Kas vyksta „Lietuvos žiniose“?
Antradienio LRT tarybos posėdyje, be diskusijų apie LRT finansų, LRT ir LRTC santykių ar A.Stonytės reklamoje, ir kitus visuomeninio transliuotojo reikalus, nemažai buvo kalbėta ir apie kitas žiniasklaidos priemones, kurios, neva yra priešiškai nusteikusios LRT arba bent jau LRT generalinio direktoriaus atžvilgiu ir pila ant jų purvą.
Tarp tokių kai kurie tarybos ir administracijos nariai pirmiausia išskyrė naujienų portalą alfa.lt ir dienraštį „Lietuvos žinios“.
Ką galiu pasakyti: nemanau, kad jie tą purvą pila, tiesiog, sakyčiau skiria daugiau dėmesio LRT problemoms ir laikosi kritiškesnio nei, pavyzdžiui, „Lietuvos rytas“ požiūrio į tai, kas susiję su visuomeniniu transliuotoju.
Nieko iš esmės naujo: skirtingų žiniasklaidos priemonių ir skirtingų žurnalistų požiūris į D.Grybauskaitę, A.Kubilių, Leo LT ar Achemos grupę taip pat skiriasi.
Tačiau viena tema, vakar visai netyčia iškilusi LRT taryboje (nors ji ir nelabai susijusi su LRT problemomis) man kaip žurnalistui, sukėlė nerimo.
Lietuvos Televizijos direktorius R.Paleckis, tarybos posėdyje pranešė, kad pokalbyje su vienu „Lietuvos žinių“ žurnalistu pastarasis pranešė, kad šiame dienraštyje buvo paskelbtas tekstas apie LRT, kurio tas žurnalistas nerašęs. Nepaisant to, virš minėto teksto buvo šio žurnalisto pavardė. Pasak R.Paleckio, tam „Lietuvos žinių“ žurnalistui dėl to įvykio buvo gėda.
Kadangi LTV direktorius pasakodamas šią istoriją, užsiminė, kad tas „Lietuvos žinių“ žurnalistas stebi LRT posėdį ir lyg tarp kitko tarstelėjo, kad jei šiam nebūtų baisu, jis galėtų pats viską patvirtinti, Marijui Širvinskui neliko nieko kito kaip atsistoti ir pasakyti, kad tas „Lietuvos žinių“ žurnalistas yra jis.
Istorija labai nemaloni.
Jei M.Širvinskas sako tiesą (o priežasčių, dėl kurių jis turėtų meluoti, įžvelgti sunku), „Lietuvos žiniose“ pažeidžiami bet kokie žurnalistų etikos reikalavimai. O galbūt – net ir visuomenės informavimo įstatymas.
Taip, redaktoriai (įskaitant ir vyriausiuosius redaktorius) dažnai yra linkę taisyti tekstus. Tačiau net „Lietuvos ryte“, kurį dabar visi taip mėgsta keikti, per beveik 7 darbo metus niekas niekada nėra užrašęs pavardės virš teksto, kurio aš nerašiau. Tačiau „Lietuvos ryto“ redaktoriai ne kartą yra sutikę su mano ir tuometinių mano kolegų reikalavimu išbraukti pavardę, kai jiems kildavo noras prie mūsų parašyto teksto pridėti kokių nors papildomų žinių, ar informacijos, kurios mes nežinodavome.
Tad jei „Lietuvos žiniose“ kažkas sau leidžia parašyti tekstą ir priskirti tam tekstui kito autoriaus pavardę, prieš tai to autoriaus neatsiklausę (nes kitam tai gali būti garbė), tai tikrų tikriausias skandalas.
Į jį galėtų reaguoti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija bei Žurnalistų sąjunga, kurios pirmininkas Dainius antradienį sėdėjo šalia manęs LRT tarybos posėdyje ir viską girdėjo. Juo labiau, kad jei viskas vyko taip, kaip pasakojo R.Paleckis ir M.Širvinskas, sąjungai artimiausiu metu gali tekti ginti pastarojo teises.
Žinoma, galima ir kitas variantas: kažkas „Lietuvos žiniose“ piktai pajuokavo ir dabar, kai istorija iškilo į viešumą, „Lietuvos žinių“ vadovybė tą juokdarį viešai išskalbs, nuo jo atsiribos, pažemins pareigose ar net atleis iš darbo.
Tai būtų teisinga ir atitiktų etikos ir normalios žurnalistikos standartus.
Jei iš „Lietuvos žinių“ vadovų pusės jokios reakcijos nebus, teks konstatuoti, kad šis dienraštis turi didelių problemų.
M.Širvinskui tokiu atveju taip pat tektų sunkus pasirinkimas: ar ir toliau pardavinėti savo pavardę, leidžiant su ja daryti ką nori, ar bandyti susirasti kitą darbo vietą.
Žiūrėsime ir stebėsime.