Kam ir kodėl užkliuvo valiutų valdyba?
Jau seniai viešai kalbu, kad VU Komunikacijos fakultetą reikėtų uždaryti, nes ketverius metus mokyti žurnalistikos yra visiškai nepateisinama. Pirmiausia, reikia išmokti ko nors, o tik po to – mokytis, kaip apie tai parašyti arba parodyti. Didižiausia problema, kad pastaruoju metu daugiausiai žurnalistų moka tik pastarąjį dalyką.
Nuo šiol visada sakysiu, kad reikia uždaryti ir VU Ekonominės politikos katedrą.
Jei klaustumėte, kodėl, atsakyčiau – paskaitykite pirmadienio „Lietuvos rytą“, kuriame spausdinamas interviu su šios katedros docente Birute Visokavičiene.
Aš – ne ekonomistas ir galiu, žinoma, pasakyti kiek ne į temą, tačiau net man, kaip žmogui, turinčiam humanitarinį išsilavinimą (tačiau šiek tiek besidominčiam ekonomika) net juokas nebeiima, skaitant docentės samprotavimus apie tai, kad:
Vyriausybė iš tikrųjų neturi daug galios pažaboti infliaciją, kai atlyginimai valstybės tarnyboje ir taip nedideli. Jei juos dar apgraužia infliacija, dėl profsąjungų spaudimo ir norint išlaikyti gerus specialistus biudžetininkų algas tenka didinti, o ne mažinti.
Ir jau beveik verkti norisi girdint docentės pareiškimą, kad:
vadovaudamasis valiutų valdybos modeliu, Lietuvos bankas privalo išleisti tiek litų, kiek ateina užsienio valiutos į šalį, taigi atverti vartus infliacijai be jokių kalbų.
Jei kam įdomu, tai Lito patikimumo įstatymas, sako kiek kitaip.
Viską, žinoma, būtų galima nuleisti juokais, nes kartais žmonės ir ne tokių dalykų prišneka, tačiau kadangi B.Visokavičienės interviu pasirodė ne „Vakaro žiniose“, ne „Žmonėse“ ir net ne „Stiliuje“, viskas nėra taip juokinga kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Visas įdomumas tas, kad kaltindama Lietuvos banką dėl neveiklumo ir gindama G.Kirkilo vyriausybę, kuri neva nieko negali padaryti stabdydama infliaciją, B.Visokavičienė rėžia iš peties:
Iš tikrųjų Lietuvos bankas tarsi išnyko iš šalies gyvenimo, kai 1994 metais buvo įvesta valiutų valdyba.
Iš pradžių litas buvo susietas su doleriu, o po to – su euru.Taip šalis ilgam prarado vieną svarbiausių infliacijos tramdymo mechanizmų – savarankišką monetarinę politiką, kurią supančiojo prieš 14 metų įvestas valiutų valdybos modelis.Manau, laikas jo atsisakyti ir kartu atrišti rankas Lietuvos bankui.
Klausimas: Kainų stabilumas svarbiausias Lietuvos banko tikslas. O dviženklė inflaicija rodo, kad tikslas nepasiektas. Jei Lietuvos bankas neturi svertų, gal reikia pakeisti tokią užduotį nustatantį įstatymą? Jeigu jis nepakeistas, kodėl tylima apie Lietuvos banko atsakomybę?G.Kirkilas: Mes visą laiką apie tai sakome, bet niekas nenori to girdėti – daug lengviau visą ugnį nukreipti į Vyriausybę.Lietuvos bankas nepriklausomas, jam nurodinėti negalima. LB ėmėsi tam tikrų priemonių, tik galbūt per mažai ir per vėlai.
– Ir vis dėlto, nepaisant didelės infliacijos, jau dveji metai litas nepinga: kaip buvo 3,45 už eurą, taip ir yra. Gerai tai ar blogai?– Jei pasakysiu, kad blogai, galiu daug ką papiktinti. Mano manymu, realiai litas – nuvertėjęs, tik valdžia kol kas nepasirengusi pažvelgti tikrovei į akis.Europos centrinis bankas pasakys tikrąją tiesą, kai norėsime įsivesti eurą.Manau, jog tada Lietuva patirs moralinį ir ekonominį šoką. O tada visos šalies valdžios bus atsakingos už neišvengiamą ekonomikos ir žmonių sutrikimą.Todėl pirmiausia turėtų pabusti Seimas, kurio valia pažadinti Lietuvos banką, užmigdytą valiutų valdybos lopšinės.
(11 balsų, vidurkis: 4,45 iš 5)
Loading...
