Kas naikina Socialdemokratų partiją?

Pamenu, kai Lietuvos premjeru, pakeitęs Algirdą Brazauską, tapo Gediminas Kirkilas, slapčia tikėjausi, kad ši rokiruotė viską iš esmės pakeis. Buvo atsiradusi viltis, kad iš pažiūros modernus, inteligentiškas, tačiau kartu didelį patyrimą turintis politikas prisimins, ką iš tikrųjų reiškia socialdemokratinė ideologija, pabandys pakeisti Socialdemokartų partiją ir, priešingai nei jo pirmtakas, atsisuks veidu į tuos, kuriuos ši partija buvo visai pamiršusi. Turiu galvoje, mokytojus, darbininkus, smulkiuosius verslininkus ir ūkininkus, jaunas šeimas ir visus kitus, kurie normaliose demokratinėse valstybėse paparstai balsuoja už kairiąsias partijas.

Šiandien jau visiškai aišku, kad viltis buvo kvailių motina.

G. Kirkilo socialdemokratų partija ne tik kad neatsisuko veidu į savo potencialius rinkėjus, tačiau rodo jiems net kelnėmis nepridengtą užpakalį.

A.Brazausko sutartis su „Gazprom“ dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo bei išskirtinės sąlygos šios Rusijos bendrovės vietininkei Lietuvoje „Dujotekanai“ buvo tik šaknelės palyginti su G.Kirkilo „trigalvio slibino“ projektu. A.Brazauskas „Lietuvos dujas“ nors ir pigiai, tačiau vis dėlto pardavė, ir Lietuvos biudžetas pinigus už parduotą bendrovę gavo.

Ir už dujas Lietuva bent keletą metų po sandorio mokėjo gerokai pigiau nei dauguma aplinkinių valstybių – tiesa, kaip šiandien jau žinome, ta kaina buvo mažesnė ne iki 2011 metų, kaip iš karto po sandorio su „Gazprom“ viešai skelbė pats Algirdas.

Gedimino sandoris su Vilniaus prekyba nieko panašaus nežada – jis sudaro sąlygas Vilniaus Prekybos grupei, jei ji to panorės, įsidėti milijardą kitą litų į savo plačią kišenę, tačiau, priešingai nei „Lietuvos dujų“ privatizavimo atveju, nieko negarantuoja mainais. Nei mažesnių elektros kainų, nei naujos atominės elektrinės, tik pelną Vilniaus Prekybos grupei. Socialdemokratinės ideologijos požiūriu – didelis žingsnis į priekį.

Tačiau Gediminas už savo pirmtaką pranašesnis ne tik verslo srityje. Jei atmintis manęs neapgauna, tai valdant Algirdui Didžiajam, iš socialdemokratų partijos nebuvo išmestas nė vienas kitamintis, nors jų ten visada būdavo. Kaip pavyzdį galima paminėti B.Genzelį ar V.Andriukaitį. Algirdo laikais, kitaminčius tramdydavo, bet juos pakęsdavo – taip bent šiokia tokia demokratjos iliuzija likdavo.

Gediminas, tapęs Didžiuoju, atrodo, nusprendė, jog socialdemokratija ir demokratija nesuderinamos, ir visokiems paleckiams, kurie siūlo bičiuliams (taip vieni kitus vadina socialdemokratai) diskutuoti dėl Vyriausybės santykių su Vilniaus prekybos grupe, viešai užsipuola patį didžiausią ir geriausią šalies dienraštį ir nepripažįsta lemiamos fluxus judėjimo reikšmės Lietuvos kultūrai, Socialdemokratų partijoje – ne vieta.

Gali būti, kad artimiausiu metu Socialdemokratų partija demokratiškai nuspręs, kad partijoje ne vieta ir visokioms frakijoms, į kurias bando burtis partiečiai, kurie dar atsimena, ką iš tiesų reiškia žodis „socialdemokratija“ ir agituoja už tokius keistus dalykus kaip progresiniai pajamų mokesčiai ar nekilnojamojo turto mokestis.

Gediminas, tapęs Didžiuoju, žino, kad jo socialdemokratai apie tokius keistus dalykus kalba tik ypatingais atvejais – kai eina į rinkimus. Ir ne tik žino, bet ir viešai tą skelbia – kaip kad padarė praėjusią savaitę, staiga vėl pareiškęs, jog į savo rinkimų programą` Socialdemokratų partija būtinai įrašys ir progresinių pajamų mokesčio įvedimą ir nekilnojamojo turto apmokestinimą.

Tiesa, buvo įrašę ir per praėjusius rinkimus, ir visą laiką valdžioje buvo. Bet nespėjo, juk daug svarbesnių reikalų buvo – metus laiko dėjo visas pastangas, kad Seimas dujininkų pelnų neribotų, kitus metus visos pajėgos buvo mestos „valstybininkuią“ A.Pociui valstybės saugumo departamente išsaugoti, o dabar štai reikia Vilniaus Prekybos reikalais pasirūpinti. Kokie ten progresiniai mokesčiai ir koks nekilnojamas turtas kai tokie valstybinės reikšmės klausimai sprendžiami?!

Nors gal viskas tik į gera. Gal ir gerai, kad Gediminas šiandien daro viską, siekdamas sunaikinti Socialdemokratų partiją. Jei jam pavyks pasiekti savo tikslą, gal pagaliau Lietuvoje daugiau aiškumo ir nereikės spėlioti, kodėl socialdemokratai elgiasi kaip patys didžiausi dešinieji ir kodėl jiems vieni niekai sudarinėti koalicijas su konservatoriais ir liberalais.

Galbūt Gediminui sunaikinus dabartinę Socialdemokratų partiją, Lietuvoje atsiras partija, kuri iš tiesų pasisakys už progresinius pajamų mokesčius, už nekilnojamojo turto apmokestinimą, didesnį pelno mokestį, didesnius mokytojų, gydytojų ir kitų vadinamųjų „biudžetininkų“ atlyginimus. Tai yra, tikra kairioji partija, kokios šiandien Lietuvoje iš esmės ir nėra.

Tad gal belieka pasakyti: sėkmės, Gediminai.

(3 balsų, vidurkis: 3.67 iš 5)
Loading...