo, ar tie kurie už Europos Sąjungą. Su jais visais turi būti elgiamasi vienodai. Nes tokia juk ir yra demokratijos esmė: visi yra lygūs prieš įstatymą.
O pagal įstatymą į Europos Sąjungą su plytomis, laužais ir Molotovo kokteiliais negalima. Net jei gerai boksuojiesi.
Reikėjo kitaip: su alumi, skalbimo milteliais ir cukrumi. Tada ramiai, greitai ir be kraujo.
Girdėjote Račo žodį Ukrainos klausimu.
Amen.
O dabar jau galite pradėti egzaltuotai isteriškai loti. Fas.
(77 balsų, vidurkis: 3,38 iš 5)
Loading...
